Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui, gynėjai advokatei Danguolei Elenai Mikalauskaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. I., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, teistas 2014-05-13 Vilniaus apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. – 9 mėnesiams laisvės apribojimo (bausmę atliko), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2013-11-25, apie 19.40 val., kavinėje, esančioje Tujų g. 23A, Vilniuje, būdamas neblaivus, tyčia peiliu dūrė Ž. K. į krūtinę, padarydamas pastarajam kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės žaizdą su 1200 ml kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas kaltinamuoju M. I. kaltu prisipažino ir parodė, kad visų įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prisimena, kad atėjęs į kavinę, esančią Tujų g. 23A, Vilniuje jis su žmona atsisėdo prie staliuko arčiau lango, kampe. Su jais prie stalo sėdėjo ir daugiau žmonių, berods, du vyriškiai. Visi išgėrinėjo. Po to, žmona pakilo eiti, nes jai reikėjo bankomate išsigryninti pinigų ir kažkas iš baro lankytojų pradėjo prie jos kabinėtis. Tuomet jam kilo pavydo priepuolis, jis iškart išgėrė raminamųjų vaistų. Vaistams tuoj pat suveikus, tolesnių įvykių nebeprisimena. Atsigavo tik vežamas į policiją. Jam buvo paaiškinta, kad kavinėje jis išsitraukė peilį ir dūrė vienam iš kavinės lankytojų į krūtinę. Šiuo metu net neatpažintų vyro, kuriam dūrė peiliu, nes neatsimena jo veido bruožų. Nusikaltimo niekada nepadarytų, jeigu minėtas vyriškis jo neišprovokuotų. Nors įvykio aplinkybių nebeprisimena, nes buvo girtas bei paveiktas vaistų, tačiau dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta – tiki kitų žmonių pasakojimais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Minėtos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės būtinasis požymis yra kaltininko veikimas tiesiogine tyčia. Proceso metu iškėlęs versiją, jog nukentėjusiojo sužalojimą peiliu nulėmė staiga kilęs pykčio ir pavydo priepuolis dėl išeinančiai jo žmonai pasakyto komplimento ir apsikabinimo, kaltinamasis M. I. tuo iš esmės pats patvirtino toliau sekusios jo agresijos tyčinį pobūdį ir tokio elgesio motyvą. Ta kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog dėl alkoholio ir vaistų poveikio jis nebeprisiminė ką darė, anaiptol, nešalina jo atsakomybės. Byloje išties yra duomenų, jog M. I. ne kartą buvo gydytas psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau, kaip apklaustas teisme paaiškino specialistas – teismo psichiatras I. Ramanauskas., kaltinamasis buvo hospitalizuojamas ir gydomas dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų ir, kad nei nusikalstamos veikos metu, nei šiai dienai, nėra objektyvių duomenų, bylojančių apie tai, kad kaltinamasis sirgtu lėtiniu psichikos sutrikimu ar, kad jam būtų kilęs laikinas psichikos sutrikimas. Jam nekonstatuota ir silpnaprotystė. Kaltinamajam pasirodė, kad kažkas priekabiauja prie jo žmonos ir jis padarė agresyvų veiksmą. Tokiame elgesyje haliucinacinių išgyvenimų, kurie galėjo paveikti kaltinamojo elgesį, nėra. Akivaizdi yra neblaivumo būklė. Skirti kaltinamajam teismo psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo, nes nėra objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamasis turi psichikos sutrikimų, dėl kurių turėtų būti tiriama jo psichikos būklė.

Kaltinamajam M. I. inkriminuojamos nusikalstamos veikos – tyčinio sunkaus žmogaus sužalojimo objektyvieji požymiai be kaltę pripažinusio kaltinamojo parodymų, patvirtinti nukentėjusiojo Ž. K., liudytojų J. I., R. K., J. B., V. L. parodymais bei rašytiniais duomenimis. Visi šie duomenys vieni kitus papildo bei tarpusavyje nėra prieštaringi.

Nukentėjusysis Ž. K. parodė, kad 2013-11-25, po darbo užėjo į kavinę Tujų gatvėje. Nusipirkęs bokalą alaus stovėjo netoli baro ir žiūrėjo televizorių. Prie vieno iš stalų, prie kurio sėdėjo moteris, stovėjo M. I. Abu buvo gerokai išgėrę ir keiksnojo vienas kitą rusiškais necenzūriniais žodžiais. Kažkuriuo metu M. I. atsisėdo prie kito stalo, paskui nukrito po stalu. Kažkas jam padėjo atsikelti ir jis vėl šlitinėjo po kavinę, kalbėjosi su savimi. Eidamas link durų į vidinį kiemą M. I. trinktelėjo jam į krūtinę. Jis (nukentėjęs) iškart net nesureagavo, pagalvojo, kad gal M. I. norėjo jį pakalbinti, bet pamatė pastarojo rankoje peilį, o savo krūtinėje kraują. Jis su M. I. nekalbėjo, prie jo žmonos nekibo ir išvis neturėjo su jais jokio bendravimo. Po smūgio M. I. ir toliau vaikščiojo po salę. Žmonės iškvietė greitąją pagalbą ir po valandos jis jau buvo operuojamas. Ligoninėje gulėjo 10 dienų, po to grįžo į darbą. Civilinio ieškinio neteikia.

