Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.4.;1.1.7.2.5.;1.1.8.10.1.;1.1.8.10.5.;

1.2.6.2.1..1.2.10.3.;1.2.14.1.2.1.;1.2.23.1.2.;

1.2.30.1.2.;2.1.15.3.3.2.

2018 m. spalio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Ramūnui Dobrovolskiui, Osvaldui Martinkui, Olegui Romanovui, Juozui Surbliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė romas, išsituokęs, išsilavinimas 8 klasės, iki suėmimo dirbęs pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 1994-10-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 148 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnį, 177 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“ 3 straipsnį, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, 1997 m. lapkričio 5 d. paleistas iš pataisos namų lygtinai neatlikęs 11 mėn. 7 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

2) 1999-08-31 pagal 1961 m. BK 214 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį, paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, 1999 m. rugsėjo 25 d. paleistas atlikęs bausmę;

3) 2003-05-30 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2003 m. lapkričio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2004 m. birželio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 1 ir 2 dalis, 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 ir 3 dalis, 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 ir 3 dalis, 147 straipsnį, 227¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, 234 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 4 dalį ir 206 straipsnį, paskirta 13 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2010 m. lapkričio 30 d. paleistas iš pataisos namų lygtinai neatlikęs 3 metų 2 mėnesių 10 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

4) 2012-10-17 pagal BK 287 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

5) 2014-03-27 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams, 2015-08-11 lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos;

6) 2018-05-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, subendrinus su 2014-03-27 Šiaulių apygardos teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirtas laisvės atėmimas 4 metams,

kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį.

M. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, tautybė ukrainietis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 9 klasės, išsituokęs, dirbantis UAB „A“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-04-09 pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) 2002-06-07 (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2003-10-16 nutartimi) pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, subendrinus su 2001-04-09 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 10 metų;

3) 2002-09-06 pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Subendrinus su 2002-06-07 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimu 10 metų;

4) 2013-09-11 pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2016-05-10 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 12 mėnesių, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei dirbti arba registruotis darbo biržoje;

6) 2018-06-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtas areštas 30 parų, bausmę atliekant areštinėje.

kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 2 dalį. V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas pagrindinis, išsituokusi, iš dalies darbinga (nustatytas 40 proc. darbingumas), dirbanti UAB „Ab“ valytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2012-10-03 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės apribojimas 5 mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesių laikotarpį atlyginti padarytą 606,40 litų turtinę žalą;

2) 2013-09-05 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas laisvės apribojimas 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinus su 2012-10-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtu laisvės apribojimu 11 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius atlyginti turtinę žalą;

3) 2017-01-30 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

4) 2017-06-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, subendrinus su 2017-01-30 baudžiamuoju įsakymu paskirtu laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

5) 2018-03-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės apribojimas 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimas 6 mėnesiams, subendrinus su 2017-06-23 baudžiamuoju įsakymu, laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu,

kaltinama pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas 8 klasės, dirbantis AB „B“ valytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2012-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atlikęs, 2014-01-08 išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

nustatė : V. A. kitaip perleido žmogų, pasinaudodamas nukentėjusiosios priklausomumu ir žinodamas, kad nukentėjusioji bus išnaudojama prostitucijai, o būtent: V. A. iki 2016 m. gegužės 21 d., pasinaudodamas S. L. materialiniu priklausomumu, nes ji neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio, apgaule, melagingai žadėdamas įdarbinti ją viešbutyje kambarine bei gerą užmokestį, įkalbėjo ją iš K. miesto (tiksli vieta nenustatyta) vykti į Kl. miestą pas jo pažįstamus, kurie turėjo suteikti jai gyvenamąjį plotą ir padėti įsidarbinti. S. L. sutikus ir nieko blogo neįtarus, V. A. iš anksto susitaręs su M. L., turėdami bendrą tikslą pelnytis iš S. L. prostitucijos, 2016 m. gegužės 21 d. prie prekybos centro ,,A“, esančio (duomenys neskelbtini), perleido S. L. M. L., kad jis sudarytų sąlygas jai teikti seksualines paslaugas už piniginį atlygį bei dalį pelno perduotų jam. Tokiu būdu S. L., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio pabaigos iki 2016 m. spalio 21 d., buvo išnaudojama prostitucijai M. L. ir V. L. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už tai V. A. turėjo gauti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio pajamas, kurias jam perduos M. L. už S. L. klientams suteiktas seksualines paslaugas. M. L. įgijo žmogų panaudojant apgaulę, pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu, siekdamas, kad nukentėjusioji būtų išnaudojama prostitucijai, bei organizavo, vadovavo prostitucijai ir turėjo nenustatyto dydžio pajamų iš kito asmens prostitucijos, būtent: M. L. iki 2016 m. gegužės 21 d. susitarė su V. A., kad jis už pažadėtą sutartą atlygį perleis jam merginą tam, kad jis galėtų ją išnaudoti pelnydamasis iš jos prostitucijos. Po to, kai V. A., pasinaudodamas S. L. socialiniu pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, nes ji neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio, apgaule, melagingai žadėdamas įdarbinti ją viešbutyje kambarine bei gerą užmokestį, įkalbėjo ją iš K. miesto vykti į Kl. m. pas jo pažįstamus, kurie turėjo suteikti jai gyvenamąjį plotą ir padėti įsidarbinti, o nukentėjusiajai S. L. sutikus su V. A. pasiūlymu, nukentėjusioji 2016 m. gegužės 21 d. buvo atgabenta prie prekybos centro ,,A“, esančio (duomenys neskelbtini), kur M. L. susitiko su V. A. bei S. L.. Susitikimo metu, vykdydamas iš anksto aptartą planą, turėdamas tikslą išnaudoti nukentėjusiąją prostitucijai bei pelnytis iš jos prostitucijos, dalį pelno atiduodant V. A., M. L. iš V. A. įgijo S. L.. M. L., įgijęs S. L., turėdamas tikslą nukentėjusiąją išnaudoti bei gauti iš to pajamų, įkalbėjo ją teikti seksualines paslaugas. S. L., neturint jokio kito priimtino pasirinkimo, sutikus teikti seksualines paslaugas, iš jos buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, taip pat ji buvo nuolat stebima M. L., kad niekur nepabėgtų. Po to M. L. laikraštyje ,,V“ bei internetiniuose portaluose dėjo skelbimus apie teikiamas seksualinio pobūdžio paslaugas. Seksualinių paslaugų teikimui M. L. sudarė sąlygas savo ir M. L. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, suteikė savo ryšio priemones, kad nukentėjusioji galėtų atsiliepti į skambinančiųjų pagal skelbimus skambučius. Stebėjo ateinančius ir išeinančius asmenis, kuriems buvo suteikiamos seksualinės paslaugos, paimdavo pinigus. Taip pat nustatė seksualinių paslaugų įkainius, t. y. 50 eurų už pusvalandį seksualinių paslaugų, iš kurių 10 arba 20 eurų pagal susitarimą turėjo likti nukentėjusiajai, tačiau visus S. L. gautus pinigus paimdavo M. L.. Esant nurodytoms aplinkybėms nukentėjusioji buvo išnaudojama prostitucijai iki 2016 m. spalio 21 d.

Tokiu būdu M. L. apgaule, pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu, įgijo žmogų, žinodamas, kad nukentėjusioji bus išnaudojama prostitucijai, be to, suteikdamas ryšio priemones, parūpindamas gyvenamąjį plotą seksualinių paslaugų teikimui, kontroliuodamas S. L. gautas pajamas iš prostitucijos, sąvadavo, organizavo, vadovavo prostitucijai ir turėjo nenustatyto dydžio pajamų iš kito asmens prostitucijos.

Be to, M. L. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, o būtent: M. L. 2016 m. spalio mėnesio viduryje, tiksli data ir laikas tyrimo nenustatyti, prie (duomenys neskelbtini)namo, (duomenys neskelbtini), už 15 eurų iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo vieną plastikinį maišelį, kuriame buvo ne mažiau kaip 0,020 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią, įsidėjęs į piniginę, laikė bei gabeno su savimi, kol šį plastikinį maišelį, kuriame buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,020 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2016 m. gruodžio 14 d., apie 14.30 val., kratos metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė Klaipėdos apskrities VPK policijos pareigūnai.

Kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. vasario ar balandžio mėnesį važiavo prie „V“ ((duomenys neskelbtini) m.) prasitęsti verslo liudijimą ir sutiko M.. Jie susipažino Vilniuje pataisos namuose. Lyg žmona dar su M. buvo, dabar gerai neatsimena. Pradėjo kalbėtis. M. sakė, kad susitvarkė gyvenimą, dirba viešbutyje, kad naujas viešbutis ir reikės paprastų darbuotojų, kad gali padėti, nes alga iki 300–400. Tuo ir užsibaigė ta kalba. Gegužės mėnesį važiavo su drauge L. G. į K. Važiavo pas ją į svečius, vėliau kartu atvažiavo pas brolį. Ten kepė šašlykus. Išėjo kalba apie darbus, kad K. niekas darbo negauna. Tiek S., tiek jos draugas prašė padėti dėl darbo. Nieko konkrečiai nežadėjo, sakė, kad vienas žmogus siūlė, tai pasiklaus. Po to grįžo į Kl., skambino M., jis neatsiliepė, tada parašė SMS, kad yra žmogus, kuris nori dirbti, ir panašiai. Į tą žinutę nebuvo atsakyta. M. perskambino, sakė, kad Vilniuje buvo darbo reikalais. Pasakė, kad yra žmogus, kuris nori dirbti. Atsakė, kad gerai. Paskambino S. ir pasakė: „yra darbas, jei nori, atvažiuok į Kl., suvesiu su žmogumi ir galėsi dirbti“. Jokie turtiniai santykiai su nukentėjusiąja jo nesiejo, ją tik tiek ir pažinojo, tą vakarą susipažino ir daugiau nebendravo. Jis pasiūlė S. darbą ir sakė, kad jos atlyginimas bus iki 300–400 eurų. Toks, kaip M. jam sakė. Jo vertinimu, 300–400 eurų normalūs pinigai. S. nieko nepamelavo, paprasčiausiai padarė paslaugą. Kad buvo užsiimama prostitucija, sužinojo tik po sulaikymo, kai pateikė kaltinimą.

S. jam perskambino, pasakė, kad atvažiuoja. Ji atvažiavo prie „A.“, jis paskambino M. M. atvažiavo su žmona, vaikučiu prie „V.“. Tvarkinga šeima. V. iš karto su S. pradėjo bendrauti, jos įsėdo į mašiną. Jis dar S. pasakė: „lieki man skolinga“, turėjo omenyje, kad skolinga už darbo suradimą šampano ar ko kito. Tuo baigėsi. Po savaitės ar panašiai S. jam paskambino, sakė, kad su ja M. blogai elgiasi, daug atskaičiuoja pinigų dėl to buto ar jų išvis neduoda. Kiek suprato, ji dirbo tame viešbutyje, gavo algą ir pinigų per daug atskaičiavo. Paskambino M., klausė, kas ten vyksta, sakė, kad jam skambino S., kad jis jai neduoda pinigų. M. iš karto pasakė, kad tai ne jo reikalas, liepė neskambinti, sakė, kad jis turės bėdų. Jis M. rašė žinutes, jie pykosi, nes M. nekeldavo ragelio. Tvirtina, kad jį apkalba. Jis iš M. nesitikėjo, kad jis gali taip pasielgti. Tokia versija, kad jis S. pardavė, kad jam reikėjo pinigų. Jis jokių pinigų negavo ir net nebuvo jokios kalbos apie jokius pinigus ir negalėjo būti. Po tų skambučių ir žinučių buvo praėję mėnuo ar pusantro, kai „A.“ sutiko nukentėjusiąją. Paklausė, kaip sekasi, ji atsakė, kad viskas gerai. Jos apie pinigus neklausė, suprato, kad jie tą dalyką išsisprendė. Po to konfliktas su L. nebesitęsė, nes su juo daugiau jokių reikalų neturėjo ir jokių konfliktų. Teigia, kad jei būtų norėjęs S. parduoti, tai būtų aprengęs, būtų paruošęs ir panašiai, kad atrodytų padoriai.

Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su V. A. yra pažįstami, jie kartu atlikinėjo bausmę ir vėl susitiko 2016 metais. V. A. pasiūlė užsidirbti, sakė, kad žino merginų, kurios sutinka užsiimti prostitucija. Jis pasakė, kad S. L. puikiai žino, kur bus vežama, kad nukentėjusioji sutiks užsiimti prostitucija. Po jų pokalbio, atrodo, kad po savaitės, V. A. organizavo S. L. atvežimą. Atvežė S. L. V. A. ir dar vienas žmogus. Ką tada kalbėjo su V. A., neprisimena. Jie susitiko prie I. parduotuvės („V.“), jis nusivežė S. L. namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo ir V. L.. Nukentėjusioji jokių daiktų neatsivežė, buvo apsirengusi džemperiu, džinsais, su mėlyna kepure, turėjo tik paprastą „Samsung“ telefoną. Telefonas iš S. L. nebuvo atimtas, ji turėjo galimybę bendrauti. V. A. S. L. paskambino, paklausė, ar viskas gerai, ji pasakė, kad viskas gerai. Taip ir prasidėjo. Jis ir V. neįkalbinėjo S. teikti seksualines paslaugas, tiesiog V. paaiškino, kas ir kaip, pasakė S., ką daryti, kainas pasakė bendrai. Kaina buvo 40–50 eurų. Dalijosi taip – jiems po 15 eurų, jai 20 eurų nuo kiekvieno kliento. Buvo paaiškinta trukmė, kaina, vieta, kur kreiptis, jei kas nutiks. S. L. žinojo, kur yra atvežta, paklausta, ar ji nori grįžti atgal, ji atsakė: „ne“. Nežino, kokiu būdu S. buvo apgauta, nes ji žinojo, kur atvažiuoja, ką jai reikės daryti. Tiksliai neatsimena, ar nuo tos, ar nuo kitos dienos viskas prasidėjo. Jis dėjo skelbimus į „V“, skelbė internete. Telefono numeris buvo naujas. Su klientais tarėsi S., vienu tarpu ir V.. Jis su klientais nebendravo. V. kartais teikdavo seksualines paslaugas kartu su S.. Kai klientai atvykdavo į namus, jis liepdavo nukentėjusiajai ir kaltinamajai vestis klientą į dušą. Kol klientams buvo suteikinėjamos seksualinės paslaugos, jis iš klientų paimdavo papildomų pinigų, tai buvo nedidelės sumos. Tuo metu, kai namuose buvo teikiamos seksualinės paslaugos, S. buvo nubausta už prostituciją.

S. L. turėjo visą galimybę iš namų išeiti, nors ji tvirtina, kad buvo užrakinama. Iš vidaus pusės buvo rakinama užraktu, o iš laiptinės buvo rakinama raktu. Kai ji būdavo viena namuose, jis ją užrakindavo, bet iš vidaus ji galėjo atsirakinti. Važiavo į K., ji galėjo tą patį pasakyti pareigūnams, kad ji yra išnaudojama. Jos niekas nevertė, tai ji darė pati. Buvo, kad jie pykosi, ji sakė: „Kam tu gyveni su V., ji tavęs nemyli“. Kaip suprato, S. jautė jam simpatiją. Filmavimo kameros buvo įdėtos dėl jos pačios saugumo, pinigus S. imdavo ir atnešdavo arba jam, arba V.. Žinojo, kad nukentėjusioji turi du vaikus globos namuose, ji neturėjo intereso susigrąžinti vaikus. Ji gerdavo vos ne kasdien. Kartais ji girta būdavo agresyvi, žmonės ateidavo ir išeidavo. Ji vaikščiojo į „O. K.“, į kazino vaikščiodavo netgi su A. V.. Vieną kartą buvo nuėjusi, turėjo kažkiek pinigų. A. V. ir pasakė, kad S. prašė dar pinigų. Jis davė 20 ar 50 eurų, nes jai pritrūko gėrimams, nes pirko naktinėje parduotuvėje, o ten alkoholio kainos didesnės. Jis jos nevertė, smurto nevartojo. Būdavo, kad kartais apsipykdavo, nes S. L. nesitvarkydavo, buvo netvarkinga. Paimdavo pinigus, nes reikėjo mokėti už nuomą, V. gamino valgyti, S. nieko negamino. V. paskui S. tvarkydavo kambarį. Tai buvo kaip pragyvenimo išlaidos. Tai nebuvo pasinaudojimas. Būdavo 1–4 klientai per dieną, kartais nė vieno. Klientai atsiskaitydavo. S. iš pradžių pati leisdavo pinigus, paskui pamatė, kad ji tuos pinigus arba pralošia, arba prageria, todėl pasakė, kad ji laikytų savo dalį pas jį. S. sutiko. Pas jį buvusi sukaupta jos dalis nebuvo labai didelė, nes S. turėjo didelių poreikių: išgerti, turguje, „Humanoje“ ką nors nusipirkti, palošti, todėl didesnei sumai nebuvo laiko susikaupti, nes kiekvieną dieną jai kažko reikėjo. Buvo toks atvejis, kad jie buvo išvažiavę ir S. jų neįleido į namus, nežino, kas jai tada buvo. V. turėjo miegoti mašinoje, jai buvo bloga. Paskui S. sakė, kad negirdėjo. S išeidavo ir su V., ir su klientu. Ji turėjo galimybę išeiti, bet nenorėjo. Kai jos norėdavo išgerti, jis V. L. ir nukentėjusiosios laukdavo prie baro, sėdėdavo automobilyje dėl saugumo, nes pats negeria. Sėdėdamas automobilyje matydavo įėjimą, stebėjo aplinką, matė, kokie žmonės ateina.

Į K. važiavo kartu su S. L., kad ji pasiimtų dokumentą. Pasas buvo reikalingas, nes be dokumento neleisdavo į kazino. Tokiuose kazino, kaip „O.“, „T.“, asmens dokumentas yra privalomas, o smulkiuose – neprivalomas. Ji galėjo vykti pasiimti pati, bet jis vairavo automobilį. Kai nuvežė pas socialinę darbuotoją, jis iš karto pas socialinę darbuotoją nėjo, o atėjo, kai jį pakvietė. Nežino, kodėl socialinė darbuotoja juo susidomėjo, klausė, kuo S. užsiima, kur gyvena. Kai atvažiavo, policija jau buvo. Socialinė darbuotoja jį klausinėjo prie policijos. Už kelionę nukentėjusioji nesumokėjo, bet jam ir nereikėjo, buvo tikslas jai padėti, bet laikui bėgant pamatė, kad ji nenori kabintis į gyvenimą.

Su A. buvo tartasi dėl pinigų sumos, suma buvo nemaža, atrodo, 1000 eurų, apie tai žinojo ir S., ji dėl to pyko. Niekas tų pinigų nemokėjo. Tiksliai neprisimena, po kiek laiko, gal po 1–2 savaičių, kai buvo atvežta S. L., V. A. ėmė reikalauti pinigų. V. A. skambino ir reikalavo pinigų, rašė žinutes. Skambino ne vieną kartą, ne iš vieno numerio, nes kai buvo užblokuotas, skambindavo iš kito, buvo du ar trys telefonų numeriai. Jam nėra žinomos aplinkybės, kad S. L. buvo materialiai priklausoma nuo V. A.. Nežino, kokį darbą buvo siūlęs V. A. S. L., bet žino, kad kai ji atvažiavo, ji žinojo, ko atvažiavo (dirbti prostitute).

S. L. išėjo, nes paskutiniu metu jis pradėjo S. spausti, davė suprasti, kad jos nebenori, pradėjo kitaip elgtis, ėmė jos vengti. Kai ji išėjo, jos ieškojo, nes buvo apgadinta mašina, ir ji negrąžino V.daiktų. Paskui „A.“ ją sutiko ir daiktus paėmė.

