Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Vladislavui Butkevičiui (Vladislav Butkevič),

viešame teismo posėdyje, iš dalies naudojant nuotolines garsi ir vaizdo perdavimo priemones ZOOM, išnagrinėjo pareiškėjo S. K., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13388-2023, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. birželio 6 d. nutarimu S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 ir 7 dalis bei ANK 426 straipsnio 2 dalį paskirta 1550 Eur bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. balandžio 28 d. apie 21 val. 52 min., Vilniaus rajono sav., Lavoriškių k., Centrinės – Vilniaus gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį ir sankryžoje, sukdamas į dešinę, atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, atsitrenkė į sustojusį automobilį prieš kelio ženklą 204 ,,STOP“, nesustojo iš įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

S. K. skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu bei nuobaudos skyrimo priėmimo metu tiriantys pareigūnai nesivadovavo įstatymais, tyrė neišsamiai, šališkai, teigia, kad bylos tyrimas pagrįstas vien tik kitos pusės liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais, į jo išdėstytas aplinkybes surašytame paaiškiname neatsižvelgė, t. y. ANK 569 straipsnį. Pažymi, kad su nutarimu nesutinka, kadangi bylos tyrimo metu tyrėjas neatsižvelgė į jo nurodytas įvykio aplinkybes, kurios išdėstytos paaiškinime, parašytame policijoje 2023 m. gegužės 3 d.. Savo paaiškinime nurodė, kad įvykio vietoje esant tamsiam paros metui prie nereguliuojamos sankryžos Versmės g. – Vilniaus g., kuri yra Vilniaus r., Lavoriškių k., Versmės g., jam vairuojant savo automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasukus iš Vilniaus g. į Versmės g., važiuojant jau Versmės gatvės keliu link Mostiškių kaimo pusės ties prie ir ant kelio važiuojamosios dalies augančiu priešpriešinėje eismo juostoje medžiu, priešpriešinėje eismo juostoje važiavęs automobilis, ties augančiu medžiu jo kelio pusėje bei medžiui jam sudarant kliūtį, automobilis nesustojo, staiga išvažiavo į jam priešpriešinę eismo juostą, kliudė jo automobilį bei iš karto iš įvykio vietos išvažiavo, t. y. pasišalino (protokole nurodyta neteisinga įvykio vieta Vilniaus r., Lavoriškių k., Centrinė-Vilniaus). Prieš kliudant jo automobilį kitam automobiliui, kuris išvažiavo jam į priešpriešinę eismo juostą, jis buvo sureagavęs ir pasuko savo automobilio vairą kuo dešiniau kelio krašto, dar dešiniau pasukti negalėjo, nes ten toje vietoje yra medinė tvora, jei pasuktų dar labiau būtų kliudęs kažkieno medinę tvorą bei tada būtų padaręs eismo įvykį, o dėl jo būtų kaltas dėl tvoros apgadinimo ir neginčytų to fakto. Automobiliui kliudžius jo automobilį, jis įvykio vietoje sustojo ir pasiliko eismo įvykio vietoje, t. y. įvykdė pareigą įvykus eismo įvykiui, nurodytą ANK 30 straipsnyje. Kitas automobilis, kurio neįsidėmėjo, iš įvykio vietos pasišalino. Įvykus eismo įvykiui, išlipo iš savo automobilio ir jį išoriškai apžiūrėjo, kitą automobilį matė jau važiuojantį Vilniaus g. keliu link Vilniaus miesto pusės, ties esančią kavinę ,,Helena“. Apžiūrėjęs savo automobilį jokių apgadinimų nepastebėjo, kito vairuotojo įvykio vietoje nebuvo, dėl kokių priežasčių galėjo išvažiuoti kliudęs automobilis, nežino. Kadangi ant savo automobilio jokių apgadinimų nepastebėjo, eismo įvykio sudėties nebuvo, policijai apie tai nepranešė, nes nežinojo, ką pasakoti bei nematė pareigos skambinti. Iš įvykio vietos išvažiavo, tačiau neturėjo tikslo pasišalinti, nes jokių eismo taisyklių nepažeidė, jo automobilis buvo draustas transporto priemonių civilinės atsakomybės ,,Gjensidige“ draudimu, automobilis techniškai tvarkingas. Po įvykio kitą dieną pastebėjo jam priklausančio automobilio apgadinimus – suskilusią plastmasinę automobilio apatinę apdailą, esančio automobilio kairėje pusėje, po vairuotojo durelėmis. Dėl pastebėtų apgadinimų neskambino policijai, kadangi nežinojo automobilio savininko, tad manė, kad nebus galimybės nustatyti eismo įvykio kito dalyvio. 2023 m. gegužės 3 d. Pareiškėjui parodžius nuotraukose užfiksuotus automobilio Audi apgadinimus, Pareiškėjas skunde nurodo, kad padaryto automobilio apgadinimai negalėjo atsirasti nuo jo automobilio, kadangi kitas automobilis išvažiavo iš įvykio vietos ir jis nežino, ar būtent tas automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Pareiškėjo teigimu, jam tyrėjo paprašius atlikti automobilių ekspertizę, tyrėjas pasakė, kad Pareiškėjas galėjo pakeisti savo automobilio kėbulo dalis, todėl Pareiškėjo teigimu, šis pasielgė neprofesionaliai, todėl jis neturėjo galimybės gintis ir jautėsi beviltiškai. Tokie tyrėjo teiginiai – nėra įrodymas, todėl tyrėjo sprendimas surašyti protokolą, kuriame Pareiškėjas kaltinamas dėl eismo įvykio bei pasišalinimo iš eismo įvykio, nėra pagrįstas. Pareiškėjui nesutikus su įvykio aplinkybėmis, tyrėjas parodė nuo jo automobilio plastmasinės apdailos įvykyje rastas plastmasės šukes, tačiau kurioje vietoje jos buvo rastos – nenurodė, taip pat Pareiškėjas abejoja, ar rastos šukės nebuvo perkeltos į kitą vietą, nes administracinio nusižengimo protokole nurodyta kita eismo įvykio vieta. Tyrėjas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, turėjo įvertinti visus surinktus byloje įrodymus, tačiau Pareiškėjo teigimu, pareigūnas galimai turėjo jau išankstinį nusistatymą, nes neskaitė jo ir jo žmonos paaiškinimų. Nenorėjo imtis papildomų įrodinėjimų veiksmų tiesai nustatyti. Be kita ko, Pareiškėjas skunde nurodo, kad dalyvavo bylos nagrinėjime, aiškino įvykio aplinkybes tyrėjai, tačiau ji, Pareiškėjo teigimu, nurodė, kad jis galėjo keisti kėbulo dalis. Bylos nagrinėjime dalyvavo labai trumpai, Pareiškėjas nuogąstauja, jog tyrėjai buvo neįdomu, ką jis aiškino ir kodėl nesutinka su administracinių nusižengimų protokolu. Pareiškėjo teigimu, tyrėjai nenurodė, kodėl jis yra kaltas. Pabrėžia, kad eismo įvykio kitas dalyvis galėjo tyčia iškraipyti eismo įvykio aplinkybes ir faktus, norėdamas siekti asmeninės naudos iš šio įvykio. Nurodo, kad jei kitas eismo įvykio dalyvis nebūtų išvažiavęs iš įvykio vietos, jei būtų pamatęs automobilio apgadinimus, jis nebūtų išvažiavęs, būtų eismo įvykio vietoje, kol būtų eismo įvykis išaiškintas, bet tuo metu jis nematė eismo įvykio sudėties. Pareiškėjas nurodo, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą, nufotografavo ją ir išmatavo visą kelio plotį (5.00 metrų) ir plotį nuo augančio medžio iki kito kelio krašto (4.60 metrų), nuotraukose pažymėjo išmatavimus, pažymi, kad medis kelio pločio užima 0,4 metro ilgio. Pareiškėjas skundu pateikdamas nuorodas į teismų praktiką, pažymi, kad asmenims, padariusiems tokio pobūdžio pažeidimą, skiriamos piniginės nuobaudos be specialiosios teisės atėmimo. Be kita ko, pažymi, kad paskirta bauda neatitinka teisingumo, protingumo principų, kadangi sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, eismo įvykio medžiaga surinkta netinkamai, kitų aplinkybių netikrinta, įrodymai surinkti šališkai, laikant kitą eismo įvykio dalyvį nekaltu, neatsižvelgtą