- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-373-524/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- J. B., A. B.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2S-373-524/2016
NUTARTIS
2016 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliams G. J., A. S., L. P., M. B., V. D., L. N., B. T., G. K., A. R. Ž., J. P., R. V., UAB „General Financing“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Swedbank lizingas“, AB, „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, UAB Šiaulių banko lizingas, UAB „Vitės valdos“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Lesto“, UAB „KRATC“, AB TEO LT, UAB „Valentino langai“, M. S., G. S., G. G., R. Č., A. U., J. J., R. P., M. R., T. Š., UAB „Gelvora“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą. Nurodė, kad asmenų nemokumą sukėlė pasikeitusi ekonominė situacija Lietuvoje. Pažymėjo, kad prasidėjus nekilnojamojo turto kainų kilimui, siekiant perparduoti įsigytus daiktus ir gauti pelno, 2007-09-17 ir 2007-11-28 su AB SEB banku buvo sudarytos kredito sutartys Nr. 0450718014414-57 ir Nr. 0450718015249-57 dėl nekilnojamųjų daiktų įsigijimo. Už gautas ir papildomai pasiskolintas lėšas įsigyti du butai adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). 2008-10-06 UAB „General Financing“ suteikė 4344,30 Eur kreditą, kuris buvo panaudotas nekilnojamų daiktų gerinimui. 2008-01-10 UAB „Robana“ įvykusio susirinkimo metu, pareiškėjas paskirtas UAB „Robana“ vadovu. Pareiškėjas yra ne kartą laidavęs už įmonės prievoles, dėl ko, įmonei iškėlus bankrotą, o vėliau ją likvidavus, likusios skolos yra išieškomos iš pareiškėjo. Pareiškėjams nepavykus parduoti rekonstruotų ir įrengtų butų, jie parduoti iš varžytynių už ženkliai mažesne kaina, nei tikėtasi. Nurodė, kad pareiškėjai yra darbingo amžiaus, pareiškėjas A. B. laikinai nedirba. Pareiškėjai išlaiko vieną nepilnametį vaiką dukrą M. B., jos būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 300,00 Eur suma. Mano, kad asmenų nemokumą sukėlė pasikeitusi ekonominė situacija Lietuvoje, sumenkusi gyventojų perkamoji galia, sumažėjusios gaunamos pajamos, banko popierių nuvertėjimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pareiškėjai mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui neturi. Paaiškino, kad esamais duomenimis iš pareiškėjų išieškomos jų turimos skolos priverstine tvarka. Pareiškėjo prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinimo klausimą teismo prašo spręsti savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių banko lizingas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad 2008-09-05 tarp A. B. ir Lizingo bendrovės buvo pasirašyta išperkamosios nuomos sutartis Nr. L-3-147101, kurios pagrindu pareiškėjui buvo perduotas valdyti ir naudoti lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas - židinys DSA5, įsigytas iš pardavėjo UAB „Krosnys ir krosnelės“ už 3417,52 Eur. Pagal minėtą sutartį pareiškėjas įsipareigojo išsipirkti turtą per 36 mėnesius. Tačiau pareiškėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta bei perduota teisminiam skolos išieškojimui. Prisiteisus skolą, 2013-05-06 pareiškėjo skola buvo perduota priverstiniam išieškojimui antstoliui. Lizingo bendrovės duomenimis pareiškėjo A. B. įsipareigojimai lizingo bendrovei sudaro: skola, bylinėjimosi išlaidos ir antstolio būtinosios išlaidos - 3612,53 Eur bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo. Pažymėjo, kad pareiškėja J. B. įsipareigojimų UAB „Šiaulių banko lizingas“ neturi.