Narkotines medžiagas gaudavo sau per pažįstamus. Amfetaminą vartojo vienas, galima tikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes kiek tada prisiminė, tiek pasakė.

Dėl A. V. ir šuns parodė, kad A. V. buvo įsimylėjęs S. L.. Jis ir V. augino jorkšyrą. S. juokais pasakė Vr.: „Gauk man jorkšyrą“. Visi važiavo pirkti, bet šuniukai buvo parduoti. Važiuojant atgal pamatė jorkšyrą, jo paprašė sustoti, jis sustojo ir A. V. nuėjo pasižiūrėti ir paėmė šunį. Tiksliai neprisimena, kas paprašė sustoti, gal A. V., o gal S. L.. Jie paskui gale sėdėjo, glostė jorkšyrą. Tas šuo gyveno pas juos, paskui V. šunį pardavė už 150 eurų.

Apklausiamas 2016-12-15 kaip įtariamasis M. L. parodė, kad vartodavo amfetaminą. Nurodė, kad tą paketėlį su milteliais, kuriame, ko gero, bus amfetamino pėdsakų, įsigijo prieš du mėnesius, tai galėjo būti spalio mėnesio vidurys. Paketėlį už 15 eurų pirko iš pažįstamo, vardu R.. Jį piniginėje nuo tada ir nešiojosi. Tame paketėlyje yra visas kiekis miltelių, kiek nusipirko, nes jų nenaudojo. Juos kada nors būtų po truputį suvartojęs pats. Platinti jų tikrai neketino. Vaizdo kameras koridoriuje ir kambaryje įrengė, kad galėtų stebėti, ką veikia vaikas ir kaip elgiasi S.. Tiesiog dėl saugumo, nes bijojo, kad jų pačių neapvogtų klientai. Vaizdo įrašus fiksuodavo savo telefone, kuris yra dabar lombarde, tačiau įrašus iškart ištrindavo, jų niekam neplatino ir nekaupė (t. 4, b. l. 38–41).

Kaltinamoji V. L. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad pirmą kartą nukentėjusiąją S. L. pamatė prie „V.“ ((duomenys neskelbtini) m.). V. A. anksčiau nepažinojo. Tik vaiko tėvas pasakė, kad jie abu yra kalėję pataisos namuose, kad jam kažkuo padėjo. Jų pirmojo pokalbio negirdėjo, nes jie kalbėjosi rusiškai. Ji rusų kalbos nesupranta. Nukentėjusioji buvo reikalinga, kad pigiau būtų butą išlaikyti. Buvo reikalingas žmogus, kuris mokėtų už kambario nuomą. Ji siūlė S. darbą kavinėje, bare, bet ji atsisakė, sakė, kad „pas ją antstoliai“, buvo įbauginta, dirbti nenorėjo. Ji telefoną savo turėjo, nebuvo atimtas. Vieną antrą dieną ji taip pabuvo, o po dviejų parų, kai atsigėrė alkoholio, ji užsiminė, kad yra taip dirbusi užsienyje, taip ir atsirado tas darbas. Kad S. dirbs prostitute, sužinojo atvažiavus namo po poros dienų. Skelbimus visada įdėdavo M.. Apie nuotraukas net nežinojo, jis svetimas nuotraukas dėdavo. Jis pirkdavo telefonų korteles ir iš lombardų telefonus. Sutarė, kad pinigus dės po durimis, buvo, kad ir dviese su nukentėjusiąja aptarnaudavo klientą, buvo, kad nukentėjusioji viena būdavo. Visokių variantų būdavo. Psichologiškai M. paveikdavo. Būdavo, kad jis agresyviai elgdavosi, matė, kaip kartą nukentėjusioji išėjo iš kambario, o jai kraujas iš nosies pasileidęs. Vieną kartą M. sakė nukentėjusiajai – „dirbi nedirbi“, nes už nuomą reikia mokėti. Ji tvarkydavo namus, valgyti darydavo. Vonioje rankomis rūbus skalbdavo, o jis norėdavo į vonią klientus vesti. M. ją spausdavo, dėdavo ragelį prie ausies, liepdavo kalbėti su klientais. Iš pradžių ji kalbėdavo, pabaigoje nukentėjusioji kalbėdavo su klientais pati, atsiliepdavo telefonu. Kainas nustatė ir sugalvojo vaiko tėvas. Už pusę valandos 50 eurų. Pinigus po durimis kišdavo. Jei kartu būdavo, ji padėdavo po durimis, kur M. sėdėdavo, nes buvo kameros ir jis žiūrėdavo, kaip viskas vyksta. Jis stebėdavo, kaip viskas vyksta, ir pinigai buvo paduodami jam. Jis turėjo seifą ir pinigus dėdavo į seifą. Buvo susitarimas po 20 eurų duoti nukentėjusiajai nuo kiekvieno kliento. 30 eurų tekdavo vaiko tėvui. M. turėjo pretenzijų. Nedirbo savo noru, buvo psichologinis spaudimas. Ji tik tylėjo ir nieko nesakė. M. sakė dešimt metų sėdėjęs, sakė, kad jai nieko nekliūtų, o jam kliūtų, jį pasodintų. Tiesiog iš baimės, nes vaikas vienas. Jis visus pinigus tvarkydavo, net jos ir vaiko neįgalumo pinigus. Žmonės buvo vedami į dušą, o jis per tą laiką pinigus imdavo. Jei pavyzdžiui, M., pasakydavo, kad į dušą neves, sakydavo, jei į dušą nevesi, tai gali jie iš viso neateiti. Klientai pastebėdavo, buvo ir policija iškviesta, ji ant savęs visą kaltę pasiimdavo, todėl tos bylos ir yra.

Jos teikė seksualines paslaugas, o pinigus už paslaugas ėmė M.. Jis pinigus laikė pas save, nes sakė, kad S. per daug išgėrinėja, išleis pinigus. Pinigus laikė seife. Turėjo dar šratinį ginklą, dujų balionėlį, kurį prieš klientus naudodavo. Būdavo konfliktas, panaudodavo, ir prieš ją naudodavo, per langą šaudydavo. Jai netekdavo pinigai, kuriuos uždirbdavo nukentėjusioji S., nes pinigai kliūdavo M.. Jam reikėdavo mašinoms, remontui. Jis, kai nueidavo į kazino, sakydavo, kad padirbti pinigai, bet ji abejoja, kad padirbti, mano, kad jis sau pasilikdavo, jis mėgėjas lošti kazino. Būdavo, kad pralošia. Nukentėjusioji irgi eidavo į kazino, buvo 200 eurų pralošusi. Dabar santuoka su M. L. nutraukta. Tuo metu jie buvo vyras ir žmona. Iš tų pinigų buvo mokama už butą, perkamas maistas, būdavo, kad vėluodavo sumokėti už butą. Ji nemažai laiko kartu su S. praleisdavo. Į „P.“ eidavo su nukentėjusiąja, bet ne kiekvieną savaitgalį. Tikslas būdavo linksmai praleisti laiką, tik, aišku, M. nepatikdavo. Vieną kartą kitame klube prie „K.“ buvo net dujų pripurškęs. Jis stengdavosi, jei klientų nėra, kad jos eitų lauk, o jos norėdavo atsipalaiduoti. M. tiesiog psichologiškai versdavo ieškoti klientų ir teikti seksualines paslaugas. Būdavo, kad šeštą rytą sprukdavo nuo M., eidavo pasportuoti, kad atsigautų. Neprisimena, ar būdavo, kad iš baro parsivestų klientus, daugiausiai per skelbimus būdavo klientų. Jos pasikalbėdavo, S. norėjo važiuoti pas mamą, bet taip ir neišvažiavo, nežino, kodėl, gal M. išsigando. Ji sakydavo, kad bijo M. Sakė, kad „man geriau, nei būti su tuo draugu ir alkoholį gerti“. Ji K. gerdavo su draugu, kuriam virš keturiasdešimt metų. Kai važiavo dokumentus pasiimti, buvo užvažiavusi pas jį. Dėl paso išėjo taip, kad jie norėjo eiti į kazino, o ten reikalauja paso, todėl reikėjo nuvažiuoti paimti jos pasą. Ji sutiko, rodė, kur važiuoti, nes nei ji, nei M. K. nepažinojo. Važiavo visi kartu. Nežino, kokią priežastį nurodė socialinei darbuotojai dėl paso pasiėmimo, nes kartu nebuvo. S. iš namų tikrai galėjo išeiti, nes išeidavo ir į „P.“ su draugu A. V., ir viena būdavo išėjusi, nes ji su vaiku būdavo, vaikas turi sveikatos problemų. Jos kartu dirbo tą darbą. Ji gulėjo atskirai kambaryje su vaiku, M. kitame kambaryje, kai išgirdo, kad kažkoks klientas atėjo. S. ėjo parūkyti, juokėsi, bendravo. Kaip suprato, kambaryje buvo užsidarę. Po to antrą kartą paprašė jo nueiti išgerti paimti. Ji visą naktį neužmigo, tada sugalvojo atsikelti ir pasižiūrėti, kas čia dedasi. Pamatė S. su vyru, kaip suprato, klientu. S. sakė, kad išeina ir tuoj grįš, prašė neužrakinti durų. Ji išėjo su tuo vyru ir negrįžo. Kai negrįžo, M. stengėsi ieškoti, skambino. Kai S. išėjo, po to ją matė tik „A“, norėjo pasiimti savo rūbus. Norėjo pasiimti megztuką ir striukę, bet S. nenorėjo atiduoti, todėl striukę paliko.

Nukentėjusiajai buvo pripirkta rūbų, nes ji atvažiavo be rūbų, kaip buvo apsirengusi, taip ir atvažiavo. Ji nieko neturėjo, nei rūbų, nei higienos priemonių. Ji sakė, viskas greitai buvo, ją greitai paėmė atvažiavęs A. draugas. Rūbus pirko dėvėtų rūbų parduotuvę, sakė, kad už rūbus atidirbs. Tai buvo kelios dienos po jos atvykimo. Už rūbus sumokėjo M., nes ji pinigų neturėjo. Jis davė 50 eurų. Pirko džinsus, apatinius rūbus, basutes. S. pas juos gyveno nuo gegužės iki spalio mėnesio. Grasinimai iš A. pusės prasidėjo, kai jis negavo pinigų. Reikalavimas duoti pinigus prasidėjo gal po dviejų savaičių. Tie grasinimai buvo vieną kartą einant visiems „A“. V. A. M. sakė: „užmuš ar nudauš“, tai buvo mėnesio laikotarpiu, kai jau S. gyveno pas juos. Ak. jie vos nesusimušė. Žino, kad iš pradžių S. telefonu bendravo su V. A., kad jis klausė, ar viskas gerai, kaip suprato, ji pasakė, kad viskas gerai. Pati S. sakė, kad kalba su V. A. telefonu, o ji irgi girdėdavo, nes būdavo atidarytas langas. Vieną kartą balkone S. kalbėjo telefonu su V. A.. Tada jau buvo pradėjusi dirbti. Ji buvo išsigandusi, sakė: „mane pakas, gali mašiną uždegti M. L.“. Ji buvo užsiminusi, kad V. A. gali viską padaryti. Ji buvo išsigandusi, nes V. A. pasakė, kad per savaitę po 500 eurų turi duoti. Ji minėjo, kad bijo V. A..

Prašo netikėti pirmais jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tada norėjo padėti M., kad jis nepakliūtų į kalėjimą. Galima tikėti vėlesniais parodymais, tada kalbėjo tiesą. Ji serga epilepsija, gal todėl ją apklausė tris kartus, ji galėjo aplinkybes painioti ir ne taip pasakyti. Iki S. atvykimo kalbėjo su M., kad jiems reikia žmogaus, kuris padėtų butą išlaikyti. Iš karto negalvojo ir nesikalbėjo, kad ją įkalbinės verstis prostitucija, o kalbėjosi, kad tiesiog įdarbins, kad būtų pigiau išlaikyti butą.

Dėl šuniuko teisingi parodymai, kad važiavo pirkti jorkšyro, o S. pamatė tą šuniuką ir paprašė paimti. A. V. nukentėjusioji patiko, gal buvo įsimylėjęs, todėl iš meilės paėmė tą šuniuką. S. šuniuką laikydavo savo kambaryje. Kai S. išėjo, ji pardavė šuniuką, nes nebuvo galimybių jį auginti. Pardavė nepažįstamiems žmonėms pagal skelbimą už nedidelę sumą, kažkur nuo 50 eurų iki 100 eurų. Visa tai įvyko, kai S. buvo išėjusi, nes šuo šlapindavosi ant grindų, buvo sugadinta grindų danga (linoleumas).

Apklausiama 2017-11-28 kaip įtariamoji V. L. parodė, kad dėl S. L. įtraukimo į prostituciją ji nieko nežinojo iki to laiko, kol S. parsivežė į savo butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2016 metais gegužės mėnesį jai M. pasakė, kad A., jo draugas iš kalėjimo, pažadėjo atvežti kažkokią merginą į Klaipėdą ir paprašė, kad jie priimtų ją gyventi pas save. Koks buvo susitarimas tarp A. ir M. dėl jam pažadėto atlygio už S., ji tiksliai nežino, bet, kiek pamena, jie buvo sutarę, kad M. mokės po 500 eurų per savaitę A., o kitą pelną turėjo dalytis jie su S.. Jai asmeniškai nėra žinoma, kad M. būtų bent sykį sumokėjęs A.. Asmeniškai ji su A. jokių reikalų neturėjo ir jo telefono numerio net nežinojo. Dėl S. laisvės apribojimo mano, kad ji turėjo galimybę bet kada pabėgti iš jų. Ji iš pat pradžių jau galėjo iš jų pabėgti, nes buto durys iš vidaus atsidarydavo be raktų. Kad ji prievarta būtų laikoma ir verčiama užsiimti prostitucija, irgi nepasakytų, buvo nelaiminga ir tiek, kad turi tuo užsiimti, bet tai darė dėl pinigų, nes norėjo nusipirkti visokių daiktų. Kaip ir minėjo, S. uždirbtus pinigus kontroliavo M., jis jų dalį pasiimdavo sau, o kitą dalį duodavo S.. Ji asmeniškai pinigų sau, kuriuos uždirbdavo S., nepasiimdavo, juos visus valdė M.. Mokėdavo už buto nuomą, komunalines paslaugas, remontuodavo jų šeimos automobilį ir panašiai. Dažniausiai pinigus, gautus už seksualines suteiktas paslaugas, S. paduodavo M.. Priemones, kad saugiai užsiimtų seksu, dažniausiai pirkdavo M., bet kartais ir ji pati su S.. Vaizdo kameras koridoriuje ir kambaryje, kur buvo teikiamos klientams seksualinės paslaugos, įrengė savo iniciatyva M.. Jis norėjo turėti vaizdo įrašus, kad jei kokie klientai bus kuo nepatenkinti, kad galėtų juos šantažuoti su tais išsaugotais įrašais ir kad jie nekur nesiskųstų. Dėl to, kad jų neužpultų klientas, turėjo M. paduotas radijo stoteles, kad galėtų su juo susisiekti, jei kas būtų vykę ne pagal planą. Parodytuose vaizdo įrašuose, 2016 m. gruodžio 11 naktį, apie 04.00 val., ir ryte, apie 09.00 val., yra ji nufilmuota. Kokiame telefone buvo išsaugoti šie įrašai, ji negali pasakyti, nes jų buvo ne vienas (t. 3, b. l. 60–62).

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susipažino su M. L. per Naujuosius Metus, kartais užeidavo į svečius, kartu išgerdavo. Atėjus gal trečią kartą, jau buvo S. L.. Jis bendravo su S., matė, kad ji užsiima prostitucija, bet nekreipė į tai dėmesio, nes S. jam patiko. Su ja nueidavo į barus, į „P.“, kartu išgerdavo. S. jį pakviesdavo, pavaišindavo. Žinojo, kad ji turi pinigų iš prostitucijos. Mano, kad ji užsiiminėjo prostitucija, kad užsidirbtų pragyvenimui ir dėl malonumo, nes ir į parduotuves, ir į barus iš to vaikščiodavo. Paskui S. užsinorėjo nusipirkti šunį. Ji nesakė, už kokią sumą norėjo pirkti, gal iki 100 eurų. Tikslios vietos, iš kur paėmė šunį, neprisimena, tai buvo vieno aukšto gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Šuniuką per automobilio langą pamatė S.. Teritorija buvo aptverta, jis įėjo pro vartelius, pamatė, kad kieme nieko nėra, paėmė šunį iš nedidelio aptvaro ir atnešė į mašiną. Šuo gyveno pas L. gal mėnesį, gal du, gal tris. L. turėjo tokį patį šunį, veislių nežino, tai galėjo būti jorkšyro terjeras, tik jaunesnis, gal 2–3 mėnesių. Šunį pavogė dėl meilės, gailisi, kad pavogė. Nežino, kaip atvažiavo S. į Klaipėdą. V. A. pirmą kartą pamatė ikiteisminio tyrimo metu. Aplinkybės apie S. perleidimą, perdavimą jam nežinomos. Tai, kad prieš nukentėjusiąją būtų vartojamas smurtas iš kaltinamųjų, jam nežinoma.

Nukentėjusioji S. L. parodė, kad K. draugavo su V. L., jis pažinojo V. A. ir jo brolį. Prieš tai, kai susipažino su V. A., ji nedirbo, jokių santaupų neturėjo, ją išlaikė draugas. Kai atėjo į vakarėlį ir kepė šašlykus, draugui girdint paprašė pagalbos dėl darbo. V. A. pasiūlė kambarinės darbą viešbutyje. Tikslios atlyginimo sumos nepasakė, sakė: „Geri pinigai“. Tikėjosi gauti per mėnesį 300 eurų. V. A. sakė, kad reikės gyventi pas jo draugus šeimoje, sakė, kad laisvalaikiu vaiką reikės pažiūrėti. Kad už butą reikės susimokėti, nesakė. Galvojo, kad 100 eurų už kambarį reikės mokėti. V. A. sakė, kad reikės kambarius tvarkyti, sakė, kad draugas parodys viešbutį, kur reikės tvarkyti kambarius. Po šašlykų kepimo ir pokalbio rytojaus dieną susitarė važiuoti į Klaipėdą. Ji išvažiavo spontaniškai, skubėjo, gal buvo susipykusi su draugu, neprisimena, kodėl nepasiėmė daiktų. Atvažiavo V. draugas, jo vardo nežino, nes nesakė. V. A. brolis pasakė: „Nebijok, Vl. pasitiks Klaipėdoje prie A.“. V. A. pasitiko prie „A.“ ir supažindino su V. ir M. L.. Tada pirmą kartą juos pamatė, buvo ir vaikas. Tuo metu, kai V. A. kalbėjo su L., ji kalbos negirdėjo, nes nuėjo nuošaliau parūkyti, prie vaiko rūkyti nenorėjo. Girdėjo, kaip M. L. pasakė: „Ačiū, kad atvežei, kiek už kelionę?“. Nežino, kodėl M. L. norėjo sumokėti už kelionę. Kai davė parodymus, geriau prisiminė. Galėjo būti, kad M. L. V. pasakė: „Dabar būsim atsiskaitę“. Kai parsivežė į butą, iš karto nepasakė, ką reikės daryti. Kai pailsėjo, vakare pasakė, kad reikės aptarnauti vyrus. Apie tai pirma pasakė V.. Ji atsisakė. Kai M. L. pasakė, kad atvažiavo dirbti kambarine, o ne prostitute, jis pasakė: „Nebejuokink“. M. pasakė kainą, kad už pusę valandos – 50 eurų, o už valandą – 100 eurų. Buvo sutrikusi, atsisakė. Negalėjo išeiti, nes neturėjo kaip grįžti namo. Iš jos telefono išėmė kortelę ir sulaužė, negalėjo pasiskambinti. Pasakė, kad atgal jos neveš, ji neturėjo pinigų kaip grįžti, nežinojo, kur eiti. Paslaugos prasidėjo „ant rytojaus“. M. L. buvo įdėjęs skelbimus, pati jų nematė, neskaitė. Klientai skambino pagal skelbimus, kuriuos įdėjo M. L.. Kai pirmas klientas paskambino telefonu, atsiliepė V. L., nes ji atsiliepdavo į skambučius. Ji atsiliepdavo tik tada, kai V. nueidavo miegoti. Ji pasitiko klientą prie durų, nes L. buvo kitame kambaryje, jie nesirodydavo, ji turėjo atskirą kambarį. Ji pasižiūrėdavo laiką. Pinigus klientas sumokėdavo tik atėjęs. Klientas nueidavo į kambarį rengtis, o ji turėdavo visus pinigus prakišti pro duris L. Per dieną būdavo 2–3 klientai, kartais visai nebūdavo. Dienos pajamos būdavo 100–150 eurų. L. duodavo jai 10–20 eurų, apsipirkti važiuodavo kartu su jais, viena išeiti negalėjo, nes užrakindavo, buvo dvi spynos. Ji raktų neturėjo. Atsiliepdavo telefonu, kai V. miegodavo. Tuo telefonu paskambinti negalėjo, nes ji kalbėdavo per ausines, o M. L. paspausdavo atsiliepimo mygtuką. M. L. ją kontroliavo ir V. miegant. Bute viena likdavo, o už buto ribų – ne. A. V. meluoja, kad išeidavo su juo kartu. Vr. nori ją apšmeižti.

