Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei K. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš teismui grąžintos pažymos matyti, kad atsakovei K. S. skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti per darbovietės administraciją (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti 2019-10-15 tinkamai (e. b. l.), tačiau per nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 25 d. atsakovas su UAB „mogo LT“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę, įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio įmokas. 2018 m. gruodžio 12 d. pradinė kreditorė nutraukė sutartį dėl esminių pažeidimų, t. y. atsakovui nemokant Sutartyje nustatytų įmokų. 2017 m. vasario 28 d. Skolų perleidimo sutarties pagrindu UAB „mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujajai kreditorei Risk Management Services OU, o ši 2017 m. kovo 1 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu 2019 m. balandžio 16 d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovą ieškovui.

Pažymėtina, kad perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku nemokėjo įmokų už transporto priemonės nuomą Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 13.9.1.2 punkte nurodyta, kad jeigu Sutartis nutraukiama dėl gavėjo (šiuo atveju – atsakovo) kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų bei atsakomybių gavėjas pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 276,30 Eur nuomos mokesčio yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.524 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Sutarties 8.4.7 punkte nustatyta, kad nuomininkas turi savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti. Sutarties 12.7. punkte nustatyta, kad grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo Sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Gavėjui nesilaikant šių reikalavimų iš jo gali būti pareikalauta padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę. Iš prie ieškinio pridėto 2019 m. sausio 17 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad transporto priemonės remonto darbų ir detalių kaina yra 350,44 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 350,44 Eur turto atstatymo išlaidų taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.524 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 220,58 Eur baudą ir 44,50 Eur delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis.). Nagrinėjamu atveju sutarties pažeidimas pasireiškė tiek įmokų už transporto priemonės nuomą nemokėjimu, tiek nuomininko pareigos techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą nevykdymu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kreditorius negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius. Iš Sutarties turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju sutartyje už tą patį pažeidimą įtvirtintos dvigubos netesybos, t. y. ir delspinigiai, ir bauda. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda) pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015), todėl nagrinėjamu atveju taikytinas įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą, tai delspinigiai (mažesnioji suma) įskaitytina į baudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistina 220,58 Eur bauda, o reikalavimas dėl 44,50 Eur delspinigių atmetamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo (2019 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis). Ieškovas, paduodamas ieškinį teismui, sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį (e. b. l.).Patenkinus ieškinį iš dalies (95 proc.), iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 19,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 80 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 5,82 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (e. b. l.), kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, įmonės kodas 11919806, naudai 626,74 Eur (šeši šimtai dvidešimt šeši eurai 74 centai) skolos, 220,58 Eur (du šimtai dvidešimt eurų 58 centai) baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 847,32 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,00 Eur (devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,82 Eur (penki eurai 82 centai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. (Įmokos kodas 5660).

Išaiškinti, kad atsakovė K. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti, kad ieškovas ,,PlusPlus Capital“ AS per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.