- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-06
- Bylos Nr.
- e2-4394-810/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00436-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Atsakovas
- O. Č.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Antanas Skomantas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei O. Č. atmesti atsakovės O. Č. reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. DGKS-2707; 2) atsakovės O. Č. reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo atmesti.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 15 d. tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Druskininkų savivaldybės administracijos sudarytos koncesijos sutarties Nr. 26-09-213 pagrindu iš šios sutarties kylančios teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“, įskaitant, bet neapsiribojant koncesijos sutartyje įvardintų objektų valdymą, veiklą, turtą ir visą reikalingą infrastruktūrą, kartu sudarant susitarimą dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotojais termino pratęsimo, kurio terminas dar nėra pasibaigęs. Pažymėjo, kad visi ieškovės 12 darbuotojų, kurie buvo pateikę analogiškus reikalavimus, kaip ir atsakovė dėl neva neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų, atsiėmė reikalavimus ieškovei, išskyrus atsakovę ir dar vieną asmenį. Todėl atsakovės reikalavimai ieškovei vertintini kritiškai, kaip iškreipiantys tikruosius šalių ketinimus bei gerą valią susiklosčiusią situaciją spręsti taikiai ir protingai, nedidinant kaštų nė vienai pusių. Papildomai pažymėjo, kad tinkamas darbo sutarties pasibaigimo įforminimas yra darbdavio pareiga (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 3 dalis), todėl šiuo atveju darbo teisinių santykių pabaigą reikėtų vertinti sistemiškai kartu su minėtu sudarytu susitarimu dėl atsiskaitymo su darbuotojais termino pratęsimo, todėl atsakovė turėjo atsižvelgti į susitarimo turinį bei, kaip ir kiti 12 darbuotojų, savo valiniais veiksmais nekelti reikalavimų ieškovei. Ieškinyje teigiama, kad netesybos, išmokėtos vienam darbuotojui, niekaip negali diskriminuoti kitų darbuotojų. Todėl šiuo atveju vertinant DGK sprendimą jau minėto susitarimo dėl termino pratęsimo kontekste bei kitų ieškovės darbuotojų valią savo prašymus prieš ieškovę atsiimti – darytina išvada, kad skundžiamas DGK sprendimas diskriminuoja kitus 12 darbuotojų, kurie prašymus yra atsiėmę. Ieškovės teigimu, nagrinėjamoje byloje įvertinus visas minėtas aplinkybes negalima daryti išvados, kad ieškovas padarė teisės pažeidimą ar yra jo kaltė, todėl, ieškovo teigimu, DGK nepagrįstai priteisė atsakovei 500,39 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 450 Eur netesybų.
Atsiliepimas
Atsakovės O. Č. atstovas advokatas Antanas Skomantas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė priteisto darbo užmokesčio ir netesybų paskaičiavimo neginčija. DGK posėdyje nagrinėjant bylą Nr. APS-112-7636/2019 ieškovės atstovas O. Č. reikalavimo dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio neginčijo, iš esmės sutiko. Atsakovės atstovo teigimu, apskaičiuotų išmokų už uždelstą atsiskaityti laiką dydį sudarė 891,32 Eur netesybų (delspinigių). DGK posėdžio metu ji, atsakovė, sutiko sumažinti netesybas per pusę, t. y. sutiko su sumažinta 450,00 Eur suma. Mano, kad ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Dėl ieškovės pozicijos, jog atsakovės kreipimasis į DGK ir netesybų ieškovei priteisimas diskriminuoja kitus 12 ieškovės buvusių darbuotojų, atsakovės atstovas nurodė, kad kreiptis su ieškiniu į DGK ar ne, yra asmeninis atsakovės apsisprendimas, kurio niekas negali riboti ar įtakoti. Atsakovės atstovo teigimu, DGK pagrįstai rėmėsi DK 147 straipsnio nuostatomis, nes atsakovės ir ieškovės sudaryta darbo sutartis pasibaigė 2019 m. kovo 31 d., tačiau darbo užmokestis ir kitos išmokos atsakovei paskutinę darbo dieną nebuvo išmokėtos. 362,73 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis atsakovei buvo išmokėtas 2019 m. birželio 7 d. Ieškovės atstovas DGK posėdyje su atsakovės prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio sutiko.
Teismo posėdžio metu atsakovė O. Č. ir jos atstovas prašė ieškovo ieškinį atmesti ir patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Atsakovė O. Č. papildomai nurodė, jog UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ jai sumokėjo 500,39 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėtą darbo užmokestį, be to, vykdant DGK 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. DGKS-2707 buvo išieškotos 450,00 Eur netesybos (neatskaičius mokesčių).