Iš jos pinigų niekas neprašė. Su V. A. jokio kontakto nebuvo. Mano, kad V. A. nieko nežinojo, ko jis atvežė ją į Klaipėda. Ji važiavo į Klaipėdą kambarinės darbui viešbutyje, tai buvo oficialus darbas, dokumentą būtų pasiėmusi, nes dokumentas buvo pas socialinę darbuotoją, o ji buvo išvykusi. Apie tai, kad yra apgauta, sužinojo, kai pateko pas L., kai pasakė, kad reikės aptarnauti vyrus, nes iš pradžių sakė, kad dirbs kambarine. Ją apgavo M. L.. V. A. sakė, kad jo draugas suras kambarinės darbą. Anksčiau prostitucija užsiimti neteko. Kai atvažiavo, nežinojo, kad teks dirbti tokį darbą. Per vieną vakarą pakeitė nuomonę ir sutiko dirbti tokį darbą, nes kitos išeities nebuvo. Buvo užrakinta. Nežino, kokie santykiai buvo tarp V. A. ir M. L.. Nežino, ar V. A. gavo kokius pinigus iš M. L..

Atvyko su treningo kelnėmis, kedais, „maike“ ir mėlyna kepure. Asmeninių daiktų neturėjo, nes važiavo spontaniškai. Pagalvojo, kad padirbs mėnesį, du, užsidirbs pinigų ir grįš į K.. Daiktų turėjo, bet brolis žadėjo važiuoti į Klaipėdą ir žadėjo atvežti. Brolis žinojo, kad išvyksta į Klaipėdą. Pradžioje su broliu ryšius palaikė, paskui nebebuvo galimybės susisiekti, nes jis išvažiavo į Angliją. Su broliu susirašydavo žinutėmis, susiskambindavo telefonu. Broliui nenorėjo sakyti, kad teikia seksualines paslaugas, nes buvo gėda. Pagalbos galvojo prašyti, bet bijojo M. L., jis klausydavosi jos pokalbių. Nežino, kokiu būdu jis klausydavosi privačių jos pokalbių.

Iš prostitucijos uždirbtų pinigų gaudavo per savaitę 10–20 eurų. Pinigus leisdavo telefono sąskaitai papildyti, cigaretėms. Kai atvažiavo, M. L. telefono kortelę sulaužė ir nupirko naują SIM kortelę, o telefono aparatą paliko. Su nauja SIM kortele skambino broliui, brolio telefoną susirado per Facebook‘ą, močiutė telefono neturėjo. Skambinti galėdavo, bet L. klausydavosi pokalbių. Buvo įvesti V. ir M. telefonų numeriai. Kitus numerius ištrynė. Maistą, drabužius ir higienos priemones pirko L.. Išgerdavo bare ir namuose, alkoholį pirkdavo L.. Gerdavo ne kiekvieną dieną, daugiausia savaitgaliais. Būdavo, kad A. V. ateidavo girtas, ji su juo išgerdavo nedaug. Taip pat išgerdavo su V.. V. jai negrasino, bet kontroliavo. Kad M. L. muštų žmoną, nėra mačiusi. M. L. ją kartu su V. į barus nuveždavo dažniausiai savaitgaliais. Tiksliai neprisimena, kiek laiko gyveno pas L.. Būdavo dienų, kad klientų nebūdavo, gal per savaitę 2–3 dienas nebūdavo klientų. Kai būdavo klientų, būdavo 2–3 klientai, būdavo ir daugiau. Buvo 50 eurų už pusę valandos ir 100 eurų už valandą. Ji laiką žiūrėdavo pati, nes ateidavo kitas. Laikrodį turėjo ant rankos. Pinigus imdavo prieš aptarnavimą. Pasakydavo kainas, klientas pasakydavo, ar sutinka, ar ne. Kiek sakydavo, tiek klientas ir būdavo. Daugiausia buvo 0,5 valandos. Nebuvo kainos skirtumo nuo to, kokiu būdu juos aptarnaudavo. Teikiant seksualines paslaugas buvo atvažiavusi policija. Kaip suprato, policininkas apsimetė klientu. Ją nubaudė už prostituciją. Iš klientų buvo vagiami pinigai. Ji nusivesdavo klientą į dušą, o M. L. „praeidavo“ per kliento daiktus, paimdavo pinigus, o vietoj tikrų pinigų L. pakišdavo padirbtus. Tokių atvejų buvo daugiau negu vienas. Pinigų apkeitimo ir vagystės priežastis galėjo būti policijos pasirodymas bute. Vienas klientas buvo pasigedęs pinigų ir parašė policijai pareiškimą. Po to visus iškvietė į policiją, tada nubaudė ją ir V..

Tiksliai nepamena, kaip važiavo pasiimti paso, gal praėjo trys savaitės po jos atvykimo į Klaipėdą. Kam buvo reikalingas pasas, neprisimena. Kazino yra buvusi su M. L. ir V., žiūrėjo, kaip M. L. žaidžia. Gal taip kelis kartus. Pati viena į kazino nėra ėjusi. Pasiėmė pasą, bet, kai grįžo į Klaipėdą, M. L. paėmė pasą. Pasiimti paso važiavo su M. L., V. ir jų vaiku, vienai važiuoti M. L. neleido. Automobilį vairavo M. L.. Policija pasirodė tik po jų atvykimo. Su socialine darbuotoja bendravo neilgai. Norėjo pasakyti socialinei darbuotojai, bet iš pradžių šalia buvo V., paskui V. nuėjo, atėjo M. L.. Viena su socialine darbuotoja nebuvo. Ji su policija nekalbėjo, M. L. su policija kalbėjo, negirdėjo, apie ką. Grįžtant M. L. sakė, kad jo prašė parodyti dokumentus, daugiau nieko nepasakojo. Socialinė darbuotoja klausė, kas jie tokie. Paaiškino, kad tai pažįstami, kad jie ją įdarbino, negalėjo tiksliai pasakyti, kuo įdarbino, nes šalia buvo V. L.. Grįžus į Klaipėdą, nepamena, kiek dar laiko teikė seksualines paslaugas. Tuo laikotarpiu, kai dirbo pas L., V. A. jai nė karto neskambino. Gali būti, kad V. A. skambino M. L., tiksliai nepamena.

Ji į klubus, barus su V. važiuodavo taip pabūti, o V. ieškodavo klientų. Klientų kartais rasdavo, paslaugas teikti veždavosi į namus. Vienas iškviesdavo taksi, o M. L. važiuodavo paskui taksi. Ji su V. įsivesdavo klientą į butą, o M. L. laukdavo, kol jis išeis. Paslaugas teikdavo ji viena. Būdavo taip, kaip pasakojo baro savininkas, kad jos sėdėdavo bare iki paryčių, o M. L. laukdavo automobilyje. Per visą tą laiką, kai bendravo su baro apsaugininkais, savininkais ir policija, pagalbos neprašė, nes visada šalia buvo V.. Bijojo prašyti pagalbos, nes bijojo M. L., kai pasakė, kad buvo užmušęs moterį, už tai sėdėjo 10 metų. Jis nėra jos mušęs, tik vieną kartą papurtė, neprisimena, už ką. Psichologinis smurtas prieš ją pasireiškė baime, kuri atsirado, nes reikėjo dirbti tokį darbą. Jis grasino, sakė, kad ją susiras, nukentės jos šeima ir ji pati. Kai jis tuos žodžius kalbėjo, girdėjo V.. V. nekreipė į tai dėmesio. Pareiškė civilinį ieškinį, nes patyrė „nekokius“ išgyvenimus, stresą, jaučiausi pažeminta, išnaudota. Prašo žalą priteisti iš V. L. ir M. L.. Pakeitė civilinį ieškinį (V. A. ieškinyje nebėra), nes anksčiau bijojo L., dabar, kai socialinė darbuotoja padrąsino pasakyti tiesą, pakeitė ieškinį, nes V. A. nekaltas, jis apgautas, kaip ir ji. M. L. apgavo, kad įdarbins kambarine, o V. A. nežinojo, kad ji tokį darbą dirbs. Ji bijojo M. L., nes M. L. jai rašė į jos Facebook‘ą, grasino, tai buvo prieš ikiteisminį tyrimą.

Pabėgti pasiūlė vienas klientas, kai suprato, kad yra verčiama užsiimti prostitucija, nes ji buvo nusiminusi ir pasakė, kad nėra galimybių pabėgti. Jis pasakė: „Pasakysim, kad einam į barą parsinešti alkoholio“. Ji pasiėmė pasą ir išėjo. Pasą po kiek laiko buvo atidavę. Tuo metu V. L. ir M. L. buvo namuose, o ji su klientu išėjo neva nusipirkti alkoholio ir nebegrįžo. Iš pradžių gyveno pas klientą 2–3 dienas, paskui nakvynės namuose. Į nakvynės namus nuėjo pati, papasakojo socialinei darbuotojai, kad buvo išnaudojama. Su „Carito“ atstovais bendravo po to, kai atsirado nakvynės namuose.

Su L. apie vaikus nekalbėdavo. Jie žinojo, kad turi dukrą, apie antrą vaiką nepasakojo. Negyveno pas močiutę, nes nebuvo sąlygų, nebuvo įrengta dušo nei tualeto. Dabar sąlygos yra, kai grįžo iš užsienio. Neturi nė vieno draugo, tik vieną sužadėtinį. Pas draugus negyveno, gyveno pas mamą ir pas pažįstamą, kuris išnuomojo kambarį. Taip pat gyveno pas draugą, savo sužadėtinį, tai tas pats draugas, pas kurį gyvena dabar. Turi du vaikus, jų tėvas tas pats. Jos išsilavinimas 9 klasės, būdama 16 metų gyveno pas savo buvusį vyrą. Kai gimė dukra, jai buvo 18 metų. Kai pabėgo iš L., dirbo sporto klube prie „O“ valytoja. Išdirbo apie 3 mėnesius, dirbo iki Naujųjų metų. Paskui išvažiavo į K.. Mano, kad socialinių įgūdžių neturi ir neturėjo, ypatinga savęs nelaiko. Dabar registruota darbo biržoje, dirba pas ūkininką. Ūkininkas moka kartą per mėnesį, oficialiai nedirba, jo pavardės pasakyti negali.

Ji parodė, kad nenorėjo pirkti šuniuko, o norėjo pirkti L.. Buvo atvejis, kad jie važinėjo, ieškojo pirkti šuniuką. Šuniukas pavogtas buvo tą pačią dieną. Šuniuką pavogė A. V.. L. tuo metu turėjo kitą šunį ir pavogtas šuo priklausė jiems.

Nukentėjusioji S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės mėnesį per pažįstamą V. A., atvyko į Klaipėdą, nes K. rajone nebeturėjo ko veikti. Klaipėdos mieste matė didesnes galimybes susitvarkyti savo gyvenimą, įsidarbinti. Taip pat norėjo ištrūkti iš rato asmenų, su kuriais matė, kad jai geriau nebendrauti. Be to, buvo retkarčiais pradėjusi vartoti alkoholio, nes buvo nusivylusi savo gyvenimu. V. A. pasakė, kad ją apgyvendins pas savo pažįstamus ir kad ten suras gerą darbą, kad įdarbins viešbutyje kambarine. Iš pradžių nesuprato, kodėl jis taip pasistengė dėl jos, nes nieko blogo neįtarė, pagalvojo, gal tiesiog iš geros širdies, nes su juo nebuvo nei geri draugai, nei kas daugiau, o tik pažįstami. Vlado pažįstamas ją atvežė iki prekybos centro ,,A.“. Ten susitiko su Vl., V. L. ir M. L.. Girdėjo, kaip M. L. V. pasakė, kad ,,dabar bus atsiskaitę“. Ką jis turėjo mintyse, tada ji nesuprato. L. ją parsivežė į butą, adresu (duomenys neskelbtini). V. ir M. su ja elgėsi draugiškai, po to davė suprasti, kad jo žmona V. iki jai atvykstant, užsiėmė tuo, kad klientams už atlygį teigdavo seksualines paslaugas. V. sakė, kad per dieną uždirba po 300 eurų. Pasiūlė ir jai tokiu darbu užsiimti. Nustebo tada, kad jai pasiūlė tokį darbą. Tada V. su M. pasakė, kad Vl. buvo pažadėjęs, kad bus įdarbinta kambarine, o ne prostitute. Tada M. jai pasakė, kad Vl. ją apgavo, nes tokiu būdu norėjo, kad ji atvažiuotų pas juos, nes jei būtų pasakęs teisybę, ji būtų nevažiavusi. Tada suprato, kad buvo apgauta. Iš pradžių ji nenorėjo sutikti dirbti tokį darbą, nes jai tai buvo nepriimtina moraliai, be to, anksčiau niekada tuo neužsiėmė. M. tada griežtu tonu pasakė, kad ji neturi pasirinkimo, kaip suprato, jis ketino jos niekur iš buto neišleisti. M. iš jos paėmė telefoną ir išėmė jos SIM kortelę. Kitą dieną M. į jos telefoną įdėjo naują SIM kortelę ir pasakė, kad dabar ja galės naudotis. M. įvedė tik du telefono numerius – savo ir V.. Tą pačią dieną M. pasakė, kad ji turės pradėti dirbti prostitute. Kadangi yra lėto būdo, be to, galvodama, kad neturi kito pasirinkimo, nes M. jai pasirodė kažkoks valdingas, agresyvus, tai niekur iš buto neketino eiti. Be to, buvo girdėjusi iš jų pokalbio, kad M. teistas, tai irgi kėlė baimę, kad gali ją pradėti mušti, jei ji bandys priešintis. M. paaiškino, kad klientas už puse valandos turės sumokėti 50 eurų, pasakė, kad jai nuo kliento liks 10 arba 20 eurų, o jis su V. pasiims likusią dalį, tai yra 40 arba 30 eurų. Tą pirmą dieną ji nuo 19.00 val. turėjo kokius tris klientus, jie buvo po pusę valandos. Su pirmu klientu jos buvo abi su V., nes ji ją mokino, kaip reikia aptarnauti klientą, nes ji neturėjo patirties tokiam darbui. Tą vakarą ir naktį visus uždirbtus pinigus pasiėmė M., nes jis, kaip suprato, valdė visus pinigus. Kiek uždirbo, tiek visus pinigus ir paėmė, jai nedavė nė vieno euro. Kai paklausė, kodėl jai nė kiek pinigų neduoda, pasakė, kad pinigai geriau bus pas jį ir kai ko jai reikės, kad pats nupirks. V. su ja visą laiką elgėsi normaliai. Matė, kad ją valdo irgi M., nes jis jai buvo šiurkštus, ne kartą yra prie jos ją supurtęs. Jos pinigus jis irgi valdydavo. Ji gaudavo kažkokią pašalpą už invalidumą ir vaiką. Vėliau suprato, kad matyt, Vl. už ją gavo kažkokį piniginį atlygį iš M., nes girdėjo jų pokalbį telefonu. Vieną sykį Vl. paskambino M. ir teiravosi, kaip jai sekasi, tada M. pasakė, kad gali jam nebeskambinti, kad gavo pinigus ir kad nebesiteirautų. Darbo dienomis dirbdavo nuo 19.00 val. panašiai iki 01.00 val., o per išeigines nuo 19.00 val. iki 06.00 val. Kaip suprato, darbo dienomis dirbo trumpiau, nes M. su V. bijojo kaimynų. Per tą laikotarpį, kol buvo išnaudojama prostitucijai, nuo gegužės mėnesio pabaigos iki spalio mėnesio ji du kartus buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir nubausta už suteiktas seksualines paslaugas. 2016 spalio mėnesį pasitaikė klientas, kuris jai pasiūlė važiuoti iki jo namų, nes suprato, kad ji prievarta teikia tokias paslaugas, tai pasinaudojo proga ir su juo išėjo. Pas tą klientą, vardu D., ji prabuvo dvi dienas ir iš jo išėjo gyventi į nakvynės namus (duomenys neskelbtini). Nuo to sykio ji niekam jokių seksualinių paslaugų daugiau savo iniciatyva neteikė.

Patikslino, kad kai turėdavo klientą, tai visada jį turėdavo versti eiti praustis, kad M. galėtų patikrinti jo daiktus. Ką M. pasiimdavo, tą pasilikdavo sau, jai jokių pinigų nuo to nekliūdavo. Jei M. SMS žinute nenurodydavo, kur yra kliento pinigai, jis šaukdavo ant jos, kodėl nepasakė. Pasiteisindavo, kad klientas labai ją stebėjo. M. yra siūlęs pabandyti tipo vitaminų, suprasdavo, kad narkotikų, bet ji nesutikdavo jų vartoti. Prie jos akių jie abu yra vartoję kažkokių miltelių, kuriuos ištirpindavo vandens šaukštelyje ir išgerdavo. Tada jų elgesys pasikeisdavo, tapdavo aktyvūs, linksmi, kažkokie įdomūs. Kol dirbo pas juos, jos pravardė klientams buvo ,,R.“. Teigia, kad ji jokiomis psichinėmis ligomis neserga, jokio invalidumo neturi, tik tiek, kad kartais užsikerta kalba, todėl stengiasi lėtai ir aiškiai kalbėti. Mano, kad nuo L. ji tikrai nukentėjo, nes ne savo noru buvo išnaudojama prostitucijai. Mano, kad Vl. iš dalies irgi yra kaltas dėl to, kas jai nutiko, nes jis ją apgavo ir įkalbėjo važiuoti į Klaipėdą, kad jos ateitis ir gyvenimas pagerėtų.

