Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-407-1007/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
1-407-1007/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
V. P.
Advokatai
Albertas Kruminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-407-1007/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19697-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4; 2.3.6.4.6 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Deimantei Petrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui,kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui Albertui Kruminui,

teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, našlys, neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensininkas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

2019 m. gegužės 12 d., apie 17 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810“ nustatytas 2,11 promilės neblaivumas, vairavo jam priklausančią transporto priemonę Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir, įvažiuodamas į stovėjimo aikštelę, kliudė ten stovėjusį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė, ko pasekoje apgadino svetimą automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Nurodė, kad minėtą 2019 m. gegužės 12 d. buvo sode Dabikinės sodų bendrijoje, apie 16 val. 00 min. su kaimynu išgėrė apie pusę stiklinės 30 procentų stiprumo likerio ir, praėjus kelioms minutėms, sėdo už savo automobilio „Audi 80“ vairo važiuoti namo. Nurodė Akmenės mieste dar sustojęs prie parduotuvės „Grūstė“, kur įėjo nusipirkti cigarečių, o iš parduotuvės pasuko į savo gyvenamojo daugiabučio namo kiemą. Praleidęs priešais atvažiuojantį automobilį, pasuko į automobilių stovėjimo aikštelę dešinėje, tačiau, pasak jo, staiga sutriko automobilio sankabos funkcijos, dėl ko jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį kitą automobilį. Išlipęs iš savo transporto priemonės, paaiškino, iš karto nuėjęs ieškoti apgadinto automobilio savininko, kuriam prisipažino apgadinęs automobilį. Apžiūrėję apgadinimus abu užpildė eismo įvykio deklaraciją ir minėto automobilio savininkas iškvietė policijos patrulių ekipažą, jo nuomone, užuodęs nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Alkoholio kiekio matuokliu jo neblaivumas buvo tikrintas du kartus, antruoju ir buvo nustatytas 2,11 promilės neblaivumas. Kaltinamasis nurodė nuo 1972 metų dirbęs vairuotoju, niekada nebaustas administracine tvarka, neteistas, nors ne kartą tikrintas alkotesteriu, tačiau nė karto nevairavęs neblaivus, taip neatsakingai, teigė, pasielgęs pirmą kartą, savo veiksmus vertinąs labai blogai ir dėl savo elgesio labai apgailestaująs. V. P. papildė, jog yra pensininkas, jo gaunamos pajamos – 300 Eur pensijos, nuosavybės teise jam priklauso butas, sodo sklypas ir minėtas 1987 m. gamybos automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu apklaustas A. P. patvirtino pateikęs prašymą perduoti brolį V. P. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nes yra vertas teismo pasitikėjimo ir galėsiąs daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2019 m. gegužės 12 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 17 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) kieme V. P., būdamas neblaivus (pirmuoju tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,29 promilės, antruoju – 2,11 promilės neblaivumas) vairavo savo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino kitą transporto priemonę – automobilį „VW Passat‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl eismo įvykio užpildyta eismo įvykio deklaracija), V. P. sulaikytas įvykio vietoje, jo automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Evaldas Numsėdis parodė, kad minėtą dieną į jo namus (duomenys neskelbtini), atėjęs nepažįstamas vyriškis kažką nerišliai pasakojo apie jo automobilį. Iš nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių bei sklindančio alkoholio kvapo suprato, jog vyriškis yra neblaivus. Pokalbio metu išėjęs į lauką pamatė, jog apgadintas šalikelėje stovėjęs jo automobilis „VW Passat‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini): įskilęs automobilio dešinės pusės galinis buferis, atšokusi metalinė apdailos juostelė, likę kito automobilio raudonos spalvos dažai. Automobilį apgadinęs vyriškis aiškino bandęs pasistatyti savo automobilį, tačiau dingę stabdžiai, dėl ko jis ir atsitrenkė į stovintį automobilį, o savininko duomenis sužinojęs iš parduotuvės darbuotojų. Paklaustas vyriškis jam patvirtino vairavęs neblaivus, tačiau išgėręs tik truputį alkoholio, po ko jis iškvietė policijos partrulių ekipažą (b. l. 48–49).

2019 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu – foto lentele patvirtina, kad įvykio vieta – kelkraštis (duomenys neskelbtini) pirmu įėjimu, kur užfiksuotas stovintis apgadintas automobilis „VW Passat‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei už jo – kaltininkui V. P. priklausantis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–24).

2019 m. gegužės 12 d. Neblaivumo nustatymo aktas bei Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija patvirtina, kad 2019 m. gegužės 12 d. 17 val. 11 min. V. P. nustatytas 2,29 promilės, o pakartoninio patikrinimo 17 val. 30 min. metu – 2,11 promilės neblaivumas (b. l. 26, 68–70).

