- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-598-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16968-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
- Ieškovas
- I. Y.
- Atsakovas
- A. Y.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Y. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Y. ieškinį atsakovui A. Y. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, kilnojamojo turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė teismo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2013 m. sausio 1 d., t. y. nuo kada šalys nustojo vesti bendrą ūkį; pripažinti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 265,00 Eur vertės), asmenine ieškovės nuosavybe; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę, o atsakovui – prigimtinę; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų E. S. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir H. M. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti su atsakovu bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo po 200 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės ir po 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės I. Y. ir atsakovo A. Y. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei I. Y. paliko santuokinę pavardę – Y., atsakovui A. Y. – prigimtinę pavardę – Y.; nustatė nepilnamečių vaikų H. M. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. S. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) I. Y.; nustatė atsakovo A. Y. bendravimo tvarką su nepilnamečiais H. M. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. S. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)): atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais jam ieškovę telefonu ir / ar trumpąja sms žinute informavus apie susitikimo datą ir laiką ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatomo su vaikais susitikimo, ieškovei kartu dalyvaujant atsakovo susitikimuose su vaikais; o atsakovas su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja nevaržomai, įvertinus vaikų dienos rėžimą; priteisė iš atsakovo A. Y. išlaikymą nepilnamečiams vaikams H. M. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. S. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 5 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymą uzufrukto teise paskyrė tvarkyti įstatyminę H. M. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. S. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) atstovę ieškovę I. Y.; priteisė iš atsakovo A. Y. nepilnamečiams vaikams H. M. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. S. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2018 m. spalio 5 d.; išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise paskyrė tvarkyti įstatyminę H. M. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. S. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) atstovę ieškovę I. Y.; pripažino ieškovės I. Y. vardu registruotą (duomenys neskelbtini) gamybos automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe; pripažino ieškovės vardu nuo 2009 m. birželio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise registruotą (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės I. Y. asmenine nuosavybe; priteisė ieškovei I. Y. iš atsakovo A. Y. 1 131,96 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo A. Y. 230 bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas vartojo alkoholį ir smurtavo prieš ją, ką patvirtina Kauno apylinės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. teismo baudžiamasis įsakymas, pagal kurį atsakovas pripažintas kaltu nežymiai sutrikdęs ieškovės sveikatą. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, kad vien tik atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl atsakovo alkoholio ir smurto vartojimo šalims gyvenant kartu. Ieškovė per šešerius metus į teisėsaugas institucijas dėl atsakovo neleistino elgesio prieš ją nesikreipė, į gydytojus ar psichologus taip pat, ji paaiškino, kad be aptarto smurto atvejo buvo dar vienas (prieš jai išvykstant iš (duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu, tik vienas kreipimasis į policiją atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo neįrodo, nes ieškovė pripažino, kad santuoka 2018 m. jau buvo nutrūkusi, šalys bendro ūkio nevedė nuo jos grįžimo gyventi į Lietuvą. Atsakovas savo kaltės nepripažino, jo nuomone, įtakos šalių šeimos santykių darnai turėjo tretieji asmenys (ieškovės šeima). Teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
4. Teismas šalių santuoką pripažinęs iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
5. Ieškovė I. Y., atstovaujama advokatės G. G., apeliaciniu skundu prašo 2018 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pakeisti, santuoką nutraukti dėl atsakovo A. Y. kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Ieškovę ir nepilnamečius vaikus itin sukrėtė 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykis, kuomet į ieškovės namus, esančius (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio atvyko atsakovas ir kelis kartus kumščiu sudavė ieškovei į šoną ir į galvą. Dėl to buvo nežymiai sutrikdyta ieškovės sveikata, jai buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kaklo raiščių patempimas. Po to smarkiai sutriko ne tik fizinė, bet ir psichinė ieškovės sveikata. Ji pradėjo jausti nuolatinį nerimą, baimę, dingo apetitas, pradėjo kankinti nemiga. Minėtas įvykis privertė ieškovę nutraukti santuoką su atsakovu, nes ieškovė bijo, kad toks ar panašus įvykis gali pasikartoti. Aplinkybė, kad būdamas santuokoje atsakovas A. Y. smurtavo prieš ieškovę I. Y., yra patvirtinta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu. Atsakovo A. Y. tyčinis žiaurus elgesys su sutuoktine, fizinio smurto panaudojimas jos atžvilgiu suponuoja išvadą, kad atsakovas pažeidė esmines sutuoktinio pareigas. Atsakovo smurtinis elgesys neginčijamai yra įrodytas įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu. Ieškovė įrodė sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo priežasčių, t. y. žiauraus smurtinio atsakovo elgesio ieškovės atžvilgiu, o atsakovui taikoma prezumpcija ir laikytina, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo A. Y. kaltės.