į Pareiškėjo vairavimo stažą (vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) m.), į amžių ((duomenys neskelbtini) metai), į tai, kad nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, kad gyvena iš socialinės pašalpos, kad automobilis – priemonė nuvykti į Vilniaus parduotuves, poliklinikas, vaistines, nes yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, gyvena toli nuo miesto, todėl vairuotojo pažymėjimas ir teisė vairuoti transporto priemones yra būtina. Visas nurodytas aplinkybes gali patvirtinti Pareiškėjo žmona G. K.. Be kita ko, skunde nurodoma, kad G. K. taip pat turi sveikatos problemų, teisės vairuoti transporto priemones neturi. Pareiškėjas prašo panaikinti priimtą administracinę nuobaudą ir nutraukti administracinę teiseną, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą. Jei bus netenkintas skundas, prašo sumažinti paskirtą baudą ir paskirti mažesnę baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės –teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Institucija atsiliepime nurodė, kad Institucijos vertinimu Pareiškėjo argumentai dėl įvykio eigos yra nepagrįsti ir Pareiškėjas siekia išvengti atsakomybės. Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti S. K. ir nukentėjusiojo automobilių apgadinimai, matyti, susidūrimo kontaktas buvo ilgalaikis bei susidūrimas buvo stiprus. Be kita ko, pabrėžia, kad pats Pareiškėjas neneigia susidūrimo fakto, bei nurodo, kad buvo sustojęs apžiūrėti savo automobilio, bet nepastebėjęs automobilio apgadinimo, iš įvykio vietos išvažiavo. Institucija nurodo, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad Mercedez-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio kairės pusės slenksčio laiptelis akivaizdžiai sulaužytas, be kita ko, automobilio apgadinimo vieta yra gerai matoma, nes yra apšviečiama automobilio salono ir durelių šviesomis. Institucija paneigdama Pareiškėjo teiginį, kad kitą dieną jam pamačius slenksčio apgadinimą, nežinojus, kas ir kada jam jį apgadino, į policiją nesikreipė, nurodo, kad prieš dieną jo automobilis turėjo kontaktą su kitu automobiliu. Taip pat S. K. neneigia, kad po įvykio 2023 m. balandžio 28 d. jį persekiojo nežinomas automobilis, dėl kurio teko nuvažiuoti nuo kelio į laukus. Nors dėl persekiojimo išsigando ir nuo persekiotojų bandė atitrūkti, o vėliau ir nuvažiuoti nuo kelio, bet apie minėtą incidentą policijai nepranešė. Šios nurodytos aplinkybės, Institucijos teigimu, leidžia manyti, kad S. K. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir sąmoningai, tyčia bandė pasišalinti iš įvykio vietos, su tikslu nuslėpti dalyvavimą įvykyje ir apsunkinti įvykio aplinkybių tyrimą. Institucija pažymi, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir KET, todėl S. K., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą sankryžoje sukant į dešinę, įvertinti automobilio greitį ir gabaritus, vingio staigumą, tam, kad jo vairuojama transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Taip pat turėjo pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje ir sulaukti, kol atvažiuos policija. Tačiau Pareiškėjas šių pareigų, Institucijos vertinimu, neįvykdė. Įvertinus aukščiau išdėstytą, pasiremdama teisės aktų nuostatomis, reguliuojančiomis minėtus KET reikalavimus, Institucija nurodo, kad Skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, eismo įvykio dalyvių paaiškinimais ir kitais bylos duomenimis. Priimdamas Skundžiamą nutarimą, pareigūnas objektyviai įvertino visus byloje surinktus duomenis, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir nustatęs būtinus administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojančius duomenis, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis protingumo it teisingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Kadangi Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda siekia vidurkį, manytina, kad ji nei per griežta, nei neteisinga, įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad Institucija administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nevertino taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nesudaro pagrindo Skundžiamo nutarimo vertinti kaip neteisėto bei nepagrįsto. Surinktų aplinkybių visuma, Institucijos nuomone, neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, jog S. K. padarė inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Remiantis išdėstytu, Institucija nurodo, kad naikinti Skundžiamą nutarimą ir tenkinti Pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo automobilis nesudaužytas, tik laiptas. Kitos mašinos nematė, tik parodė nuotraukas. Jis tokios pinigų sumos neturi, jog pakeistų automobilio bamperį, yra neįgalus, tuo labiau, jog buvo tik susidūrimas. Jis važiavo iš sūnaus, kuris turi tris vaikus, būna, kad paveža žmoną prižiūrėti anūkus, kai sūnus išeina budėti į darbą. Pajuto, kad kirto ištisinę liniją ir susidūrė su kita mašina, kitas automobilis jį užkabino, o ne jis jį, ekspertai galėtų nustatyti, kad jis bamperio nekeitė, po tokio smūgio, turėjo būti sudaužytas, o jis jo nekeitė. Buvo ne smūgis, o prispaudė laiptą ir jis nukrito. Jis užkabino jo veidrodėlį, jis lūžo. Jis neišvažiavo į kitą juostą. Niekas nebuvo atvažiavę. O jis (teismo pastaba: Pareiškėjas) turi kameras, bet nieko nebuvo. Jis tik pareikalavo parodyti nuo bamperio skeveldrą, kai tiesiai automobilis stovi, matyti, kad laiptas užkabintas ir šiek tiek įbrėžimai ant sparno, bet jų nesimato. Apgadinimų vakare nematė, laipto apgadinimą, nuėjus pamaitinti triušius, pastebėjo tik ryte. Per visą gyvenimą tik žino, jei išvažiavo, tai jau policijos kviesti nereikia. Automobilių susidūrimas yra įvykis, bet jei kitas automobilis pasitraukė iš įvykio vietos, tai nėra prasmės kviesti policijos. Jis nuvažiavo į laukus, nes išsigando, kadangi nežinojo, kas ten važiuoja. Paskambino pasienio tarnyboms 23:27 min., tą patį vakarą. Kai nuvažiavo nuo kelio į laukus, ten buvo ne gyvenvietė. Paskambino sūnui pasieniečiui ir paklausė, ką jam daryti. Jie pasakė, kad yra užimti, jei neatstos, skambinti dar kartą. Tą vakarą į namus pareigūnai atvykę nebuvo. Pareigūnas matavo, nieko negalėjo rasti, jam pasakė, kad keistas automobilio bamperis, todėl prašė skirti ekspertizę ne vieną kartą. Pareigūnas parodė nuotraukose, kuriose matyti sudaužytas automobilis. Pareigūnas jam ir žmonai rodė nuotraukas visai kito automobilio, visai buvo sudaužytas, tamsios spalvos, Audi. Šitie pažeidimai rodomi galėjo būti, bet iš kur tiek dažų, jei jam nieko nebuvo. Kodėl nepateikė, kai užvedė bylą, automobilio nuotraukų nukentėjusio automobilio. Viskas buvo apžiūrėta du kartus ir sako, kad jis pakeitė bamperį, nors nebuvo kada, buvo šventės. Nori, kad duotų ekspertui apžiūrėti, kad nieko nekeitė. Jo automobilio sparnas buvo šiek tiek užkabintas. Jam reikėjo tik nusiimti slenkstį ir būtų viskas paslėpta. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo. Jis teigia, kad į jį įvažiavo, ten yra medis ir ten reikėtų sustoti, ar jie buvo apsvaigę, negalima taip elgtis, jei jis pats būtų įvažiavęs, tai būti tik galinė dalis kliudyta.

