Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. S. pareiškimą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-10-30 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5458-913/2019 pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei K. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo siųsti ir įteikti 2019 m. spalio 15 d. per darbovietės administraciją. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2019 m. gruodžio 6 d., t. y. pasibaigus įstatymo numatytam 20 dienų terminui pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita - su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Kauno apygardos teismo apeliacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1207-413/2016).

Be to, pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-625-436/2015). Tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.

Teismas, susipažinęs su atsakovės nurodytomis priežastimis, lėmusiomis, jog ji laiku nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, o vėliau dėl tų pačių priežasčių nespėjo laiku pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia, jog šios priežastys nesudaro pagrindo jų vertinti kaip pateisinančių atsakovės pasyvumą procese, kadangi teismui nepavykus įteikti atsakovei skirtų procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu adresu, jie buvo siunčiami į atsakovės darbovietę, kadangi pagal Sodros duomenis atsakovė yra dirbanti, bei buvo tinkamai įteikiami atsakovės darbovietei. Ta aplinkybė, jog atsakovės darbovietė ilgai užtruko perduodama procesinius dokumentus atsakovei, nesudaro pagrindo vertinti, jog teismas, suėjus procesiniam terminui bei atsakovei nepateikus į bylą atsiliepimo, neturėjo teisinio pagrindo priimti atitinkamo procesinio sprendimo (šiuo atveju sprendimo už akių). Todėl teismas sprendžia, jog atsakovė nenurodė svarbių priežasčių, lėmusių jos pasyvumą byloje. Dėl to teismas sprendžia, jog pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės dėl to, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nėra.

Be to, įvertinęs atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kuriais remiantis galėtų kilti abejonės dėl sprendimo teisėtumo.

Dėl atsakovės pareiškime nurodyto argumento, jog sutartis tarp šalių buvo nutraukta abipusiu sutarimu, todėl bauda pagal Sutarties 10.8 punktą neturi būti taikoma. Pažymėtina, jog šis atsakovės argumentas nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl negali būti vertinamas, kaip sutarties sąlygas keičiantis susitarimas su pradiniu kreditoriumi. Priešingai, byloje esantys dokumentai akivaizdžiai paneigia šiuos atsakovės nurodomus argumentus, kadangi į bylą pateiktas UAB „mogo LT“ 2018-12-12 pranešimas dėl sutarties nutraukimo, adresuotas K. S., akivaizdžiai įrodo, jog dėl to, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienašališkai nutraukiama, o vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovė privalo padengti ne tik susidariusią (einamąją) skolą, tačiau taip pat sumokėti ir visus kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Be to, atsakovė iš esmės neginčija, kad ji nemokėjo įmokų pagal sutartį, o tai yra esminis sutarties pažeidimas pagal sutarties 13.1.3 punktą.

Taip pat atsakovė mano, kad nuomos įsiskolinimas paskaičiuotas nepagrįstai, kadangi grąžinant automobilį nuomos davėjui buvo susitarta žodžiu, kad įsiskolinimas sudengiamas kaštais, kuriuos ji patyrė šalinant perduoto automobilio defektus. Atsakovė teigia, jog transporto priemonė buvo grąžinta su pagerinimais (trūkumų, kurie kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį pašalinimais), šių pagerinimų kaštai – 780 Eur, kurie turėjo būti išskaičiuoti iš nuomos mokesčio bei pilnai padengti nuomos mokesčio įsiskolinimą. Teismas pažymi, jog ir šis atsakovės argumentas nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nepateikė šias jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nors tokią pareigą jai numato CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Akivaizdu, jog toks iš esmės sutarties įvykdymo sąlygas keičiantis susitarimas su pradiniu kreditoriumi negalėjo būti sudaromas vien tik žodine forma, o privalėjo būti įforminamas raštu, kartu turėjo būti pateikiamai visi tokiam susitarimui reikalingi įrodymai. Tačiau akivaizdu, jog tokie įrodymai pradiniam kreditoriui nebuvo pateikti, kaip ir nėra pateikiami teismui. Visa tai sąlygojo, jog pradinis kreditorius sutartį su atsakove nutraukė vienašališkai, jai nevykdant sutartinių įsipareigojimų.

