- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 1-491-111/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Kaltinamasis
- J. M.
- Civilinis ieškovas
- T. M.
- Kategorijos
J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 str., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. M. vengė pareigos pagal 2007-01-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką – E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su motina T. M. (duomenys neskelbtini), ir mokėti alimentus po 400 Lt vaikui išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, įsiskolinimas 2012 m. sausio 19 dienai buvo 27 125,03 Lt.
Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su T. jis susituokė 2006 m. vasario 14 d. ir susilaukė vaiko. 2007 m. sausio 3 d. buvo priteisti mokėti alimentai vaikui po 400 Lt, kol vaikas užaugs. Alimentų nemokėjo, nes būdavo taip, kad vieną mėnesį gyveno kartu, kitą jau atskirai. Kai jis neturėdavo pinigų, žmona jį išvarydavo, kai turėdavo pinigų, viskas būdavo gerai. Pinigų jis duodavo, tačiau neoficialiai. Įrodyti, kad davė pinigų, negali. Supranta, kad reikia mokėti alimentus, tačiau nemokėjo. Dabar jis registruotas darbo biržoje, tačiau dirbti nelabai gali. Supranta, kad vaikui reikia pinigų. Jo brolis gyvena Anglijoje, todėl nori pas jį išvažiuoti ir susirasti darbą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad su T. M. (mergautinė pavardė S.) susituokė 2004-02-14. T. tuo metu turėjo sūnų D. Š., jo gimimo datos neprisimena, nuo pirmos santuokos. Santuokoje jiems gimė sūnus E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Po metų nuo sūnaus gimimo jie su T. išsiskyrė, tikslios skyrybų datos neprisimena. Su T. išsiskyrė dėl to, kad jis tuo metu niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nepadėdavo išlaikyti šeimos. Skyrybų iniciatorė buvo sutuoktinė T. Santuokos metu jie gyveno sutuoktinės T. bute, adreso neprisimena. T. kiekvienais metais keičia gyvenamąją vietą, parduoda, o vėliau nuperka naują butą, todėl negali nurodyti buto adreso, kur jis su ja santuokos metu gyveno, neprisimena. Po skyrybų jis iš jos buto išsikraustė, tačiau po mėnesio ir vėl grįžo gyventi pas ją. Jie gyveno kartu apie mėnesį, po to jis ir vėl išsikraustė iš jos buto, ji jį išvarė. Po mėnesio jie ir vėl susitaikė, ir jis grįžo gyventi pas ją. Pas ją gyveno neilgai, nes ji eilinį kartą jį išvarė. Jie taip gyvena ir iki šiol. Kai jis turi pinigų, jie gyvena kartu, o kai pinigų neturi, T. jį išvaro. Jis kartu su T. gyvena apie savaitę, po to jis mėnesiui iš jos buto išeina, kadangi ji jį išvaro, po to vėl savaitei priima. Po jo su T. M. santuokos nutraukimo, T. kreipėsi į teismą dėl alimentų. Teismas priteisė mokėti po 400 litų kas mėnesį sūnui E. išlaikyti alimentus. Apie pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti sūnų ir mokėti alimentus T. M. naudai sužinojo po metų nuo teismo sprendimo, gavęs teismo sprendimą paštu. Taip pat apie priteistus alimentus jam sakė ir buvusi sutuoktinė T. Žinodamas apie pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti savo sūnų E. ir mokėti jam išlaikymą po 400 litų kas mėnesį, jis tos pareigos vengė, tačiau tą darė nepiktybiškai. Alimentus turėjo mokėti nuo 2007-01-15, tačiau jų nemokėjo, nes buvo išvykęs į užsienį. Užsienyje buvo apie metus laiko. Nuo kada iki kada buvo užsienyje, tikslių datų neprisimena, bet tai buvo po santuokos nutraukimo ir alimentų priteisimo. Jis gyveno ir dirbo kepykloje Švedijoje ir Danijoje. Už darbą gaudavo apie 3000 litų į mėnesį atlyginimo. Grįžęs iš užsienio už uždirbtus pinigus nupirko T. ir sūnui E. naują televizorių, DVD grotuvą. Kadangi jis su ja susitaikydavo ir gyvendavo kartu, visada paduodavo jai grynuosius pinigus į rankas. Jai atiduodavo visus savo pinigus. Grįžęs iš užsienio į Lietuvą dirbo nelegaliai statybose, uždirbdavo į dieną po 50 litų. Visus pinigus atiduodavo T., tačiau jokių pakvitavimų dėl jai paduotų pinigų neimdavo. Sūnaus E. išlaikymui per banką ar per antstolį nėra davęs nei cento. Grįžęs iš užsienio buvo įsidarbinęs RIMI parduotuvėje ir jam iš atlyginimo antstolis kažkiek atskaičiuodavo alimentų, tačiau parduotuvėje dirbo tik apie 3 mėnesius. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, darbdavys jį atleido. Nuo 2007 metų yra dirbęs legaliai tik 3 mėnesius. Nuo 2007 metų kelis kartus buvo registruotas Vilniaus darbo biržoje. Apie pusę metų gaudavo po apie 315 litų pašalpos. Dabar apie pusę metų nėra registruotas darbo biržoje ir jokių socialinių išmokų negauna. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) pas tėvus L. ir V. M.. Dirba nelegaliai statybose ir į dieną gauna po 50 litų. Kadangi su T. M., galima sakyti, gyvena kartu, nemato reikalo mokėti T. alimentus, tai yra pervedinėti jai pinigus į jos sąskaitą banke ar mokėti išlaikymą per antstolį, kadangi jis ir taip gyvendama su ja nuperka visada maisto namo, sūnui E. ir T. sūnui D. drabužius. Visus savo uždirbtus pinigus jis atiduoda buvusiai sutuoktinei T. Paskutinį kartą T. matė prieš mėnesį. Ji buvo atvažiavusi pas jį į (duomenys neskelbtini) su E. ir D. ir viešėjo porą dienų. Ji pas jį gyveno už jo pinigus. Ji į Vilnių pas save namo grįžo dėl to, kad vaikui reikėjo į darželį. Jų sūnus E. ir T. sūnus iš pirmos santuokos D. kiekvieną vasarą vieši pas jį. Jie pas jį būna beveik visą vasarą, tik retkarčiais nuvažiuoja pas T. Viešėdami pas jį jie gyvena už jo pinigus, jis juos išlaiko - maitina, aprengia, prižiūri ir auklėja. Su sūnumi E. bendrauja nuolat, jis su juo susirašinėja sms žinutėmis, visada žino, kaip jam sekasi darželyje, nuolat juo rūpinasi ir jį auklėja. Šiai dienai su T. sutaria ir bendrauja gražiai. Ji jam leidžia matytis su vaiku. Jeigu jis su ja būna susipykę, vaiką savaitgaliui pasiima pas save, po toj ai jį grąžina. Jis yra sveikas ir darbingas. Legalaus darbo neieško, nes yra daug kam skolingas ir žino, kad jam įsidarbinus iš jo atlyginimo bus išskaičiuoti pinigai. Legalaus darbo neieško tyčia, žinodamas apie pareigą grąžinti skolas (b.l. 139, 140). Papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad sūnaus E. M. išlaikyti piktybiškai nevengė ir nevengia, tačiau neturi pajamų. Kodėl neieško darbo, nežino, paaiškinti negali. Jis padeda tėvams tvarkyti jų ūkį, už tai jie jį išlaiko. Šiai dienai darbo biržoje nesiregistruoja. Atsakomybę, kad turi išlaikyti sūnų E. supranta, kodėl jo neišlaiko, nežino, negali nieko paaiškinti. Pažada, kad greitu metu nueis ir užsiregistruos darbo biržoje, ieškos darbo. (b.l. 147).
Nukentėjusioji T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vaikas gimė motinos ir vaiko pensione. Su vyru kartu negyveno, nes vyko teismo procesas dėl skyrybų. Vaiką jis matydavo retai, nepadėdavo. Alimentai yra priteisti nuo vaiko gimimo, tačiau jis nieko nemokėjo. Pinigų jis jai neatnešdavo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-01-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6-127/2007 priteisė iš atsakovo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 litų kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2007-01-15 iki sūnaus pilnametystės, ir 3200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-05-15 iki 2007-01-15, pavedant šiomis lėšomis disponuoti sūnaus įstatyminei atstovei - motinai T. M. (b.l. 22, 23).
Vykdomoji byla dėl alimentų išieškojimo iš J. M., išieškotojos T. M. naudai buvo perduota vykdyti antstoliui Andriui Bubliui (b.l. 28).
Iš antstolio Andriaus Bublio 2012-01-09 pažymos (Nr. 0042/07/00150) apie skolos likutį matyti, kad vykdomojoje byloje esančiais duomenimis J. M. išlaikymo nėra mokėjęs nuo priteisimo dienos. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių skolininkas neturi, niekur nedirba, skolininko sąskaitos areštuotos. Skolininko išlaikymo įsiskolinimas 2012 m. sausio 19 d. sudaro 27 125, 03 Lt (b.l. 49).
Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2008-01-15 priėmė sprendimą dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1. 35-110 mokėti E. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-01-11 195 litų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusi mėnesį, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b.l. 7). Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-01-19 rašte Nr. (4.4) D2-I574 nurodė, kad 2012-01-18 skolininkas J. M. Fondui skolingas 10 002, 76 litų (įsiskolinimas su palūkanomis) (b.l. 12).
Iš Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-10-27 rašt Nr. Sd 3701 matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-12-07 iki 2007-05-08 J. M. rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. Darbo paieška 2007-05-08 buvo nutraukta J. M. Darbo ieškančio asmens atmintinėje nurodytu laiku be pateisinamos priežasties neatvykus į susitikimą su teritorinės darbo biržos specialistu. Laikotarpiu nuo 2008-02-27 iki 2008-04-04 J. M. rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. Darbo paiešką 2008-04-04 asmuo nutraukė savo noru. Laikotarpiu nuo 2009-07-23 iki 2011-01-20 J. M. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. 2010-04-20 - 2010-06-21 darbo biržos siuntimu J. M. dirbo pardavėju - kasininku UAB „Rimi Lietuva". Daugiau rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo. Darbo paieška 2011-01-20 buvo nutraukta J. M. Darbo ieškančio asmens atmintinėje nurodytu laiku be pateisinamos priežasties neatvykus į susitikimą su teritorinės darbo biržos specialistu (b.l. 91, 92).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-11-03 pažymos apie asmens gautas išmokas Nr. (14.1.1) 1-6632 matyti, kad J. M. laikotarpiu nuo 2010-04-20 iki 2010-06-23 dirbo UAB „Rimi Lietuva", gavo 1003, 51 Lt pajamų (b.l. 84).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Atsakomybė pagal BK 164 str. kyla ir tuomet, kai pareiga išlaikyti vaiką vykdoma iš dalies. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad J. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-01-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6-127/2007 iš atsakovo J. M. nepilnamečio sūnaus E. M. išlaikymui priteista po 400 Lt kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2007-01-15 iki sūnaus pilnametystės, ir 3200 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006-05-15 iki 2007-01-15, pavedant šiomis lėšomis disponuoti motinai T. M. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad šio teismo nustatyto įpareigojimo J. M. nevykdė ir pinigų sūnaus išlaikymui nemokėjo, nors apie priimtą sprendimą žinojo. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, patvirtino, kad nemokėjo alimentų, tačiau paaiškino, kad tai darė nepiktybiškai. Kaltinamasis nurodė, kad jokių pakvitavimų dėl buvusiai sutuoktinei paduotų pinigų neimdavo, išlaikymui per banką ar per antstolį nėra davęs nė cento. Dirba neoficialiai. Taip pat kaltinamasis patvirtino, jog jis yra sveikas ir darbingas, tačiau legalaus darbo neieško, nes yra daug kam skolingas ir žino, kad jam įsidarbinus iš jo atlyginimo bus išskaičiuoti pinigai. Legalaus darbo neieško tyčia, žinodamas apie pareigą grąžinti skolas.
Nagrinėjant vengimo išlaikyti sūnų priežastis nustatyta, kad J. M., būdamas darbingas ir galėdamas pareigą išlaikyti vaiką vykdyti, sąmoningai be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti savo vaiką E. M. Bylos duomenys leidžia teigti, kad J. M. buvo dirbantis asmuo, tačiau dažniausiai dirbo taip, kad jo pajamų negalėtų niekas kontroliuoti, t. y. savo darbinės veiklos jis nebuvo įteisinęs. Kaltinamasis nurodė, kad jis registruotas darbo biržoje, tačiau ši registracija buvo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl vengimo išlaikyti vaiką. Tai dar viena aplinkybė, leidžianti teigti, jog jis dirbo ir nebuvo suinteresuotas tai daryti oficialiai. Toks jo elgesys negali būti pripažintinas objektyvia pareigos nevykdymo priežastimi.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos. Kaltinamojo pateikiami argumentai apie vaiko išlaikymą perkant naują televizorių, DVD grotuvą, perkant maistą, drabužius ir pan., nepaneigia išvados, jog teismo nustatyta pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis Nr. 2K-491/2005).
J. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., kadangi jis, būdamas darbingas ir galėdamas vykdyti įsigaliojusį teismo sprendimą, žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti iki pilnametystės, sąmoningai vengė išlaikyti vaiką.
J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta tyčia, į J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiama į jo asmenybę ir asmens duomenis, į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatytą laisvės apribojimo bausmę ir jos dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Taip pat, sutinkamai su BK 48 str. 3 d., 6 d. 1 p., kaltinamajam skirtini įpareigojimai.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str., teismas, -
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.