Nukentėjusysis E. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis išvažiavo tą vakarą į pagrindinį kelią, jis (teismo pastaba: Pareiškėjas) slydo į jį, jis sustojo jį (teismo pastaba: Pareiškėją) praleisti, bet jis į jį (teismo pastaba: E. A.) įvažiavo, įvažiavo į jo (teismo pastaba: nukentėjusiojo) juostą, jis nesustojo. Jis (teismo pastaba: nukentėjusysis) kvietė policiją, policija susiekė su pasieniu, tačiau pasienis nesureagavo. Pasienio pareigūnai atvyko pavėluotai, jau buvo atvykusi policija. Jį kliudė priekiu ir šonu, buvo šoninis slydimas. Buvo nuolaužos įvykio vietoje, sidabrinės spalvos. Jos buvo tik fotografuotos, bet nepaimtos. Plastmasės buvo jo pusėje, kur jis važiavo. Jo automobilis draustas ,,Kasko“, jis (teismo pastaba: Pareiškėjas) galėjo sustoti ir būtų surašę deklaraciją. Automobilyje automatiškai įsijungė avarinis signalas. Jis važiavo tiesiai ir norėjo sukti į dešinę, bet nepasuko. Jis tiksliai nežino, su kuo susidūrė. Jis įsidėmėjo valstybinius numerius.

