Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24351-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284930788.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas 2025 m. spalio 8 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284930788 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-24351-2025, kuriuo V. G. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 196 punktų pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 3 dalį skirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams, pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį skirta 30 Eur bauda. Subendrinus nuobaudas ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka, V. G. paskirta 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas V. G. pateikė skundą, kuriame prašo administracinio poveikio priemonės neskirti arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad dėl padarytų administracinių nusižengimų gailisi, administracinį nusižengimą, už kurį jam taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, padarė ne tyčia, o dėl nežinojimo, jog siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, atimtą už anksčiau padarytą KET pažeidimą, reikia įvykdyti papildomus reikalavimus, kreipiantis į akcinę bendrovę „Regitra“. Apie tokią tvarką jo neinformavo ir vairavimo mokykloje, kurioje po teisės vairuoti vienam mėnesiui atėmimo 2024 m. jis išklausė privalomus kursus. Netekdamas teisės vairuoti, jis patirs sunkumus, susijusius su nuvykimu iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į darbo vietą (duomenys neskelbtini), negalės tinkamai pasirūpinti kartu gyvenančia motina, kurią prižiūri.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas V. G. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais, nurodė, jog sutinka su jam paskirta bauda.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, V. G. skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone yra tinkamai individualizuota, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima švelninti V. G. paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, nėra. Prašo teismo V. G. skundo netenkinti ir 2025 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24351-2025 palikti nepakeistą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo pranešta. Teismui 2025 m. lapkričio 11 d. pateiktame institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašoma skundą išnagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas subendrinta 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 12 d. 16 val. 09 min. Švenčionyse, Strūnaičio gatvėje vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, neužsisegęs saugos diržo.

Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį asmuo baudžiamas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą.

Skundžiamu nutarimu V. G., esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirtos ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali bauda 300 Eur bei šio straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam šešių mėnesių terminui ir 432 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali 30 Eur bauda.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie V. G. registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones V. G. buvo atimta 2024 m. balandžio 17 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, kuriuo V. G. skirta 225 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas vienam mėnesiui. V. G. 2024 m. gegužės 13 d. sumokėjus baudą, kuo jis patvirtino sutinkantis ir su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nurodytam laikotarpiui, specialiosios teisės atėmimo terminas buvo skaičiuojamas nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. birželio 13 d. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ANK 28 straipsnyje numatytos ir V. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas šioje byloje analizuojamo nusižengimo padarymo metu, t. y. 2025 m. rugsėjo 12 d., jau buvo pasibaigęs, tačiau vis tik nereiškia, jog skundžiamu 2025 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24351-2025 V. G. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas nepagrįstai.

Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis, kurio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. galiojanti redakcija) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam akcinės bendrovės „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, akcinės bendrovės „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas visais atvejais siejamas su juridiniu aktu – akcinės bendrovės „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę.

Byloje nustatyta, kad nors papildomus vairuotojų mokymus V. G. baigė, į akcinę bendrovę „Regitra“ dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo nesikreipė. Tai reiškia, jog administracinio nusižengimo padarymo metu – 2025 m. rugsėjo 12 d. teisė vairuoti transporto priemones teisės aktų nustatyta tvarka (tai yra akcinės bendrovės „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu) V. G. nebuvo grąžinta. Dėl to laikytina, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. automobilį V. G. vairavo neturėdamas tokios teisės, todėl pagrįstai pripažintas padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o to jis iš esmės ir neginčija.

Nors skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog apie tai, kad jis neturi teisės vairuoti nežinojo, nes nebuvo informuotas apie teisės vairuoti susigrąžinimo tvarką, šiuos V. G. paaiškinimus teismas laiko tik gynybine pareiškėjo pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-95-957/2024). Taip pat KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, t. y. ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino (Vilniaus apygardos 2024 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-58-576/2024).

Pareiškėjas, prašydamas švelninti administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskirti, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Skundžiamu nutarimu V. G. paskirtos minimalios baudos ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė. Sutiktina su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstyta pozicija, kad pareiškėjas privalo prisiimti visas dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes.

Individualizuojant nuobaudą ir vertinant padaryto nusižengimo faktinį pavojingumą, svarbu atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju V. G. vairavo transporto priemonę turėdamas tiek teorines, tiek ir praktines vairavimo žinias, bei būdamas anksčiau jau įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, turintis pakankamą vairavimo praktiką (nuo 1998 m.), tik po trumpalaikio teisės vairuoti transporto priemones netekimo (1 mėn.) neįvykdęs formalių reikalavimų susigrąžinti šios teisės. Todėl ši konkreti V. G. padaryta veika yra mažiau pavojinga savo pobūdžiu nei tipinis ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, kai vairuojama apskritai neturint teisės to daryti, t. y. neturint reikiamų teorinių ir praktinių žinių, pavojingumas. Be to, pažeidimas padarytas ne tiesiogine tyčia, o daugiau dėl nerūpestingumo ir neatidumo. Tad šiuo atveju padarytas nusižengimas savo esme ir pobūdžiu iš tiesų nėra keliantis didelį pavojų.

Nagrinėjamu atveju V. G. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę jis laikėsi kitų KET reikalavimų (neviršijo greičio, vairavo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga ir kt.), išskyrus tai, jog vairavo neužsisegęs saugos diržo (KET 196 punktas).

Taip pat svarbu įvertinti ir paties pažeidėjo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis. Byloje nėra abejonių tuo, kad pareiškėjas dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi motina, su kuria kartu gyvena. Tačiau iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančių administracinių nusižengimų registro įrašų matyti, kad V. G. turi negaliojančių administracinių nuobaudų už smulkius KET pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą neprisisegus saugos diržo. Taigi akivaizdu, kad anksčiau paskirtos baudos nuo naujų pažeidimų pareiškėjo nesustabdo, neatgraso ir nepriverčia būti atidesniu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant baudą, o administracinio poveikio priemonės netaikant. Administracinio poveikio priemonės paskyrimas kartu su pinigine bauda yra būtinas, siekiant administracinių nuobaudų tikslų, t. y., kad asmuo nebedarytų ir nekartotų pažeidimų, kartu nekeltų ir pavojaus eismo dalyviams, ir nėra per griežta ar neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams ar savo neigiamu poveikiu.

Tačiau anksčiau aptartas padaryto nusižengimo mažesnis pavojingumas, kaltės forma, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, leidžia teismui daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešių mėnesių laikotarpiui būtų akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė. V. G. administracinis nusižengimas, už kurį jam atimta teisė vairuoti (ANK 424 straipsnio 3 dalis), vertintinas kaip mažesnio pavojingumo. V. G. kaltės neneigė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Asmuo dirba, tikėtina, jog piniginę baudą sumokės. Todėl teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakanka trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino taikymo. Dėl šių aplinkybių skundžiamas nutarimas keistinas, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams. Teismo vertinimu, tokia poveikio priemonė bus pakankama, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio veikų darymo. Teismas laiko, kad pritaikytas trumpesnis teisės atėmimo vairuoti transporto priemones, negu numatytas įstatymo sankcijoje minimalus terminas, bus pakankamas tam, kad V. G. suvoktų, jog negalima daryti tokio pobūdžio teisės pažeidimų bei bus pakankamas administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skundžiamas nutarimas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeistinas, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki trijų mėnesių (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24351-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284930788: V. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams, o subendrintą galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Dėl nutarties per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.