Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-26 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Astron Baltic“ ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“, tretiesiems asmenims V. R., R. R. dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti vienašališką lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)bei Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jų pakeitimais, nutraukimą neteisėtu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui iš ieškovo perimti pagal lizingo sutartis naudojamą turtą – komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), paliekant jas naudotis ieškovui, komercinei ūkinei veiklai vykdyti bei uždrausti atsakovui sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis dėl minėto turto.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-26 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, uždraudė atsakovui iš ieškovo perimti pagal lizingo sutartis naudojamą turtą – komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), paliekant jas naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti bei uždraudė atsakovui sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis dėl komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, t. y. pripažinus su atsakovu sudarytų lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtų, ieškovui atsinaujintų galimybė naudotis ir valdyti lizingo sutarčių dalyku esantį nekilnojamąjį daiktą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kaip ir iki lizingo sutarties nutraukimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis – sąžiningais įgijėjais, galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-26 nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovui perimti iš ieškovo pagal lizingo sutartis naudojamą turtą – komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), paliekant jas naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas pažeidė ekonomiškumo principą ir neatsižvelgė į atsakovo interesus, todėl visiškai nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui perimti iš ieškovo pagal lizingo sutartis naudojamą turtą, paliekant jį naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su būsimo ieškovo reikalavimais, be to riboja atsakovo teises labiau nei būtina. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, nes suteikia teisę ieškovui neatlygintinai naudotis atsakovo turtu. Klaipėdos apygardos teismas 2012-07-31 nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Astrom Baltic” dėl įpareigojimo grąžinti turtą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždraudė atsakovui UAB „Astron Baltic“ naudotis ieškovo turtu – patalpa, esančia (duomenys neskelbtini)patalpa, esančia (duomenys neskelbtini)ir įpareigojo atsakovą perduoti šį turtą saugoti ieškovui. Kadangi ši nutartis priimta vėliau, todėl ja turi būti vadovaujamasi, o skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Teigia, kad lizinguojamą turtą prižiūri ir naudoja savo veikloje, o atsakovui perėmus turtą, nebegalėtų vykdyti veiklos bei gauti pajamų, todėl negalėtų įvykdyti įsipareigojimų atsakovui bei kitiems kreditoriams. Naudojamas turtas yra apdraustas nuo sugadinimo ir praradimo. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais. Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-31 nutartis nedaro negaliojančios skundžiamos teismo nutarties.

Atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo 2012-07-26 nutarties dalį, kuria teismas uždraudė atsakovui perimti iš ieškovo pagal lizingo sutartis naudojamą turtą, paliekant jį naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atsakovo skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo, ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tos nutarties dalies, kuri nėra skundžiama.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų finansinių lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, spendžiant klausimą dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, tikslinga lizinguojamą turtą – patalpas palikti ieškovui naudotis jo ūkinėje – komercinėje veikoje, kad nebūtų apribota bei sutrikdyta ieškovo ūkinė – komercinė veikla. Nes galimai palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas - apribojus ieškovo ūkinę komercinę veiklą bei bylos nagrinėjimui užtrukus, ieškovui negalint vykdyti savo veiklos gali kilti bankroto grėsmė, tokiu atveju palankus ieškovui teismo sprendimas taptų iš esmės beprasmis. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nebūtinai turi turėti tokių įrodymų, užtenka vien įsitikinti, kad konkrečiu atveju galimai palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomas. Taigi, siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių – draudimą atsakovui iš ieškovo perimti lizingo sutarčių objektą, ir priešingai nei teigia atsakovas ši teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra susijusiu su pareikštais reikalavimais.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo principą bei šalių interesų pusiausvyrą, nes suteikė teisę ieškovui neatlygintinai naudotis atsakovo turtu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Ekonomiškumo principas glaudžiai susijęs su proporcingumo principu, pagal kurį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Turi būti atsižvelgta į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.

Ieškovas ieškiniu siekia, kad lizingo sutartys ir toliau būtų vykdomos, taip pat siekia galimybės naudoti savo veiklai lizinguojamą turtą, kad galėtų gauti pajamas ir galėtų vykdyti savo prievoles tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, tuo tarpu atsakovui neperėmus lizinguojamų daiktų, ši aplinkybė neturėtų tokios neigiamos įtakos atsakovo ūkinei-komercinei veiklai, lyginant su tuo, kokią neigiamą įtaką ieškovui turėtų minėto turto perdavimas atsakovui. Juo labiau, kad atsakovo veiklos sritis gana siaura ir iš esmės susijusi tik su finansinių paslaugų teikimu, todėl perėmęs lizingo sutartyse numatytą turtą, atsakovas patirtų papildomų išlaidų, susijusių su patalpų saugojimu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas lizingo davėjui priklausantį turtą niokoja ar kitaip mažina jo vertę. Priešingai, ieškovas pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad lizinguojamą turtą prižiūri, sumoka su jo išlaikymu susijusias visas išlaidas, lizinguojamas turtas yra apdraustas nuo sugadinimo ar praradimo. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais teiginiais, nes ieškovas yra suinteresuotas rūpintis lizingo sutartyse nurodytu turtu, nes tai tiesiogiai susiję su pareikštais ieškinio reikalavimais. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto argumentai, susiję su ekonomiškumo pricipo bei šalių interesų pažeidimu, yra nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis apelianto pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Astrom Baltic” dėl įpareigojimo grąžinti turtą, kuria siekiant užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ši apelianto nurodyta nutartis neturi jokios įtakos priimtos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes apeliacinės instancijos teismas tikrina priimtos nutarties teistumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į nutarties priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes. Be to, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti konkrečioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui iš ieškovo perimti pagal lizingo sutartis naudojamą turtą – komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), paliekant jas naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti, todėl skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-26 nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.