- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- 1-794-319/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24139-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. P. 2020 m. birželio 20 d. apie 10.04 val. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), kelyje pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2019 m. jis su žmona E. P. lizingu įsigijo automobilį „KIA Optima“, kuris buvo užregistruotas žmonos vardu. Šiuo automobiliu naudojosi tiek žmona, tiek jis. 2020 m. birželio 20 d. rytą jis šiuo automobiliu nuvyko į šalia (duomenys neskelbtini) esančią draugų sodybą, nes ketino pažvejoti. Iš vakaro namuose jis buvo išgėręs šešis butelius alaus. Sodyboje išgėrė skardinę alaus ir iš karto nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį esančią parduotuvę apsipirkti. (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinus nustatė girtumą. Sveikatos problemų neturi, todėl nežino, kodėl išgėrus alaus skardinę, buvo nustatytas toks neblaivumas, nes kitų alkoholinių gėrimų tą dieną nevartojo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, alkoholio nevartoja. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatant automobilio vertę buvo nurodytas kitas automobilio modelis, todėl jis kreipėsi pas vertintoją ir buvo nustatyta mažesnė automobilio vertė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti E. N., kuri yra jo žmonos sesuo. Su ja dažnai bendrauja, ji yra giminės pasididžiavimas ir yra įsitikinęs, kad ji daro jam didelę įtaką.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. P. parodė, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) vairavo šeimos automobilį ,,Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš vairuojant buvo išgėręs alaus. Važiavo maždaug po 15 minučių, kai išgėrė vieną taurę alaus ir jautėsi visiškai gerai, jam nesvaigo galva, nejautė jokių girtumo požymių. Net nebūtų pagalvojęs, kad gali tiek daug įpūsti. Galimai tokiam dideliam įpūtimui įtakos turėjo jo vakaronė, kurios metu gėrė alų. Įvykio metu važiavo vienas. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (t.1, b. l. 91-93). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. P. parodė, kad R. P. yra jos sutuoktinis. Automobilis ,,Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pirktas (duomenys neskelbtini) praeitais metais rugpjūčio mėnesį. Automobilis registruotas jos vardu, tačiau juo naudojasi abu. Su automobiliu R. iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), išvyko 2020 m. birželio 20 d. apie 8 val. žvejoti. Iš vakaro su sutuoktiniu gėrė alaus ir nuo 17 iki 22 val. R. išgėrė 4 skardines 0,5 l. talpos 5,2 stiprumo alaus. Apie 09.20 val. iš R. sulaukė skambučio, kad jis žvejoja, tačiau ruošiasi į parduotuvę, kadangi išpylė kukurūzus, daugiau apie nieką nekalbėjo ir iš jo balso neatrodė, kad galėtų būti neblaivus. Kito skambučio iš sutuoktinio sulaukė apie 12.40 val. Jis pasakė, kad sėdi policijos pareigūnų automobilyje ir, kad su tralu veža jų automobilį, kadangi jam nustatė 2,86 promilių girtumą, kuomet jis važiavo iš parduotuvės. Ji nebūtų davusi vyrui automobilio, jeigu būtų įtarusi, kad šis automobilį vairuos neblaivus. Šis automobilis yra vienintelis šeimoje, prašo jį grąžinti jai, kadangi jis yra labai reikalingas, nes gyvena užmiestyje ir kasdien reikia vykti į darbą, bei vaiką vežioti į mokyklą (t.1, b. l. 67-70).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. D., policijos pareigūnė, nurodė, kad 2020 m. birželio 20 d. 10.45 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gavo pranešimą, kad Alytaus rajone patruliuoja Lietuvos kelių policijos specialiosios paskirties pareigūnai, kurie (duomenys neskelbtini) sustabdė neblaivų vairuotoją, kurio girtumas viršijo 1,51 promilės. Kadangi tuo metu buvo kitame įvykyje, į šio įvykio vietą atvažiavo tik po maždaug valandos, apie 11.40 val. Atvykus į įvykio vietą, pamatė prie automobilio ,,Kia Optima“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčius du policijos pareigūnus ir vairuotoją. Policijos pareigūnai paaiškino, kad automobilio vairuotojas yra R. P., kuriam jau buvo nustatytas girtumas. Pirmu pūtimu 10.19 val. nustatytas 3,30 promilių girtumas, antrą kartą 10.39 val. nustatytas 2,86 promilių girtumas. Vairuotojas nurodė, kad neseniai vartojo alkoholinį gėrimą – alų. Pareigūnai nurodė, kad vairuotoją sustabdė 10.04 val., kadangi pats vairuotojas nurodė, kad neseniai buvo vartojęs alkoholį, todėl palaukė 15 minučių ir tik 10.19 val. pirmą kartą nustatinėjo girtumą. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido labai stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudę, buvo labai susijaudinęs. Dar būnant įvykio vietoje, vairuotojas ne vieną kartą prašė dar kartą nustatyti jo girtumą, kadangi jis negalėjo patikėti, kaip tiek daug įpūtė, tačiau jam paaiškino, kad girtumo trečią kartą nustatyti negalima, kadangi po pirmų dviejų pūtimų praėjo daugiau nei valanda laiko ir be to jis sutiko dėl savo girtumo. Grįžus į policijos komisariatą, vairuotojas prašė jį nuvežti į ligoninę duoti kraujo dėl alkoholio kiekio nustatymo, tačiau taip pat jam paaiškino, kad kraują galima duoti tik per valandą laiko nuo neblaivumo fakto nustatymo. Kadangi vairuotojo girtumas buvo didesnis nei 1,51 promilės, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis pristatytas į areštinę, automobilis nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę. Nors įvykis ir buvo filmuojamas automobilio (duomenys neskelbtini) priekine kamera, tačiau į įvykio vietą atvyko jau po to, kai buvo nustatytas girtumas (t.1, b. l. 73-76).
Iš 2020 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir šioje gatvėje stovintis automobilis ,,Kia Optima“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-19).
Iš 2020 m. birželio 20 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialisto J. V. tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių matyti, kad 2020 m. birželio 20 d. kartu su vyriausiuoju patruliu A. R. dirbo Alytaus apskrityje su tarnybiniu automobiliu ,,Škoda Superb“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 10.04 val. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį ,,Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrinant vairuotojo ir automobilio dokumentus, nuo vairuotojo R. P. sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas nerišliai kalbėjo, akys buvo paraudę. Paklausus R. P., ar vartojo alkoholį, jis teigė, kad alų vartojo maždaug prieš 10-15 min., taip pat alkoholį vartojo ir vakar vakare. 10.19 val. patikrinus vairuotojo blaivumą alkoholio kiekio matavimo prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARYE-0401, metrologinės patikros Nr. Nr. 1178694, jam nustatytas 3,30 promilių neblaivumas. Pakartotinai tuo pačiu alkoholio kiekio matavimo prietaisu neblaivumas patikrintas 10.39 val. ir nustatytas 2,86 promilių neblaivumas. R. P. su alkoholio matavimo rezultatais sutiko, tačiau buvo nustebęs, kad nustatytas alkoholio kiekis toks didelis. R. P. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Apie įvykį informuotas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, surinkta medžiaga perduota į įvykio vietą atvykusiam ekipažui (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26).
Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad R. P. alkoholio kiekio matavimo prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARYE-0401, metrologinės patikros Nr. Nr. 1178694, 2020 m. birželio 20 d. 10.19 val. nustatytas 3,30 promilių girtumas, 10.39 val. nustatytas 2,86 promilių girtumas. Vairuotojas sutiko su tikrinimo duomenimis ir pasirašė ant neblaivumo akto (b. l. 32).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1 d.
Pagal BK 281¹ str. 1 d. atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje aptartais įrodymais – paties kaltinamojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų D. D. ir E. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialisto J. V. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad kaltinamasis R. P. 2020 m. birželio 20 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį ,,Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – nustatyta 2,86 promilės, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra teisiamas pirmą kartą, baustas administracinėmis nuobaudomis už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, paskutinį kartą 2018 m. rugsėjo 21 d., baudas yra sumokėjęs (t. 1, b. l. 117-122). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (t. 1, b. l. 126), R. P. dirba, darbe ir pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 62, 77), (duomenys neskelbtini), turi nepilnametį vaiką. R. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).
Kaltinamasis R. P. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą žmonos sesers E. N. atsakomybėn be užstato. Nurodė, kad anksčiau jis nebuvo teistas, kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažįsta, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, labai kritiškai vertina savo elgesį. Vairavimas neblaiviam buvo neapgalvotas veiksmas. E. N., turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, jam ir jo šeimai yra autoritetas, į jos nuomonę įsiklausoma, tarpusavio santykiai draugiški ir pagarbūs. Todėl jis yra įsitikinęs, kad E. N. turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką ir užtikrinti, kad jis ateityje nedarys teisės pažeidimų. Taip pat kaltinamasis prašo jam draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones taikyti minimaliam laikotarpiui, nes dirba keliose įmonėse, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, padaryta veika buvo neatsargi ir nesukėlė sunkių pasekmių. Taip pat prašo konfiskuoti mažesnę automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Be to, jo finansinė padėtis dėl kreditorinių įsipareigojimų, pandemijos laikotarpiu sumažėjusių darbų apimčių, nėra lengva.
Laiduotoja prašoma skirti E. N. pateikė teismui prašymą atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą be užstato. Nurodė, kad kaltinamasis yra jos sesers vyras, kurį charakterizuoja tik iš teigiamos pusės, su juo ir jo šeima bendrauja, lanko vieni kitus, padeda vieni kitiems tiek darbais, tiek patarimais. Ji neteista, administracine tvarka nebausta, turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, todėl gali R. P. daryti teigiamą įtaką. Ji kritiškai vertina R. P. veiksmus, žino, kad toks šio elgesys jam nėra būdingas. Prašo laidavimą paskirti be užstato, nes jos gaunamas darbo užmokestis apie 800 Eur.
BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 str. nuostatas, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 str. 2 d., bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 str. 1 bei 3 d. esančias sąlygas.
Įvertinus tai, kad R. P. anksčiau nėra padaręs nusikalstamų veikų, dirba, teigiamai charakterizuojamas jis visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Taigi teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų. E. N. prašo perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį R. P. pagal laidavimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek E. N., tiek kaltinamasis paaiškino, kad santykiai tarp jų geri, jie pastoviai šeimomis bendrauja, taigi E. N. dėl savo autoriteto ir artimo bendravimo turi galimybę daryti kaltinamajam gerą įtaką. Ji neteista, administracine tvarka metų bėgyje nebausta (1 t., b. l. 148, 151). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, į E. N. teigiamas asmenines ir socialines savybes, jos siekį ir galimybę tiesiogiai kontroliuoti kaltinamojo elgesį, nuolatinį bendravimą, mano, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir ji darys teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Todėl E. N. skirtina laiduotoja. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, teismas mano, kad kaltinamasis R. P. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be piniginio užstato ir byla jo atžvilgiu nutrauktina, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 str., BPK 303 str. 4 d.).
Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo R. P., teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas kriminalizavo transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 str. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 str. 9 d.). BK 68 str. 2 d. nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis R. P. savo kaltės dėl vairavimo esant neblaiviam neneigia, prisipažino padaręs nusikaltimą. Dėl savo poelgio R. P. nuoširdžiai gailisi ir tai itin neigiamai vertina. Aukščiau aptartos kaltinamąjį charakterizuotos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad R. P. nėra linkęs nusikalsti asmuo ir tuo pačiu šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, leidžia vertinti labiau kaip atsitiktinį. R. P. gyvena (duomenys neskelbtini), teisė vairuoti jam yra būtina tam, kad galėtų tinkamai atlikti savo darbines pareigas ir padėti išlaikyti šeimą, tinkamai vykdyti tiek savo, tiek sutuoktinės kreditorinius įsipareigojimus (t. 2, b. l. 35-38, 42-53). Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes ir atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į R. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad proporcingumo principo nepažeis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui. Nors paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė bei jos taikymo terminas tokiam laikotarpiui R. P. sukels tam tikras neigiamas pasekmes, susijusias su minėtomis aplinkybėmis, vis tik kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamajam R. P. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 21 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (t. 1, b. l. 102-103). Šia kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu R. P. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. birželio 21 d.
Kaltinamasis R. P. nusikaltimą padarė neblaivus, vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančią kelių transporto priemonę – ,,Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pagal lizingo sutartį įsigijusi kaltinamojo sutuoktinė E. P. (t. 1, b. l 36, 39, t. 2, b. l. 45). Taigi kaltinamasis ir jo sutuoktinė nėra šio automobilio savininkai. Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018). BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.).
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 str. 4 d. ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 str. 5 d.).
Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018). Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo taikymo, pirmiausia, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).
Byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės ,,Kia Optima“, kategorija M1-AA, (duomenys neskelbtini) gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. birželio mėn. su PVM – 24 130 Eur (t. 1, b. l. 40).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. P. pateikė gamintojo (duomenys neskelbtini) kompleksinės transporto priemonės EB atitikties liudijimą ir turto vertintojo ataskaitą Nr. 20-050 (t. 2, b. l. 4-30), iš kurios matyti, kad automobilio ,,Kia Optima“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 15 830 Eur. Kaltinamasis prašo sumažinti konfiskuotino turto vertę, nes dėl pandemijos COVID-19 ženkliai sumažėjo darbų apimtys, turi du kreditorinius įsipareigojimus bankams – gyvenamojo namo ir automobilio (lizingo sutartis) kreditavimas. Šiuo metu jo gaunamos pajamos minimalios.
Nustatant minėto automobilio vertę, teismui nėra pagrindo nesutikti su vertintojo ataskaitoje padarytomis išvadomis, kad automobilio ,,Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 15 830 Eur. Taigi, įvertinus aukščiau aptartas be faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad automobilio vertę atitinkančios dalies pinigų sumos 15 830 Eur konfiskavimas iš kaltinamojo pažeistų proporcingumo principą, kaltinamąjį varžytų akivaizdžiai labiau, negu reikia bausmės tikslui pasiekti, iškreiptų pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Atsižvelgus į tai, R. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios dalies pinigų sumos – 10 000 Eur konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 2, 5 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. P. buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 1, b. l. 94-104). Šios kardomosios priemonės panaikinamos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,
nusprendžia:
R. P., padariusį Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti jį pagal laidavimą E. N., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam vienerius metus šešis mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 21 d.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš R. P. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą.
1) jeigu jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.