- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-316-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00805-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- K. S.
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-636-913/2020, kuria netenkintas atsakovės K. S. pareiškimas dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-10-30 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5458-913/2019 pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei K. S. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Atsakovė K. S. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. spalio 30 d. priimtą sprendimą už akių, kuriuo iš jos ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai priteista 626,74 Eur skolos, 220,58 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanos,19 Eur bylinėjimosi išlaidos, 5,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad 2019 m. spalio 15 d. darbovietės administracijai buvo įteiktas jai skirtas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, tačiau atsakovė juos gavo tik 2019 m. spalio 21 d. Atsakovė 2019 m. lapkričio 4 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį atsisakyta priimti. Bendrovė, kurioje dirba pareiškėja yra viena didžiausia Lietuvos bendrovių, todėl dokumentų įteikimas užtrunka ilgiau. Dokumentų įteikimo darbovietės administracijai data neturėtų būti tinkama procesinių dokumentų įteikimo data. Toks dokumentų įteikimas ir procesinių terminų skaičiavimas yra netinkamas, nes sutrukdė atsakovei pasinaudoti procesinėmis teisėmis. Mano, kad ieškinys iš dalies tenkintas nepagrįstai, kadangi nebuvo įvertinti argumentai, jog nuomos sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu, turto defektų šalinimo išlaidos priteistos nepagrįstai, jos grindžiamos sąskaita, kuri išrašyta ne nuomos davėjui ir ne ieškovui, o trečiam asmeniui, taip pat nuomos įsiskolinimas paskaičiuotas nepagrįstai, kadangi grąžinant automobilį nuomos davėjui, buvo susitarta, jog įsiskolinimas sudengiamas kaštais, kuriuos atsakovė patyrė šalinant perduoto automobilio defektus, dėl kurių automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2020 m. sausio 21 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad įstatyme įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
5. Nustatė, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Nepavykus įteikti atsakovei skirtų procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu adresu procesiniai dokumentai buvo siųsti ir įteikti atsakovei 2019 m. spalio 15 d. per darbovietės administraciją. Teismas, susipažinęs su atsakovės nurodytomis priežastimis, lėmusiomis tai, jog ji laiku nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, o vėliau dėl tų pačių priežasčių nespėjo laiku pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendė, jog nėra pagrindo jų vertinti kaip svarbių bei pateisinančių atsakovės pasyvumą procese. Pripažino, kad aplinkybė, jog atsakovės darbovietė ilgai užtruko perduodama procesinius dokumentus atsakovei, nesudaro pagrindo vertinti, jog teismas, suėjus procesiniam terminui bei atsakovei nepateikus į bylą atsiliepimo, neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo už akių. Pripažino, jog pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės dėl to, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nėra.
6. Taip pat teismas, įvertinęs atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomas aplinkybes, pripažino, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kuriais remiantis galėtų kilti abejonės dėl sprendimo teisėtumo. Teismas įrodymais nepagrįstu pripažino argumentą, jog sutartis buvo nutraukta abipusiu sutarimu ir dėl to bauda pagal Sutarties 10.8 punktą neturi būti taikoma. Šiuos argumentus paneigia UAB „mogo LT“ 2018 m. gruodžio 12 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo, adresuotas K. S., patvirtinantis, kad atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis, yra vienašališkai nutraukiama, dėl to atsakovė privalo padengti ne tik susidariusią (einamąją) skolą, tačiau taip pat sumokėti ir visus kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Pažymėjo, kad atsakovė iš esmės neginčija, jog ji nemokėjo įmokų pagal sutartį, o tai yra esminis sutarties pažeidimas pagal sutarties 13.1.3 punktą. Taip pat įrodymais nepagrįstais teismas pripažino atsakovės teiginius, kad grąžinant automobilį nuomos davėjui buvo susitarta žodžiu, jog nuomos mokesčio įsiskolinimas pilnai sudengiamas su 780 Eur transporto priemonės pagerinimo kaštais, kuriuos atsakovė patyrė šalinant perduoto automobilio defektus, trukdžiusius naudoti daiktą pagal paskirtį. Pažymėjo, kad atsakovei pareigą pateikti nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, numato CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Pripažino, kad iš esmės sutarties įvykdymo sąlygas keičiantis susitarimas su pradiniu kreditoriumi privalėjo būti įforminamas raštu, turėjo būti pateikiamai visi tokiam susitarimui reikalingi įrodymai, tačiau tokie įrodymai nepateikti nei pradiniam kreditoriui, nei teismui.