5.2. Atsakovas A. Y. nuo 2013 metų visiškai neteikė materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams H. M. Y. ir E. S. Y.. Šią aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl yra pagrindas nutraukti santuoką dėl atsakovo A. Y. kaltės dar ir dėl to, kad atsakovas visiškai nesirūpino savo šeima, materialiai neišlaikė ir nerėmė savo nepilnamečių vaikų. Ieškovei vienai teko rūpintis ir materialiai išlaikyti du nepilnamečius vaikus nuo 2013 metų pradžios. Toks atsakovo elgesys yra nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis. Atsakovas ne vienerius metus nevykdė savo imperatyvios įstatymuose numatytos prievolės materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas paduotas tik dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindų, nereiškiamas reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo. Nėra pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, todėl darytina išvada, kad apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria tarp šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas
Dėl santuokos nutraukimo pagrindų
8. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus.
9. Nustatyta, kad ieškovė 2018 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2013 m. sausio 1 d. kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, santuoka faktiškai nutrūkusi. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo santuokos pradžios iki ieškinio padavimo, šeima nebuvo išsiskyrusi, jis, nors gyveno (duomenys neskelbtini), nuolat atvykdavo į Lietuvą pas savo šeimą.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka 2018 m., t. y. tuo metu, kai užfiksuotas atsakovo smurto prieš ieškovę atvejis, jau buvo nutrūkusi nuo 2013 m. pradžios, šalys bendro ūkio nevedė.
11. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3dalis).
12. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
13. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas girtaudavo, ne kartą prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą (žiauriai su ja elgėsi), t. y. ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, ir tai sąlygojo neteisingas išvadas.
16. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog 2013 m. sausio mėn. ji su atsakovu pradėjo gyventi skyrium, nuo tada nevedė bendro ūkio. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir nurodė, kad nors gyveno skirtingose valstybėse, tačiau jis dažnai lankydavo savo šeimą, šeiminiai santykiai nebuvo nutrūkę. Įvertintina tai, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. S. Y.. Tokia aplinkybė patvirtina, kad po 2013 m. pradžios, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, jų šeiminiai santykiai nebuvo nutrūkę. Be to, iš liudytojo apklausos protokolo (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 24-25) matyti, kad ieškovė A. Y. įvardija kaip savo sutuoktinį, kuris grįžo namo, norėjo pasimylėti, konflikto metu jai priekaištavo, kad ji turi meilužių. Tokie byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad šalių santuokiniai ryšiai 2018 m. rugsėjo 2 d. nebuvo nutrūkę, nors šalys ir negyveno kartu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu santuokos nutrūkimas ir bendro ūkio nevedimas yra skirtingos kategorijos, kurios nors ir dažnai neatsiejamos, tačiau galimi atvejai, kai sutuoktiniai neveda bendro ūkio, tačiau nelaiko santuokos nutrūkusia.
17. Teismui nustačius, kad šalių santuoka nebuvo nutrūkusi tuo metu, kai užfiksuotas atsakovo smurtas ieškovės atžvilgiu, jis dėl smurto sutuoktinės atžvilgiu nuteistas, suponuoja išvadą, kad ieškovė įrodė, jog sutuoktinis santuokos metu nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir žiauriai elgėsi su sutuoktine. Todėl yra pagrindas pripažinti jį kaltu dėl santuokos nutrūkimo.
18. Nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeima. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys, nors kartu negyveno, ir nevedė bendro ūkio, tačiau jų santuoka nebuvo nutrūkusi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nuo 2015 m. spalio 5 d. neteikė vaikams išlaikymo, todėl priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu ta aplinkybė, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo, nėra pagrindas pripažinti jį palikus šeimą ir visiškai nesirūpinus šeima. Sutuoktiniai pasirinko gyventi skyrium. Tai buvo jų laisvas apsisprendimas. Patys sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti dėl jų tarpusavio santykių ir „rūpinimosi vienas kitu“ turinio. Šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą rūpintis savęs išlaikyti negalinčiais nepilnamečiais vaikais, tačiau šios pareigos nevykdė. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas atvykdavo į Lietuvą, lankė šeimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino.
19. Kartu pažymėtina, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė yra kalta dėl santuokos nutrūkimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutrūkimo pagrindų, iš atsakovo priteistinos visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, išskyrus žyminio mokesčio už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimą, dalį (45 Eur), t. y. 164 Eur žyminis mokestis ir 1 340,61 Eur išlaidos vertimams bei advokato pagalbai apmokėti.
21. Ieškovė už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Be to, turėjo 302 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą patenkinus šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti sprendimo rezoliucinės dalies antrą ir vienuoliktą pastraipas ir jas išdėstyti taip:
„Nutraukti ieškovės I. Y. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Y. (gimusio (duomenys neskelbtini)) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo A. Y. (gimusio (duomenys neskelbtini)) kaltės.“
„Priteisti ieškovei I. Y. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Y. (gimusio (duomenys neskelbtini)) 1 504,61 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidas.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.