Suinteresuotas asmuo J. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškime pareiškėjai nenurodo, kokiais būdais, kaip ir kokiomis dalimis gražins kreditoriams savo įsiskolinimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas dirba Norvegijoje elektriku, bet teismui ir kreditoriams to nenurodo, slepia gaunamas pajamas ir net nebando nors dalinai su kreditoriais atsiskaityti. Pareiškėja dirba pagal patentą, kirpėja-manikiūre, suinteresuoto asmens nuomone, jos paslaugos įkainiai brangūs, tai visuotinai Klaipėdoje žinoma. Pareiškėjai pareiškime nurodo sau būtinoms išlaidoms labai dideles išlaidas ir prabangius pirkinius bei paslaugas, ko sau negali leisti dauguma dirbančių Lietuvos žmonių. Nurodė, kad pareiškėjai butą, esantį (duomenys neskelbtini), savais pinigais varžytinėse perpirko per savo pasirinktą pirkėją, šį butą išlaiko, jame gyvena. Pažymėjo, kad socialiniame tinkle „Facebook“, keletą metų abu pareiškėjai demonstruoja prabangų savo gyvenimą, keliones ir atostogas egzotiniuose kraštuose, tačiau su skolininkais nebendrauja, dėmesio tam neskiria, skolinosi žinodami, kad skolų negražins, t.y. piktnaudžiavo ir tyčia didino popierines skolas, kad išsikelti bankroto bylą ir išvengti kreditorinių įsipareigojimų. Nesutinka su bankroto bylos pareiškėjams iškėlimu.
Suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, jame nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kiek laiko pareiškėjas nedirba, kokias deda pastangas susirasti darbą, kas sąlygotų galimybes vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais, todėl toks pareiškėjo neveikimas nėra pateisinamas ir prieštarauja fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tikslams. Pažymi, kad pareiškėjų pastangos susirasti geriau apmokamą darbą ir taip padidinti galimybes atsiskaityti su kreditoriais yra laikomos kaip vienas iš pagrindų vertinant pareiškėjų sąžiningumą. Suinteresuoto asmens nuomone, peržiūrėjus pareiškėjų išlaidų, būtiniesiems poreikiams tenkinti paskaičiavimus susidaro įspūdis, jog iki šiol pareiškėjai apskritai neturėjo kuo apsirengti ir apsiauti ir visą tai ketina susipirkti bankroto proceso metu. Mano, kad pareiškėjai turėtų susimažinti savo būtiniesiems poreikiams skirtų išlaidų sumą ir stengtis bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Paaiškino, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB atžvilgiu, tai patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vykdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00459-09, kuriama buvo pareikšti įtarimai A. B. ir J. B. dėl „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausančio turto pasisavinimo ir/ar iššvaistymo. 2012-03-26 „Swedbank lizingas“, UAB ir A. B. susitarė dėl „Swedbank lizingas“, UAB patirtos žalos atlyginimo bei „Swedbank lizingas“, UAB, A. B. ir J. B. tokiu būdu susitaikė ikiteisminiame tyrime Nr. 30-2-00459-09. Pareiškėjų nesąžiningumą ir nenorą ir/ar neketinimą atsiskaityti su kreditoriais parodo ir tai, kiek buvo pradėta teisminių procesų dėl piniginių lėšų iš jų priteisimo (pareiškėjų kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateikti teismų sprendimai). Įvertinant aukščiau išvardintas aplinkybes, mano, kad pareiškėjams turėtų būti atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi pareiškėjai neįrodė egzistuojant visus Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintus bankroto bylos iškėlimui būtinus pagrindus.
Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, jame nurodė, kad A. B. su bendrove buvo sudaręs vartojimo kredito sutartis, jų pagrindu pareiškėjui buvo suteiktas bendro dydžio 5 792,40 Eur kreditas. Kadangi pagal sutartis prisiimtų įsipareigojimų pareiškėjas laiku nevykdė, bendrovė kreipėsi į teismą ir Palangos miesto apylinkės teismas 2009-07-24 išdavė teismo įsakymą Nr. L2-954-83/2009 dėl 7851,32 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo bendrovės naudai. Skolos išieškojimas perduotas antstoliui A. S.. Šiai dienai pareiškėjo skolos likutis bendrovei yra 3796,64 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo ir nepateikia duomenų, kokios jo pajamos buvo kredito sutarčių sudarymo momentu, kokia buvo pareiškėjų pajamų dinamika, ar tai iš tiesų galėjo sukelti jų nemokumą. Pareiškėjo nurodyta priežastis - banko popierių nuvertėjimas, taip pat nepagrįsta jokiais paaiškinimais ir įrodymais. Pareiškėjai nenurodo, kur jie dabar gyvena, nepateikia nuomos sutarties ar kitų dokumentų, į būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų paskaičiavimą neįtrauktos jokios būsto nuomos ar išlaikymo išlaidos, komunaliniai mokesčiai. Bendrovei kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjai sąžiningai pateikia teismui visą svarbią informaciją ir ar nenuslepia savo tikrosios turtinės padėties. Daro išvadą, kad pareiškėjų nemokumą sukėlė prievolių nesąžiningas vykdymas bei teismų sprendimais priteistos žalos, atsiradusios dėl nesąžiningų pareiškėjo veiksmų, todėl pareiškėjų pareiškimo prašė netenkinti.
Suinteresuotas asmuo R. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jame nurodė, kad per mėnesį reikalingoms išlaidoms patenkinti nurodyta suma verčia abejoti apie nurodytų gaunamų pajamų ir išlaidų realumą. Pareiškėjų veiksmus vertina, kaip teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų nesilaikymą, piktybišką įsipareigojimų vengimą. Bankroto bylos pareiškėjams A. B. ir J. B. iškėlimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad ketino pirkti iš pareiškėjų butą (duomenys neskelbtini). Tam tikslui sumokėjo pareiškėjui 26760,89 Eur. Tačiau buto iš pareiškėjų taip ir neįsigijo dėl jų kaltės. Prieštarauja fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas yra jaunas, darbingas vyras, jo sutuoktinė taip pat, todėl abu gali dirbti ir gauti pajamų, atsiskaityti su kreditoriais, t.y. įvykdyti prievoles. Prašė atmesti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Suinteresuotas asmuo T. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, jame nurodė, kad A. B. su juo yra visiškai atsiskaitęs, todėl pareiškėjams neturi jokių pretenzijų.
Suinteresuotas asmuo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo A. B. ir J. B. palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad pagal turimus duomenis pareiškėjai yra skolingi 442,02 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ankstesnio pareiškėjų įsiskolinimo išieškojimas perduotas vykdyti antstolei A. R.-Ž..
Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ informavo teismą, kad 2013-01-03 UAB „Gelvora“ ir AB „Swedbank“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 13-20-03, kuria AB „Swedbank“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į A. B. įsiskolinimą pagal kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 07-030296-RK.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. U. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji prieštarauja bankroto bylos iškėlimui ir mano, jog pareiškėjai elgėsi nesąžiningai, įvairiais būdais bando išvengti kreditorinių įsipareigojimų prieš daugybę kreditorių. Pažymėjo, kad antstolė B. T. vykdo išieškojimą iš pareiškėjo A. B. 2172,15 Eur išieškojimo išieškotojos A. U. naudai nuo 2011-01-11, tačiau iki šiol jokia pinigų suma nėra išieškota. Abu pareiškėjai yra jauno amžiaus darbingi, tačiau turėdami daugybę įsiskolinimų niekur nedirba. Prie pareiškimo pateikta išlaidų suvestinės matyti, kad sutuoktiniai per metus išleidžiama 8499 Eur. Tačiau manytina, kad ši suma yra triskart didesnė. Pareiškėja socialiniame tinkle „Facebook“ reklamuoja save su drauge atostogaujančia 2015 metais rugsėjo-spalio mėnesiais Šveicarijoje. A. U. nuomone, nepatvirtintais duomenimis abu pareiškėjai po keletą ir daugiau kartų atostogauja užsienyje prabangiuose kurortuose, švaisto kreditorių pinigines lėšas, todėl svarstytinas klausimas dėl baudžiamosios bylos, o ne bankroto bylos kėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-15 nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams A. B. ir J. B. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Konstatavo, kad pareiškėjų gaunamų pajamų dydį sudaro apie 1 800 Eur suma. Taip pat konstatavo, kad pareiškėjai negrąžino net dalies skolų, su kreditoriais nebendradarbiauja, nededa jokių pastangų bent iš dalies sumažinti savo kreditorinius įsiskolinimus, susirasti geriau apmokamą darbą. Pastebėjo, kad jokių staiga nemokumą lėmusių priežasčių nebuvo. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės rodo pareiškėjų nenorą vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų gaunamas pajamas, sprendė, kad jų nepakanka atsiskaityti su šalių kreditoriais. Tačiau, anot pirmosios instancijos teismo, pareiškėjų nemokumas yra sąlygotas pačių pareiškėjų neteisėtų veiksmų bei neatsakingo skolinimosi, neįvertinant savo finansinių galimybių. Teismas sprendė, kad pareiškėjas A. B. sąmoningai leido susidaryti skoloms elgdamasis nesąžiningai - pasirašydamas sau nenaudingus laidavimo už įmonės UAB „Robana“ bei kitus sandorius ir nevykdydamas įstatyme numatytos pareigos vykdyti iš sandorių kilusių pareigų. Teismo nuomone, pareiškėjai, turėdami kreditinių įsipareigojimų bei finansinių sunkumų juos vykdant, sudarydavo sandorius, jais sąmoningai didino savo finansinius įsipareigojimus bei klaidino kreditorius apie savo finansinę padėtį. Pažymėjo, kad pareiškėjų nesąžiningumą pagrindžia ir pareiškėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, priimti procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose už nusikalstamas veikas, susijusias su dokumentų klastojimu, sukčiavimu ir t.t. Pažymėjo, kad nors pareiškėjo nusikalstamos veikos ir neatitinka Fizinio asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytų pagrindų, kuriems egzistuojant teismas atsisako asmeniui iškelti bankroto bylą, tačiau pareiškėjų bendra skolos suma padidėjo ir dėl pareiškėjo A. B. kaltų ir nusikalstamų veiksmų. Tokie pareiškėjo veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais kreditorių atžvilgiu. Konstatavo, kad pareiškėjai per sąlyginai trumpą laikotarpį (2007-2011 m.) prisiimdami didelį kiekį skolinių įsipareigojimų, nesiejo savo išlaidų su gaunamomis pajamomis, neįvertino prisiimtų įsipareigojimų mąsto ir savo galimybių juos įvykdyti, sudarydami preliminarias sutartis dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo ir jų tinkamai nevykdydami bei paimdami iš būsimų pirkėjų A. U. bei G. S. pinigines sumas bei jų negrąžindami elgėsi nesąžiningai. Pažymėjo, jog pareiškime nėra jokių duomenų apie, tai kur šeima šiuo metu gyvena ir kiek išleidžia gyvenamojo būsto išlaikymui, o pagrindinę dalį metinių pareiškėjų planuojamų gauti pinigų sudaro išlaidos drabužiams kiekvieną mėnesį. Byloje esantys duomenys apie pareiškėjų skolų atsiradimo pagrindą, skolininkų elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jie sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, galimai tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjai faktiškai (objektyviai) neturi galimybės turimas skolas padengti, kad pareiškėjas negali susirasti gerai apmokamo darbo ir kartu su sutuoktine vykdyti prievoles kreditoriams, kad pareiškėjai būtų stengęsi bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, iš savo gaunamų pajamų būtų padengę bent dalį skolų.
Šalies argumentai
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-15 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teigia, kad didesne dalimi su esamais kreditoriais yra atsiskaityta. Pažymi, kad teismas vertino tik vieno pareiškėjo A. B. veiksmus, sąžiningumą, o teisines pasekmes taikė abiejų pareiškėjų atžvilgiu. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes dėl prisiimtų kreditinių įsipareigojimų. Teigia, kad skolintos lėšos nebuvo išsvaistytos, už jas buvo įsigytas ir pagerintas nekilnojamasis turtas. Mano, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės (civilinės bylos, sandoriai dėl nedidelių sumų skolinimosi ir pan.). nesudarė įtakos pareiškėjų nemokumui. Nurodo, kad teismas nevertino kredito įstaigų veiksmų, suteikiant pareiškėjams kreditus. Atkreipia dėmesį, kad įsiskolinimai susidarė dar 2009-2011 metais, iki FABĮ įsigaliojimo, o per pastaruosius trejus metus pareiškėjai nebuvo sudarę jokių sandorių, kurie lemtų pareiškėjų nemokumą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. J. pateikė atsiliepimą į atskirą skundą, juo skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai neįrodė, kur panaudojo gautus kreditus, paskolas, nepagrindė, dalį kreditinių reikalavimų padengimo. Pažymi, kad pareiškėjos nesąžiningumą pagrindžia aplinkybės, jog ji žinojo apie skolintas lėšas ir jų netinkamą panaudojimą, laidavo už prievoles, kurių vykdymo nesiekė nei pagrindinis skolininkas, nei ji. Teigia, kad pareiškėjai iki šiol elgiasi nesąžiningai, naudojasi UAB „Robana“ automobiliais, kurių neperdavė administratoriui, jų neregistruoja savo vardu, bandydami išvengti išieškojimo iš šių automobilių. Palaiko savo poziciją atsiliepime į pareiškimą išdėstytais pagrindais ir motyvais.
Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimą į atskirą skundą, juo skundu nesutinka, prašo atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją grindžia pirmosios instancijos teismo priimtoje nutartyje bei savo atsiliepime į pareiškimą nurodytais motyvais ir pagrindais.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).
Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesio algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto bylą pareiškėjams atsisakė iškelti dėl to, jog konstatavo jų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjai ginčija šią pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).
Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.
Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.
Nagrinėjamoje byloje teismas atsisakė iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu dėl pareiškėjų veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Teismo vertinimu, pareiškėjų nesąžiningumą patvirtino aplinkybės, kad pareiškėjas (laidavimo, kredito ir kt.) sandorių sudarymo metu turėjo suvokti, kad dėl jo prisiimtų įsipareigojimų jo šeima, kurios interesams jis sudarydavo šiuos sandorius, negalės jų tinkamai įvykdyti, tačiau tik didino skolinius įsipareigojimus, negalėdamas grąžinti ankstesnių skolų, taigi tiek pareiškėjas, tiek pareiškėja (kuri, kaip teisingai pastebėjo suinteresuotas asmuo J. J., žinojo apie skolintas lėšas ir jų netinkamą panaudojimą, laidavo už prievoles, kurių vykdymo nesiekė nei pagrindinis skolininkas, nei ji pati) patys sukėlė savo nemokumą. Pažymėtina, kad pareiškėjai nepateikė teismui visos informacijos apie turimą turtą, savo dabartines gyvenimo sąlygas ir tokiam gyvenimui tenkančių išlaidų (pvz., nepagrindė, kokiu pagrindu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kokias išlaidas dėl to turi ir pan.), kas sudaro pagrindą abejoti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis apie jų tikrąją turtinę padėtį ir, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai nėra sąžiningi. Nesąžiningumą pagrindžia ir byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su tariamų sandorių sudarymu dėl buto pardavimo, pinigų (kaip avanso) paėmimu ir pareiškėjų nenoru prisiimtų prievolių vykdyti. Pareiškėjai nurodo, kad didesne apimtimi kreditorių reikalavimus padengė ir toliau dengia, bet jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia, jų nėra ir byloje. Tuo tarpu suinteresuotų asmenų paaiškinimais, pareiškėjai ne tik nedengia turimų įsiskolinimų, bet net nebendradarbiauja ir neketina minėtų įsiskolinimų dengti. Pareiškėjai nurodo, kad pareiškėja stengėsi, imdama kreditus, dengti pareiškėjo įsiskolinimus, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pareiškėjai, turėdami didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai – imdami kreditus, skolindamiesi pinigines lėšas, sudarydami neprivalomus sudaryti sandorius, didino savo nemokumą, kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siekia išvengti didesnės dalies kreditinių įsipareigojimų vykdymo. Toks pareiškėjų elgesys negali būti laikomas sąžiningu.