Taip pat parodė, kad M. su V. turėdami jorkšyrų veislės šuniuką-patinėlį, liepos mėnesį sugalvojo nupirkti jam, kad linksmiau būtų, kalytę, tokios pat rūšies, tai yra jorkšyrę. Liepos mėnesį, kada tai buvo, nepamena, M. pasiėmęs ją, V., savo pažįstamą A. V., nuvažiavo pagal skelbimą į Kretingą pirkti jorkšyro veislės kalytę. Nuvykus buvo pasakyta, kad jokio skelbimo jie nedėjo ir jokių šunų neturi. Tada grįžtant namo, jai atrodo, tai buvo Ka. kaimas, viename kieme M. aptvare pamatė nedidelį jorkšyro veislės šuniuką bei sustojęs liepė A. V. paimti tą šuniuką ir atnešti į mašiną. Vr. taip ir padarė, nuėjo ir parnešė šuniuką. Tai buvo nedidelė jorkšyro kalytė, juodos spalvos, labai smulki. Vr. dar pasijuokė, kad nebuvo problemų, nes varteliai į aptvertą kiemą buvo nerakinti, o voljeras buvo be viršaus. Kai M. pamatė, kad tai kalytė, labai apsidžiaugė, nes jo šuniukui bus smagiau. Po kelių dienų M. šunis nuvedė į veterinarijos kliniką ir abu ženklino. Tą pavogtą kalytę jie pavadino Lola (t. 1, b. l. 182–187).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. L. parodė, kad ji suklydo nurodydama, kad 2016 m. vasarą, kai važiavo pas socialinę darbuotoją pasiimti pasą, kad į kabinetą buvau užėjusi tik su V. L.. Ji prisiminė, kad tada dar buvo ir jos vyras su dukra. L. su ja ėjo kartu, nes bijojo, kad nepasakytų, kad jie verčia ją dirbti prostitute. Socialinė darbuotoja V. A. įtarė, kad kažkas ne taip, ir dar net iškvietė policininką. Ji apie tai, kad yra išnaudojama prostitucijai, pareigūnui nieko nepasakė, nes pamanė, kad ja vis viena niekas nepatikės, nes yra socialinės rizikos asmenų sąraše, be to, abu L. buvo šalia ir ji jų bijojo. Žinojo, kad jie ją gali susirasti per V. A. ir jai pakenkti, arba jos artimiesiems. Patikslino, kad kol ji dirbo prostitute L.bute, V. sau klientų irgi susirasdavo ir juos aptarnaudavo už pinigus. Taip pat patikslino, kad keletą kartų, gal tris ar keturis, su V. yra buvusi naktiniame klube ,,K.“ ir du kartus naktiniame klube ,,P.“. Jame irgi buvo su V.. Iš klubų nė karto niekur negalėjo pati pabėgti, nes visada jų prie įėjimo su automobiliu laukdavo M. L.. Jis tiesiog atveždavo savo žmoną pailsėti ir atsipalaiduoti. Pats neidavo, nes alkoholio nevartoja. Kazino yra buvusi vieną kartą. M. L. lošė, o jos sėdėjo prie staliuko. Ji asmeniškai net nežino, kaip reikia lošti. Už viską klubuose mokėdavo V., nes jai pinigų visai neduodavo. Apie tai pradžioje nepaminėjo, nes nemanė, kad tai turi kokios reikšmės. Jai nėra žinoma, ar M. L. už ją mokėjo V. A.. Jai asmeniškai nei V., nei M. nieko nėra sakę apie tokį susitarimą (t. 1, b. l. 191–193)

Apklausiama Klaipėdos miesto apylinkės teisme S. L. parodė, kad į Klaipėdą atvyko per V. A.. Jis pasiūlė jai dirbti viešbutyje kambarine, bet išėjo taip, kad ją pardavė V. L. ir M. L.. L. sakė, kad reikės parsidavinėti už pinigus, bet ji tų pinigų nematė. Pas L. apie metus buvo, niekur neišleisdavo vienos, telefoną iš jos atėmė, kortelę sulaužė. Išmesdavo korteles, kad nesusisiektų su artimaisiais. Paskui iš L. pabėgo. Po pabėgimo iš pradžių gyveno nakvynės namuose, paskui krizių centre. L. jai duodavo amfetamino, jo jai pripildavo į alkoholį. Su V. A. susipažino K. per pažįstamą kepant šašlykus, su juo jokių ryšių neturi. V. A. pasiūlė važiuoti į Klaipėdą, sakė, kad dirbs viešbutyje kambarine. Į Klaipėdą prie ,,A.“ atvežė Vl. draugas, kurio nepažįsta. Prie ,,A.“ Vl. kalbėdamasis su M. sakė, kad ją apgyvendintų, nes ji neturi kur gyventi, ir pasakė, kad jie atsiskaitys. Apie kokį atsiskaitymą kalbėjo, ji nesuprato. Kartą telefonu girdėjo, kaip M. V. sakė, kad jie atsiskaitę, o prie ,,A.“ sakė, kad atsiskaitys. Kai V. ją atidavė L., važiuojant link jų namų, jie jai davė pavalgyti, sakė pailsėti, o vakare pradės dirbti. Kai paklausė, ką dirbti, jai atsakė, kad vyrus aptarnauti. Ji pasakė, kad neaptarnaus. Tada užrakino duris, kad ji neišeitų, ir paėmė telefoną, pasą. L. bijojo, jautė agresiją. Pasireiškė tuo, kad šaukdavo, tampydavo už rankos. Kai sužinojo, kad reikės vyrus aptarnauti, bandė pabėgti, bet iš penkto aukšto iššokti negalėjo. Pirmą klientą turėjo, kai L. įdėjo skelbimą. Už pusę valandos įkainis buvo 50 eurų. Per dieną turėjo 2–3 klientus, jokių išeiginių neturėjo. Jai paėmus pinigus iš klientų, juos turėdavo prakišti pro duris L., iš tų pinigų jai nieko nekliūdavo. Įkainius nurodė L., o ji pasakydavo klientui. V. L. retkarčiais taip pat teikdavo seksualines paslaugas tame pačiame bute. M. L. jai liepdavo klientus vesti į dušą, o jis tuo tarpu kraustydavo kišenes, jei rasdavo pinigų, juos paimdavo o vietoj jų įdėdavo netikrus. Jis pinigus pats spausdino namuose. Nurodė, kad Vl. buvo skambinęs L., apie ką jie kalbėjo, nežino, nes L. nuėjo į balkoną. Pats L. sakė, kad dar skolingas Vl.. Už ją skolingas, už tai, kad ją atvežė jam. Kokia skola, negirdėjo. Kartais prižiūrima M. L. su V. važiuodavo į klubus, vieną kartą į K. važiavo, kad pasiimtų dokumentus. V. L., jie visada buvo šalia. Socialinei darbuotojai, iš kurios pasiėmė pasą, apie tai, kad verčiama teikti seksualines paslaugas, nepasakė, nes L. buvo šalia. iš L. pabėgo, kai vienas klientas pasiūlė važiuoti į barą. Ji jam buvo pasakiusi, kad ją laiko prievarta. Tada jis ją parsivežė namo, leido pernakvoti, o kitą dieną išėjo gyventi į nakvynės namus. Tai buvo vyriškis, vardu D.. Pabėgo 2016 metų rudenį. Patvirtino, kad A. V. dėl L. pavogė jorkšyrų veislės šunį. Po pabėgimo ji vieną sykį ,, A.“ buvo sutikusi L., jie kaltino ją vagyste, apgadintu automobiliu, prašė grįžti, bet ji negrįžo. Į užduotą V. A. klausimą, kaip ji suprato, kad jis ją norėjo parduoti L., paaiškino, kad tai suprato, kai ją atvežė į Klaipėdą, ji pati susidarė tokią nuomonę, kad ją pardavė L.. Vl. jai sakė, kad uždirbs daug pinigų, dirbs kambarine, tačiau dirbo prostitute. V. A. ji neskambino, nes neturėjo numerio. Turėjo tik mamos, močiutės, dėdės ir kelių draugų numerius, bet kai atvažiavo, L. kortelę sulaužė, jai davė kitą kortelę, kur buvo V. ir M. numeriai (t. 2, b. l. 48–52).

Liudytojas R. B. parodė, kad iš matymo pažįsta M. L., V. L. ir S. L.. Jų tikrųjų vardų nežino, nes jie prisistatydavo kitais vardais. S. tikriausiai buvo vadinama R., o V. – D.. Jis turėjo barą „K“, į jį užeidavo šios merginos, pasiimdavo gėrimų ir sėdėdavo bare, o vaikinas jų laukdavo automobilyje. Jis sakė, kad viena iš moterų yra jo žmona. Į barą dažniausiai atvykdavo savaitgaliais, suprato, kad taip praleidžia laisvalaikį. Suprato, kad abi merginos yra draugės, nebuvo įtarimų, kad ateina ieškoti klientų. Jie lankėsi apie pusę metų. Merginos ateidavo paryčiui, gal apie 4.30 val.–6.00 val. ryto. Nuo jo baro iki kazino – 2 metrai, jis kazino matė M. L., kai merginos buvo jo bare. Abi merginos atrodė patenkintos gyvenimu, gėrė, šoko, linksminosi, nieko keisto jų elgesyje nepastebėjo. Jos gerai leisdavo laiką, S. neatrodė nelaiminga, niekada neverkė, neatrodė, kad jai blogai. Ji sėdėdavo prie baro, gurkšnodavo kokteilį, normaliai elgėsi. V. rašydavo jam žinutes, skųsdavosi, kad vyras muša, kad išmetė iš namų, kad ją peršovė. Jis į jos žinutes neatsakydavo. Žinutes rašydavo tik V., S. neskambindavo, gal nežinojo jo telefono numerio. S. jo nebijojo, bendraudavo. Buvo keletas žinučių iš M. L., kad neįleistų merginų į barą, bet jis apie tai su M. L. nekalbėjo, nenorėjo veltis į jų reikalus.

Vieną dieną jis su S. ir dar viena mergina sėdėjo bare „L.“ ir valgė, nes S. labai norėjo valgyti. Tada atvažiavo M. L. ir išsivežė S.. M. L. jam buvo pristatytas kaip S. brolis, S. išvežimui neprieštaravo. Buvo taip, kad V. L. ieškojo S.. Buvo toks pokalbis, kad S. apsivogė ir dėl to jos ieškojo.

Liudytoja V. A. parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją S. L. ir kaltinamąjį M. L.. Ji dirba Ku. seniūnijoje, K. rajone socialine darbuotoja su rizikos šeimomis ir vaikais, o S. L. buvo rizikos šeima. Ji anksčiau buvo pagimdžiusi mergaitę, o tais metais, kai buvo šie įvykiai, ji buvo pagimdžiusi berniuką, kuris taip pat buvo paimtas į vaikų namus. Bandė įkalbėti, kad pati augintų berniuką, bet ji noro auginti vaiką nepareiškė. S. L. kalbėdavo labai mažai ir į klausimus neatsakydavo. S. kalba nerišliai. Su S. bendravo apie 6 metus su pertraukomis nuo pirmo vaiko gimimo. Ji gyveno su močiute, jos mama gyveno tame pačiame rajone, bet kitame kaime. Jos mama ja nesirūpino, viskuo rūpinosi močiutė, kuri gyvena ūkiškai, yra darbšti, tvarkinga. Su močiutės pagalba S. ištekėjo, pagimdė mergaitę. Kai gimė pirmas vaikas, jai jau buvo 18 m. Gimus mergaitei ji ėmė pyktis su vyru, norėjo su mergaite važiuoti į užsienį, todėl dirbo su ja, siekė, kad ji liktų namuose pas močiutę, bet ji vis tiek dingo, paliko mergaitę. S. skundėsi, kad jai blogai su močiute, kad močiutė yra reikli, liepia dirbti. Kadangi ji sakė, kad pykstasi su močiute, tai leido jai išsikraustyti, ir ji išsikraustė pas kitą vyriškį. Ten buvo nuolatinė socialinės ir vaikų teisių tarnybos priežiūra, lankė ją vos ne kiekvieną dieną. Vieną savaitgalį susidarė tokia situacija, kad ji su draugu susipyko, susistumdė gatvėje, kaimynai iškvietė policiją, nes ji išmetė ant gatvės vaiką. Vaikas buvo nuvežtas į ligoninę, jokių sužeidimų jam nebuvo nustatyta. Tada mergaitė iš jos buvo atimta. Paskui ji išvyko į užsienį ir grįžo nėščia. Įtarė, kad išvykusi į užsienį S. buvo išnaudojama, nes ji stokoja socialinių įgūdžių, ja lengva pasinaudoti. S. L. dažnai meluodavo, kai kalbėdavosi su ja apie tai, kad ji turi auginti vaiką, ji sugalvodavo visokių priežasčių, konkrečiai neįvardijo, kas yra antro vaiko tėvas. Kai ji išėjo gyventi pas kitą vyrą, tai sakė, kad buvo meilė. Tas vyras žadėjo ja pasirūpinti, tačiau buvo vartojantis alkoholį, užgerdavo. Po gyvenimo su antru vyru ji išvyko į užsienį. Nežino, kas kelionę organizavo. Nukentėjusiosios išsilavinimas gal devynios klasės. Nežino, ar ji kalba užsienio kalba. Kai S. grįžo nėščia, vėl pradėjo su ja dirbti, kad gimdytų, augintų ir vėl gyventų pas močiutę. Vaikui gimus ji vėl ėmė bėgioti iš namų, šį kartą bėgiojimo priežasčių išsiaiškinti nepavyko. Vaiką paliko močiutei, močiutė buvo sena, negalėjo vaiku pasirūpinti, vaikas buvo paimtas į vaikų namus. Po antro vaiko gimimo pagrindinė jos buvimo vieta buvo K., alaus bare. Kiek žino, ji niekur nedirbo, ją vaišindavo. Nežino, ar ja ten pasinaudodavo, galima tik įtarti. 2016 m. vasaros viduryje S. L. jai paskambino ir pasakė, kad reikalingas pasas, kad ji įsidarbino Klaipėdoje, kad kavinėje plaus indus. Kaime ji nebegyveno, atvyko iš Klaipėdos su M. L., kuris ją atvežė. Buvo iš anksto iškviesta policija, nes ji dažnai skambino, sakė, kad atvažiuoja ir nelabai orientavosi, kur yra seniūnija, nors ji čia gimusi ir užaugusi, todėl įtarė, kad ji gali būti apsvaigusi, kad ja nori pasinaudoti kaip moterimi. Nuo ryto pradėjo važiuoti ir pasirodė tik į darbo pabaigą. Įtarė, kad ją gali išvežti į užsienį ir parduoti. Pirma S. L. atėjo viena, paskui atėjo ir M. L., jis sakė, kad ja pasirūpins, suteiks gyvenamąją vietą, įdarbins. S. L. atrodė labai pavargusi, sakė, kad dirbo. Policijos pareigūnai kalbėjosi su S. L. atskirai. Po pokalbio policijos pareigūnai nieko neįtarė, ji niekuo nesiskundė. Po to leido išduoti dokumentą. Pasas buvo išduotas tą pačią dieną. Kadangi ji buvo pagimdžiusi vaiką, tai tvarkė dokumentus, kad ji gautų išmokas, taip pasas liko seniūnijoje. Tuo metu nukentėjusioji neturėjo jokių pajamų, nes pinigų kaip vieniša mama ji negavo, nes kai pagimdė, labai greitai antrą vaiką paliko ir nespėjo gauti išmokų. Priežastys, dėl ko pašalpa S. nebebuvo mokama, buvo jos pačios elgesys. Policijos pareigūnai kalbėjosi ir su tuo vyriškiu (M. L.). Moteris su mergaite buvo automobilyje, kieme, jos iš veido neatpažintų, ji nebuvo įėjusi į patalpas.

Liudytojas D. J. parodė, kad apie nukentėjusiąją sužinojo iš interneto skelbimo, buvo nurodytas telefono numeris. Paskambino pagal skelbimą, susitikimas įvyko bute. Duris atidarė ji pati, bute dar kažkas buvo, nes degė šviesa kitame kambaryje. Jis atsinešė alkoholio butelį, jie išgėrė, kalbėjosi, seksualinių paslaugų nebuvo. Po to išvyko pas jį. Nukentėjusioji jo bute šūkavo. Po to nukentėjusiosios S. daugiau nematė, ji nesakė, kur eis, nežino, ar ji turėjo pinigų. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš kaltinamųjų nieko nepažįsta, nėra sutikęs ar bendravęs.

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. spalio pabaigoje rado skelbimą internetiniame puslapyje ,,Skelbiu. LT“ ir sumanė susipažinti su kokia nors mergina. Apie 2.00 val. nakties paskambino nepažįstamai merginai. Skelbime buvo nurodyta, kad ,,mergaitė ieško draugo“ ar kažkas panašaus. Jokios užuominos apie tai, kad mergina teiktų seksualines paslaugas, nebuvo. Nuotraukos kokios apsinuoginusios merginos irgi nebuvo. Kai paskambino skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepė mergina, jis pasiūlė susipažinti, ji sutiko, apie teikiamas seksualines paslaugas kalbos nebuvo, ji jokių kainų neminėjo, o jis jos neklausinėjo, nes, kaip minėjo, nemanė, kad ji teikia tokias paslaugas. Ta mergina pasikvietė jį į svečius, adresu P. K. gatvėje. Tikslaus namo numerio ir buto neprisimena. Ji jam pasakė laiptinės durų kodą ir jį pasitiko. Duris atidarė, kaip vėliau sužinojo, S. L.. S. jam pasirodė kažkokia keista, lėtai kalbanti, galbūt ir išgėrusi. Ateidamas pas ją atsinešė brendžio, nes galvojo taip bus lengviau bendrauti. Įėjęs į butą matė, kad kitame kambaryje dega šviesa. Ten buvo kita mergina, nes išeinant su S. iš buto, ją pamatė. Jie išgėrė brendžio, kelis kartus virtuvėje parūkė ir šiaip bendravo. Kalbos apie tai, kad ji jam siūlytų kokias seksualines paslaugas, nebuvo. S. jam pradėjo guostis, kad ji tame bute yra laikoma per prievartą, kad ją muša, kad liepia per prievartą užsiimti prostitucija. Tada jos paklausė, ko ji kenčia, ko nepabėga. Ji pasakė, kad bijo, kad ją vis tiek suras, kad gali blogai jai baigtis ir kad į policiją bijo kreiptis. Taip pat sakė, kad iš jos atima visus pinigus, kuriuos ji uždirba, užsiimdama tuoj verslu, ir duoda tik kelis eurus. Jam jos tiesiog pagailo ir jis jai pasiūlė važiuoti pas jį pernakvoti, išsiblaivyti ir tada nuspręsti, ką toliau daryti. Ji sutiko ir net nepasiėmusi jokių daiktų su juo iš buto išėjo. Kai ėjo iš buto, pamatė iš kito kambario išeinančią aukštą moterį, ji paklausė, kur jie eina. S. pasakė, kad į parduotuvę ir kad tuoj grįš. Tuo pokalbis ir baigėsi. Išėjus iš namo nuėjo iki naktinio klubo ,,P“ ir ten sėdę į taksi nuvažiavo pas jį. Pas jį bute pabaigė gerti brendį ir ji nuėjo miegoti. Tarp jų jokių lytinių santykių nebuvo. Kiek pamena, tą pačią naktį jam į mobilųjį telefoną paskambino moteris, ji ieškojo S. Suprato, kad jo numerį matyt sužinojo iš S. bute likusio telefono. Paskambinusiai moteriai pamelavo, kad S. išvažiavo su kažkokiu kitu vaikinu. Paprasčiausiai nenorėjo turėti jokių reikalų nei su ja, nei su jos vyru, apie kurį ji kažką buvo užsiminusi. Tai merginai parašė SMS, kad S. išvažiavo su juoda mašina. Norėjo, kad jį paliktų ramybėje. Kitą dieną į jo telefoną vėl buvo rašomos žinutės ir teiraujamasi apie S.. Tiksliai tekstų neprisimena. Po to kelis kartus jam dar skambino kažkoks nepažįstamas vyras ir jam papasakojo, kas per žmogus ta S.. Tas vyras minėjo, kad ją iš gailesčio priglaudė, kad ji pati norėjo dirbti prostitute, kad jis ją prižiūrėjo, kad jo žmona po jos tvarkė kambarius. Kad jis ką būtų minėjęs, kad S. duotų pinigų, to neprisimena, teigė, kad ji juos apvogė, kad rašys pareiškimą į policiją ir panašiai. Liepė jam jos saugotis. Supratęs, kas per mergina pas jį atsidūrė bute, be to, pats tuo įsitikino, kad jai kažkas negerai su galva, nes ryte išsiblaiviusi jo bute, pradėjo rėkauti visokias nesąmones, net nesuprato, apie ką. Tada ją tos dienos vakare palydėjo iki „A.“ ir daugiau nebematė. Po to, kai S. L. iš jo išėjo, dar kelis kartus, kiek pamena, kalbėjosi su tuo pačiu vyru, kuris vis teiravosi, ar tikrai nėra pas jį Lu. ir šiaip visokių dalykų. Gali būti, kad skambino ir jo žmona, bet to tikrai neprisimena. Kad jis nuo jo greičiau atstotų, jis jam irgi sakė, kad įsitikino, kad S. negeras žmogus, nors jam nieko blogo ji ir nepadarė. Tvirtina, kad S. pas jį prabuvo vieną naktį, kai grįžo su taksi, ir iš savo buto ją išlydėjo tos pačios dienos vakare. Po to sykio su ja susitikęs nebuvo ir jos neieškojo. Kiek prisimena, po tos dienos nakties pokalbių su tuo vyriškiu, kaip minėjo, kuris, kaip suprato, S. laikė bute, irgi daugiau nebendravo. Kas jie tokie, nežino. Moters, kuri buvo išėjusi iš kambario, kai jis su S. ėjo pro duris, nei vardo, nei pavardės nežino, taip pat nežino jokių duomenų to vyro, kuris jam skambino ir kalbėjo, kokia yra S., ir kad liepė jos jam saugotis (t. 2, b. l. 142–144).