Liudytojas R. K. parodė, kad įvykio vakarą dirbo (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. į kavinę atėjo kaltinamasis su žmona, jie užsakinėjo alų, pasėdėjo valandą ar dvi. Po to kaltinamojo žmona išėjo. M. I. vienu momentu buvo nugriuvęs nuo kėdės, jis kaltinamąjį pasodino, šis sėdėjo, beveik miegojo. Tuomet, tai yra kaltinamojo žmonai jau išėjus, į barą užėjo nukentėjusysis Ž. K., užsisakė alaus ir 100 gramų degtinės. Netrukus prie nukentėjusiojo priėjo kaltinamasis ir smeigė peilį. Pats jis (liudytojas) smeigimo nematė, nes tuo momentu buvo nusisukęs ir ruošė arbatą, tačiau kažkas po įvykio pasakė, kad pas kaltinamąjį peilis. Matė, kad kaltinamasis vaikščiojo po salę su lenktiniu peiliu rankoje, o Ž. K. susiėmė už krūtinės. Jokio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo. Prieš atvykstant policijai kaltinamasis išėjo į lauką ir prie šiukšlių dėžės nugriuvo. Ten vairuotojas surado jo peilį.

Savo parodymus liudytojas R. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 28-32).

Liudytoja J. B. parodė, kad 2013-11-25, apie 20 val. užėjusi į kavinę pamatė Ž. K. su prispausta prie krūtinės kruvina servetėle. Barmenas sėdėjo už baro, kaltinamasis M. I. su peiliu rankoje - prie lango. Pastarasis buvo labai girtas. Ji iškvietė greitąją pagalbą. Iš matymo ji pažįsta visus, kurie lankosi bare, nes pati užeina į tą kavinę. Ž. K. niekada su niekuo ne tik kad nesiginčydavo, jis net nekalbėdavo. Tai inteligentiškiausias tame bare besilankęs žmogus.

Liudytoja J. I. parodė, kad 2013-11-25, pavakare, ji su vyru užėjo į barą, prabuvo jame gal pusvalandį, šiek tiek išgėrė. Bare tarp jos ir vyro jokio konflikto nebuvo. Paskui ji pakilo eiti. Prie išėjimo girdėjo kažkieno jai adresuotą pasakymą: „Kokia graži moteris“, o jau išeinant pro duris ją kažkas stumtelėjo, tačiau tų dalykų ji nesureikšmino. Kai grįžo į barą ieškoti vyro, prie stalo sėdėjusi kompanija pasakė, kad vyrą išvežė į areštinę.

Liudytojas policijos pareigūnas V. L. parodė, kad pagal gautą pranešimą apie bare peiliu sužalotą žmogų atvykus į Laisvės prospekte esantį barą jiems parodė vyriškį, kuris turėjo peilį.

Specialisto išvada Nr. G 3927/13(01) patvirtina, kad Ž. K. plokščiu duriančiai pjaunančių savybių peilio tipo daiktu neužilgo iki kreipiantis medicinos pagalbos padarytas vienas kūno sužalojimas -viena kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda (II tarpšonkaulyje vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, į krūtinplėvės ertmę atsiverianti V tarpšonkaulyje) su 1200 ml kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę. Sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kiauryminio krūtinės žaizdos pobūdžio atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą (kiauryminė žaizda pavojinga gyvybei). Sužalota kūno sritis savo ranka pasiekiam, tačiau sužalojimo (žaizdos) kanalo kryptis (iš viršaus žemyn) savęs paties žalojimui nebūdinga (b.l. 52-53).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(6060)-IS1-6556 nurodyta, ant tirti pateiktų nukentėjusiojo Ž. K. marškinėlių, bluzono ir palto bei ant peilio rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su Ž. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų Ž. K. fokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0, 000000000000000001 proc. (b.l. 88-90).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(4862)-IS1-6558 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2013-11-25 įvykio vietoje, bare, esančiame Tujų g. 23A, Vilniuje, rankenos rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. I. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. I. fokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0, 000000000000000002 proc. (b.l. 81-82).

Aptartų faktinių duomenų visuma yra pakankama išvadai, kad kaltinamasis M. I. tyčia sunkiai sužalojo kitą žmogų. Jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie sunkių nusikaltimų.

M. I. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (b.l. 100). M. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau bausmę atlikęs (b.l. 167-172), administracine tvarka baustas (b.l. 161-164), įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 156); gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje; diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, ūmi intoksikacija. (b.l. 154). Atlikus specialisto konsultaciją, nustatyta, kad M. I. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 158). Kaltinamasis M. I. serga sunkiomis širdies ir kraujagyslių, taip pat plaučių bei prostatos ligomis, diabetu. Per pastaruosius kelis mėnesius dėl šių ligų jis buvo keturis kartus skubos tvarka hospitalizuojamas ( t. 1, b.l. 142, 147). Būtent tai, kad kaltinamasis serga sunkiomis ligomis, lemia teismo išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas dar labiau pablogintų kaltinamojo sveikatos būklę. M. I. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu atidėtinas skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Nukentėjusysis Ž. K. civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl Ž. K. gydymo išlaidų išieškojimo 8903, 29 Lt (2578,57 Eur) sumai, tenkintinas. Ieškinio dydis įrodytas pateiktu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t.1, b.l. 57-58).

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu dviem metams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalis ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti trims metams.

Įpareigoti nuteistąjį M. I. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo Ž. K. ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Bausmės vykdymo atveju į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikymo trukmę – dvi paras nuo 2013-11-25 iki 2013-11-27.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones nuteistajam palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Išieškoti iš M. I. 2578,57 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis Eurus ir 57 euro centus) Ž. K. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Daiktinius įrodymus - peilį ir DNR lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Vilniaus m. 5 PK daiktų saugojimo patalpose pagal 2015-02-20 kvitą B serija BBB Nr. 5PK000482, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.