Atsakovė K. S. prie pareiškimo pridėjo 2018-04-30 paraišką remontuoti automobilį Nr. (duomenys neskelbtini)/perdavimo – priėmimo aktą, iš kurios matyti, kad automobiliui ,,Ford transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas sankabos keitimas, darbų kaina 780 Eur. Tačiau šis dokumentas pats savaime neįrodo tų aplinkybių, kurios yra dėstomos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o būtent kad šia suma turėjo būti sumažintos nuomos mokesčių įmokos. Tokia išvada darytina iš to, kad pirma, priimdama automobilį iš UAB „mogo LT“, atsakovė pasirašė priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad prieš priimant transporto priemonę ir (ar) transporto priemonės priėmimo metu defektų, kurie nebuvo aptarti pirkimo sutartyje, „Nėra, be defektų“. Šiuos žodžius pati savo ranka įrašė atsakovė. O antra, šalių sudarytos transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties 8.4.7. punktas numatė, kad automobilio gavėjas įsipareigoja savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti. Ši sutarties sąlyga aiškiai nurodo, kad po to kai automobilis yra perduotas jo gavėjui, šio automobilio reguliariu remontu, priežiūra, aptarnavimu ir net kapitaliniu remontu privalo rūpintis automobilį išsinuomojęs asmuo. Todėl jei atsakovė ir atlikto automobilio remontą (sankabos keitimą) automobilio eksploatavimo metu, ji tai darė todėl, kad tokią jos pareigą numatė šalių sudaryta sutartis (sutarties 8.4.7. punktas), o šalių sudarytos sutarties sąlygos nenumato galimybės tokių išlaidų įskaityti kaip nuomos mokesčio.

Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog turto defektų šalinimo išlaidos (350,44 Eur) nepagrįstai priteistos, kadangi grindžiamos sąskaita, kurioje tvarkomi dėl normalaus nusidėvėjimo atsirandantys defektai, taip pat sąskaita faktūra išrašyta praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko po transporto priemonės grąžinimo, be to transporto priemonės savininkas nurodomas UAB ,,Longo LT“, o ne UAB ,,mogo LT“. Teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais, kadangi jie nėra pagrįsti. Šalių sudarytos Transporto valdymo ir naudojimo sutarties 12.7. punktas, reglamentuojantis transporto priemonės valdymo ir naudojimo termino pabaigos teisines pasekmes, numatė, kad davėjui grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo šios sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Gavėjui nesilaikant šiame punkte aprašytų reikalavimų, davėjas turi teisę reikalauti gavėjo padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę. Sutarties 12.8. punktas nustato, kad davėjas turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis atlikti išsamią transporto priemonės patikrą ir pareikšti gavėjui pretenzijas dėl transporto priemonės grąžinimo metu nustatytų matomų ir nematomų trūkumų per 60 dienų nuo Grąžinimo – priėmimo akto pasirašymo dienos, nepaisant sutarties 12.6. punkto nuostatų.

Ieškovas atsiliepime nurodė, jog pradiniam kreditoriui perduotas automobilis buvo išoriškai tvarkingas, tačiau atlikus jo techninę patikrą buvo nustatyti vizualiai nepastebimi gedimai, apie kuriuos atsakovė buvo informuota, tačiau su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nustatyti automobilio gedimai (variklio purkštuko gedimas) negali būti vertinamas kaip normalus nusidėvėjimas, kadangi esant tokiam gedimui automobilis tinkamai ir nedarant dar didesnės žalos, negali būti eksploatuojamas. PVM sąskaitos – faktūros išrašymo laikas, su kuriuo nesutinka atsakovė, pilnai atitinka šalių sudarytos sutarties sąlygas, nes sąskaita yra išrašyta nepraėjus 60 dienų laikotarpiui nuo transporto priemonės grąžinimo. 2019-01-17 PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas automobilio savininkas Longo LT UAB yra pradinio kreditoriaus UAB ,,mogo LT“ vardu veikiantis priklausomas tarpininkas, todėl ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos už transporto priemonės ,,Ford transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą pagrindu buvo priteistos turto vertės atstatymo išlaidos. Be to, 2018 m. balandžio 25 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turėjo pareigą grąžinti trečiajam asmeniui UAB „mogo LT“ automobilį ,,Ford transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokios būklės, koks jis buvo perduotas atsakovei 2018 m. balandžio 25 d., o automobilio eksploatavimo metu atliktas automobilio remontas (sankabos keitimas) negali būti prilygintas automobilio pagerinimui.

Teismas įvertinęs šias aplinkybes ir remdamasis tarp šalių sudaryta sutartimi 2019-10-30 priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 276,30 Eur nuomos mokesčio, 350,44 Eur turto vertės atstatymo išlaidų ir sutartyje numatytą 220,58 Eur baudą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra nurodyti įrodymai, turintys įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl konstatuotina, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos būtinos sąlygos ir pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287, 288, 290, 291 straipsniais,

nutaria:

Atsakovės K. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5458-913/2019, netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.