Liudytojas V. L. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį V. A. ir nukentėjusiąją S. L.. Jis nuolat gyvena K., S. pažįsta trejus ar ketverius metus, V. A. pažįsta apie penkerius metus. Su Vl. susipažino dėl mašinų. S. iš pradžių gyveno su jo draugu, šiuo momentu gyvena su kitu pažįstamu. Kai gyveno su jo draugo draugu, S. niekur nedirbo, pajamų negaudavo, iš ko ji gyveno, nežino. S. ieškojo darbo, tokio kaip kambarių tvarkytojos ar indus kur nors plauti. Kokiomis sąlygomis ji norėjo įsidarbinti, oficialiai ar šiaip, nežino, apie tai su ja nekalbėjo. Tuo metu su ja kartu negyveno, bet susitikdavo kiekvieną dieną, jų santykiai buvo draugiški. 2016 m. gegužės mėnesį kepė šašlykus pas V. A. brolį. Nuvažiavo pas Vl. brolį dėl mašinų pasikalbėti, kartu su juo važiavo S.. Po to užsuko Vl. su drauge ir išėjo kalba, kad S. niekur nedirba, klausė, ar būtų įmanoma jai surasti darbą Klaipėdoje. Vl. nieko nežadėjo, sakė, kad turi pažįstamą, pakalbės ir duos žinoti jai dėl darbo. Nežino, kiek laiko praėjo po to vakarėlio, iki ji išvyko į Klaipėdą. Tik praėjus kažkiek laiko jos K. nebebuvo. S. L. jos nebuvimo laiku jam neskambino, išvykusi buvo ilgą laiką. Kai grįžo, ją atsitiktinai sutiko mieste. S. sakė, kad Klaipėdoje kambarius tvarkė, kavinėje padavėja dirbo, daugiau nieko. Apie pardavimą nieko nekalbėjo. Ji būdama neblaivi jam pasakė, kad apšmeižė Vl. ta prasme, kad ji parašė pareiškimą, jog V. A. ją pardavė Klaipėdoje prostitucijai. Kad kažkoks vyriškis, pas kurį ji buvo, jai pasakė, kad ją pardavė ir už tuos pinigus turės atidirbti. Jos žodžiais, realiai ji nedirbo prostitute, dirbo kambarine. Sakė, kad tai bare dirbo, tai indus kavinėje plovė, vienu žodžiu, patenkinta ir laiminga. Apie tai, koks tikslas apkalbėti, jei ji nedirbo prostitute, o indus plovė, tai jie nesikalbėjo, ji dabar turi kitą draugą, jie nebendrauja.

Liudytoja L. G. parodė, kad V. A. yra jos sutuoktinis, parodymus duoti sutiko. Iki 2016 m. gegužės mėnesio nukentėjusiosios S. L. nepažinojo. Tik girdėjo, kai kepant šašlykus, išėjo kalba apie darbus, kai S. L. V. A. paklausė, gal žino, kur ji galėtų įsidarbinti indus plauti virtuvėje, pagalbine darbuotoja, ar galėtų tvarkyti kambarius, nes V. A. gyveno Klaipėdoje. V. A. nepažadėjo tiesiogiai, tik sakė, kad pažįsta žmogų, kuris verčiasi kambarių nuoma, viešbučiais, gal kažkur kažką. Jokio pažado jai nedavė. Po to tik 2016 m rugsėjo viduryje vaikščiojant po „A.“ kartu su V. A. priėjo mergina. Jos neprisiminė iš karto, po jų pokalbio paklausė, kas ji tokia. Jų pokalbio negirdėjo, nes stovėjo per porą žingsnių. V. A. pasakė, kad čia ta pati, kuri prašė darbo, o jis atvežė ją kambarių tvarkyti, kambarine. Pokalbyje tarp V. A. ir nukentėjusiosios nebuvo matomi kažkokie priekaištai, nepasitenkinimas. Ji pati priėjo su šypsena veide, nesimatė, kad ji būtų apgauta, išnaudojama, dar kažkas tokio.

Liudytoja D. B. parodė, kad yra Klaipėdos miesto apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos IV sk. vyriausioji tyrėja. Ji atliko įtariamųjų ir nukentėjusiosios apklausas. Nukentėjusioji labai nuosekliai viską papasakojo su smulkmenomis. Jokio spaudimo nebuvo daroma, matėsi, kad nukentėjusioji tikrai nuskriausta, suabejojo dėl jos lėtos kalbos, bet nukentėjusioji patvirtino, kad jokiomis ligomis neserga, neturi neįgalumo. Kalbėjo lėtai, kad būtų aišku ir suprantama. Ji parodė, kad nuvažiavusi suprato, kad V. A. ją apgavo, kad ji dirbs kambarine. Kad dirbs prostitute, jai pirmą dieną pasakė M. L.. Parodymai iš esmės nesikeitė, keitėsi smulkmenos, kad nevažiuodavo į klubą, kad niekur nevažiuodavo. Klausė, kodėl ji nepranešė policijai, kai buvo atvažiavusi pas socialines darbuotojas K., ar kai ją formino už prostituciją. Ji pasakė, kad labai bijojo L., kad nepakenktų artimiesiems, nes jie galėjo susižinoti per V. A., kur jie gyvena. Visą laiką tuo motyvavo, kad labai bijojo. Dėl nukentėjusiosios adekvatumo abejonių nekilo. Nukentėjusioji pati pageidavo patvirtinti parodymus teisme, kad jos duoti parodymai yra teisingi, nes bijojo akistatos tiek su vienais, tiek su kitais, taip pat, vedant į apklausą teisme, teiravosi, ar nedalyvaus įtariamasis V. A.. Per ikiteisminį tyrimą su nukentėjusiąja bendravo keturis kartus. Mano, kad ji atsakingas, savarankiškas žmogus. Neturėjo duomenų apie jos neįgalumą. Nukentėjusioji sakė, kad buvo prasigėrusi, kad buvo toks draugų ratas ir jei būtų ten pasilikusi, būtų degradavusi. Mano, kad nukentėjusioji bandė pasprukti iš to rato, buvo apgauta, gal tikrai norėjo užsidirbti dirbdama kambarine. Ikiteisminio tyrimo metu yra surinkti duomenys, kad ji nesocializuota, buvo atimti jos vaikai, vartojo alkoholį, bet jai nukentėjusioji atrodė visiškai normali moteris. Nukentėjusiosios apklausų protokolai buvo surašyti pagal jos pasakojimą. Apklausų metu nukentėjusioji nesakė „pardavė“, tik sakė, kad iš M. L. telefoninio pokalbio neva su V. A., kad „mes jau atsiskaitėm“, ji suprato, kad matyt sumokėjo pinigus, kad ji buvo parduota. Pirmoje apklausoje nukentėjusioji nurodė, kad „kai ją parsivežė į namus, su ja pradėjo gražiai kalbėtis, gėrė arbatą, V. pradėjo pasakoti, kaip ji tokiu būdu užsidirba pinigus ir pasakė, kad ji taip pat gali dirbti tokį darbą“. Nukentėjusioji atsakiusi, kad tokio darbo nedirbs, jos ne tokia moralė, tokiais darbais neužsiima. Tada L. pasakęs, ar ji nežinojo, kur važiuoja, kad jei A. būtų nemelavęs, jos būtų neparsivežę. Tik vėliau iš telefoninių pokalbių nukentėjusioji išgirdo, kad atsiskaitė. S. kategoriškai paneigė, kad anksčiau užsienyje būtų dirbusi prostitute.

Remiantis Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad klausant M. L. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir V. L. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pokalbių, gauti duomenys (pokalbiai ir trumposios (SMS) žinutės), kurie patvirtina, kad buvo teikiamos sekso paslaugos:

Nr. 66 2016-07-05 03.03.20 val. (išeinantis pokalbis –M. L. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini)skambina V. L. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) pokalbio ištrauka – <...>,, a girdi? taksistas irgi čia yra (M. L.), ,,taip, laukia to”(V. L.), ,, tegul varyk nachui, tą taksistą lauk" (M. L.)<...> ,, gerai" (V. L.), ,,o tą į dušą vedi"( M. L.) <...> , ,, o jeigu nesutiks" (V. L.) , ,,nu ir pochui man"( M. L.) (t.1, b. l. 50).

Nr. 444 2016-07-09 23.00.53 val. (įeinantis pokalbis V. L. skambina M. L.) pokalbio ištrauka-<...> ,,nu, negalėjau atsiliepti , nes klientas skambino“ (V. L.) <...> ,, paskambink jam ė-ė tu nešnekėk telefonu tokių dalykų. Perskambink, pasakyk už 20 minučių, pusvalandžio tegul būna“ (M. L.) <...> ,,užlaikysiu“ (V. L.) (t.1, b. l. 51).

Nr. 1369 2016-07-17 18.47.54 val. (išeinanti SMS žinutė M. L. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini)rašo S. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) – ,,Vienu žodžiu kai mylimoji atsikels tegul ieško pinigų tikrinimo aparatą nes ką tik iškvietė policiją kadangi pas mane trys netikros kupiūros po 50 e“ (t.1, b. l. 53).

Nr. 2217–2256 2016-07-26 nuo 15.05.00 val. iki 15.47.16 val. susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp V. L. ir M. L. – ,, nuo šiol gyvensim atskirai. Imtymių santykių tarp mūsų nebus, aš pasiimu 30 tu 20 e, 10 e daugiau nei r., aš nusprendžiau gyvensim atskirai, jei nesutinki tad kitur išsinuomosiu. Ir nereikia gazdint, ir gali atvežti smsung kur A. dovanojo“ ( V. L.), ,, O ką aš už dyką turėsiu saugoti tave“ (M. L.), ,, o tu galėsi už nuoma mokėti iš r. pinigų“ <...> ,, tvarkoj už kiekviena paslauga mokėsi 5 e“ (M. L.) (t.1, b. l. 53–54).

Nr. 2416 2016-07-26 21.00.36 val. (išeinantis SMS M. L. rašo S. L.) – ,, karoče, a girdi R. nui-, nui-, nuimk pas save kambarį kamerą“ <...> ,,nes ta grįžta“ (M. L.)(t.1, b. l. 54 –55).

Nr. 2579 2016-0728 21.10.31val. (įeinantis SMS, S. L. rašo M. L.) – ,,pasimatymas baigtas“ (t.1, b. l. 55).

Nr. 3350 2016-08-03 22:45:19 (įeinantis skambutis, S. L. skambina M. L.) pokalbio santrauka: ,,Nu a girdi, tas neužilgo bus, ar jį vesti į dušą ar ne?“ (S. L.), ,,gerai, gerai“ (M. L. – „vest?“ (S. L.), ,,ne, ne , ne , ne telefoninis pokalbis ne, gerai“ (t.1, b. l. 56).

Nr. 4309 2016-08-13 09.53.02 val. (įeinantis pokalbis, S. L. skambina M. L.) pokalbio ištrauka:,,viens skambino, norės už ė-ė-ė 30 minučių atvaryt" (S. L.), ,,gerai, ne telefoninis pokalbis, gerai“ ( M. L.) (t.1, b. l. 57).

Nr. 190 2016-08-22 06.07.10 val. ( įeinantis pokalbis, nenustatytas vyriškis skambina į M. L. telefono numerį, atsiliepia mergina) pokalbio santrauka: „...pusę valandos 50 su viena (mergina)“, ,,a, galėsiu pas jus nuogas vaikščioti?( vyriškis), „nu užuolaida būtų užtraukta aišku, bet tai būtų draugė“ (moteris), ,,nu tai gerai“ ( vyriškis), ,,aha šalia. Nes jeigu su dvejom norėtum, tai būtų 200 puse valandos“ ( moteris) (t.1, b. l. 81).

Nr. 2206 2016-08-26 23.04.58 val. (įeinantis skambutis, nenustatytas vyriškis skambina M. L., atsiliepia mergina) pokalbio ištrauka: „dar labai trumpai norėjau pasiteirauti kokios kainelės pas tave“(vyras), ,, pusę valandos 50“ ( moteris) (t.1, b. l. 83).

Nr. 2238 2016-08-26 23.58.04 val. (M. L. rašo nepažįstamam vyrui) – ,,Viskas yra nufilmuota, o prie kiekvieno įrašo yra pridėta info apie asmenį“ (t. 1, b. l. 83).

Nr. 81 2016-09-04 04.16.58 val. (išeinantis pokalbis M. L. skambina S. L.) pokalbio ištrauka: ,,taip, klausau“ (S. L.), ,,jam liko 5 minutės“( M. L.),,ai, nu gerai“ (S. L.) (t.1, b. l. 86.)

Nr. 6858 2016-09-16 15.19.30 val. (išeinantis pokalbis, M. L. kalbasi su tyrimo metu nenustatytu vyru R.) pokalbio ištrauka: ,,R., tu gal durnas“ (M. L.), ,,kas yra?“ (R.), ,,tu va dabar ateik iki P. K. šeši, nu ir pasižiūrėk, kas čia per chuinia“ ( M. L.), ,,kas čia yra uostomasis kokainas su amfetaminu, uostomasis.......jisai yra silpnesnis uostomasis kokainas su amfetaminu. Jį reikia daryt ,,darožkėm“ ir uostyt, o ne daryti kažkokį tai ten vandenis ir dar kažką tai daryt. Aš taip nesakiau?“ ( R.) (t.1, b. l. 61).

Nr. 6911 2016-09-17 17.07.07 val. (išeinantis pokalbis, M. L. skambina tyrimo metu nenustatytam vyriškiui) pokalbio ištrauka:,,taip, vienas dalykas ir antras dalykas tavo S. yra labai nemažai prisidirbus su policija. Ir aš ją deja išgelbėjau. Tai aš toj policijoj ir paskandinsiu, sėkmės“ ( M. L.), ,,ko jinai vakar b-, ko jinai bliovė nu vakar? Tai kodėl daba-, telefons a-a-atimts? Ko, ko dabar išjungts?“ ( Vyriškis), ,,supranti? tavo S., vienas žmogus ieško su kuriuo aš deja sėdėjau ir pasakė, tas žmogus, džiaukis, kad yra toks ir toks šalia tavęs, bet aš tave kai vieną surasiu aš tave nudėsiu. Supranti? ( M. L.) , ,,a girdi? ją apgavo, nu tai aš žinau, nu viską...“ (vyriškis), ,,palauk , palauk , vat. Aš jai pasakiau Klaipėdoje yra prestižas, padoriai atrodyt, o ne kaip kikimarai, kepurės, uodegytės ir kaip bičui stovėt“ ( M. L.) (t.1, b. l. 62–64).

Nr. 7085 2016-09-19 07.18.32 val. (įeinanti SMS žinutė V. L. rašo M. L.) – ,,kam R. užpuolei. Be reikalo“ (t.1, b. l. 64).

Nr. 207 2016-09-25 07.35.26 val. (įeinanti SMS žinutė, M. L. rašo V. L.): ,,nerašyk i ši nr aš įkliuvau su netikrais e“ (t.1, b. l. 85).

Remiantis Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad klausant V. L. pokalbių, naudojant mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), gauta informacija, kad buvo teikiamos sekso paslaugos:

Nr. 305 2016-10-12 21.59.43 val. (įeinantis pokalbis, nenustatytas vyriškis skambina V. L.) pokalbio ištrauka: ,,kiek prašai, kiek prašai?“( asmuo),,puse valandos nuo 40 iki 50“ (V. L.) (t.1, b. l. 99–100).

Remiantis Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad klausant V. L. pokalbius, naudojant mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), gauta informacija, kad buvo teikiamos sekso paslaugos:

Nr. 1494 2016-10-23 06.30.36 val. (išeinantis pokalbis, V. L. skambina M. L.) pokalbio ištrauka: ,,gali melstis ir pareiškimas bus...Už tai kad yra dvi žaizdos, ir rytoj ekspertizė bus 100 procentų... Su šratai mane pašovei...“( V. L.), ,, tu jau sėsi į kalėjimą 100 procentų, tave R. jau sunaikino, tu esu niekas, tu esi suteneris, daugiau niekas“ ( M. L.), ,, a ne?“ (V. L.), ,, o kas tu?“ (M. L.), ,,tu pardavinėji ją ir mane, daugiau niekas“(V. L.), ,,o kas tu O kas tu? Tu vaiko neteksi , pamiršk vaiką“ (M. L.) (t.1, b. l. 107).

Nr. 1515 2016-10-23 06.52.43 val. (įeinanti SMS žinutė, M. L. rašo V. L.): ,, Kur esi? važiuojam i ta k. gaudyt tos, juk sukurėm planą, nejaugi leisi jai mus išskirti?“ (t.1, b. l. 107).

Nr. 4254 2016-11-27 20.52.20 ( įeinanti SMS žinutė, V. L. rašo M. L.):,, raudonų prezikų paimk eisiu dirbt nes ir man reikia pinigų“ (t.1, b. l. 113).

Remiantis Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad klausant V. L. pokalbių, naudojant mobiliojo ryšio abonentus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gauta informacija, patvirtinanti, kad S. L. pabėgo ir jos buvo ieškoma:

Nr. 918 2016-10-21 04.44.12 val. (įeinantis pokalbis, V. L. skambina D.) pokalbio ištrauka: ,,nu sveikas D., gali man biškį duoti draugę?“ (V. L.), ,,nu aš nežinau a su ja norėjau važiuoti kartu pas mane, jinai išvažiavo ten su kažkokiu bachuru, ...aš nieko nežinau tikrai, tikrai nieko nežinau“( D.) (t.1, b. l 120–121).

Nr. 1122 2016-10-21 17.26.24 val. (išeinantis pokalbis, V. L. skambina D.) pokalbio ištrauka:,, nes aš nesupratau, dėl ko ji taip pabėgo, tai galėjo tiesiogiai pasakyti man“ ( V. L.), ,,klausau“ (atsiliepia S.), ,,nu sveika, tai kas čia dedasi aš nesuprantu, ką tu ten gyvensi ar kaip ten, nes aš į mentūrą bereikalingai nuėjau, kurva, aš mentus iškviečiau, pasakiau jo numerį D. ar kaip jis ten įvestas yra ir plius su R. kalbėjau“ (V. L.) (t.1, b. l. 121–122).

Nr. 2199 2016-10-25 20.55.53 val. (išeinantis pokalbis, D. skambina į V. L. numerį ir atsiliepia M. L.) pokalbio santrauka:,,vat, kai jinai atvažiavo pas mumis gyventi, vot tiksliai jį žmogus parvežė, vot, tiksliau net gi aš nemeluosiu, o pasakysiu tiesiai šviesiai, tas žmogus yra pažįstamas, vot ir žmogus sako taip ir taip sako, yra karoče, mužikė, vot, jinai sako nori, taip ir taip karoče, nu tokia chuijnia sako, užsiimti, bet sako jau reikia, nu, ta prasme, didelį miestą, sako gali tu ją priimti sako, aišku jinai ten sako už būstą sumokės...“ ( M. L.) (t.1, b. l. 124–127).