Teismo posėdžio metu liudytojas Dariuš Butkevič su kolega dirbo Vilniuje. Gavo pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, kuris padarė eismo įvykį ir galimai šalinasi. Jie buvo prie Lavoriškių kaimo, paskambino tam žmogui, kuris važiavo ir sekė tą automobilį. Tas žmogus nurodė, kad kažkur laukuose pametė sekamą automobilį. Jie ieškojo, bet nerado, ten buvo dar ir pasieniečiai. Tada grįžo į įvykio vietą ir įformino įvykį. Įvykio vietoje buvo rasta automobilio Audi A8 plastmasė. Nukentėjusysis sakė, kad važiavo iš Mostiškių į Vilniaus pusę, neprivažiavus Lavoriškių sankryžos, važiavęs automobilis paėmė labai plačiai kampą ir atsitrenkė į Audi A8. Pagal savininko registracijos vietą, privažiavo šalia namo, šviesos nebuvo, vartai uždaryti. Kai kaltininkas pradėjo šalintis iš įvykio vietos, tai nukentėjusysis apsisuko ir važiavo iš paskos. Kai grįžo nukentėjusysis apytiksliai parodė įvykio vietą.

Liudytojas Danielius Apgul teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo Vilniaus mieste. Gavo pranešimą, kad Lavoriškių kaime buvo auto įvykis ir kad nukentėjusysis vejasi kaltininką, nes jis bėga, važiuodami tiesiogiai bendravo su nukentėjusiuoju. Pranešimą gavo iš OVS, jie gauna iš centro ir perduoda pareigūnams. Jie kalbėjo pirmiausiai su budėtoju, o vėliau tik susisiekė su nukentėjusiuoju. Pagal registracinius mašinos numerius pažiūrėjo adresą, pavažinėjo ta gatve, apsižvalgė, bet į kiemą nėjo, kadangi nebuvo tam pagrindo. Važinėjo gatve du kartus, viską filmavo. Tada su pranešėju grįžo į įvykio vietą, įformino įvykį. Įvykio vietoje rado mažą šukę, kurią perdavė tyrėjui. Jos rastos buvo toje pusėje, iš kurios reiktų važiuoti į Mostiškių kaimą. Šukės buvo arčiau sankryžos. Nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio kaltininkas buvo išlipęs iš mašinos, kuris pasirodė nukentėjusiam neblaivus, tada jis nuvažiavo iš įvykio vietos. ,,STOP“ ženklas buvo kaltininko pusėje. Neatsimena, kada buvo iškvietimas ir kada buvo toje gatvėje prie kaltininko gyvenamosios vietos. Per dieną važiuoja į 5-6, kartais net 10 iškvietimų.

