Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. (S. K.) (toliau – ir apeliantas) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria S. K. skundas patenkintas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13388-2023 pakeistas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir S. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 1 metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad S. K. neginčija eismo įvykio fakto. Tiek teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde S. K. pripažįsta, kad toks įvykis buvo, tačiau nesutinka su vertinimu, jog už jį yra atsakingas būtent jis. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog liudytojų G. K. ir D. A. parodymai patvirtina tai, kad S. K. nesukėlė eismo įvykio bei nepasišalino iš įvykio vietos. Priešingai, spręstina, kad byloje esantys duomenys ir liudytojų parodymai patvirtina Institucijos 2023 m. birželio 6 d. nutarime nurodytas faktines bylos aplinkybes bei paneigia apelianto pateiktą versiją dėl eismo įvykio eigos ir galimybę, kad dėl eismo įvykio kaltas ne S. K..

5. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog eismo įvykyje dalyvavo tik apeliantas, jo žmona G. K. ir E. A., tačiau tai nėra pakankama priežastis kitų apklaustų asmenų parodymus vertinti kritiškai nenustačius kitų objektyvių tokio vertinimo priežasčių. Pažymėtina, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad E. A. galimai turėjo tikslą klaidinti teisėsaugos institucijas dėl eismo įvykio aplinkybių. Byloje nenustatyta, kad E. A. su S. K. sietų kokie nors neigiami santykiai ar kad nukentėjusysis galėtų turėti realų tikslą S. K. apkalbėti ar kaip kitaip bandyti apsunkinti šio teisinę padėtį. Vien tik tai, kad minėto asmens parodymai yra nepalankūs S. K., nėra pakankamas pagrindas vertinti E. A. duotus paaiškinimus, kaip melagingus. Priešingai, aplinkybė, jog S. K. po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, o E. A. šį sekė, pagrindžia manymą, kad būtent S. K. veiksmai sukėlė eismo įvykį. Nenustatytos jokios priežastys, kodėl E. A. turėtų tikslą meluoti policijos pareigūnams ar dėti pastangas surasti S. K. tuo atveju, jei dėl eismo įvykio kaltas būtų pats nukentėjusysis, dėl to apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. A. pateikta versija turėtų būti vertinama kaip siekis apkaltinti S. K., atmestina.

7. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad įvykio vietoje rastų šukių buvimo vieta patvirtina, jog už eismo įvykį atsakingas ne S. K., apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Sutiktina su tuo, jog šukės iš tiesų rastos apelianto kelio pusėje, ką patvirtina tiek D. A. parodymai (b. l. 74), tiek policijos pareigūnų padaryta nuotrauka (b. l. 31), tačiau vien tai nepatvirtina S. K. nurodomų aplinkybių. Pažymėtina, kad eismo įvykio vietoje nebuvo sustabdytas kelių transporto priemonių eismas, eismo įvykio vieta nebuvo tinkamai apsaugota, dėl to neatmetama galimybė, jog kitos šia gatve važiavusios transporto priemonės galėjo daryti realią įtaką šukių buvimo vietai. Taigi neatmetama ir ta versija, kad šukių radimo vieta nėra jų pirminė nukritimo vieta, todėl laikytina, kad S. K. teiginiai šioje dalyje yra nepagrįsti.

8. Apeliantas taip pat nurodo, kad nors nukentėjusysis teigia, jog S. K. vairuojama transporto priemonė slydo link nukentėjusiojo automobilio, tačiau įvykio vietoje nėra rasta jokių padangų ar kitų slydimo žymių. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad padangų slydimo žymių atsiradimas priklauso nuo įvairių faktorių: padangų rūšies, oro sąlygų, kelio dangos tipo, transporto priemonės stabdymo intensyvumo bei staigumo ir pan. Be to, nagrinėjamu atveju nei S. K., nei G. K. ar E. A. nenurodė aplinkybės, jog S. K., atlikdamas posūkio manevrą, būtų staigiai stabdęs ar atlikęs kitokius tokio pobūdžio veiksmus. Taigi vien tai, jog eismo įvykio vietoje nerasta padangų žymių nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog E. A. parodymai yra melagingi ar neatitinkantys tikrovės.

10. Apeliantas taip pat kelia klausimą ar susidūrimas, kurio metu sulaužytas po apelianto automobiliu esančio slenksčio plastmasė, galėjo sukelti užfiksuotus padarinius E. A. automobiliui. Kaip matyti iš automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukų (b. l. 12–18), prie šio automobilio priekinės kairės lempos yra nedidelis įlenkimas, taip pat sulaužyta priekinė kairiojo automobilio slenksčio dalis, kur yra nulaužta dalis plastmasės. Iš E. A. automobilio nuotraukų (b. l. 25–28, 30, 32) matyti, jog išdaužtas kairės priekinės lempos stiklas, nubraukti dažai automobilio kairėje pusėje ir nulaužtas kairės pusės veidrodėlis. Pažymėtina, kad E. A. automobilio apgadinimai užfiksuoti iš karto po įvykio policijos pareigūnų, o S. K. automobilio nebuvo galimybės apžiūrėti, nes S. K. pasišalino iš įvykio vietos ir turėjo laiko pašalinti jo automobiliui padarytus apgadinimus. Kaip jau minėta, akivaizdu, kad E. A. neturėjo jokio suinteresuotumo sekti S. K., jeigu šis nebūtų apgadinęs jo automobilio ir pasišalinęs iš įvykio vietos. E. A. nuosekliai nuo pat tyrimo pradžios nurodė aplinkybes dėl savo automobilio apgadinimo, o ir E. A. automobilio apgadinimai būdingi tokiam kontaktui tarp automobilių, dėl kokio padarymo yra kaltinamas S. K.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti sugadinimai, nors ir skiriasi savo sunkumu, pagal lokalizaciją atitinka E. A. nurodytas aplinkybes, jog S. K. automobilis, slysdamas nubraukė nukentėjusiojo automobilio šoną.