Remiantis tarnybiniu pranešimu „Dėl skelbimo patalpinto tinklalapyje ,,Skelbiu.lt“ bei tinklalapyje „Skelbiu.lt“ esančio skelbimo – ,,Susitikimai jaukioje aplinkoje“ – turiniu nustatyta, kad M. L. mobiliajame telefone ,,Samsung Galaxy SIII Mini“, IMEI (duomenys neskelbtini), buvo rasta ta pati fotonuotrauka bei skelbimas, kuris buvo įdėtas tinklalapyje „Skelbiu.lt“, ir nurodytas šio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nustatyta, kad apmokėjimai už šio skelbimo atnaujinimą buvo atlikti iš V. L. ir M. L. SEB banko sąskaitų (t. 1, b. l. 168–176)

Remiantis Asmens duomenimis, nustatyta, kad S. L., gimusi (duomenys neskelbtini), turi du vaikus: dukterį, gim. (duomenys neskelbtini), sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), santuoka su V. L. 2011-10-22, duomenų apie ištuoką nėra (t. 2, b. l. 55).

Remiantis „Sodros“ duomenimis, nustatyta, kad S. L. nuo 2015-02-24 iki 2015-03-24 buvo drausta kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, nuo 2017-01-25 iki 2017-04-15 dirbo VšĮ „S“ (t. 2, b. l. 59–61).

Remiantis darbo biržos sistemos išrašu, nustatyta, kad S. L., gyv. (duomenys neskelbtini), registracijos pradžia 2016-10-28 (t. 2, b. l. 62).

Remiantis 2016-11-11 VĮ K. rajono psichikos sveikatos centro pažyma, nustatyta, kad S. L. nėra nei psichiatrijos kabineto, nei narkologinio kabineto įskaitoje (t. 2, b. l. 64).

Remiantis Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažyma nustatyta, kad S. L. KPLC nesigydė, įskaitoje nėra (t. 2, b. l. 66).

Remiantis VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo pažyma, nustatyta, kad apie S. L. Psichiatrijos filiale duomenų nėra (t. 2, b. l. 67).

Remiantis Klaipėdos psichikos sveikatos centro pažyma, nustatyta, kad apie S. L. duomenų nėra (t. 2, b. l. 68).

Remiantis Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybos probacijos skyriaus pranešimu nustatyta, kad 2017-03-10 į Probacijos tarnybos registrą buvo įtraukta S. L., kuri Klaipėdos apylinkės teismo nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (t. 2, b. l. 69).

Remiantis K. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma nustatyta, kad 2012-10-29 S. L. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir netinkamos vaiko priežiūros. 2014-03-24 K. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu laikinaisiais L. L., gim. (duomenys neskelbtini), globėjais paskirti V. ir L. P., gyv. (duomenys neskelbtini) 2014-04-02 šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, nes sutuoktiniai išvyko iš Lietuvos Respublikos. 2015-01-22 K. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu S. L. su sutuoktiniu vėl įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. 2015-03-23 S. L. išvyko į K. miestą dėl santuokos nutraukimo bei tėvystės nuginčijimo ir į namus negrįžo. 2015-03-24 naujagimis M. L. paimtas iš prosenelės Z. K. ir apgyvendintas Š. miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. 2016-01-22 K. rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-29-496/2016) M. L. nustatyta nuolatinė globa, globėjais paskirti V. ir L. P., motinai S. L. neterminuotai apribota motinos valdžia, kadangi ji valkatavo, bendravo su asocialiais asmenimis, dažnai piktnaudžiavo alkoholiu, nesiieškojo darbo, gyvenamojo būsto, nerodė iniciatyvos susigrąžinti vaiką į šeimą. 2016-10-13 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. N2-9550-797/2016) L. ir V. P. pripažinti L. L. tėvais (t. 2, b. l. 71–72).

Remiantis Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis nustatyta, kad S. L. bausta už administracinių nusižengimų padarymą:

2015-03-31 pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2015-03-23 11.00 val. iki 2015-03-25 17.00 val. paliko savo naujagimį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), pati išvyko į K. miestą ir girtavo su pažįstamu asmeniu;

2015-07-20 pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015-06-30 10.14 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje pasirodė viešoje vietoje neblaivi;

2015-09-10 pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį už tai, kad 2015-08-06 22.26 val. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, melagingai iškvietė policijos pareigūnus;

2015-09-13 pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015-09-13 10.05 val. K., B. L. g., pasirodė viešoje vietoje neblaivi;

2015-10-29 pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015-09-13 10.05 val. (duomenys neskelbtini), Nepriklausomybės g. pasirodė viešoje vietoje neblaivi;

2016-02-10 pagal ATPK 188²⁰ straipsnį už tai, kad būdama neblaivi be pateisinamos priežasties kvietė policijos pareigūnus;

2016-06-13 pagal ATPK 182¹ straipsnio 1 dalį, kad 2016-06-01 adresu (duomenys neskelbtini), vertėsi prostitucija;

2016-10-14 pagal ATPK 182¹ straipsnio 1 dalį, kad 2016-10-14 adresu (duomenys neskelbtini), vertėsi prostitucija (t. 2, b. l. 74–79).

Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu nustatyta, kad 2017-01-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. L. nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams (t. 2, b. l. 80–81).

Remiantis 2016-06-13 Administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 31AN-63410936-16 nustatyta, kad 2016-06-01, apie 02.57 val., S. L. adresu (duomenys neskelbtini), su nepažįstamu vyru už 50 eurų atlygį sutarė atlikti sekso paslaugas (t. 2, b. l 84–86).

Remiantis 2018-05-07 Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) pažyma nustatyta, kad KOPŽI centre S. L. teikiama psichosocialinė ir teisinė pagalba (t. 5, b. l. 186).

Remiantis 2017-07-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad siekiant patikrinti nukentėjusiosios S. L. parodymus apie tai, jog šuo buvo paimtas iš soduose esančio namo kiemo su juodos spalvos metaliniais vartais ir šalia esančiu apleistu sodu bei netoliese esančiais beržais, kartu su S. L. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), bet ieškomas kiemas nebuvo rastas (t. 2, b. l. 1–3).

Remiantis 2017-01-24 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad informacijos apie 2016 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini). pavogtą jorkšyro terjero veislės šunį negauta 2017-01-23 (t. 2, b. l. 146).

Remiantis J. T. veterinarinės klinikos pateiktais duomenimis nustatyta, kad M. L. ir V. L. 2016-07-20 šioje klinikoje identifikavo du jorkšyro terjero veislės šunis:

Šuo patelė, gimimo data 2015-10-05, įsigijimo data 2016-06-14, vardas L., vakcinacijos data 2016-07-20, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), gyvūno savininkas M. L..

Šuo patinas, gimimo data 2015-10-16, įsigijimo data 2015-12-23, vardas B., vakcinacijos data 2016-03-31, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), gyvūno savininkas V. L. (t. 2, b. l. 156–157).

Remiantis Gyvūnų registravimo pažyma nustatyta, kad 2016-07-20 M. L., gim. (duomenys neskelbtini), registravo ir ženklino (mikroschema) jorkšyro terjero veislės šunį, patelę, auksinės / plieninės spalvos, vardu L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvūno įsigijimo data 2016-06-14, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 160).

Remiantis Specialisto išvada nustatyta, kad A. V. dėl jam nustatyto lengvo protinio atsilikimo su ryškiais elgesio pakitimais (parasuicidiniai bandymai, atsižvelgiant į jam inkriminuojamos veikos pobūdį šiuo konkrečiu atveju netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 197).

Remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Klaipėdos I teritorinio skyriaus pažyma nustatyta, kad V. L. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-09-01 iki 2050-12-16 iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius nustatė keturiasdešimt proc. (40 proc.) darbingumo lygį. Darbingumo lygio priežastis – ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų. Pagrindinė diagnozė pagal TLK-10-AM-G40.2, nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptomatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais (dažni priepuoliai). Gretutinė diagnozė pagal TLK-10-AM- F41.1 generalizuotas nerimo sutrikimas (t. 3, b. l. 82–83).

Iš Neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad V. L., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas lengvas neįgalumo lygis nuo 2015-08-21 iki 2017-10-29 (t. 3, b. l. 84–85).

Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija nustatyta, kad V. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-03-29 iki 2015-03-31, nuo 2016-02-22 iki 2017-04-07 buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, o nuo 2017-05-17 įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir smurto artimoje aplinkoje (t. 3, b. l. 88–95).

Remiantis 2016-12-14 apžiūros protokolu nustatyta, kad M. L. automobilyje ,,Mitsubishi Carizma“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta registratorius, atminties kortelė 4BG, ,,Labas“ SIM kortelė, mobiliojo ryšio telefonas ,,NOKIA“ su SIM kortele ir mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ be SIM kortelės (t. 3, b. l. 115–118).

Remiantis 2016-12-14 kratos protokolu, apžiūros protokolais, nustatyta, kad M. L. bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti šie bylai reikšmingi daiktai: pinigų tikrinimo aparatas, 4 prezervatyvai, dvi radijo racijos, baltos spalvos užrašų knygutė su įvairiais užrašais, du tušti reklaminiai skelbimai į laikraštį ,,V“, lombardo sutartis Nr.12149, elektroninės svarstyklės, užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos milteliais, 5 mobiliojo ryšio telefonai, 11 įvairių SIM kortelių, 14 SIM kortelių laikiklių be SIM kortelių ir kiti daiktai, neturintys reikšmės bylai. Kratos metu aptiktos dvi vaizdo kameros: ,,Wansaniew (duomenys neskelbtini) W“ pajungta koridoriuje be atminties kortelės ir vaizdo kamera ,,Belkin“ pajungta kambaryje be atminties kortelės (t. 3, b. l. 121–126, 127–128, 138–139,144–147).

Remiantis 2017-01-16 apžiūros protokolu nustatyta, kad užrašų knygutėje yra rankraštiniai įrašai: „R. 28 d. 2 h 1) 20 e; 4 h 2) 20 e viso 40, 40 išlaidos =0, pasirašo M. L.. 22 h 1) 20 e“ (t. 3, b. l. 131–137).

Remiantis 2016-12-15 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad iš lombardo UAB ,,L.“ paimtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy S4“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2016-11-15 sutartį Nr. 12149 buvo užstatęs M. L. (t. 3, b. l. 151–153).

Remiantis Klaipėdos AVPK Specialiųjų užduočių valdybos pažyma nustatyta, kad pas M. L. kratos metu rastame ir paimtame mobiliojo ryšio telefone buvo naudota SIM kortelė, kurios abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini) (UAB „T“) (t. 3, b. l. 162).

Remiantis 2017-01-05 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti kompaktiniai diskai su pateikta informacija iš Klaipėdos AVPK Specialiųjų užduočių valdybos, įrašyti po apžiūros mobiliojo ryšio telefonų, kurie buvo paimti iš automobilio ,,Mitsubishi Carizma“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) apžiūros metu ir kratos metu iš M. L. buto. Mobiliajame telefone ,,Samsung Galaxy Note 4“, be kitos rastos ir perkeltos į kompaktinį diską informacijos, rasti du nespalvoti vaizdo įrašai, kurie buvo įrašyti 2016-12-11 laikotarpiu nuo 04.24 val. iki 04.26 val., ir nuo 09.12 val. iki 09.14 val., kur nufilmuota V. L. su klientu, kurie nuogi atlieka lytinį aktą (įrašas įrašytas į kompaktinį diską, Nr. 5). Taip pat mobiliajame telefone ,,Samsung Galaxy S 4“, be kitos rastos ir perkeltos į kompaktinį diską informacijos, rastas reikšmingas M. L. susirašinėjimas su V. A. dėl S. L. laikotarpiu nuo 2016-05-16 iki 2016-06-08. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad S. L. atvyko į Klaipėdą 2016-05-21, kai M. L. ir V. A. susitinka prie ,,A.“. 2016-05-25 V. A. grasina baigti bendravimą ir liepia grąžinti žmogų. 2016-05-26 V. A. rašo, kad yra problemų ir jam reikia pasikalbėti su S. 2016-06-04 V. A. reikalauja pokalbio su S., M. L. jam primena laiką, kai jie kartu atliko bausmę, ir tai, kad V. A. tada prašė pagalbos. M. L. rašo V. A.: „Aš jai nieko nevariau tai tu ja apgavai“. M. L. liepia V. A. palikti juos ramybėje (įrašai įrašyti į kompaktinius diskus Nr. 8, Nr. 9) (t. 3, b. l. 157, 164–198).

Remiantis 2016-01-20 Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr.30-(U-194)-IS1-48 nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas, paimtas 2016-12-14 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), yra fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas „Borner W300“, numeris 12M27720, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro šratai. Pistoletas yra D kategorijos nešaunamasis ginklas, pistoletas šaudymui tinkamas. Tirti pateikti šratai yra fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro šratai, tinkami pateiktam pistoletui „Borner W300“. Pateikti šratai nėra šaudmenys (t. 4, b. l. 17–20).

Remiantis 2017-02-14 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(312)-IS1-916 nustatyta, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, 2016-12-14 rastų ir paimtų kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,020 g (t. 4, b. l. 25–27).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Dėl kaltinimų pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 307 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Minėti objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai BK 147 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą. Pagal kasacinę praktiką pasinaudojimas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-698/2018).

Nors kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad M. L., pripažindamas savo kaltę visiškai, jį dėl prekybos nukentėjusiąja S. L. apkalba, anksčiau išdėstytų duomenų visuma patikimai įrodyta V. A. kaltė padarant nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, ir M. L. kaltė padarant nusikaltimus, numatytus BK 147 straipsnio 1 dalyje, BK 307 straipsnio 2 dalyje.

M. L. parodymuose nurodytos prekybos S. L. faktinės aplinkybės abejonių nekelia, yra logiškai susietos ir suprantamos. Nustatyta, kad iki S. L. įgijimo V. L. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už mokestį, M. L. tokia pajamų gavimo forma buvo priimtina, todėl teismas neturi pagrindo abejoti M. L. parodymais, kad jis ir V. A. susitarė pelnytis iš kito asmens prostitucijos. Kaltinamieji V. A. ir M. L. kartu atliko laisvės atėmimo bausmes, buvo geri pažįstami, laisvės atėmimo vietoje padėjo vienas kitam, todėl akivaizdu, kad jie kalbėjosi atvirai, M. L. nebuvo jokio tikslo slėpti nuo V. A., kad mergina jam reikalinga tam, kad galėtų pelnytis iš jos prostitucijos. M. L. parodymai, kad V. A. pirmas pasiūlė jam užsidirbti iš merginų prostitucijos, patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. iki 2016 m. gegužės 21 d., V. A. susitarė su M. L., kad jis už sutartą atlygį perleis jam merginą, kad išnaudotų ją prostitucijai. Tai, kad V. A. žinojo ir suprato, kad nukentėjusioji bus išnaudojama prostitucijai, ir už atlygį perleido nukentėjusiąją S. L. M. L., o vėliau pyko, nes negavo sutartų pinigų, įrodo ir jų susirašinėjimo telefonu turinys, iš kurio matyti, kad 2016-05-21 V. A., S. L. ir M. L. susitinka prie ,,A.“. 2016-05-25 V. A. grasina baigti bendravimą ir liepia grąžinti žmogų. 2016-05-26 V. A. rašo, kad yra problemų ir jam reikia pasikalbėti su S.. 2016-06-04 V. A. reikalauja pokalbio su S., M. L. jam primena laiką, kai jie kartu atliko bausmę, ir tai, kad V. A. tada prašė pagalbos. M. L. rašo V. A.: „Aš jai nieko nevariau tai tu ja apgavai“ ir liepia V. A. palikti juos ramybėje. Nors kaltinamieji M. L. ir V. L. nurodė skirtingas V. A. reikalaujamas mokėti sumas už S. L. suteiktas seksualines paslaugas, tačiau abu parodė, kad M. L. pinigų V. A. nemokėjo ir dėl to V. A. pyko, skambino ir reikalavo mokėti. V. A. pripažino, kad skambino M. L. ir jie pykosi, o jo nurodytas kitas nesantaikos priežastis, teismas vertina, kad siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiosios S. L. parodymais. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji būtų turėjusi kokį nors motyvą, tikslą apkalbėti kaltinamuosius V. A. ir M. L.. S. L. parodymų negalima laikyti nei prieštaringais, nei nenuosekliais, kadangi jos parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu esminės detalės sutapo. Liudytoja D. B. patvirtino, kad apklausiant ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios parodymai abejonių nekėlė, buvo nuoseklūs nuo pat pradžios, S. L. parodė, kad psichinėmis ligomis neserga, o kalbėjo ji lėtai, kad būtų aišku ir suprantama. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. L. nėra registruota nei psichiatrijos kabineto nei narkologinio kabineto įskaitoje.

Nukentėjusioji S. L. parodė, kad norėjo keisti gyvenimo būdą, norėjo dirbti Klaipėdoje ir patikėjo V. A., kad jo pažįstami įdarbins ją kambarine viešbutyje, o tai, kad buvo apgauta, sužinojo tik atvykusi į L. butą, adresu (duomenys neskelbtini), kai M. L. iš pradžių gražiuoju pasiūlė teikti seksualines paslaugas klientams, o jai atsisakius, pasakė, kad atgal jos neveš, atėmė telefoną, išėmė ir sulaužė kortelę, todėl nematydama kitos išeities ir bijodama M. L., sutiko dirbti prostitute. Nukentėjusiosios parodymus teisme, kad V. A. taip pat buvo apgautas M. L., nes nežinojo, kad ji bus verčiama dirbti prostitute, teismas vertina kaip nukentėjusiosios atskirą nuomonę, vertinant su ja susijusius įvykius, kurią paneigia kiti byloje surinkti ir patikrinti duomenys.

Liudytojos V. A. parodymai, K. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Administracinių teisės pažeidimų registro, SODROS pateikti duomenys patvirtina, kad S. L. buvo socialiai pažeidžiama dėl sunkios materialinės padėties, nes neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio, buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, neturėjo socialinių įgūdžių, piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Liudytojas V. L., L. G., D. B. parodė, kad S. L. siekė pakeisti gyvenimo būdą, norėjo išvažiuoti iš K., pradėti dirbti. Šios aplinkybės buvo žinomos kaltinamajam V. A., pati nukentėjusioji jo prašė surasti jai darbą Klaipėdoje.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. A. pasinaudojo S. L. noru pakeisti gyvenimą, ištrūkti iš skurdo, pavartojo prieš ją apgaulę, įtikino, kad ji dirbs viešbutyje kambarine, gaus gerą 300–400 eurų atlyginimą, gyvens pas jo gerus pažįstamus. Nukentėjusioji S. L. apgaule buvo išvežta iš K. į Klaipėdą, nes buvo paimta staiga, be jokių asmeninių daiktų ir dokumentų (paso).

Esant šiems įrodymams nėra pagrindo tikėti kaltinamojo V. A. parodymais, kad jis turėjo tikslą padėti nukentėjusiajai S. L. be jokio atlygio gauti darbą Klaipėdoje ir tikėjo, kad M. L. ją įdarbins kambarine viešbutyje, taip pat nėra pagrindo tikėti M. L. parodymais, kad S. L. jau atvykdama į Klaipėdą žinojo ir sutiko dirbti prostitute.

