Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartis, II-104-759/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-06
Bylos Nr.: II-104-759/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-49-3-00051-2022-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Prašymą patenkinti iš dalies

Teisėjas: Snieguolė Bielskienė (pirm.)
Institucija: Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai: Sandra Marcinkėnaitė, Sandra Marcinkėnaitei-Venskienė

Kategorijos

21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-104-759/2022Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00051-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 6 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,

sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. K., jo atstovei advokato padėjėjai Sandrai Marcinkėnaitei-Venskienei, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui Mariui Lisauskui,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 2 d. surašyto nutarimo Nr. 10-ANR_N-2608-2022, ROIK 22155471745, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2608-2022, ROIK 22155471745, (toliau ir Skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. E. K. nubaustas už tai, kad 2022 m. sausio 16 d., 8 val. 50 min., Ukmergėje, Žiedo gatvėje vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,55 promilės neblaivumas.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su jam paskirta administracinio poveikio priemone, E. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus AVPK skundžiamą nutarimą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpinti. Skundą padavęs asmuo neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto bei kvalifikacijos, tačiau kelia administracinės poveikio priemonės individualizavimo klausimą, nesutikdamas su paskirtos administracinio poveikio priemonės terminu. Tiek protokolo surašymo bei nutarimo priėmimo, tiek šiuo metu E. K. neneigė ir neneigia savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi, padėjo išaiškinti nusižengimą, nevengė neblaivumo patikrinimo, pripažino aplinkybę, jog vartojo alkoholinius gėrimus. Minėta aplinkybė nurodyta ir skundžiamame nutarime. Pareiškėjas neginčija, jog padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau tekste KET) pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (KET 14 p.). Tačiau net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas ANK 422 str. 5 d. įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pareiškėjas nurodė, kad sausio 15 d. vakare jis, būdamas namuose, išgėrė tris skardines alaus ir nuėjo miegoti. 2022-01-16 ryte jautėsi visiškai blaivus. Pareiškėjas buvo pažadėjęs broliui, jog 2022-01-16 jį nuveš į oro uostą ir ryte, nejausdamas jokių girtumo požymių, išsiruošė į (duomenys neskelbtini) paimti brolio. 2022-01-16 alkoholinių gėrimų nevartojo, nepusryčiavo, tik Žiedo g. Viados degalinėje nusipirko kavos, tačiau nespėjo jos išgerti, nes toje pačioje gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinus alkotesteriu, Pareiškėjui nustatytas 0,55 promilių girtumas. Šioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą. Visų pirma, reikšminga tai, kad administracinį nusižengimą Pareiškėjas padarė Ukmergės mieste, nes transporto priemonės vairavimas mieste reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h. Administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo nefiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra aplinkybė, važiavimas mieste, kur Pareiškėjas gyvena ilgą laiką, kas reiškia, kad Pareiškėjas puikiai žino pavojingas eismo vietas - perėjas, blogo matomumo vietas, sankryžas ir pan. Trečia aplinkybė - administracinio nusižengimo padarymo laikas, t.y. ankstyvas sekmadienio rytas, taigi eismas kelyje nebuvo intensyvus, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Padarytas administracinis nusižengimas jokios žalos nepadarė, nes nesugadinta svetimas turtas, nenukentėjo jokie asmenys ir pan. Neabejotina, kad visos šios aplinkybės mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog tądien Pareiškėjo atžvilgiu neužfiksuoti kiti reikšmingi administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. jis buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus, nebuvo viršytas greitis, važiavo prisisegęs saugos diržą ir pan. Pareigūnams jį sustabdžius bei paprašius patikrinti blaivumą, sutiko, nesipriešino, elgėsi mandagiai. Pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, tyčios nusižengti nebuvo. Pareiškėjas visiškai nesijautė neblaivus. Neneigtina - alkoholį vartojo, tačiau tai darė ne vairavimo dieną. Ryte nesijautė apsvaigęs, Pareiškėjo nepykino, jis nejautė jokių neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių. Sėsdamas prie vairo buvo įsitikinęs, jog alkoholis išsiskaidęs, Pareiškėjas tirtis kraujo nevyko, nes jautėsi blaiviai, žvaliai ir absoliučiai nesitikėjo, jog už 0,55 promilių girtumą šiuo metu taikomos tokios griežtos sankcijos. Atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjo girtumas nežymiai, t.y. tik 0,15 promilių viršijo Lietuvoje leistiną girtumą. Kas rodo, kad girtumas nebuvo toks, dėl kurio itin suprastėtų asmens reakcija kelyje, kuris būtų itin pavojingas. Šiuo aspektu pažymima, kad Europos valstybėse leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra labai įvairi, Jungtinėje karalystėje leistina net 0,8 promilių, ES valstybėse vyrauja 0,5 promilių riba. Visa tai akivaizdžiai patvirtina, kad neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti Pareiškėjo atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones net 12 mėnesių, ypač žinant aplinkybę, jog girtumo laipsnis tik nežymiai, t.y. 0,15 promilių viršijo leistiną ribą. Pareiškėjas kritiškai vertina savo elgesį ir jo nepateisina, tokiomis nuostatomis tik nori atkreipti dėmesį, jog girtumas buvo nežymus ir leido puikiai orientuotis. Pareiškėjui už padarytą nusižengimą paskirta 800,00 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pareiškėjas neginčija, jog padarė ANK 422 str. 5 d. numatytą pažeidimą, dėl jo be galo gailisi. Be to, pažymėtina, jau yra sumokėta paskirta bauda. Visa tai liudija, kad administracinės atsakomybės nevengia. Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui poveikio priemone ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ANK 34 str. 6 d., teismas ar įstatymo nustatytos institucijos turi teisę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai, teismo ar įstatymo nustatytų institucijų vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga (LAT Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013, kt.). Pareiškėjas pripažįsta, jog transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam yra pavojinga ne tik pačiam vairuojančiam, bet ir kitiems asmenims, jų sveikatai ir gyvybei veika, tačiau šiuo atveju Pareiškėjo asmeninės savybės, jo požiūris į administracinį nusižengimą, egzistuojanti atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, specialiosios teisės turėjimo poreikis (nuvykti į darbą, iš jo grįžti, važinėti darbo metu, vežioti nėščią sutuoktinę, nuvykti pas motiną ir neįgalius brolius), kaltės forma (neatsargumas) leidžia daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatymo nustatytam terminui būtų akivaizdžiai neadekvatus, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas administracinio poveikio priemonę panaikinant. Be to, net ir šio skundo tenkinimo atveju Pareiškėjas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 str. 6 d. taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri jau sumokėta. Pažymima, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti (ir įgyvendino) ANK 22 str. 2 d. numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Pareiškėjas nuo 2022-01-16, neturėdamas galimybės vairuoti transporto priemonių (teisė tą daryti sustabdyta) pajuto ir suvokė, kaip sunku vertis, kai tokios teisės yra atimtos, tai jam yra reikšminga pamoka, kuri, manytina, užtektina. Pareiškėjas puikiai suprato vairavimo išgėrus pasekmes, manytina, ilgesnis ribojimas vairuoti transporto priemones nebetikslingas ir naikintinas. Pažymi, jog Pareiškėjui labai svarbu išlaikyti galimybę vairuoti transporto priemones, nes jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini). Netekęs vairuotojo pažymėjimo jis neturės su kuo nuvykti į darbą ir iš jo grįžti. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirba apdailininku, darbo metu dažnai tenka vairuoti transporto priemones ir savarankiškai vykti į objektus. Šiuo metu Pareiškėjas vienas išlaiko šeimą. Sutuoktinė I. K. dėl pandeminiu laikotarpiu sumažintų etatų neteko darbo, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje. Šeimoje auga nepilnametė dukra K. K.. Taigi, visa išlaikymo našta gula tik ant Pareiškėjo pečių. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, Pareiškėjas praras ir darbą. Atkreipia dėmesį, jog šiuo metu Pareiškėjo sutuoktinė laukiasi kito vaiko, jai dėl komplikuoto nėštumo reikia vykti pas medikus ne tik Ukmergėje, bet Vilniuje. Sutuoktinė vairuotojo pažymėjimo neturi. Šeima gyvena nuomojamame bute, kurį reikia išlaikyti, mokėti nuomos mokesčius. Be to sutuoktinės vardu yra paimtas vartojimo kreditas, įmokos kreditoriui mokamos iš Pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio. Pareiškėjas yra gimęs daugiavaikėje šeimoje. Tėvas A. K. miręs, o motina R. K. viena augina neįgalius brolius A. K. bei I. K.. Abiems broliams nustatytas sunkus neįgalumas. Pareiškėjas beveik kiekvieną savaitgalį vykdavo savo transporto priemone pas motiną ir jai padėdavo: buityje nudirbdavo fizinės jėgos reikalaujančius darbus, padėdavo numaudyti brolius, atveždavo maisto produktų ir pan. Motina neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl abu brolius pas medikus dažniausiai veždavo Pareiškėjas. Be to nepamirština ir tai, kad Pareiškėjo vairavimo stažas nėra trumpas, automobilį vairuoja nuo 2010 m. Vairavimo patirtis - 12 m., visa tai be aukščiau aptartų aplinkybių, taip pat mažina ANK 422 str. 2-5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Be to Pareiškėjas už vairavimą išgėrus administracine tvarka nėra baustas, teistumo neturi. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Pareiškėjui jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį, nes jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, o svarbiausia, kaip be jos reikės išsiversti ir pragyventi. Vien tai priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Pareiškėjas ypatingai gailisi dėl tokio savo poelgio. Pareiškėjas neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, neturi kitokių priklausomybių, nėra priklausomybės ligų įskaitoje. Atsižvelgtina ir į tai, kad anksčiau už panašaus pobūdžio pažeidimus jis nebuvo baustas, galiojančių nuobaudų neturi, todėl šis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu, jis nėra būdingas ir dėsningas Pareiškėjo elgesio rezultatas. Jis neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, laikosi teisės ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Apibendrinus tai, kas išdėstyta skunde, daro išvadą, kad teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjui yra itin reikšminga, t.y. ji reikalinga tiek darbinėje veikloje, kuri yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tiek tenkinat asmeninius poreikius, ypač žinant aplinkybę, jog sutuoktinė yra nėščia, o motina augina neįgalius brolius. Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių - būtų neproporcinga ir neadekvati Pareiškėjo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 str. 6 d. ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d., nepaskyrus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba jį sutrumpinus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. K. nurodė, kad palaiko savo skundą. Pažymėjo, kad kritiškai vertina savo veiksmus. Paaiškino, kad taip nutiko per skubėjimą, neapgalvojimą, tokiu savo poelgiu padarė didžiausią žalą savo šeimai, dėl to labai gailisi. Teigė, kad vairuotojo pažymėjimas yra labai svarbus, kadangi jo darbo funkcijoms atlikti yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat nurodė, kad žmona laukiasi, jos nėštumas rizikingas, reikia nėštumo priežiūrai važiuoti į kitą miestą, o pati teisės vairuoti automobilį neturi. Taip pat butas, kuriame gyvena su šeima yra nuomojamas, žmona nedirba, todėl visos darbo metu gautos pajamos yra skirtos šeimos išlaikymui. E. K. nurodė, kad turi du neįgalius brolius, kuriuos mamai padeda prižiūrėti ir nuvežti pas daktarus, todėl be jo pagalbos artimiesiems būtų labai blogai. Nurodė, kad problemų su alkoholiu neturi, išgėręs niekada nevairuoja, todėl būtent tą rytą nesijautė išskirtinai, t.y. kad yra neblaivus, todėl įsitikinęs, kad gali vairuoti, sėdo prie vairo, kad nuvežtų brolį į oro uostą.