7. Nors atsakovė pateikė 2018 m. balandžio 30 d. paraišką remontuoti automobilį Nr. 2557/perdavimo – priėmimo aktą, iš kurios matyti, kad automobiliui ,,Ford transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas sankabos keitimas (darbų kaina 780 Eur), teismas sprendė, kad dokumentas pats savaime neįrodo teiginio, jog šia suma turėjo būti sumažintos nuomos mokesčių įmokos. Teismas vertino, kad atsakovė, priimdama automobilį iš UAB „mogo LT“, pasirašė priėmimo – perdavimo aktą Nr. PA25042018/0029, kuriame nurodyta, jog prieš priimant transporto priemonę ir (ar) transporto priemonės priėmimo metu defektų, kurie nebuvo aptarti pirkimo sutartyje nėra, žodžius „Nėra, be defektų“ savo ranka įrašė atsakovė. Be to, šalių sudarytos transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties 8.4.7. punktas numatė, jog automobilio gavėjas įsipareigoja savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti. Teismas pripažino, kad ši sutarties sąlyga aiškiai nurodo, jog po to, kai automobilis yra perduotas jo gavėjui, jo reguliariu remontu, priežiūra, aptarnavimu ir net kapitaliniu remontu privalo rūpintis automobilį išsinuomojęs asmuo. Todėl automobilio remontas (sankabos keitimas) automobilio eksploatavimo metu buvo atsakovės pareiga. Pažymėjo, kad sutarties sąlygos nenumato galimybės tokių išlaidų įskaityti kaip nuomos mokesčio.
8. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad turto defektų šalinimo išlaidos (350,44 Eur) nepagrįstai priteistos, nes grindžiamos sąskaita, kurioje tvarkomi dėl normalaus nusidėvėjimo atsirandantys defektai, taip pat sąskaita faktūra išrašyta praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko po transporto priemonės grąžinimo, transporto priemonės savininkas nurodomas UAB ,,Longo LT“, o ne UAB ,,mogo LT“. Pažymėjo, kad Transporto valdymo ir naudojimo sutarties 12.7. punktas, reglamentuojantis transporto priemonės valdymo ir naudojimo termino pabaigos teisines pasekmes, numatė, jog davėjui grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo šios sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Gavėjui nesilaikant šiame punkte aprašytų reikalavimų, davėjas turi teisę reikalauti gavėjo padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę. Sutarties 12.8. punktas nustato, kad davėjas turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis atlikti išsamią transporto priemonės patikrą ir pareikšti gavėjui pretenzijas dėl transporto priemonės grąžinimo metu nustatytų matomų ir nematomų trūkumų per 60 dienų nuo Grąžinimo – priėmimo akto pasirašymo dienos, nepaisant sutarties 12.6. punkto nuostatų. Teismas vertino ieškovo teiginius, kad pradiniam kreditoriui perduotas automobilis buvo išoriškai tvarkingas, tačiau atlikus jo techninę patikrą buvo nustatyti vizualiai nepastebimi gedimai, apie kuriuos atsakovė buvo informuota, tačiau su ieškovu neatsiskaitė, nustatyti automobilio gedimai (variklio purkštuko gedimas) negali būti vertinamas kaip normalus nusidėvėjimas, kadangi esant tokiam gedimui automobilis tinkamai ir nedarant dar didesnės žalos, negali būti eksploatuojamas. Teismas pripažino, kad PVM sąskaitos – faktūros išrašymo laikas, su kuriuo nesutinka atsakovė, pilnai atitinka sutarties sąlygas, nes sąskaita yra išrašyta nepraėjus 60 dienų laikotarpiui nuo transporto priemonės grąžinimo. 2019 m. sausio 17 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. GOD Nr. 0001433 nurodytas automobilio savininkas Longo LT UAB yra pradinio kreditoriaus UAB ,,mogo LT“ vardu veikiantis priklausomas tarpininkas, todėl PVM sąskaitos faktūros, išrašytos už transporto priemonės remontą pagrindu buvo priteistos turto vertės atstatymo išlaidos. 2018 m. balandžio 25 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties nuostatų analizė teismui leido daryti išvadą, kad atsakovė turėjo pareigą grąžinti trečiajam asmeniui automobilį tokios būklės, koks jis buvo perduotas atsakovei 2018 m. balandžio 25 d., o automobilio eksploatavimo metu atliktas automobilio remontas (sankabos keitimas) negali būti prilygintas automobilio pagerinimui.