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą vakarą kartu su vyru buvo pas sūnų, kadangi jam padeda prižiūrėti vaikus. Sūnus pasienietis tuo metu buvo darbe. Kai sūnus atvažiavo, dar pasėdėjo ir išvažiavo namo kai buvo tamsu. Kelinta valanda buvo nepamena. Jie važiavo Mostiškių kaimo link. Vyras darė posūkį, o ji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės už keleivio priekinės sėdynės, tuomet staiga įvykio nedidelis susidūrimas, ji net nesuprato. Ji blogai jautėsi. Susidūrimas buvo lengvas, ten buvo tvora, prie kurios juos prispaudė, neturėjo, kur dėtis. Vyras sustojo, išėjo apžiūrėti automobilį, jai pasakė, kad nieko neatsitiko. Ten yra gatvės apšvietimas, apžiūrinėdamas vyras savo mašiną niekuo nešvietė. Tas automobilis, kuris juos kliudė, nuvažiavo Lavoriškių kaimo link. Jis net nesustojo. Vyras pasivaikščiojo, galvojo kviesti policiją, bet nekvietė, kadangi kliudžiusio automobilio nebuvo, įrodymų, su policija nenorėjo susidėti. Sėdo ir išvažiavo. Kita mašina už 2- 3 kilometrų pradėjo vytis. Vyras tuo metu sakė, kad nevažiuos namo, nes nenori, kad jie pamatytų, kur jų namas. Automobilis, kuris juos sekė ne specialiųjų tarnybų automobilis, o paprasta mašina. Kad juos vejasi nepažįstamas automobilis, pranešė tik sūnui, specialiųjų tarnybų nekvietė. Tada jie įvažiavo į laukus, o ta mašina, kuri sekė, pravažiavo šalia. Po to jie nuvažiavo namo. Nežino, per kiek laiko jie grįžo namo. Kai atėjo pareigūnas, jis matavo liniuote, o ten nieko nebuvo, šiek tiek buvo kliudytas slenkstis. Pareigūnas jiems parodė visiškai sudaužytą automobilį, veidrodėlis kabėjo, visas šonas sulamdytas, jie parodė automobilį, kurio net taisyti neįmanoma. Jie parodė kitos mašinos nuotrauką nei yra byloje. Jie jo klausė, kaip taip galėjo nutikti, jei jų automobilis yra sveikas. Jie prašė padaryti ekspertizę. Pareigūnas pasakė, kad jie per tas porą dienų galėjo susitvarkyti mašiną. Su jais buvo sūnus (sūnus buvo tas, kuris gyvena su jais). Ji iš automobilio įvykio metu nebuvo išėjusi. Vyras tik ryte pastebėjo, kad jų automobilio slenkstis truputį apgadintas. Jiems rodė šukes, kurios buvo jo automobilio, jie prašė ekspertizės. Įvykio vietoje matė kitą žmogų nei dabar yra nukentėjusysis. Automobilį apžiūrėjo du pareigūnai. Mašina buvo tamsi, nežino, ar juoda, ar tamsiai mėlyna.

Liudytojas Donatas Kvaselis teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl eismo įvykio, kuris įvyko balandžio mėnesį, susidūrė du automobiliai, Audi ir Mercedes, Audi važiavo centrine gatve, Mercedes važiavo į dešinę, kliudė automobilį Audi ir pasišalino. Audi vairuotojas jį persekiojo, buvo susigretinęs su juo, o jis rodė necenzūrinius gestus ir išvažiavo, policiją iškvietė, atvykusi policija jo nesurado. Buvo nuvykę registruotu adresu, ieškojo nepamena kur. Pareigūnai, kurie buvo įvykio vietoje nurodė, kad buvo nuvykę. Automobiliai abu buvo apžiūrėti, buvo rastos automobilio šukės, kurios atitiko. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo, prie jų buvo daromi matavimai, rasta šukė jiems buvo parodyta. Kad automobilis buvo tvarkytas neaišku, kur buvo nulaužta, tai tos vietos nebuvo sutvarkytos. Nuotraukos, esančios prie bylos, buvo parodytos tuomet, kai Pareiškėjas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Rodytos Audi nuotraukos. Be to, buvo atliekama transporto priemonės apžiūra, sugretinimas nebuvo atliekamas. Fiziškai kitas automobilis nebuvo parodomas. Nė vienas iš dalyvių neginčijo, jog kontaktas tarp jų buvo. Pareiškėjas nurodė, kad tai jį kliudė ir iš įvykio vietos kliudęs automobilis išvažiavo. Pareiškėjas nieko nesakė, kai parodė, kad čia ne šitas automobilis. Buvo parodytas automobilis Audi, kuris tuo metu dalyvavo įvykyje.