Dėl darbo užmokesčio
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad DGK 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. DGKS-2707 nuspręsta išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ O. Č. 500,39 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, konstatuojant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutraukusi darbo sutartį su O. Č., jos atleidimo dieną – 2019 m. kovo 31 d. – neišmokėjo jai priklausančio 500,39 Eur darbo užmokesčio. DGK, atsižvelgusi į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ DGK nepateikė įrodymų, jog minimas darbo užmokestis O. Č. buvo sumokėtas, laikė šį reikalavimą pagrįstu ir jį tenkino. Teismui pateiktu ieškiniu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei O. Č. priteistos 500,39 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio sumos dydžio sumos neginčijo. Vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas reikalavimas atmesti O. Č. reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, ieškovės nurodytas ieškinyje, yra tas, kad O. Č. nesilaikė susitarimo dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotojais termino pratęsimo, todėl, ieškovės nuomone, ji nepagrįstai ir per greitai kreipėsi į DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Pasisakydamas dėl šio ieškovės argumento teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja, todėl teismas konstatuoja, kad O. Č., manydama, jog jos teisė į darbo užmokesčio sumokėjimą paskutinę jos atleidimo iš darbo dieną yra pažeista, pagrįstai šiuo atveju kreipėsi į DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, laikydamasis išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (CPK 412 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nutraukiant darbo sutartį ieškovė su O. Č. sudarė susitarimą dėl darbo užmokesčio sumokėjimo termino pratęsimo, tokio susitarimo fakto nepatvirtino ir O. Č., todėl teismas daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisija 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. DGKS-2707 pagrįstai nusprendė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ O. Č. 500,39 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad atsakovei O. Č. darbo užmokestis 500,39 Eur sumoje buvo sumokėtas 2019 m. birželio 7 d., teismas šį O. Č. reikalavimą atmeta, kaip įvykdytą.
Dėl netesybų
DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).
Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė su atsakove privalėjo visiškai atsiskaityti atsakovės atleidimo iš darbo dieną - 2019 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. DGKS-2707 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“delsė su O. Č. atsiskaityti vieną mėnesį ir 9 darbo dienas, todėl pagal DK 146 straipsnio 2 dalį apskaičiavo išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydį - 891,38 Eur. Šio skaičiavimo ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčijo. Vėlgi, ieškovė ieškinyje kartojasi ir nurodo, jog O. Č., kreipdamasi į DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo, elgėsi nesąžiningai, nesilaikydama susitarimo dėl darbo užmokesčio išmokėjimo termino pratęsimo ir per greitai, o jos reikalavimų tenkinimas diskriminuoja kitus ieškovės buvusius darbuotojus, kurie tokių reikalavimų atsisakė, tačiau teismas aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, jog O. Č. teisės kreiptis į DGK negali riboti jokie susitarimai, o kitų asmenų reikalavimo teisės atsisakymas yra jų asmeninis pasirinkimas ir laisva valia.
Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. DGKS-2707 išdėstytus motyvus dėl netesybų O. Č. dydžio nustatymo, laiko juos pagrįstais, jų neatkartodamas jiems pritaria (šių motyvų ieškinyje nekritikuoja ir ieškovė), ir daro išvadą, jog 450,00 Eur netesybos O. Č. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteistos pagrįstai. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad atsakovei O. Č. netesybos 450,00 Eur sumoje buvo išieškotos, ką patvirtino teismo posėdyje O. Č., teismas šį O. Č. reikalavimą atmeta, kaip įvykdytą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.
Šiuo konkrečiu atveju, teismui pripažinus, jog Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. DGKS-2707, kuriuo nuspręsta išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ O. Č. 500,39 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį ir 450,00 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, yra teisėtas ir pagrįstas, bei nusprendus ieškovės ieškinį atmesti, nes šios priteistos sumos O. Č. jau sumokėtos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atsakovei O. Č. išlaidos 130,00 Eur sumoje pagal pateiktą pažymą (b. l. 89), priteistinos iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, DGK sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl aiškumo dėlei tai nurodytina sprendimo rezoliucinėje dalyje, netenkinant ieškovės reikalavimo šį sprendimą panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atsakovės O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimus priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,39 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį ir 450,00 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. DGKS-2707 laikyti netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis, 229 straipsnio 2 dalis).
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 130,00 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.