Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Bylos Nr. T-1101-506/2020 Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01975-2013-9

2020 m. rugsėjo 10 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išsprendė prašymo dėl skolininko pakeitimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1085-506/2015 už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, buvo nuteistas M. I.. Tuo pačiu nuosprendžiu iš M. I. išieškota 2578,57 euro (du tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai ir 57 euro centai) Ž. K. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis įsiteisėjo 2015-06-16 ir buvo pradėtas vykdyti 2015-06-17.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-09-08 gautas Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – VLK, pareiškėja) teikimas, kuriame nurodyta, jog M. I. (duomenys neskelbtini) mirė, pagal testamentų registro duomenis palikimą priėmė jo sutuoktinė J. I., todėl teikimu prašoma vietoj skolininko M. I. skolininke laikyti J. I. ir išduoti naują vykdomąjį raštą dėl 625 eurų sumos išieškojimo, nes M. I. buvo sudaręs žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo sutartį Nr. 1726, pagal kurią atlygino 1953,57 euro.

Motyvuojamoji dalis

Teikimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus tam tikrus atvejus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013 ir joje nurodytą praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesams apsaugoti, tai yra, kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 17 punktą).

Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr., pvz., pirmiau nurodytos nutarties 18 punktą).

Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką pareikšti kreditoriaus reikalavimą, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš aptartų CPK nuostatų, procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese, be kita ko, pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Nurodytų sąlygų nustatymas ypač aktualus tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi įpėdiniai, ir išieškotojas siekia pakeisti skolininką vykdymo procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir joje nurodytą praktiką).

Teismas atkreipia dėmesį, kad aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori (iš anksto) negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, tai yra, ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 ir joje nurodytą praktiką).

Bylos duomenimis, nustatyta, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju VLK neteikia duomenų, ar VLK laikėsi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, tai yra, ar buvo užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdinei J. I. buvo VLK buvo žinoma kaip kreditorė ir ar paveldėtojai buvo žinomas VLK reikalavimas; neteikia duomenų, ar paveldėtojai buvo išsiųstas įspėjimas, kuriame nurodyti mirusiojo skolininko skoliniai įsipareigojimai VLK ir ar įpėdinė iki mirusiojo turto palikimo priėmimo buvo informuota pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą (3 mėnesius) apie palikėjo kreditorės reikalavimą.

Nesant šių duomenų teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, ar VLK pripažintina tinkamai įgyvendinusi teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinę apie palikėjo skolinę prievolę bei nepraradusia teisės reikalauti, kad įpėdinė patenkintų jos turtines pretenzijas. Tai reiškia, kad teismas neturi galimybės, pirma, nustatyti būtinos pagal CPK 596 straipsnį skolininko pakeitimo sąlygos, nes nagrinėjamu atveju teikimo priėmimas ir išsprendimas neleistų pasiekti CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslo – įpėdinę informuoti apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Todėl nėra ir galimybės konstatuoti, kad kreditorės reikalavimas gali būti įgyvendinamas, kas yra antra iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų.

Nagrinėjamu atveju skolininko pakeitimo klausimas spręstinas po to, kai mirusio skolininko išieškotoja vykdymo procese VLK pateiks įrodymus, jog įvykdė CK 5.63 straipsnio nuostatas arba įgyvendins teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pratęsimo CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka.

Be to, pareiškėjai išaiškintina, kad jog teismui pakeitus išieškotoją vykdymo procese, naujas vykdomasis raštas nėra išduodamas, o išieškojimas toliau vykdomas pagal pradiniam išieškotojui išduotą vykdomąjį raštą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teikimą dėl skolininko pakeitimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.