Liudytojas O. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam žinoma, jog prieš surašant tėvui administracinį nusižengimų protokolą, jis (tėvas) jam paskambino ir pasakė, kad jam reikia važiuoti į policiją, jog paaiškintų įvykio aplinkybes. Tėvas labai blogai kalba lietuviškai, papašė jo nuvykti kartu, parašyti paaiškinimą, taip pat su mama buvo. Nuvyko tą dieną ir tėvas rašė paaiškinimą ir mama, juos paėmė pareigūnas D. Kvaselis. Parodė automobilio kompiuterio monitoriuje, markės automobilio nebuvo, iš šono buvo apgadinimų, tamsios spalvos, galimai juodos, galimai buvo Audi A8. Pažiūrėjęs į nuotraukas monitoriuje, matė, jog automobilio visas kairysis šonas apibraižytas, galimai įlenkimas buvo, gali klysti, kabėjo veidrodėlis. Teismui parodžius byloje esančias nuotraukas, liudytojas nurodė, kad šitų dviejų nerodė, o kita panaši. Prieš rašant administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas tris kartus matavo apgadinimus, pirmą kartą buvo blogi išmatavimai padaryti. Jie kartu ėjo atgal, paskui tas ilgis buvo pakeistas. Nežino, kodėl jiems kilo klausimai, kad tėvas galimai galėjo pakeisti bamperį. Atrodė lyg mano tėvo apgadinimas negalėjo, kad visas šonas toks apibraižytas buvo. Jis negyvena kartu su tėvu. Nepamena, ar skambino tą dieną tėvas. Sužinojo apie įvykį, kai važiavo rašyti paaiškinimą į policiją. Teismui parodžius nuotrauką iš bylos, liudytojas nurodė, kad galimai tos nuotraukos buvo priartintas vaizdas. Labai ryškiai matėsi priartinus.

Liudytoja Kristina Gulbinavičienė nurodė, kad pačio įvykio nematė, ji budėjo. Asmuo traukiamas atsakomybėn pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjo, į jį atvyko, sprendimas buvo priimtas vadovaujantis turima medžiaga. Byloje, kiek pamena, buvo padaryti abiejų automobilių apžiūros aktai, taip pat nuotraukos, pareigūno tarnybiniai pranešimai. Pats asmuo buvo išklausytas, buvo vertėja iškviesta. Ką asmuo nurodė nelabai pamena, bet kaip ir sutinka jis, jei abipusė kaltė. Pareiškėjas nesutiko su pažeidimu, tiksliai nepasakys. Kadangi buvo žodinis bylos nagrinėjimas, ji jį išklausė ir pasakė, kad sprendimas bus priimtas per 10 dienų. Pareiškėjas neprašė peržiūrėti vaizdo įrašų, nuotraukų. Asmuo atvyko, ji jį išklausė, jo prašymo nebuvo susipažinti su bylos medžiaga. Dėl bamperio pakeitimo negali tiksliai pasakyti, nes buvo apžiūros aktai abiejų automobilių, kaip ir to užteko.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su Pareiškėjo skundu nesutinka, mano, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Kontaktas buvo nustatytas pagal nuotraukas ir pagal sugadinimus, Audi automobilio ratų diskas buvo sugadintas, galimai laiptelis, o visas šonas galimai priekiniu bamperiu sukliudytas ar apgadintas. Plataus masto sugadinimas. Ant bamperio smulkūs sugadinimai kaip ir ant viso kėbulo. Nėra gilūs, bet dažų pritrūko tam tikrose vietose. Kadangi nebuvo ginčo dėl to, kad įvyko kontaktas dėl įvykio. Niekas netikrino, ar bamperis keistas, tai daromos prielaidos. Ar buvo keistas bamperis, turėtų nustatyti specialistas, ar buvo atsukami varžtai ir t. t. Tai būtų akivaizdžiai matoma. Apžiūros metu buvo Audi automobilis, ir Mercedes, valstybinių numerių neatsimena, tie abu automobiliai, kurie dalyvavo įvykyje. Ant Mercedes automobilio bamperio buvo mažiausiai apgadinimų. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, kuris iškart po įvykio pranešė, jog vejasi iš įvykio vietos pasišalinusį automobilį. Su automobilio slenksčiu matomai buvo padarytas Audi priekinio rato sugadinimas, turbūt buvo įvažiuota į tą vietą. Pozicija tokia pati, įrodymai nėra renkami iki begalybės, ekspertizę skirti nėra tikslinga, nes praėjo 6 mėnesiai. Pačio bamperio keitimo neįrodytų, kad tai padaryta norint kažką nuslėpti. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą.

III. Teismo išvados

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).