2019 m. gegužės 12 d. sprendimu V. P. 17 val. 30 min. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas, paimtas iš savininko ir perduotas pristatyti į automobilių saugojimo aikštelę Mažeikių rajone, Krucių kaime (b. l. 28–29, 30).

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. P. (b. l. 67).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama V. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina liudytojo parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti. V. P. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: suvokė, jog automobilį vairuoja neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamojoje byloje pateiktas A. P. prašymas atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu A. P. paaiškino sutinkantis laiduoti už savo brolį V. P., mano esąs vertas teismo pasitikėjimo, nes turi šeimą, augina tris vaikus, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba automechaniku AB (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas už du menkaverčius teisės pažeidimus, baudas sumokėjęs bei galėsiąs daryti broliui teigiamą įtaką, nes su juo bendrauja dažnai, apie šį įvykį kalbėjo taip pat ir tokį jo elgesį smerkia. Patikslino, kad judviejų su broliu pavardės šiek tiek skiriasi dėl gimimo liudijime anuomet padaryto rašymo apsirikimo.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad A. P. nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas du kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Kaltinamasis V. P. taip pat prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik joms esant yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad laiduotojas A. P. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką V. P.. Atsižvelgtina į tai, kad V. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai nėra, administracine tvarka nebaustas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, pensininkas, civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos byloje nepareikštas. Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad V. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojo A. P. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2010 m. kovo 8 d. Nr. 2K-103/2010, 2013 m. lapkričio 12 d. 2K-431/2013, 2014 m. spalio 14 d. 2K-401/2014 ir kt.).

Atsižvelgtina į tai, kad V. P. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 2,11 promilės neblaivumas, neteisėti V. P. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nes vairuodamas neblaivus jis atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį trečiajam asmeniui priklausantį automobilį ir jį apgadino. Tačiau pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nė karto nebaustas administracine tvarka, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas, nes iškart po sukelto eismo įvykio apie tai pats informavo trečiąjį asmenį, atvykusiems policijos pareigūnams prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailėjosi, yra pensininkas. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas.

Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, esant pagrindui, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi, turto konfiskavimas – imperatyvi norma. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 2K-339/2008, 20011 m. lapkričio 15 d. Nr. 2K-463/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Nuo 2017 m. sausio 1 d. (su vėlesniais baudžiamojo įstatymo pakeitimais) kriminalizavus transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai vairuotojui nustatomas 1,5 ar daugiau promilių neblaivumas, siekiama didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač tiems, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir padaroma nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teismo nuomone, nėra įmanomas. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaiką bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, kartu ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Narinėjamu atveju automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. V. P. veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, juolab kad dirbo vairuotoju nuo 1972 metų, kaip pats nurodė, t. y. turėdamas didesnį nei 45 metų vairavimo stažą, todėl neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, V. P. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas laikytinas pagrįstu ir taikytinas (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatomis, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis bei atsižvelgus į 2019 m. gegužės 15 d. Telšių AVPK Valdymo organizavimo skyriaus vyresniosios specialistės tarnybinį pranešimą dėl patirtų išlaidų ikiteisminiame tyrime ir jo priedą (2017 m. gegužės 25 d. Sutartį Nr. 86-ST2-26), o taip pat prokuroro prašymą, transporto priemonės – automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo – 50,15 Eur ir saugojimo išlaidos – 25,60 Eur (skaičiuojamos po 0,80 Eur už vieną parą nuo pirmos saugojimo paros – 2019 m. gegužės 13 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš V. P. Telšių AVPK naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir 2019 m. gegužės 12 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 149 nuvežtas ir saugomas Mažeikių rajone, Krucių kaime, konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;

– automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;

– V. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5, 6 punktais, automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidas – 50,15 Eur (penkiasdešimt eurų 15 ct) ir saugojimo išlaidas 25,60 Eur (dvidešimt penkis eurus 60 ct), skaičiuojamas po 0,80 Eur už vieną parą nuo pirmos saugojimo paros – 2019 m. gegužės 13 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš V. P. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą įvykio vietos apžiūros metu ir 2019 m. gegužės 12 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 149 nuvežtą ir saugomą Mažeikių rajone, Krucių kaime, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;

– V. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti V. P., kad proceso išlaidas privaloma sumokėti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje „SEB bankas“.

Išaiškinti V. P., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. P., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. P. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar V. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžio nuorašą V. P. įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė