Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Gintarui Karpui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6621-639/2015 dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, nustatė jų nepilnamečio vaiko dukters M. L. gyvenamąją vietą su ieškove L. L. ir priteisė iš atsakovo J. L. nepilnametės dukters M. L. išlaikymui po 144 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Teigiama, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo vaiko išlaikymui iš atsakovo buvo priteista po 144 Eur kas mėnesį, praėjo beveik keturi metai. Per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Dukra nuolat auga, kinta jos svoris ir ūgis, ji mokosi, užsiima užklasine veikla, atsirado sveikatos problemų, iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis ir finansinės galimybės teikti didesnį išlaikymą dukrai. Šiuo metu atsakovo skiriamo 144 Eur dydžio išlaikymo nepakanka net minimaliems su vaiko išlaikymu susijusiems poreikiams patenkinti. Nepilnametė dukra M. L. lanko (duomenys neskelbtini), šiuo metu mokosi 8 klasėje. Nepilnametė dukra lanko užklasinę veiklą – (duomenys neskelbtini) jaunimo studiją (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dukra turi sveikatos problemų, jai nustatyta jaunatvinė stuburo osteochondrozė, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, taip pat dukra turi problemų su regėjimu, nustatytas mišrus astigmatizmas. Tai neabejotinai reikalauja papildomų lėšų ligų gydymui ir reabilitacijai.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, davė paaiškinimus.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu davė išvadą ir nurodė, kad tokio amžiaus vaikui priteisto 144 Eur išlaikymo dydžio nebepakanka. Šeima tarnybai nėra žinoma, nėra įrašyta į rizikos grupę dėl vaiko teisių pažeidimų, atvejo vadyba šeimai taip pat nėra taikoma. Nepilnamečiui vaikui dėl sveikatos problemų reikalingas didesnis materialinis išlaikymas iš tėvo. Esant šioms aplinkybėms, išvadą teikiančios institucijos atstovas prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti prašomą išlaikymo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. L., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. L. ir atsakovo J. L. dukra (1 t., el. b. l. 8).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6621-639/2015 dėl santuokos nutraukimo nustatė nepilnamečio vaiko – dukters M. L. gyvenamąją vietą su ieškove L. L. ir priteisė iš atsakovo J. L. nepilnametės dukters M. L. išlaikymui po 144 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės (1 t., el. b. l. 5-7).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi, praėjus 4 metams, taigi vaiko poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 144 Eur kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. Šalių dukrai jau yra 15 metų, ji lanko mokyklą, užklasinę veiklą – (duomenys neskelbtini) kultūros centro jaunimo studiją (duomenys neskelbtini), be to, per 4 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Taip pat šalių nepilnametė dukra turi sveikatos problemų, dėl to ieškovė taip pat patiria papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis 114 Eur nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, kurie yra pakitę iš esmės.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 607 Eur (neatskaičius mokesčių), tai sudarytų 471 Eur pagal ankstesnę mokestinę sistemą. Taigi ieškovės patikslintu ieškiniu prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui dydis (235 Eur) atitinka teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį puses minimalios mėnesinės algos kriterijų, kurių kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Ieškovė nurodo, kad dukros išlaikymui reikalinga 470 Eur suma. Šalių dukra turi sveikatos problemų, jai nustatyta jaunatvinė stuburo osteochondrozė, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, taip pat dukra turi problemų su regėjimu, nustatytas mišrus astigmatizmas (1 t., el. b. l. 10-13). Taip pat nustatyta, kad dukra lanko užklasinę veiklą – (duomenys neskelbtini) kultūros centro jaunimo studiją (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 14). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad dėl dukters sveikatos problemų ieškovei kartu su dukra reikia vykti į gydymo įstaigas Klaipėdoje, o kadangi gyvena už miesto nemažai kainuoja kelionės išlaidos. Teigiama, kad dukrai sveikatos problemos prasidėjo vėliau nei buvo priteistas išlaikymas po 144 Eur, todėl išaugo poreikis ir didesniam išlaikymui. Dukrai lankant dramos būrelį reikalingi rūbai, išvykos su būreliu. Šiuo metu šalių nepilnametė dukra pradėjo lankyti naują būrelį susijusį su žygiais, kuriam reikalinga apranga, reikalingos pajamos vaiką išleisti į žygius. Nurodo, kad vaiko tėvas šiuo metu neteikia priteisto išlaikymo savo nepilnametei dukrai ir neprisideda prie jos išlaikymo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo teiginiai, kad ieškovė netinkamai naudoja vaiko išlaikymui skirtas lėšas, laikytini deklaratyviais, jie nepagrįsti jokiais įrodymais. Iš ieškovės pateiktos medicininės pažymos matyti, kad ieškovė 5 metų laikotarpyje nesikreipė į Respublikinį priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialą dėl konsultavimosi ar gydymo (1 t., el. b. l. 65). Be to iš pateiktos (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad šalių dukra ateina į mokykla švari, tvarkinga, turi mokyklines priemones, visada paruošusi pamokas. Važiuoja į mokyklos vykdomas ekskursijas (1 t., el. b. l. 64). Šie ieškovės pateikti įrodymai, paneigia atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Be to, vaiko teisų apsaugos institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šeima vaiko teisėms dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaiko poreikių dydį nustatytu ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. L. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 45-48). Jos mėnesinės pajamos, neatskaičius mokesčių, yra apie 753-866 Eur. Nuosavybės teise priklausančio turto ieškovė neturi (1 t., el. b. l. 54). Ieškovė su dukra gyvena būste panaudos pagrindu (1 t., el. b. l. 61-63). Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 555 Eur per mėnesį. (1 t., el. b. l. 49-53). Nuosavybės teise priklausančio turto atsakovas neturi (1 t., el. b. l. 55). Taip pat byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-5365-793/2019 yra baigta atsakovo J. L. bankroto byla (1 t., el. b. l. 15-17), todėl manytina, kad atsakovas neturi kreditorinių įsipareigojimų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

Teismas, vertindamas šalių galimybę teikti nepilnametės dukros išlaikymui reikalingą sumą, įvertina aplinkybę, jog atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2015 m. rugpjūčio 19 d. buvusia turtine padėtimi, iš esmės pasikeitė, neliko skolinių įsipareigojimų kreditoriams, išaugo nepilnametės dukros poreikiai bei pasikeitė šalies ekonominė padėtis – išaugo maisto, rūbų, komunalinių patarnavimų, vaistų, higienos priemonių kainos. Taip pat šalių dukra pradėjo lankyti užklasinę veiklą, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros sveikatos sutrikimus atsirado papildomi vaiko poreikiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimus, kurie ribotų jo galimybes užsidirbti, byloje nėra, konstatuotina, kad jis gali ir privalo teikti savo dukrai didesnį išlaikymą. Todėl iš atsakovo J. L. priteistina po 235 Eur kas mėnesį M. L. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas visiškai. Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą mokėtinas 25 Eur žyminis mokestis (ieškinio suma 91x12=1 092) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas visiškai, iš atsakovo priteisina 25 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė rašytiniais įrodymai patvirtintas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. 1, el. b. l. 89-90) advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Teisingumo ministro rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti iš atsakovo J. L. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš J. L. nepilnametei dukrai M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 31 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant atsakovui pervesti išmokas į ieškovės nurodytą banko sąskaitą.

Priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę L. L..

Priteisti iš atsakovo J. L. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo J. L. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. L..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.