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. atstovė advokato padėjėja Sandra Marcinkėnaitė – Venskienė palaikė skundą, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad sustabdymo dieną E. K. nekonfliktavo, paaiškino visas aplinkybes, taip pat matyti, kad nuo pat pradžių ypatingai gailisi, savo poelgį vertina kritiškai. Numatytų ANK 36 straipsnyje sunkinančių aplinkybių šioje situacijoje nėra. Šioje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, išskirtinės aplinkybės, kad E. K. buvo pažadėjęs nuvežti savo brolį į oro uostą, nuvežimo dieną alkoholio nevartojo, alkoholį vartojo išvakarėse, bet ir tai tik 3 skardines alaus išgėrė. E. K. su alkoholiu problemų neturi, ryte jautėsi visiškai blaivus, todėl nusprendė, kad tikrai gali vairuoti automobilį. Akcentavo tai, kad sustabdžius pareigūnams ir tikrinant E. K. blaivumą, jis galėjo papildomai atlikti girtumo nustatymo reikalavimus, t.y. eiti tiesia linija, besti pirštu ir pataikyti į nosį. Pažymi ir tai, kad vairavo anksti ryte, kai eismas nėra intensyvus, aplinkiniai nenukentėjo, nepadaryta jokie kiti nusižengimai. Nurodė, kad E. K. darbas bei darbinių pajamų gavimas yra ypatingai svarbus, kadangi yra paimtas vartojimo kreditas, šeimoje auga nepilnametė dukra K. K., žmona laukiasi antro vaiko, nėštumas rizikingas, yra nedirbanti, todėl E. K. vienas išlaiko šeimą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad E. K. turi du neįgalius brolius, kuriuos padeda mamai prižiūrėti, taip pat ūkio bei buities darbus padeda nudirbti, nuveža pas daktarus, aprūpina vaistais. Pažymi ir tai, kad būtų galima atsižvelgti į E. K. turimą vairavimo stažą, tai yra 12 metų. Per 12 metų niekada nebuvo baustas už vairavimą išgėrus, tai patvirtina aplinkybę, kad šis nusižengimas yra atsitiktinis, kad tai nėra sistemingas teisių pažeidinėjimas. Akcentavo, kad yra teismų praktikos, kai asmens girtumas, kai ne ženkliai skiriasi nuo 0,4 promilių ribos ir vairuotojo teisės reikalingos darbinėje veikloje ir teismai priima nutarimus, kurios palankios pažeidėjui. Kaip pavyzdys būtų Kauno apygardos teismo nutartis Nr. A-135-34/2000, Šiaulių apylinkės teismo nutartis Nr.2-26-591/2000. Pažymėtina tai, kad asmuo jau yra sumokėjęs baudą, kritiškai vertina savo poelgį, atsakomybės nevengia. Nurodė, kad galiojanti teismų praktika analogiška bylose, esant panašioms aplinkybėms, sudaro pagrindą šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas teismo prašo pakeisti nutarimą tik administracinio poveikio priemonės dalyje, specialios teisės vairuoti atėmimą 12 mėnesių, prašo pakeisti švelnesne.