9. Teismas pripažino, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra nurodyti įrodymai, turintys įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos būtinos sąlygos ir pareiškimas negali būti tenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
10. Atsakovė K. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2020 sausio 21 d. Utenos apylinės teismo Anykščių rūmų nutartį, išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
11. Nurodo, kad dokumentų įteikimas atsakovei per darbovietės administraciją procesinio dokumento įteikimo diena laikant jo įteikimo CPK 123 straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena, nepaisant to, kad procesiniai dokumentai nėra įteikiami asmeniškai ir asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu, savo esme yra įteikimo fikcija. Teismas nepagrįstai aplinkybės, kad atsakovės darbovietė ilgai užtruko perduodama jai procesinius dokumentus ir šie jai buvo perduoti pasibaigus procesiniams terminams, pripažino nesvarbia, nesilaikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalyje nurodytų protingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat teismas neatsižvelgė į EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, ko pasėkoje nebuvo pakankamai rūpestingas, kad atsakovei nebūtų užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu. Procesinių dokumentų įteikimo pažymose atsispindi data, kurią darbovietės administracija atsakovei įteikė procesinius dokumentus, be to, bendrovė yra viena didžiausių Lietuvoje ir jos administracija įsikūrusi kitame mieste nei dirba atsakovė, kas sudaro svarbų pagrindą numatyti, jog vėlesnis dokumentų įteikimas atsakovei kaip proceso šaliai apribos galimybę pasinaudoti procesinėmis teisėmis. Teismas turėjo atsižvelgti į išvardintas aplinkybes, pripažinti, kad šiuo atveju procesiniai dokumentai buvo įteikti netinkamai ir pasirūpinti, kad atsakovei nebūtų užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu.
12. Teigia, kad atsakovė priėmimo – perdavimo akte nurodė, jog transporto priemonė „Nėra be defektų“, todėl teismas netyrė šio įrodymo, nurodydamas, jog akte pažymėta „Nėra, be defektų“, veikė šališkai ir savavališkai pakeitė rašytiniame įrodyme egzistuojančias aplinkybes, jog automobilis perduotas jau su defektais ir netinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomotas. Vos po 5 kalendorinių dienų išrašyta 2018 m. balandžio 30 d. paraiška remontuoti automobilį Nr. 2557, iš kurios matyti, kad automobiliui už 780 Eur sumą buvo atliktas sankabos keitimas (defekto pašalinimas), pagrindžia faktą, kad transporto priemonė priėmimo – perdavimo akto pasirašymo metu nebuvo be defektų. Ieškovas nurodė, jog pradiniam kreditoriui perduotas automobilis buvo išoriškai tvarkingas, tačiau atlikus jo techninę patikrą buvo nustatyti vizualiai nepastebimi gedimai. Ši aplinkybė sudaro pagrindą kilti abejonėms, ar šių vizualiai nepastebimų gedimų nebuvo pasirašant priėmimo – perdavimo aktą. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis (lizingo išperkamosios nuomos sutartis), priėmimo – perdavimo aktai yra sudaryti tarp juridinio asmens (UAB „mogoLT“) ir fizinio asmens, vartojimo sutartims turi būti taikoma didesnė apsauga, tame tarpe teismo teisė ex officio spręsti dėl sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams pagal CK 6.228⁴ straipsnio nuostatas. Ieškovo argumentai, jog automobilis turėjo vizualiai nepastebimų defektų, bei tiesioginiai įrodymai: priėmimo – perdavimo aktas Nr. PA25042018/0029 (kuriame atsakovė nurodė, jog automobilis „Nėra be defektų“); 2018 m. balandžio 30 d. paraiška remontuoti automobilį Nr. 2557 (patvirtinanti, jog vos po 5 dienų nuo transporto priemonės priėmimo už 780 Eur. sumą buvo atliktas sankabos keitimas (defekto pašalinimas)), sukelia akivaizdžių ir protingų abejonių, ar transporto priemonė atsakovei nebuvo perduota su paslėptais/nepastebimais defektais, apie kuriuos pradinis kreditorius žinojo ir už kurių pašalinimą iš atsakovės priteistos išlaidos.
13. Mano, kad išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudarė abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas aplinkybes t. y. šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (patvirtina jog transporto priemonė buvo perduota su defektais) ir byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (nebuvo pasirūpinta, kad procesiniai dokumentai atsakovei būtų įteikiami neužkertant kelio pasinaudoti pasinaudoti procesinėmis teisėmis), o ieškovo nurodytos aplinkybės ir jos pateikti įrodymai vadovaujantis protingumo principu teismui turėjo sukelti rimtų abejonių (CPK 285 str. 3 d. 1 ir 4 punktai), dėl kurių teismas turėjo tenkinti prašymą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas PlusPlus Capital AS prašo skundo netenkinti.
15. Nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovės darbovietė ilgai užtruko perduodama procesinius dokumentus atsakovei, nesudaro pagrindo vertinti, jog teismas, suėjus procesiniam terminui bei atsakovei nepateikus į bylą atsiliepimo, neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo už akių. Nėra įrodymų, kad darbovietėje iš tikrųjų buvo uždelsta su faktiniu dokumentų perdavimu atsakovei. Dokumentų ir informacijos perdavimas yra nesunkiai įmanomas el. ryšių priemonėmis, nesvarbu, kokiu atstumu yra išsidėstę įmonės padaliniai, todėl neįtikinami argumentai, kad procesinių dokumentų perdavimas jai galėjo užtrukti tokį ilgą laiko tarpą. Nors ieškovė pateikė tik remonto darbų paraišką, tačiau nėra įrodymų, kad tie remonto darbai apskritai buvo atlikti ir atsakovė už juos sumokėjo nurodytą sumą. Kadangi pagal paraišką nustatytas sankabos gedimas, atsakovė, priimdama automobilį, aplinkybę, kad netinkamai dirba automobilio pavarų mechanizmas galėjo nustatyti. Tačiau ji nurodė, kad jokių defektų automobilis neturi. Teigdama, kad pagal susitarimą su pradiniu kreditoriumi atsakovės patirtos 780 Eur išlaidos turėjo būti išskaičiuotos iš nuomos mokesčio jį pilnai padengiant, atsakovė tokio susitarimo ar kitų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent prielaidas apie jo egzistavimą, nepateikė, kaip ir įrodymų, kad apie automobilio trūkumus būtų informavusi Mogo LT UAB. Aplinkybė, kad tik gavusi ieškinį atsakovė pradėjo kelti versijas, jog automobilis buvo perduotas netinkamos naudoti būklės, tik papildomai patvirtina, kad tai yra jos gynybinė pozicija.
16. Patikrinus atsakovės grąžintą automobilį buvo nustatyti jo variklio gedimai (variklio purkštuko gedimas), kas negali būti vertinama kaip normalus nusidėvėjimas. Esant tokiam gedimui automobilis tinkamai ir nedarant dar didesnės žalos jam pačiam, akivaizdu, kad negali būti eksploatuojamas. Atsakovė neginčija automobilio defektų, kurie buvo nustatyti grąžinus automobilį (ginčas kilęs tik dėl automobilio būklės jį perduodant atsakovei), todėl šių defektų šalinimui reikalingos lėšos pagrįstai priteistos. Remonto išlaidos, net jei ir būtų įrodyta, kad jos buvo patirtos po sutarties sudarymo, tektų pačiai atsakovei vadovaujantis CK 6.524 straipsniu, sutarties nuostatomis (8.4.7, 12.7 punktais).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
18. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog apie prasidėjusi teisminį procesą atsakovei buvo pranešta pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovės pateikti duomenys, nurodytos aplinkybės nėra pakankami, kad byloje būtų priimtas kitokio pobūdžio sprendimas. Atsakovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu.
21. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
22. Nustatyta, kad atsakovei K. S. skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti per darbovietės administraciją, darbovietėje jie gauti 2019 m. spalio 15 d., tačiau per nurodytą 14 dienų terminą atsakovė atsiliepimo nepateikė.
23. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
24. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad dokumentų įteikimas atsakovei per darbovietės administraciją procesinio dokumento įteikimo diena laikant jo įteikimo CPK 123 straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena, savo esme yra įteikimo fikcija, klaidingai interpretuoja kasacinio teismo išaiškinimus. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymo įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. Būtent tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą kasacinis teismas vertina kaip įteikimo fikciją. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018). Šiuo atveju atsakovei procesiniai dokumentai įteikti ne palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, bet išnaudojus numatytą įstatyme galimybę įteikti juos per darbovietės adminisraciją.
25. Nagrinėjamu atveju atsakovei procesiniai dokumentai įteikti per darbovietę, kur buvo gauti pasirašytinai bendrovės darbuotojos. Iš aptarto įstatyminio reglamentavimo matyti, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovės darbovietės administracijai yra tinkamas. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 5 daliai, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Byloje yra darbovietės raštas, pateiktas jau po sprendimo už akių priėmimo, kuriame nurodoma, kad atsakovei procesiniai dokumentai perduoti 2019 m. spalio 21 d., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pagal įstatymo nuostatas, procesinių dokumentų įteikimo atsakovei data laikytina 2019 m. spalio 15 d. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad darbovietės buveinė yra kitame mieste, joje dirba daug darbuotojų, nesudaro pagrindo spręsti, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti netinkamai. Pažymėtina, kad atsakovė gavusi procesinius dokumentus iš darbovietės, neinformavo teismo, jog procesiniai dokumentai jai įteikti 2019 m. spalio 21 d. ir tuo pačiu neteikė jokio prašymo pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą. Kadangi atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (2019 m. lapkričio 4 d. jos atsiliepimas į ieškinį nepriimtas), spręstina, kad, vertinant formaliuoju procesiniu aspektu, nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
26. Sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusiai procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą.
27. Apeliantė teigia, kad ji priėmimo – perdavimo akte nurodžiusi, jog transporto priemonė „Nėra be defektų“, tačiau šį įrašą teismas klaidingai vertino. Teigia, kad šis įrašas ir atsakovės pateikta 2018 m. balandžio 30 d. paraiška remontuoti automobilį Nr. 2557 (iš kurios matyti, jog automobiliui už 780 Eur sumą buvo atliktas sankabos keitimas (defekto pašalinimas)), pagrindžia faktą, jog transporto priemonė priėmimo – perdavimo akto pasirašymo metu nebuvo be defektų.
28. Sutiktina su apeliante, kad teismas klaidingai nurodė, jog atsakovės ranka minėtame priėmimo – perdavimo akte padarytas įrašas „Nėra, be defektų“, kadangi akte nėra atsakovės ranka pažymėto skyrybos ženklo (kablelio). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad akto 4 punkte numatyta: jeigu prieš priimant transporto priemonę ir (ar) transporto priemonės priėmimo metu buvo nustatyti transporto priemonės trūkumai (defektai), kurie nebuvo aptarti pirkimo sutartyje, juos reikalinga pažymėti toliau nurodytame paveikslėlyje ir/ arba surašyti žodžiais. Šiuo atveju nei paveikslėlyje, nei žodžiais defektai nenurodyti, todėl labiau tikėtina, kad atsakovė ranka atlikdama įrašą skyrybos ženklą praleido netyčia. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad priėmimo-perdavimo akte pažymėta, kad automobilis defektus turi. Be to, sutarties 4.2.2 punkte numatyta, kad transporto priemonę gavėjas išsirinko pats ir patikrino jos fizinę ir teisinę būklę bei statusą, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitikimą gavėjo poreikiams. Todėl pripažintina, kad apeliantės argumentai dėl galimų automobilio defektų automobilio priėmimo metu laikyti deklaratyviais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į UAB „mogo LT“ dėl automobilio defektų po sutarties sudarymo, ar reikalavusi nutraukti sutartį pagal 13.1.2 punktą, kai išaiškėja, jog transporto priemonė buvo perduota su trūkumais, kurie nebuvo aptarti, negalėjo būti žinomi ir sutartimi gavėjas už juos rizikos bei atsakomybės neprisiėmė, kai dėl šių trūkumų transporto priemone neįmanoma naudotis pagal paskirtį ir sutarties sąlygas.
29. Taip pat, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytos transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties 8.4.7. punktas numatė, kad automobilio gavėjas įsipareigoja savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti. Todėl būtent atsakovei teko pareiga remontuoti automobilį jo eksploatavimo metu.
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad įvertinus ieškovo teiginius, jog grąžintas automobilis turėjo vizualiai nepastebimų defektų, priėmimo – perdavimo akto įrašus bei 2018 m. balandžio 30 d. paraiškos remontuoti automobilį duomenis, būtų pagrindas teismui konstatuoti, jog transporto priemonė atsakovei perduota su paslėptais/nepastebimais defektais ir dėl to už defektų pašalinimą iš atsakovės nepagrįstai priteistos išlaidos.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nepateikia savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su šalių sutarties nutraukimu, nuomos mokesčio apskaičiavimu, pretenzijų pareiškimo terminų, defektų konstatavimu, todėl plačiau dėl šių pirmosios instancijos teismo argumentų nepasisakytina.
32. Kreipiantis su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neužtenka nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti priimto sprendimo už akių akivaizdų neteisėtumą, dėl kurio jis turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Pripažintina, kad tokių įrodymų ir argumentų atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
33. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 sausio 21 d. nutartį palikti nepakeista.