Pareiškėjai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sąžiningumo aspektu įvertino sandorius, sudarytus daugiau nei prieš 3 metus, t. y. netaikė ribojančio trijų metų termino, numatyto FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. Teismas atmeta šį pareiškėjų argumentą kaip nepagrįstą. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas 3 metų laikotarpis, per kurį sudarytų sandorių sąžiningumą turi tikrinti teismas, neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytų sandorių ir vertinti juos su 3 metų iki pareiškimo pateikimo teismui pareiškėjo elgesiu. Ši teismų praktikoje suformuota nuostata iš esmės sąlygota to, kad pareiškėjui suteikiama diskrecijos teisė pačiam nuspręsti, kada kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl užkertant kelio piktnaudžiavimui, kai siekiant išvengti tam tikrų sandorių tikrinimo sąžiningumo aspektu, galima pasirinkti kreipimosi į teismą laiką, laikytina, kad teismui turėtų būtų suteikta galimybė patikrinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytus sandorius, vertinant juos kartu su paskutinių trejų metų pareiškėjo elgesiu (Klaipėdos apygardos teismas 2015-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1457-459/2015).
Pareiškėjai nurodo, kad pagrindinė jų nemokumą sukėlusi priežastis – pasikeitusi ekonominė situacija Lietuvoje. Teismas pripažįsta, kad ekonominė krizė sąlygojo daugelių fizinių ir juridinių asmenų turtinės padėties pasikeitimą, tačiau remtis šia aplinkybe, grindžiant savo nemokumą, nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi pagrindo. Konstatuotina, kad pareiškėjos gaunamos pajamos yra pakankamai didelės, ir tuo atveju, jei pareiškėjas dėtų pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, o ne tenkintis darbu, kuris apmokamas minimalia alga, manytina, kad pareiškėjai būtų pajėgus vykdyti kreditinius įsipareigojimus. Tačiau pareiškėjų veiksmai aiškiai rodo, kad jų tikslas – nėra atsiskaitymas su kreditoriais. Minėtą aplinkybę patvirtina ir pareiškėjų pateiktas išlaidų būtiniems poreikiams tenkinti apskaičiavimas ir būtinųjų poreikių išvardijimas. Pvz., pareiškėjai nurodo, kad jiems kas mėnesį reikalinga suma drabužiams, avalynei – sudaro apie 770 Eur, t.y. po 335 Eur kiekvienam. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuotų asmenų pozicija, kad tokios išlaidos laikytinos aiškiai neprotingomis. Eilinis Lietuvos pilietis, neturintis prisiimtų kreditinių įsipareigojimų, gaudamas minimalų atlyginimą, finansiškai neišgali turėti tokių išlaidų, nes jo gaunamas minimalus atlygis už darbą nesiekia tokios sumos. Pareiškėjai praktiškai pusę gaunamų pajamų žada skirti minėtoms išlaidoms. Tuo tarpu pareiškėjai nenurodo, kokias pinigines sumas skirs kreditorių reikalavimų padengimui. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai net nenurodė teismui visų turimų įsiskolinimų, bendros sumos. Toks pareiškėjų elgesys vėlgi negali būti laikomas sąžiningu.
Dėl kitų apeliantės argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.