11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog visos byloje nustatytos abejonės turi būti vertinamos apelianto naudai, kadangi tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas netenkino jo prašymo paskirti transporto priemonių ekspertizę. ANK 569 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Taigi iš ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, kuriais remiamasi priimant atitinkamą sprendimą administracinio nusižengimo byloje. Vien tai, kad tuo metu, kai apeliantas prašė paskirti ekspertizę, nebuvo nustatytas būtinumas tą daryti, o pateikus analogišką prašymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šis buvo atmestas dėl to, kad nuo nagrinėjamų įvykių buvo praėjęs per didelis laiko tarpas, savaime nereiškia, kad šis sprendimas daro esminę įtaką S. K. kaltės įrodymui aptariamu atveju.

12. Apygardos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes bei apeliacinio skundo motyvus, daro išvadą, jog skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis dalyje dėl S. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalis bei ANK 426 straipsnio 2 dalį yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant įstatymų bei atitinkanti teismų praktiką, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

Dėl administracinės nuobaudos dydžio

8. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą – 1 550 Eur dydžio baudą, kadangi apelianto gyvenimo aplinkybės bei gaunamos piniginės lėšos iš esmės nėra pakankamos sumokėti paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinį skundą tenkinti šioje dalyje.

9. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu.

10. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

11. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas KET pažeidimas užtraukia baudą nuo 60 Eur iki 90 Eur. ANK 417 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas arba kitas KET pažeidimas užtraukia baudą nuo 10 Eur iki 12 Eur. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato tai, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuria vairuotojas susijęs, vietos užtraukia baudą nuo 1 100 Eur iki 2 000 Eur.

12. Pirmosios instancijos teismas atmetė S. K. skundą dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos ir Institucijos nutarimo šioje dalyje nekeitė. Pažymėtina, kad S. K. paskirta administracinė nuobauda – bauda atitinka ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį. Spręstina, kad jam paskirta bauda nėra aiškiai per griežta ar neatitinkanti teisingumo ar proporcingumo principų, yra individualizuota tinkamai ir vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su jos dydžiu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog baudos dydis yra nepagrįstas.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apeliantas objektyviai neturi pakankamos galimybės šią baudą sumokėti – jo su žmona pajamos mėnesiui siekia 785 Eur dydį, o patenkinus būtinąsias jų reikmes, lėšų pragyvenimui lieka dar mažiau. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos pagrįsti S. K. prašymą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Tik tai, kad S. K. finansinė padėtis nėra gera ir jam paskirta bauda yra didesnė už mėnesines jo gaunamas pajamas, nėra esminė ar išimtinė aplinkybė. Be to, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl apelianto finansinės padėties, egzistavo ir neteisėtų veiksmų padarymo metu, neatsirado staiga ir iš niekur, tačiau esminės reikšmės padarytiems veiksmams neturėjo ir S. K. nuo jo pasirinkto elgesio modelio nesustabdė. Dėl to konstatuotina, kad galutinė subendrinta bauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka S. K. padarytą administracinį nusižengimą, todėl keisti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Dėl administracinio poveikio priemonės termino

14. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma panaikinti S. K. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą. Apelianto teigimu, teisės vairuoti automobilį atėmimas pernelyg apsunkintų jo kasdienį gyvenimą, taigi jam paskirta priemonė aiškiai per griežta, neadekvati ir yra neproporcinga jo konkrečiam atvejui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais.

15. ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, kad už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. ANK 426 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad už ANK 426 straipsnio 1-2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų. Kaip yra matyti iš skundžiamos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties, apylinkės teismas S. K. skundą tenkino iš dalies ir Institucijos 2023 m. birželio 6 d. nutarimą pakeitė, S. K. paskiriant specialiosios teisės atėmimą 1 metų terminui.

16. ANK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio poveikio priemonės gali būti skiriamos asmeniui siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Nagrinėjamu atveju yra matyti, jog apylinkės teismas apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sumažino iki ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyto minimalaus 1 metų termino. Dar didesnis termino mažinimas ar administracinio poveikio priemonės neskyrimas iš esmės reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą S. K. atžvilgiu. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinio poveikio nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016).

17. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino visą S. K. charakterizuojančią medžiagą ir nepagrįstai nepriėmė sprendimo panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pabrėžtina, kad apeliantui yra paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y., 1 metai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas įvertino S. K. bei jo padarytus administracinius nusižengimus apibūdinančius duomenis bei atkreipė dėmesį į tai, jog ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas yra diskrecinio pobūdžio. Sutiktina su išvada, jog S. K. padarė šiurkštų KET pažeidimą, sukėlė eismo įvykį bei iš jo pasišalino, slapstėsi nuo nukentėjusio asmens bei vengė atsakomybės. Apylinkės teismas įvertino tai, kad per pastaruosius 5 metus S. K. administracine tvarka baustas vieną kartą, turi sveikatos problemų ir gyvena kartu su sergančia žmona, gyvena toli nuo miesto, nedirba ir tuo pagrindu padarė išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas 2 metų laikotarpiui būtų neproporcingas bei pernelyg griežtas, ypač įvertinus jam paskirtos 1 550 Eur baudos dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo vertinimu ir konstatuoja, jog tolesnis administracinio poveikio priemonės švelninimas ar jos panaikinimas šiuo atveju būtų nepagrįstas bei neproporcingai palengvintų S. K. padėtį, taip pat neatitiktų ir ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskirties. Apygardos teismas vertina, jog skundžiama nutartis šioje dalyje yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, dėl to nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo nutartį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.