Atsiliepimas

5. Institucijos atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad tenkinti skundą nėra pagrindo. LR ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos vyriausiasis administracinis ir Vilniaus apygardos teismai, nustatydami, kaip turėtų būti skiriamos švelnesnės nuobaudos pažymėjo, kad skirti švelnesnes nuobaudas galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N62- 3659/2009, N62-3637/2009; Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. ATP-13-195/2011, ATP- 23- 195/2011, ATP-518-195/2011). Suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtoja iki šiol. Turintis teisę atnaujinti administracinių nusižengimų bylas teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į LR ATPK 30 str. 2 d. (LR ANK 34 str.) nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. (LR ANK 35 str.) nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str. (LR ANK 34 str. 6 d.), gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015). Nurodo, kad LR ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą E. K. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t.y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pažymi, kad asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis apelianto atžvilgiu netaikytinas. E. K. teigia, kad ne kiekvienas LR ANK 422 str. 5 d. įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžių. Atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos nusižengimus, kuriuos įstatymo leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pažymi, kad mediciniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta. kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0.5 promilės alkoholio koncentracija - tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. E. K. teigia, kad vakare būdamas namuose išgėrė tris skardines alaus ir nuėjo miegoti, o ryte jautėsi visiškai blaivus, kadangi nejautė girtumo požymių, važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą paimti brolio. Šis asmens teiginys tik patvirtina, kad asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, t. y. prieš sėdant už vairo. Skunde teigiama, kad administracinis nusižengimas padarytas Ukmergės mieste, kurioje gyvena apeliantas, o jo važiavimo automobiliu greitis buvo nedidesnis nei 50 km/val.. žinoma vieta ir toks greitis mažina tikimybę sukelti eismo Įvykį. Atkreipia dėmesį, kad net ir gyvenvietėje leistinu 50 km/val važiavimo greičiu važiuojančios transporto priemonės sukelia eismo įvykius, kuriuose nukenčia ar net žūsta eismo dalyviai. E. K. teigia, kad nusižengimą padarė ankstyvą sekmadienio rytą, tuo metu eismo judėjimas nebuvo intensyvus. Atkreipia dėmesį, kad nesvarbus paros laikas nusižengimui, kuomet nusižengimas daromas viešoje vietoje, kas šiuo atveju ir buvo daroma, todėl neblaivaus vairuotojo pasirodymas ir važiavimas viešoje vietoje - gatvėje yra realus pavojus eismo saugumui, juo labiau, kad vieša vieta yra tokia vieta kurioje bet kada gali pasirodyti kiti asmenys turintys teisę būti viešoje vietoje. Pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka. kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. E. K. teiginys, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, kad sėsdamas vairuoti automobilį nesijautė neblaivus, alkoholį buvo vartojęs, tačiau tai darė ne vairavimo dieną, todėl manė, kad alkoholis buvo išsiskaidęs. Šis asmens teiginys tik patvirtina, kad asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, t. y. prieš sėdant už vairo. E. K. skunde teigia, kad jo darbinė padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, taip pat automobilis reikalingas tikslu pasirūpinti savo artimaisiais. Panašaus pobūdžio bylose, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Atkreipia nubaustojo dėmesį į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens. įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Ganėtinai ilgas vairavimo stažas institucijos nuomone negali būti pripažintas viena iš aplinkybių visumos taikant LR ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes tai nėra ypatingai reikšminga aplinkybė ar dalis visumos, kadangi kiekvienas vairuotojas nuo įgyto vairuotojo pažymėjimo pradeda kaupti vairavimo stažą, tačiau ir turėdami ilgamečius stažus daro įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus suprasdami savo veiksmų neteisėtumą. Taip pat asmuo skunde prašo vadovautis suformuota teismų praktika. Akcentuotina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiam, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti (LAT nutartis civ. Byloje Nr. 3K-3- 194/2018). Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kilų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje priimtą nutarimą nepakeistą.

6. Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Marius Lisauskas teismo posėdžio metu prašė palikti nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

7. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Šiuo atveju, E. K. yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo. E. K. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su Skundžiamame nutarime nurodyta kvalifikacija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme su jam paskirtos baudos dydžiu sutiko, ją sumokėjo, tačiau prašo pakeisti Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2608-2022 ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminą sutrumpinti.

9. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

10. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

11. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad E. K. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra šiurkštus ir keliantis realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

12. Kaip nustatyta iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus medžiagos, E. K. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu (b. l. 43), nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriuje (ROIK: 22155471745, b. l. 43-44) ir teisme savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad E. K. administracine tvarka baustas nebuvo (b.l. 66). Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. K. yra vedęs, augina vieną nepilnametę dukrą K. K., jo žmona šiuo metu laukiasi antro vaiko, dėl komplikuoto nėštumo (b.l. 10-14) reikia vykti pas medikus ne tik Ukmergėje, bet ir į Vilnių, šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o sutuoktinė vairuotojo pažymėjimo neturi. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) apdailininku, jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), jo teigimu, darbo metu dažnai tenka vairuoti transporto priemones ir savarankiškai vykti į objektus. Šiuo metu vienas išlaiko šeimą, sutuoktinė I. K. dėl pandeminiu laikotarpiu sumažintų etatų neteko darbo, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, visa išlaikymo našta gula tik ant pareiškėjo pečių. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, pareiškėjas praras ir darbą. E. K. teigimu, šeima gyvena nuomojamame bute, kurį reikia išlaikyti, mokėti nuomos mokesčius. Į bylą pateikta Vartojimo kredito sutartis (b.l. 17-26), nes sutuoktinės vardu yra paimtas vartojimo kreditas, įmokos kreditoriui mokamos iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio. Pareiškėjo teigimu jis yra gimęs daugiavaikėje šeimoje. Tėvas A. K. miręs, o motina R. K. viena augina neįgalius brolius A. K. bei I. K.. Abiem broliams nustatytas sunkus neįgalumas (b.l. 15; 16). Pareiškėjas beveik kiekvieną savaitgalį vykdavo savo transporto priemone pas motiną ir jai padėdavo: buityje nudirbdavo fizinės jėgos reikalaujančius darbus, padėdavo numaudyti brolius, atveždavo maisto produktų ir pan. Motina neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl abu brolius pas medikus dažniausiai veždavo pareiškėjas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. papildomai teismui pateikė: i) sutuoktinės I. K. prašymą (b.l. 53); ii) mamos R. K. prašymą (b.l. 54); iii) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Šėtos seniūnijos pažymą (b.l. 55). Papildomai pateikti prašymai bei pažyma parodo svarbą, jog ne tik E. K., bet ir jo artimiesiems pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas yra labai svarbus gyvenime, kadangi E. K. vienintelis šeimoje turi vairuotojo pažymėjimą.

13. Nagrinėjamu atveju E. K. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis 0,55 promilės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, nusižengimas padarytas neteisingai įvertinus savo galimybę vairuoti transporto priemonę, abejonių dėl blaivumo nebuvo, nes priešingu atveju automobilio jis nebūtų vairavęs. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtyje apibrėžta neblaivumo amplitudė (nuo 0,4 iki 1,5 promilės) yra pakankamai plati lyginant su įstatymo leidėjo sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, numatytu ANK 422 straipsnio 9 dalyje, t. y. nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Taigi minimalus vienerių metų teisės vairuoti atėmimas teisinėje praktikoje dažnai skiriamas ir už ženkliai didesnį neblaivumo lygį, nei nustatytas šioje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-212-1020/2018). Todėl spęsdamas dėl skundo šiuo aspektu teismas visų pirma įvertina būtent tai, kad E. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,55 promilės, kuris itin nežymiai viršija įstatymu leistiną normą (0,15 promiles). Šiuo atveju atsiranda ir pagrįstos abejonės, kad E. K. galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog, prieš sėsdamasis už automobilio vairo, jau buvo blaivus.

14. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, savo veiksmais jis žalos niekam nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo E. K. būtų nesilaikęs KET reikalavimų. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. K., turėdamas ilgą vairavimo stažą, anksčiau administracine tvarka už KET ar kitus pažeidimus penkerių metų laikotarpyje nebaustas. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nuo pat pradžių atsakomybės nevengė, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas dirba, darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, jo darbas susijęs su transporto priemones vairavimu, kadangi į darbą tenka vykti vis į kitą miestą ir vairuoti pačiam, todėl neturint teisės vairuoti, jis negali dirbti. Kad E. K. padeda motinai su dviem neįgaliais broliais, patvirtina ir iš Šėtos seniūnijos gauta pažyma (b. l. 55). Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos aplinkybės neigiamai charakterizuojančios administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poelgio, tačiau leidžia teigti, kad E. K. nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Be viso to, byloje nėra duomenų, kad E. K. piktnaudžiautu alkoholiu, neblaivus darytų ne tik KET pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas.

15. Teismo posėdžio metu skundą pateikęs asmuo nurodė, kad jo padarytas pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, jis tikrai nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, anksčiau už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, taip pat apskritai nėra baustas administracine tvarka. Skundą padavęs asmuo teigia, jog supranta savo elgesio neleistinumą, nuoširdžiai gailisi, įvertino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes bei ateityje pažada laikytis tiek Kelių eismo taisyklių, tiek kitų teisės aktų reikalavimų ir naujų administracinių nusižengimų ar kitų teisės pažeidimų nedaryti. Savo veiksmais žalos niekam nesukėlė. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tiesiogiai susijęs su jo darbu ir šeima, o jos netekimas pajamų praradimą.

16. Teismas, vertindamas išdėstytų aplinkybių visumą, pažymi, kad iš esmės sutinka su institucijos surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą atsiliepime nurodytais argumentais dėl E. K. nurodytų aplinkybių, dėl kurių jam neturi būti taikytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas. Tai, jog padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis ir jam nebūdingas, jog sutuoktinė turi finansinių įsipareigojimų, kurie vykdomi iš jo uždarbio, kad jo sutuoktinė laukiasi ir neturi teisės vairuoti automobilio, nėra pakankamas pagrindas netaikyti administracinio poveikio priemonės, tačiau teismas, įvertinęs bylos nagrinėjamo metu ištirtas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei Institucijos atstovo pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus, sprendžia, jog E. K. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Teismas, vadovaudamasis E. K. prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, neigiamu savo poelgio vertinimu, pažada nedaryti naujų administracinių nusižengimų, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad E. K. nebuvo baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nutarimu paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo, praradus teisę vairuoti transporto priemones bus apsunkintas jo galimybės kiekvieną dieną vykti į darbo vietą, esančią kitame mieste, daro išvadą, kad E. K. vertas teismo pasitikėjimo, administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas jos minimumas, kuris skaičiuojamas pagal ANK 686 straipsnyje įtvirtintas taisykles, t. y. nuo specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2608-2022, ROIK 22155471745, pakeitimo, tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2608-2022, ROIK 22155471745, ir E. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 686 straipsnio 1 dalimi transporto priemonių vairuotojams, orlaivio įgulos nariams, orlaivių techninę priežiūrą atliekantiems asmenims, medžioklės taisykles pažeidusiems asmenims, laivų vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 686 straipsnio 2 dalį, asmenims, kurie laiku įvykdė administracinį nurodymą grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat asmenims, kurie nelaukdami priimto nutarimo atimti specialiąją teisę įsiteisėjimo dienos grąžino institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ar atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą arba šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduotą laikinąjį dokumentą ar kitą specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo grąžinto dokumento gavimo institucijoje dienos. Nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 686 straipsnio 3 dalis).

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 646 straipsniai).

Teisėja Snieguolė Bielskienė