Kaip matyti iš M. L. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį suformuluoto kaltinimo, jis kaltinamas tuo, kad iki 2016 m. gegužės 21 d., veikdamas bendrininkų grupe su V. L., susitarė įgyti merginą, kurią jie išnaudos pelnydamiesi iš jos prostitucijos. Analogiškai V. L. buvo kaltinama tuo, kad iki 2016 m. gegužės 21 d., veikdama bendrininkų grupe su M. L., susitarė įgyti merginą, kurią jie išnaudos pelnydamiesi iš jos prostitucijos. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, M. L. susitarė su V. A., kad šis už pažadėtą sutartą atlygį perleis jam ir V. L. merginą tam, kad jie galėtų ją išnaudoti pelnydamiesi iš jos prostitucijos. Po to, susitarus su M. L., V. A. pasinaudodamas S. L. socialiniu pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, nes ši neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio, įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, neturi socialinių įgūdžių, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, neturi gyvenamosios vietos, apgaule, melagingai žadėdamas įdarbinti ją viešbutyje kambarine bei gerą užmokestį, įkalbėjo ją iš K. miesto vykti į Klaipėdos m., pas jo pažįstamus, kurie turėjo suteikti jai gyvenamąjį plotą ir padėti įsidarbinti. Nukentėjusiajai sutikus su V. A. pasiūlymu, pastaroji 2016 m. gegužės 21 d. buvo atgabenta prie prekybos centro ,,A.“, esančio (duomenys neskelbtini)., kur M. L. kartu su V. L. susitiko su V. A. bei S. L.. Susitikimo metu, vykdant iš anksto aptartą planą, turėdami tikslą išnaudoti nukentėjusiąją prostitucijai bei pelnytis iš jos prostitucijos, dalį pelno atiduodant V. A., M. L. ir V. L. iš V. A. įgijo S. L..

Kaltinamoji V. L. parodė, kad kalbėjo su M. L. apie tai, kad jiems reikalingas žmogus, kuris mokėtų už kambario nuomą, kad būtų pigiau išlaikyti butą. M. L. parodė, kad V. A. pirmas pasiūlė išnaudoti merginas prostitucijai, V. L. parodė, kad pirmo susitikimo metu M. L. ir V. A. kalbėjosi rusiškai, o ji rusų kalbos nesupranta.

Kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti faktiniais duomenimis ir patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą matyti, kad neginčijamų duomenų apie tai, jog M. L. ir V. L. iki susitikimo su V. A. susitarė įgyti merginą turint tikslą išnaudoti prostitucijai, kaip ir duomenų, jog V. L. iki S. L. atvykimo į Klaipėdą žinojo apie V. A. ir M. L. susitarimą dėl prekybos nukentėjusiąja už atlygį, nėra. Kaltinamasis V. A. parodė, kad konfliktas dėl S. nesumokamų pinigų buvo tarp jo ir M., jis skambino M., jie pykosi. Nustatyta, kad V. L. pirmą kartą pamatė S. L. prie PC „A.“ 2016-05-21, kai ji atvyko iš K. į Klaipėdą. Iš nukentėjusiosios S. L. parodymų matyti, kad apie tai, jog yra apgauta dėl kambarinės darbo viešbutyje, ji sužinojo tik atvykusi į L. butą.

Iš M. L. kaltinimo šalinama kaip neįrodyta aplinkybė, kad iki 2016 m. gegužės 21 d., veikdamas bendrininkų grupe su V. L., M. L. susitarė įgyti merginą, kurią jie išnaudos pelnydamiesi iš jos prostitucijos, taip pat šalinama kaip neįrodyta kaltinimo dalis, kad vykdant iš anksto aptartą planą V. L. iš V. A. įgijo S. L.. Taip pat iš M. L. kaltinimo šalinama V. A. kaltinimo dalis, kuri nebuvo inkriminuota kaltinamajam V. A., t. y. „įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą, neturi socialinių įgūdžių, piktnaudžiaujanti alkoholiniais gėrimai, neturi gyvenamosios vietos“.

Nustatyta, kad S. L. buvo išnaudojama iki 2016 m. spalio 21 d., todėl patikslinama V. A. kaltinime nurodyta data iki 2016 m. spalio mėnesio pabaigos (tikslus laikotarpis nenustatytas), bet tai kaltinimo esmės nekeičia. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad S. L. buvo išnaudojama prostitucijai adresu (duomenys neskelbtini), duomenų, kad ji buvo išnaudojama kitose vietose nėra, todėl iš V. A. kaltinimo, kaip neįrodyta, šalinama aplinkybė „bei kitose nenustatytose vietose“. Taip pat Iš V. A. kaltinimo šalinama kaip neįrodyta aplinkybė, kad jis perleido S. L. „ir jo bendrininkei V. L.“.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, kad V. A. iki 2016 m. gegužės 21 d., pasinaudodamas S. L. materialiniu priklausomumu, nes ji neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio, apgaule, melagingai žadėdamas įdarbinti ją viešbutyje kambarine bei gerą užmokestį, įkalbėjo ją iš K. miesto (tiksli vieta nenustatyta) vykti į Klaipėdos miestą pas jo pažįstamus, kurie turėjo suteikti jai gyvenamąjį plotą ir padėti įsidarbinti. S. L. sutikus ir nieko blogo neįtarus, V. A. iš anksto susitaręs su M. L., turėdami bendrą tikslą pelnytis iš S. L. prostitucijos, 2016 m. gegužės 21 d. prie prekybos centro ,,A.“, esančio (duomenys neskelbtini), perleido S. L. M. L., kad jis sudarytų sąlygas jai teikti seksualines paslaugas už piniginį atlygį bei dalį pelno perduotų jam. Tokiu būdu S. L., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio pabaigos iki 2016 m. spalio 21 d., buvo išnaudojama prostitucijai M. L. ir V. L. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), už tai V. A. turėjo gauti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio pajamas, kurias jam perduos M. L. už S. L. klientams suteiktas seksualines paslaugas.

Kaltinamasis V. A. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 1 dalį.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad M. L., panaudojant apgaulę, pasinaudodamas nukentėjusiosios socialiniu pažeidžiamumu, įgijo nukentėjusiąją S. L., žinodamas, kad ji bus išnaudojama prostitucijai.

Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos. Taigi šis nusikaltimas gali būti padaromas vienu iš šių būdų: organizuojant ar vadovaujant prostitucijai arba gabenant asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos.

Prostitucija – tai veikla už pinigus arba kitokia turtinė nauda lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant kitų asmenų lytinę aistrą. BK 307 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai. Aptartoje teisės normoje įtvirtinta kvalifikuota pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtis. Šios nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra prostitucijos organizavimas ir vadovavimas prostitucijai.

Prostitucijos organizavimu laikytina veikla nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių ar šalių, jų apgyvendinimą, koordinuojant ir kontroliuojant jų darbą ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai – tai asmenų, organizuojančių prostituciją, veiksmų koordinavimas, jų vaidmenų ir funkcijų nustatymas, konkrečių užduočių jiems skyrimas, pelno, gauto iš prostitucijos, skirstymas, lemiamo žodžio teisės turėjimas sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan.

Sąvadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Sąvadavimas gali būti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieška ir pan. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2014, 2K-466/2014).

M. L. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. L., įgijus S. L., turint tikslą nukentėjusiąją išnaudoti, sąvadauti, organizuoti, vadovauti prostitucijai bei gauti iš to pajamų, įkalbėjo ją teikti seksualines paslaugas. S. L. neturint jokio kito priimtino pasirinkimo, sutikus teikti seksualines paslaugas, iš jos buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, taip pat buvo nuolat stebima M. L. ir V. L., kad niekur nepabėgtų. Po to M. L. laikraštyje ,,V“ bei internetiniuose portaluose įdėjo skelbimus apie teikiamas seksualinio pobūdžio paslaugas. Seksualinių paslaugų teikimui M. L. ir V. L. sudarė sąlygas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), suteikė savo ryšio priemones, kad nukentėjusioji galėtų atsiliepti į pagal skelbimus skambinančiųjų skambučius. Stebėjo ateinančius ir išeinančius asmenis, kuriems buvo suteikiamos seksualinės paslaugos, paimdavo pinigus. Taip pat nustatė seksualinių paslaugų įkainius, t. y. 50 eurų už pusvalandį seksualinių paslaugų, iš kurių 10 arba 20 eurų pagal susitarimą turėjo likti nukentėjusiajai, tačiau visus S. L. gautus pinigus M. L. ir V. L. pasiimdavo sau. Esant nurodytoms aplinkybėms nukentėjusioji buvo išnaudojama prostitucijai iki 2016 m. spalio 21 d.

Anksčiau aptartais kaltinamųjų M. L., V. L. ir nukentėjusiosios S. L. parodymais nustatyta, kad po to, kai nukentėjusiosios S. L. valia jau buvo palaužta dėl jos pažeidžiamumo ir apgaulės, kaltinamieji įkalbėjo ją teikti seksualines paslaugas savo gyvenamojoje vietoje, adresu P(duomenys neskelbtini). Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro pateikta S. L. charakteristika nustatyta, kad dėl S. L. menko išsilavinimo, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, finansinio nestabilumo, pasinaudojant jos socialiniu pažeidžiamumu, buvo lengva manipuliuoti jos psichologine būsena ir apgaule įtraukti į prostituciją (t. 5, b.186). Nukentėjusioji S. L. parodė, kad būtent M. L. jai pasakė, kad V. A. ją apgavo, kad iš tikrųjų ji turės teikti seksualines paslaugas, atėmė jos telefoną, pasakė vyrų aptarnavimo kainas, kad už pusę valandos – 50 eurų, už valandą – 100 eurų. M. L. organizavo šių paslaugų teikimą. Jis spaudoje ir internetiniuose portaluose dėjo skelbimus apie seksualinio pobūdžio paslaugas, suteikė nukentėjusiajai ryšio priemones, kad ji galėtų atsiliepti į skambinančiųjų pagal skelbimus skambučius, stebėjo klientus, kontroliavo nukentėjusiosios elgesį, gautas pajamas iš prostitucijos. Tai, kad M. L. organizavo ir vadovavo prostitucijai, patvirtina rašytiniai įrodymai: kratos, adresu (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti daiktai: pinigų tikrinimo aparatas, 4 prezervatyvai, dvi radijo racijos, užrašų knygutė, du tušti reklaminiai skelbimai į laikraštį ,,V“, lombardo sutartis Nr.12149, 5 mobiliojo ryšio telefonai, 11 įvairių SIM kortelių, 14 SIM kortelių laikiklių be SIM kortelių, dvi vaizdo kameros; užrašų knygutėje rasti M. L. rankraštiniai įrašai apie gaunamas iš prostitucijos pajamas; M. L. mobiliajame telefone ,,Samsung Galaxy SIII Mini“, IMEI (duomenys neskelbtini), rasta fotonuotrauka bei skelbimas, kurie buvo įdėti tinklalapyje „Skelbiu.lt“, ir nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini); iš M. L. mobiliojo ryšio telefono paimta SIM kortelė, kurios abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini). S. L. pagal ATPK 182¹ straipsnio 1 dalį buvo nubausta du kartus už tai, kad 2016-06-01 ir 2016-10-14 adresu (duomenys neskelbtini), vertėsi prostitucija.

Iš nukentėjusiosios S. L. parodymų matyti, kad ji vykdė M. L. nurodymus iš baimės, nes žinojo, kad jis sėdėjo kalėjime už žmogžudystę, todėl bijojo dėl savo ir savo artimųjų saugumo, dirbo prostitute dėl patiriamo psichologinio smurto. Liudytojo D. J. parodymai, kad jis, supratęs, jog nukentėjusioji prievarta teikia seksualines paslaugas, padėjo jai pabėgti iš buto, leido pernakvoti savo namuose, „Sodros“ ir Darbo biržos pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji nenorėjo teikti seksualines paslaugas. Nustatyta, kad po pabėgimo S. L. apsigyveno nakvynės namuose, adresu, (duomenys neskelbtini), 2016-10-28 kreipėsi į darbo biržą, nuo 2017-01-25 iki 2017-04-15 dirbo VšĮ „S“, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios V. L. parodymais, kad ji kartu su S. L. teikė seksualines paslaugas, kad M. L. kontroliavo ir ją, ir jos uždirbamus pinigus. Nukentėjusiosios S. L. parodymai patvirtina, kad V. L. taip pat teikė seksualines paslaugas, ieškojo klientų, kad teikiant seksualines paslaugas klientui kartais būdavo abi. Nukentėjusioji S. L. ir kaltinamoji V. L. vienodai parodė, kad M. L. liepdavo vestis klientą į dušą, o pats tuo metu iškraustydavo kliento kišenes, kad M. L. sėdėdavo kitame kambaryje ir reikalavo gautus iš klientų pinigus paduoti jam pro durų plyšį, kad pinigus laikė savo seife ir juos skirstė savo nuožiūra, turėjo lemiamą žodį, sprendžiant ne tik su prostitucija susijusius klausimus, bet ir dėl jų laisvalaikio praleidimo. Iš liudytojo R. B. parodymų matyti, kad V. L. ir S. L. į jo naktinį barą ateidavo apie 4.30 val.–6.00 val. ryto, o prie baro automobilyje jų laukdavo M. L.. Kontroliuojant M. L. ir V. L. pokalbius ir trumpąsias žinutes telefonu gauti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad M. L. kontroliavo V. L. ir S. L. teikiamas sekso paslaugas, nurodydavo vesti klientus į dušą, kontroliavo klientų aptarnavimo laiką.

Susirašinėjimas 2016-07-26 nuo 15.05.00 val. iki 15.47.16 val. SMS žinutėmis tarp V. L. ir M. L.: ,, nuo šiol gyvensim atskirai. Intymių santykių tarp mūsų nebus, aš pasiimu 30 tu 20 e, 10 e daugiau nei r., aš nusprendžiau gyvensim atskirai, jei nesutinki tad kitur išsinuomosiu. Ir nereikia gazdint...“ ( V. L.), ,, O ką aš už dyką turėsiu saugoti tave“ (M. L.), ,,o tu galėsi už nuoma mokėti iš r. pinigų“ ,, tvarkoj už kiekviena paslauga mokėsi 5 e“ (M. L.) patvirtina V. L. parodymus, kad M. L. kontroliavo visus iš prostitucijos gaunamus pinigus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad M. L. veikė bendrininkų grupe su V. L., kadangi V. L. taip pat kaip ir nukentėjusioji S. L. teikė seksualines paslaugas klientams, turėjo iš to pajamų. Nors kaltinamoji V. L. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji užsiėmė prostitucija savo noru, bet 2016-10-23 06.30.36 (išeinantis pokalbis, V. L. skambina M. L.) pokalbio ištrauka: ,,gali melstis ir pareiškimas bus...Už tai kad yra dvi žaizdos, ir rytoj ekspertizė bus 100 procentų... Su šratai mane pašovei...“( V. L.), ,, tu jau sėsi į kalėjimą 100 procentų, tave R. jau sunaikino, tu esu niekas, tu esi suteneris, daugiau niekas“ ( M. L.), , a ne?“ (V. L.), ,,o kas tu? (M. L.), ,,tu pardavinėji ją ir mane, daugiau niekas“( V. L.), ,,o kas tu O kas tu? Tu vaiko neteksi, pamiršk vaiką“ (M. L.) parodo kitokį V. L. požiūrį ir tai kelia pagrįstas abejones dėl jos veikimo bendrininkų grupe su M. L. sąvadaujant, organizuojant ir vadovaujant prostitucijai, gaunant iš to nenustatyto dydžio pajamas.

NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus pažyma patvirtina, kad V. L. nustatytas keturiasdešimt proc. darbingumo lygis dėl ligos, atsiradusios iki 24 metų. Pagrindinė diagnozė – (židininė) (dalinė) simptomatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais (dažni priepuoliai). V. L. ir M. L. nuo 2013-03-29 iki 2015-03-31, nuo 2016-02-22 iki 2017-04-07 buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, o nuo 2017-05-17 įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir smurto artimoje aplinkoje.

Iš M. L. kaltinimo šalinama kaip neįrodyta aplinkybė, kad veikė bendrininkų grupe su V. L..

Baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad M. L. iki 2016 m. gegužės 21 d. susitarė su V. A., kad jis už pažadėtą sutartą atlygį perleis jam merginą tam, kad jis galėtų ją išnaudoti pelnydamasis iš jos prostitucijos. Po to, kai V. A., pasinaudodamas S. L. socialiniu pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, nes ji neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio, apgaule, melagingai žadėdamas įdarbinti ją viešbutyje kambarine bei gerą užmokestį, įkalbėjo ją iš K. miesto vykti į Klaipėdos m. pas jo pažįstamus, kurie turėjo suteikti jai gyvenamąjį plotą ir padėti įsidarbinti, o nukentėjusiajai S. L. sutikus su V. A. pasiūlymu, nukentėjusioji 2016 m. gegužės 21 d. buvo atgabenta prie prekybos centro ,,A.“, esančio (duomenys neskelbtini), kur M. L. susitiko su V. A. bei S. L.. Susitikimo metu, vykdant iš anksto aptartą planą, turėdamas tikslą išnaudoti nukentėjusiąją prostitucijai bei pelnytis iš jos prostitucijos, dalį pelno atiduodant V. A., M. L. iš V. A. įgijo S. L.. M. L., įgijęs S. L., turėdamas tikslą nukentėjusiąją išnaudoti bei gauti iš to pajamų, įkalbėjo ją teikti seksualines paslaugas. S. L., neturint jokio kito priimtino pasirinkimo, sutikus teikti seksualines paslaugas, iš jos buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, taip pat ji buvo nuolat stebima M. L., kad niekur nepabėgtų. Po to M. L. laikraštyje ,,V“ bei internetiniuose portaluose įdėjo skelbimus apie teikiamas seksualinio pobūdžio paslaugas. Seksualinių paslaugų teikimui M. L. sudarė sąlygas savo ir M. L. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, suteikė savo ryšio priemones, kad nukentėjusioji galėtų atsiliepti į skambinančiųjų pagal skelbimus skambučius. Stebėjo ateinančius ir išeinančius asmenis, kuriems buvo suteikiamos seksualinės paslaugos, paimdavo pinigus. Taip pat nustatė seksualinių paslaugų įkainius, t. y. 50 eurų už pusvalandį seksualinių paslaugų, iš kurių 10 arba 20 eurų pagal susitarimą turėjo likti nukentėjusiajai, tačiau visus S. L. gautus pinigus paimdavo M. L.. Esant nurodytoms aplinkybėms nukentėjusioji buvo išnaudojama prostitucijai iki 2016 m. spalio 21 d.

Tokiu būdu M. L., panaudodamas apgaulę, pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu, įgijo žmogų, žinodamas, kad nukentėjusioji bus išnaudojama prostitucijai, be to, suteikdamas ryšio priemones, parūpindamas gyvenamąjį plotą seksualinių paslaugų teikimui, kontroliuodamas S. L. gautas pajamas iš prostitucijos, sąvadavo, organizavo, vadovavo prostitucijai ir turėjo nenustatyto dydžio pajamų iš kito asmens prostitucijos. Kaltinamasis M. L. veikė tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų, jo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti. Kaltinamojo M. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, BK 307 straipsnio 2 dalį. V. L. buvo kaltinama tuo, kad įgijo žmogų panaudojant apgaulę, pasinaudodama nukentėjusiosios pažeidžiamumu siekdama, kad nukentėjusioji būtų išnaudojama prostitucijai, bei sąvadavo prostitucijai ir turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos, o būtent: V. L. iki 2016 m. gegužės 21 d., veikdama bendrininkų grupe su M. L., susitarė įgyti merginą, kurią jie išnaudos pelnydamiesi iš jos prostitucijos. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, M. L. susitarė su V. A., kad šis už pažadėtą sutartą atlygį perleis jam ir V. L. merginą tam, kad jie galėtų ją išnaudoti pelnydamiesi iš jos prostitucijos.