Tiek iš Pareiškėjo skundo, tiek iš jo paties paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad Pareiškėjas ginčija padarytus administracinius nusižengimus ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu bei nustatytomis aplinkybėmis nesutinka. Pareiškėjas prašo panaikinti priimtą Skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba sumažinti paskirtą baudą ir paskirti mažesnę baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Pareiškėjas nurodo, kad tyrimas atliktas neišsamiai, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, šališkai bei neobjektyviai, neįvertinus visų jam žinomų aplinkybių, nurodytų jo paaiškinimuose.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytus, už traukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Šie administraciniai nusižengimai kvalifikuoti nustačius, jog Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 108 bei 219 punktus.

KET 108 punkte įtvirtinta pareiga vairuotojams sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jei posūkis arba apsisukimas galimas iš vienos eismo juostos, sukdamas vairuotojas gali pasirinkti bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią suka, eismo juostą. Jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuota eismo įvykio vieta, Pareiškėjas su kitu eismo dalyviu susidūrė sankryžoje. Surinkti byloje duomenys patvirtina (nukentėjusiojo paaiškinimai, liudytojų, Pareiškėjo bei Pareiškėjo žmonos apklausa), kad būtent Pareiškėjas, sukdamas į dešinę, kliudė automobilį Audi A8, atsidurdamas priešpriešinio eismo juostoje. Šią aplinkybę nurodė ir pats Pareiškėjas, teigdamas, jog pajuto, automobilių susidūrimą.

KET 222 punktu nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Be kita ko, KET 219 punktu nustatyta pareiga įvykus eismo įvykiui kiekvienam su juo susijusiam vairuotojui ar kitam eismo dalyviui nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte numatyta tvarka.

Pareiškėjas S. K. pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalis, 426 straipsnio 2 dalį nubaustas 1550 eurų bauda bei specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. balandžio 28 d. apie 21 val. 52 min., Vilniaus rajono sav., Lavoriškių k., Centrinės – Vilniaus gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį ir sankryžoje, sukdamas į dešinę, atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, atsitrenkė į sustojusį automobilį prieš kelio ženklą 204 ,,STOP“, nesustojo iš įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET reikalavimus.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš įvykio vietos nepasišalino, po automobilių susidūrimo sustojo kelkraštyje, apžiūrėjo automobilį bei nepastebėjus įbrėžimų, nekvietė policijos pareigūnų. Be kita ko, nurodo, kad iš įvykio vietos pasišalino ne jis, o kitas eismo įvykio dalyvis. Šios Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesutampa su byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iš byloje esančio 2023 m. balandžio 28 d. tarnybinio pranešimo nukentėjusysis E. A. nurodė, kad šiam sustojus prie STOP ženklo centrinėje ir Vilniaus gatvių sankryžoje, į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė iš Vilniaus gatvės į Centrinę gatvę sukęs pilkos spalvos automobilis Mercedez-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57). Iš byloje esančių nuotraukų bei registruotos kelių transporto priemonės išrašo matyti, kad šio automobilio savininkas yra būtent Pareiškėjas. Be kita ko, tarnybiniu pranešimu užfiksuota, jog nukentėjusysis, pasišalinus Pareiškėjui iš įvykio vietos, automobilį sekė. Nukentėjusysis nurodė, kad Mercedez-Benz vairuotojas tik padidino greitį ir toliau šalinosi Mostiškių kaimo link bei privažiavus Mostiškių kaimą automobilio vairuotojas nuvažiavo nuo kelio ir nuvažiavo į laukus. Nedelsus po eismo įvykio bei Pareiškėjui pasišalinus iš įvykio vietos E. A., skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, kreipėsi į policijos pareigūnus, nurodydamas, kad būtent pilkos spalvos automobilis Mecedez-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos bei jį seka. Kaip matyti, Pareiškėjas neginčija fakto, jog jį sekė automobilis, kad jis buvo sustojęs laukuose, bandydamas slėptis, nes išsigando. Pagrindo, kodėl jį automobilis sekė, Pareiškėjas teismo posėdžio metu nenurodė, be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjas nenuosekliai nurodė priežastis, lėmusias tai, jog pats po eismo įvykio nesikreipė pagalbos bei apie eismo įvykį nepranešė policijos pareigūnams. Kaip matyti iš 2023 m. gegužės 4 d. tarnybinio pranešimo S. K. nurodė, kad nežinojo policijos numerio (b.l.23-24). Skunde Pareiškėjas pažymi, kad žinodamas apie kilusias pasekmes, būtų nedelsiant pranešęs policijai apie įvykusį susidūrimą. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog kreiptis į policiją nematė pagrindo, kadangi nenustatė jokių automobilio apgadinimų. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo paaiškinimus, kaip matyti slenksčio sugadinimai vairuotojo pusėje akivaizdūs, todėl išlipant iš automobilio turėjo būti matomi, juo labiau, kaip pareiškėjas nurodė, jog po susidūrimo išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo. Be to, Pareiškėjo teigimu, E. A. po susidūrimo pats pasišalino iš eismo įvykio Tokia nenuosekli Pareiškėjo pozicija manytina patvirtina, jog Pareiškėjas, bandydamas išvengti administracinės atsakomybės, slapstėsi nuo nukentėjusiojo. Visos E. A. nurodytos bei teismo posėdžio liudytojų Donato Kvaselio, Danieliaus Apgul bei Dariuš Butkevič parodymais patvirtintos aplinkybės nekelia teisinio pagrindo abejoti, jog Pareiškėjas dalyvavo eismo įvykyje, kliudė automobilį bei iš įvykio vietos nesustojęs, pasišalino.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas teigė, kad tiriant įvykį buvo nurodytos ne nukentėjusiojo automobilio nuotraukos, tačiau ši Pareiškėjo pozicija paneigtina teismo posėdžio metu surinktais duomenimis. Liudytojas D. Kvaselis patvirtino, kad Pareiškėjui buvo rodytos byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuotas nukentėjusiojo E. A. automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, tai, jog Pareiškėjui buvo rodytos byloje esančios nuotraukos patvirtino ir kartu dalyvavęs Pareiškėjo sūnus O. K., kuris posėdžio metu nurodė, kad viena iš nuotraukų panaši į ta kur rodė, tik buvo rodoma monitoriuje ir galimai vaizdas priartintas.

Transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota Automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, nustatyta, kad apžiūrimas automobilis buvo apgadintas po eismo įvykio, automobilio sugadinimų aukštis, pobūdis ir mechanizmas atitinka automobilio sugadinimus, nustatytus Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors Pareiškėjas nesutinka su pareigūnų nurodyta išvada, be kita ko, nurodydamas, kad tyrėja priėmė sprendimą, motyvuodama ir tuo, kad po eismo įvykio Pareiškėjas susitvarkė automobilį, o būtent pakeitė automobilio bamperį, tačiau byloje esančių ir aptartų duomenų visuma patvirtina pareigūnų užfiksuotus duomenis bei prieitą išvadą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Todėl sutiktina su Institucijos atstovu išreikšta pozicija, jog ekspertizės aktas, kuriuo būtų nustatomi po eismo įvykio padaryti automobilio sutvarkymai ar sulyginami automobilių sugadinimai, šiuo konkrečiu atveju nebuvo būtinas, kadangi iš byloje esančių duomenų, nukentėjusiojo pozicijos, kurią nuosekliai E. A. palaikė viso tyrimo metu, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai bei transporto priemonių apžiūros protokolai neabejotinai patvirtina, kad Pareiškėjas sukėlęs eismo įvykį dėl KET pažeidimų bei pasišalinęs iš eismo įvykio, padarė inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

Skundu Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti arba sumažinti jam paskirtą baudą ir paskirti mažesnę baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

ANK 38 straipsnio 2 dalimi įtvirtinta administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vienu metu padaro kelis administracinius nusižengimus. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Institucija Skundžiamu nutarimu už inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje bei ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse, S. K. skyrė 1550 eurų baudą bei specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ANK 426 straipsnio 7 dalyje, tiek ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) paskyrimas yra diskrecinio pobūdžio, t. y. teismas ar ne teismo tvarka administracinę bylą nagrinėjanti institucija, įvertinusi surinktas bylos aplinkybes, administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką, gali neskirti šios administracinio poveikio priemonės.

Teismas pabrėžia, kad Pareiškėjas padarė šiurkščius administracinius nusižengimus, pabėgo iš įvykio vietos, slapstėsi, vengė atsakomybės. Tačiau teismas įvertina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokio pobūdžio administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą, kaip matyti iš administracinių nusižengimų išrašo per pastaruosius 5 metus padarė vieną administracinį nusižengimą. Pareiškėjas turi sveikatos problemų, sergančią žmoną, gyvena toli nuo miesto, nedirba, tad specialiosios teisės atėmimas 2 metų laikotarpiui, įvertinus Pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, skirtos 1550 eurų baudos dydį neproporcingai apsunktinų Pareiškėjo padėtį. ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už Pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismas, atsižvelgdamas į administracinių nusižengimų pobūdį, Pareiškėjo kaltę, konstatuoja, kad specialiosios teisės atėmimas yra tikslinga administracinio poveikio priemonė. Teismas, parinkdamas administracinio poveikio priemonę, įvertina tai, kad nėra nustatytų nei Pareiškėjo lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, be kita ko, atsižvelgia ir į skirtos baudos dydį, bei nustato 1 metų specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.

Esant paminėtoms aplinkybėms, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, S. K. skundas tenkinamas iš dalies ir Skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo trukmė mažintina iki 1 metų. Manytina, kad paskirta bauda bei paskirta administracinio poveikio priemone bus pasiekti administracinio nuobaudų tikslai: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. K. (S. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18495-2023 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, ir, S. K. (S. K.) skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vieneriems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.