Po to, susitaręs su M. L., V. A. pasinaudodamas S. L. socialiniu pažeidžiamumu, dėl jos sunkios materialinės padėties, nes ši neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio, įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą, neturi socialinių įgūdžių, piktnaudžiaujanti alkoholiniais gėrimais, neturi gyvenamosios vietos, apgaule, melagingai žadėdamas įdarbinti ją viešbutyje kambarine bei gerą užmokestį, įkalbėjo ją iš K. miesto vykti į Klaipėdos m. pas jo pažįstamus, kurie turėjo suteikti jai gyvenamąjį plotą ir padėti įsidarbinti. Nukentėjusiajai sutikus su V. A. pasiūlymu, pastaroji 2016 m. gegužės 21 d. buvo atgabenta prie prekybos centro ,,A.“, esančio (duomenys neskelbtini), kur V. L. kartu su M. L. susitiko su V. A. bei S. L.. Susitikimo metu, vykdant iš anksto aptartą planą, turėdami tikslą išnaudoti nukentėjusiąją prostitucijai bei pelnytis iš jos prostitucijos, dalį pelno atiduodant V. A., V. L. ir M. L. iš V. A. įgijo S. L..

Tokiu būdu V. L. veikiant bendrininkų grupe su M. L., įgijus S. L., turint tikslą nukentėjusiąją išnaudoti, sąvadauti, organizuoti, vadovauti prostitucijai bei gauti iš to pajamų, įkalbėjo ją teikti seksualines paslaugas. S. L., neturint jokio kito priimtino pasirinkimo, sutikus teikti seksualines paslaugas, iš jos buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, taip pat buvo nuolat stebima V. L. ir M. L., kad niekur nepabėgtų. Po to M. L. laikraštyje ,,V“ bei internetiniuose portaluose įdėjo skelbimus apie teikiamas seksualinio pobūdžio paslaugas. Seksualinių paslaugų teikimui V. L. ir M. L. sudarė sąlygas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, suteikė savo ryšio priemones, kad nukentėjusioji galėtų atsiliepti į pagal skelbimus skambinančiųjų skambučius. Stebėjo ateinančius ir išeinančius asmenis, kuriems buvo suteikiamos seksualinės paslaugos, paimdavo pinigus. Taip pat nustatė seksualinių paslaugų įkainius, t. y. 50 eurų už pusvalandį seksualinių paslaugų, iš kurių 10 arba 20 eurų pagal susitarimą turėjo likti nukentėjusiajai, tačiau visus S. L. gautus pinigus V. L. ir M. L. pasiimdavo sau. Esant nurodytoms aplinkybėms nukentėjusioji buvo išnaudojama prostitucijai iki 2016 m. spalio 21 d.

Anksčiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad V. L., veikdama bendrininkų grupe su M. L., panaudojant apgaulę, pasinaudodama nukentėjusiosios pažeidžiamumu, įgijo žmogų, žinodama, kad nukentėjusioji bus išnaudojama prostitucijai, be to, veikdama bendrininkų grupe, suteikdama ryšio priemones, parūpindama gyvenamąjį plotą seksualinių paslaugų teikimui, kontroliuodama S. L. gautas pajamas iš prostitucijos, sąvadavo, organizavo, vadovavo prostitucijai ir turėjo nenustatyto dydžio pajamų iš kito asmens prostitucijos.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-455/2014).

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą, V. L. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį išteisintina, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl M. L. kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

Kaltinamasis M. L. kaltu dėl neteisėto nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijimo, gabenimo ir laikymo visiškai prisipažino, jo kaltė objektyviai įrodyta byloje surinkta ir ištirta rašytine medžiaga: Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada patvirtina, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, 2016-12-14 rastų ir paimtų kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,020 g.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas amfetamino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g. Kaltinamojo M. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl M. L. kaltinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį M. L. buvo kaltinamas tuo, jog neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o būtent:

M. L. iki 2016 m. gruodžio 11 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) viename iš kambarių, kur jo sutuoktinė V. L. teikė seksualines paslaugas už piniginį atlygį, įmontuota vaizdo kamera darė slaptus vaizdo įrašus apie privatų tyrimo metu nenustatytų asmenų gyvenimą – lytinį aktą, jiems apie tai nežinant, po to minėti įrašai buvo dedami ir saugomi jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono ,,Samsung Yateley Note 4“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), atmintyje. Tokiu būdu M. L. neteisėtai rinko informaciją apie privatų tyrimo metu nenustatytų asmenų gyvenimą, kol 2016 m. gruodžio 14 d, minėtą mobiliojo ryšio telefoną su išsaugotais vaizdo įrašais kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė Klaipėdos apskrities VPK policijos pareigūnai.

Pateiktas kaltinimas buvo grindžiamas M. L., V. L. parodymais ir M. L. mobiliojo ryšio telefone išsaugotais dviem vaizdo įrašais. Iš M. L. ir V. L. parodymų matyti, kad vaizdo kameras koridoriuje ir kambaryje, kuriame buvo teikiamos seksualinės paslaugos už atlygį, įrengė M. L.. V. L. patvirtino, kad apie įrengtas vaizdo kameras ir filmavimą žinojo, jos buvo skirtos saugumui užtikrinti. Bylos medžiaga nustatyta, kad seksualines paslaugas tyrimo nenustatytiems asmenims bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. spalio 21 d. teikė ir V. L., ir S. L., tačiau jokių išsaugotų vaizdo įrašų, kuriuose tai būtų fiksuota, nėra. M. L. priklausančiame mobiliojo ryšio telefone buvo rasti du nespalvoti vaizdo įrašai, kurie buvo įrašyti 2016-12-11 laikotarpiu nuo 04.24 val. iki 04.26 val. ir nuo 09.12 val. iki 09.14 val., kur nufilmuota V. L. su tyrimo nenustatytu asmeniu, atliekantys lytinį aktą. Taigi nėra pagrindo netikėti M. L. parodymais, kad vaizdo kameros buvo skirtos seksualines paslaugas teikiančio asmens saugumui užtikrinti.

BK 167 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Iš M. L. pateikto kaltinimo matyti, kad jis iš esmės kaltinamas tuo, kad darė slaptus vaizdo įrašus apie privatų tyrimo metu nenustatytų asmenų gyvenimą – lytinį aktą, jiems apie tai nežinant, po to minėti įrašai buvo dedami ir saugomi jam priklausančio mobiliojo ryšio telefone. Jokių duomenų apie tai, kad M. L. identifikavo vaizdo įraše fiksuotus asmenis, nėra, kaip ir nėra nuo M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų, todėl nesant tikslo rinkti informaciją apie konkretaus fizinio asmens privatų gyvenimą, jo padarytoje veikoje nėra BK 167 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. M. L. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl A. V. kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

A. V. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent:

A. V. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2016 m. liepos 19 d., tikslesnė data nenustatyta, pro neužrakintus vartus įsibrovė į nenustatytam tyrimo metu asmeniui priklausančio nuosavo namo aptvertą teritoriją, esančią Klaipėdos r., tikslesnė vieta nenustatyta, kur iš aptvaro pagrobė jorkšyro terjero veislės šunį.

Kaltinimas buvo grindžiamas A. V. prisipažinimu, M. L., V. L., S. L. parodymais ir rašytine medžiaga: J. T. veterinarinės klinikos pateiktais duomenimis, kad M. L. ir V. L. 2016-07-20 šioje klinikoje identifikavo du jorkšyro terjero veislės šunis (patelė, gimimo data 2015-10-05, vardas L., patinas, gimimo data 2015-10-16, vardas B.) bei Gyvūnų registravimo pažyma, kad 2016-07-20 M. L., gim. (duomenys neskelbtini), registravo ir ženklino (mikroschema) jorkšyro terjero veislės šunį, patelę, auksinės / plieninės spalvos, vardu Lolita, gim. (duomenys neskelbtini), gyvūno įsigijimo data 2016-06-14.

Ir teisminio nagrinėjimo metu, ir ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad jam patiko S. L., ji norėjo šuniuko, todėl jis Klaipėdos rajone (tiksliau nurodyti negali) nuėjo į tvora aptverto namo kiemą, kur iš aptvaro paėmė jorkšyro terjero veislės šuniuką, kaip vėliau paaiškėjo, patelę, ir atidavė S. L.. Iš M. L., V. L. ir S. L. parodymų matyti, kad jie A. V. laukė automobilyje, tikslios vietos, iš kur buvo paimtas šuo, nė vienas nurodyti negali. Atlikus nukentėjusiosios S. L. parodymų patikrinimą (duomenys neskelbtini), ieškomas kiemas nebuvo rastas. Nusikaltimo padarymo vieta, kaip ir nuo nusikaltimo padarymo galbūt nukentėjęs asmuo ar asmenys, nebuvo nustatyta. Pagal byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus taip pat negalima nustatyti nusikaltimo padarymo vietos, laiko, nukentėjusio asmens, o nesant pavogto šuns, nežinomas padarytos žalos dydis. Iš kaltinamųjų M. L. ir V. L. parodymų matyti, kad jie nurodė skirtingas A. V. galbūt pavogto šuns nepažįstamiems asmenims pardavimo sumas: 50 eurų, 100 eurų ar 150 eurų.

Atsakomybė už turto pagrobimą diferencijuota pagal turto vertę, todėl nesant nustatytos pavogto šuns vertės negalimas veikos perkvalifikavimas pagal kitas BK 178 straipsnio dalis.

Be to, iš specialisto išvados matyti, kad A. V. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale nuo 1976 m. iki 2000 m. gydėsi 7 kartus, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas su ryškiais elgesio pakitimais (parasuicidiniai bandymai), nuo 2000-03-24 diagnozė perkvalifikuota į „lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio pakitimu“. Duota išvada, kad dėl jam nustatyto lengvo protinio atsilikimo su ryškiais elgesio pakitimais, atsižvelgiant į jam inkriminuojamos veikos pobūdį, šiuo konkrečiu atveju netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje, reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, o kaltės įrodinėjimo našta baudžiamajame procese tenka kaltinančiai institucijai. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o kilusios abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuotina, kad A. V. veikoje nėra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties. A. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji S. L. iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė civilinį ieškinį dėl 25000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų V. A., M. L. ir V. L. (t. 5, b. l. 159–163). Teisiamojo posėdžio metu S. L. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 25000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų M. L. ir V. L. (t. 5, b. l. 188–189).

Pagal BPK 112 straipsnio 3 dalies nuostatas civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, todėl teismas nemato pagrindo, esant pareikštam ieškiniui keliems solidariems atsakovams, neleisti civiliniam ieškovui atsisakyti ieškinio vienam iš atsakovų.

Teismas konstatuoja, jog S. L. tik eliminuoja vieną atsakovą, bet neturtinės žalos patyrimo motyvus nurodo analogiškus abiejuose ieškiniuose, t. y. kad dėl išnaudojimo prostitucijai, psichologinio smurto, nes buvo grasinama, kad jeigu ji dings, vis tiek bus surasta, o tada ir jai, ir jos artimiesiems bus blogai, dėl jos valios palaužimo, orumo ir garbės paniekinimo, ji patyrė potrauminį stresą. Ji nuolat jaučia didelę baimę dėl savo saugumo, bijo kaltinamųjų, bijo su jais susitikti, bijo viena išeiti į gatvę, patiria gėdos, nerimo ir bejėgiškumo jausmus. Dėl patirtų emocinių sutrikimų jai labai sunku adaptuotis socialinėje aplinkoje, pasitikėti žmonėmis, užmegzti brandžius socialinius santykius. Dėl patirto didelio streso bei nervinės įtampos, išgyvenimų jai pablogėjo / sutriko miegas, pasidarė perdėtai jautri, dėl to lankė psichologo konsultacijas. Nurodo, kad yra kompensaciją didinantys faktoriai – kaltinamųjų susitarimas išnaudoti nukentėjusiąją prostitucijai, jos vertimas paklusti ir tenkinti jų norus yra laikomas amoraliu veiksmu ne tik dėl žeminančios išraiškos, bet ir dėl padarinių – ilgam, o kartais ir visam laikui, suniekinto žmogaus orumo, išbalansuotų vertybių, primesto gyvenimo. Padarytą neturtinę žalą įvertina 25000 eurų suma ir mano, kad kompensaciją mažinančių faktorių nėra.

BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

CK 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.279 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo negali reikalauti iš visų už žalą atsakingų asmenų daugiau, negu jis galėtų reikalauti, jeigu atsakingas būtų tik vienas asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu S. L. parodė, kad M. L. ją supurtė, ji jo bijojo, jautė psichologinį smurtą dėl to, kad reikėjo dirbti tokį darbą. Patyrė „nekokius“ išgyvenimus, jautėsi pažeminta, išnaudota, patyrė stresą.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo M. L. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji S. L. patyrė neturtinę žalą. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro pateikta informacija nustatyta, kad konsultuojant nukentėjusiąją jaučiamas nerimas dėl ateities, ji bijo, kad nusikaltėliai gali jos ieškoti, jai sunku pasitikėti žmonėmis, jaučiasi nesaugiai viena išėjusi į gatvę, naktimis kankina nemiga, todėl jai rekomenduotina ilgalaikė kompleksinė pagalba, siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę (t. 5, b. l. 186). Kitų duomenų dėl S. L. gydymo, psichologinės pagalbos, konsultavimo negauta.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Įvertinus visus byloje esančius duomenis, nukentėjusiosios S. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, jos emocinę būklę teisminio nagrinėjimo metu, teismui nekyla abejonių, kad ji patyrė neturtinę žalą, bet nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra objektyvių duomenų, jog nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos ilgalaikės ir nepataisomos pasekmės, į tai, kad kaltinamasis M. L. turto neturi, o paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę jo galimybės dirbti ir atlyginti žalą yra minimalios, bei į tai, kad kaltinamoji V. L. išteisinama, neįrodžius jos dalyvavimo nusikalstamų veikų numatytų BK 147 straipsnio 1 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje, padaryme. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nustato 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisia iš kaltinamojo M. L..

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas). Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino visiškai, todėl tai laikytina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. A. padarė vieną sunkų, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, kaltinamasis M. L. padarė vieną sunkų, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, vieną apysunkį, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. A. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, 2015-08-25 buvo lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 9 mėnesių 12 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies (t. 4, b. l. 148–157), baustas už administracinius nusižengimus (t. 4, b. l. 144–147), dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesigydė, įskaitoje neįregistruotas (t. 4, b. l. 132–134, 136, 138), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įsigijęs verslo liudijimą (t. 4, b. l. 139), vedęs, turi du nepilnamečius vaikus (t. 4, b. l. 130).

Byloje esantys duomenys apie V. A. teistumus parodo, kad jis teigiamų išvadų nedaro, nesitaiso, nesiekia integruotis į visuomenę, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, padarė naują tyčinį sunkų nusikaltimą lygtinio paleidimo metu, todėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). 2018-05-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu V. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už dvi veikas) nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2014-03-27 Šiaulių apygardos teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrintą bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2018-09-06.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, V. A. skirtina BK 147 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas ne mažesnis nei bausmės vidurkis. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintina su 2018-05-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas atliktos bausmės laikas pagal ankstesnį nuosprendį ir V. A. taikytos kardomosios priemonės - suėmimo laikas nuo 2018-06-22, kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, kadangi neišnyko anksčiau nustatyti pagrindai taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę.

Kaltinamasis M. L. teistas, jo teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos padarymo metu 2016-05-10 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei dirbti arba registruotis darbo biržoje (t. 4, b. l. 87–97), baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo (t. 4, b. l. 87–86), 2017-09-07 Klaipėdos teismo psichiatrijos specialisto išvada nustatyta, kad M. L. dėl jam diagnozuotų emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo ir adaptacijos sutrikimo teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (t. 4, b. l. 76), dirba, UAB „A.“ charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 71), išsiskyręs, turi mažametį vaiką (t. 4, b. l. 69). 2018-06-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu M. L. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nubaustas areštu 30 parų, bausmę atliekant areštinėje. Nuosprendis įsiteisėjo 2018-10-05.

Paskirta bausmė turi būti veiksminga, todėl siekiant ne tik nubausti, bet ir taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, vertinant M. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis, laikytina, kad bausmės tikslų pasiekimui pakanka mažesnių nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Už baudžiamąjį nusižengimą skirtina bausmė – areštas. Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintina su 2018-06-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, taikant bausmių keitimo taisykles. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas M. L. sulaikymo laikas nuo 2016-12-14 iki 2016-12-15.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, leidžianti atidėti bausmės vykdymą, ir už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), tačiau vertinant M. L. asmenybę, jo teistumus, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti.

Nusikalstamos veikos padarytos iki 2017-10-06, todėl taikomos švelnesnės BK 63 straipsnio 4 dalies ir BK 47 straipsnio redakcijos, galiojusios nusikalstamų veikų padarymo metu (BK 3 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – tarnyba) Klaipėdos skyrius pateikė teismui 2018-05-04 Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2380, joje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 310,96 Eur (t. 5, b. l. 184). Ši suma valstybei priteistina iš kaltinamųjų V. A. ir M. L. lygiomis dalimis po 155,48 Eur iš kiekvieno kaltinamojo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusi medžiaga (amfetaminas, bendras kiekis – 0,062 g), saugoma pagal kvitą Nr. A3-13350 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, sunaikintina; po cheminio tyrimo likę 2 paketai, tuščias plastikinis maišelis ir elektroninės svarstyklės; rudas popierinis vokas, kuriame yra 13 vnt. mobiliojo ryšio telefonų SIM kortelių laikiklių, 4 prezervatyvai, du lapai – skelbimų užsakymams „V. E.“, languoto popieriaus užrašų knygutė, dvi racijos „Secor“, 11 vnt. SIM kortelių ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4“, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, sunaikintini.

Vokas, kuriame keturi vokai su kompaktiniais diskais: voke Nr. 1 – 12 kompaktinių diskų, kuriuose informacija iš mobiliųjų ryšių telefonų, voke Nr. 2 – 7 kompaktiniai diskai, kuriuose išslaptintų pokalbių informacija, voke Nr. 3 – 1 kompaktinis diskas, kuriame S. L. apklausa teisme, voke Nr. 4 – 4 kompaktiniai diskai prie pokalbių suvestinių, paliktinas saugoti prie bylos. Pasibaigus nuosprendžio kasacinio apskundimo terminui, 24 kompaktiniai diskai sunaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2018-05-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti bausmės, atliktos pagal 2018-05-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį, laiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2018 m. birželio 22 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

M. L. (M. L. ) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimus, numatytus BK 147 straipsnio 1 dalyje, BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmes:

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštą dvidešimčiai parų;

pagal BK 147 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti M. L. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2018-06-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus 15 dienų laisvės atėmimo, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. S. L. priteisti 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo iš M. L..

Priteisti iš kaltinamųjų V. A. ir M. L. valstybei po 155,48 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

M. L. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. L. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.

A. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. V . skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – medžiagą (amfetamino bendras kiekis 0,062 g), saugomą pagal kvitą Nr. A3-13350 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. 2 paketus, tuščią plastikinį maišelį ir elektronines svarstykles; rudo popieriaus voką, kuriame yra 13 vnt. mobiliojo ryšio telefonų SIM kortelių laikiklių, 4 prezervatyvai, du lapai – skelbimų užsakymams „V. E.“, languoto popieriaus užrašų knygutė, dvi racijos „Secor“, 11 vnt. SIM kortelių ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4“, saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Voką, kuriame keturi vokai su kompaktiniais diskais: voke Nr. 1 – 12 kompaktinių diskų, kuriuose informacija iš mobiliųjų ryšių telefonų, voke Nr. 2 – 7 kompaktiniai diskai, kuriuose išslaptintų pokalbių informacija, voke Nr. 3 – 1 kompaktinis diskas, kuriame S. L. apklausa teisme, voke Nr. 4 – 4 kompaktiniai diskai prie pokalbių suvestinių, palikti saugoti prie bylos. Pasibaigus nuosprendžio kasacinio apskundimo terminui, 24 kompaktinius diskus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.