Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, ir skirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, ir skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023-05-31 nuosprendžiu, kuriuo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir R. K. paskirta subendrinta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas R. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023-03-16 iki 2023-03-17 (dvi paros) bei bausmė iš dalies atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2023-05-31 nuosprendžiu. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista solidariai iš N. A. ir R. K. 10 538 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško išieškojimo, valstybės naudai.

Priteista iš R. K. valstybės naudai 505 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško išieškojimo. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas iki nuosprendžio įvykdymo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista N. A. apeliacinio skundo nepateikė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Apeliantas pažymi, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinių skundų ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apeliantų prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam R. K. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir skirdamas laisvės atėmimo bausmę, tinkamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. K. paskirta bausmės rūšis yra adekvati jo asmenybei, padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį.

9. BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. BK 201 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo bausmės.

10. Vertinant nuteistajam paskirtų bausmių rūšies bei dydžių pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. K. turi šeimą, yra dirbantis, neįgalus (nustatytas 50 proc. darbingumo lygis), padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikaltimą, todėl visiškai pagrįstai spręsta, kad ankstesnis teistumas nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Iš bylos duomenų (t. 4, b. l. 109-111, 112, 113) matyti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2023-05-10 sprendimu R. K. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-11-28 nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padarytas aiškus rašymo apsirikimas – nurodyta, kad R. K. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. Šio apsirikimo ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl ištaisytinas, nekeičiant nuosprendžio esmės - nurodant, kad R. K. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, o ne (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis.

12. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis R. K. anksčiau teistas du kartus, už analogiškas nusikalstamas veikas. R. K. nusikalto neišnykus teistumui, eilę kartų baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutiniu Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023-05-31 nuosprendžiu, R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atlieka paskirtą bausmę. Dėl šių duomenų teisėjų kolegija R. K. vertina kaip linkusią nusikalsti asmenybę, dėl ko konstatuotina, kad siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, pirmosios instancijos teismas R. K. tinkamai parinko griežčiausią BK 201 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, taip pat tinkamai parinko griežčiausią BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

13. Apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. kad pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad R. K. dėl abiejų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, dėl ko buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje be kitų alternatyvių bausmių, numatytas laisvės atėmimas iki ketverių metų. Taigi, teismas parinkdamas bausmės dydį, skyrė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 3 dalyje padarymą, parinkdamas bausmės rūšį, paskyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Šie duomenys patvirtina, kad teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

15. Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimai, dėl kurių jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padaryti atsitiktinai. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl manyti, kad sušvelninus jam pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 3 dalį paskirtos subendrintos bausmės rūšį, jos dydį galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apylinkės teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje ir BK 201 straipsnio 3 dalyje, subendrino apėmimo būdu ir paskyrė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos taikomos tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. BK 10 straipsnyje yra apibrėžiamos nusikalstamų veikų rūšys: nusikalstamos veikos skirstomos į baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 11 straipsnyje yra išdėstytos konkrečios nusikaltimų kategorijos, t. y. jų skirstymas į neatsargius ir tyčinius, o taip pat tyčinių nusikaltimų skirstymas (gradacija) pagal sunkumą pradedant nuo nesunkaus ir baigiant labai sunkiu nusikaltimu. R. K. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas, priskiriamos skirtingoms kategorijoms, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskyrus laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo padarymą, ši bausmė visiškai pagrįstai įvertinta kaip apimanti bausmę skirtą už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Taigi šiuo atveju, apylinkės teismas parinkdamas bausmių apėmimą, tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles.

17. Pažymėtina, kad BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri sumažinama vienu trečdaliu. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose R. K. ir N. A. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos taikytos pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-11-28 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta aiški aritmetinė klaida – nurodant, kad vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 2 metų 3 mėnesių bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Šios aritmetinės klaidos ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės ir neblogina nuteistojo padėties, kadangi galutinės subendrintos bausmės dydis nesikeičia – išlieka 2 metai. Todėl aritmetinė klaida ištaisytina, nekeičiant nuosprendžio esmės - nurodant, kad 2 metų 3 mėnesių bausmė sumažintina 1/3 ir nustatytina sumažinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Bausmė sumažinta vienu trečdaliu apskaičiuojama taip: 3+24 (1 metus sudaro 12 mėnesių), taigi 2 metai 3 mėnesiai yra 27 mėnesiai/3=9. 27-9=18. Taigi 2 metus 3 mėnesius sumažinus vienu trečdaliu lieka 18 mėnesių, t. y. 1 metai 6 mėnesiai.

18. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. K. paskirtą 1 metų 5 mėnesių (patikslinimas 1 metų 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu – Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023-05-31 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina taip pat vadovaudamasis BK 64 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. K. skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamas veikas padarė laikotarpiu nuo 2023-02-01 iki 2023-03-16, t. y. po Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendžio priėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendis įsiteisėjo 2023-05-31, todėl skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė su minėtu ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme turėjo būti bendrinama, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, o ne BK 63 straipsnio 9 dalimi ir kitomis šio straipsnio nuostatomis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. K. nagrinėjamoje byloje už atskiras nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę bendrinęs su Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023-05-31 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau pažymėtina, kad kai skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis), arba prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis arba, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis), tai yra, bet kokiu atveju kalbama apie neatliktą pagal ankstesnį nuosprendį bausmės dalį, o atliktos bausmės laikas, kaip tai yra BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytu atveju, nėra įskaitomas į paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio nuostatas, nenurodė pridedamos Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendžiu pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023-05-31 nuosprendžiu, paskirtos galutinės subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad R. K. Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023-05-31 nuosprendžiu, paskirtą 1 metų bausmę pradėjo atlikti 2023-06-29 (t.4, b. l. 91-95). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismo bausmių bendrinimo metu pridėta neatliktos bausmės dalis – 6 mėnesiai. Įvertinus tai, kad R. K. ankstesniu nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti 2023-06-29, o jame nurodyta bausmės pradžia nuo R. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, taigi skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienai R. K. buvo atlikęs 5 mėnesius ir 1 dieną paskirtos bausmės. Iš Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023-05-31 nuosprendžiu, paskirtos galutinės 1 metų laisvės atėmimo bausmės, atėmus atliktus 5 mėnesius ir 1 dieną matyti, kad likusi neatlikta bausmės dalis 2023-11-28 buvo 6 mėnesiai ir 26 dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pridėdamas dalį neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės klaidų nepadarė.

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas paskirtas bausmes, nusprendė taikyti nuteistajam palankesnį dalinį, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą. Įvertinus jau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, darytina pagrįsta išvada, kad apylinkės teismo pridėta ankstesniu teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis (6 mėnesiai) nėra per griežta. Taigi, vienintelė ir efektyvi priemonė R. K. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą yra paskirti nuteistajam realų laisvės atėmimą.

21. Nors skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad R. K. paskirtos bausmės, už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas, BK 199² straipsnio 1 dalyje ir BK 201 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bendrinama apėmimo būdu, tačiau nenurodė, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, o bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nurodė, jog vadovavosi BK 64 straipsnio 1 dalimi, nors turėjo nurodyti ir to paties straipsnio 3 dalį, šią bausmę bendrino su Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023-05-31 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tačiau, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. K. paskirtą bausmę bendrino ne su visa Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023-05-31 nuosprendžiu paskirta bausme, o su neatliktos bausmės dalimi. Dėl tokios neteisingos formuluotės skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmių bendrinimo keistinas. Taip pat naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria į R. K. galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2023-05-31 nuosprendžiu (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

22. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat yra išdėstytas prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skiriant bausmes BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-33-458/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatytą, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi R. K. pats savo noru neatvyko ir / ar nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo tik vieną, o būtent tai, kad R. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo. Nesant pagrindo paskirtą bausmę švelninti pagal BK 62 straipsnį, spręstinas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021 ir kt.).

25. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu yra kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019).

26. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, padėjo atskleisti nusikalstamas veikas duodamas išsamius parodymus, yra vedęs, dirbantis, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų nedarbingumas) taip pat nelaikytinos išimtinėmis bylos aplinkybėmis, duodančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, t. y. kad buvo sukurstytas padaryti nusikalstamas veikas, jokios naudos nei iš N. A. įsigytų cigarečių, nei iš jos prašymu jai priklausančių stipriųjų namų gamybos alkoholinių gėrimų laikymo, neturėjo ir neketino gauti, jo vaidmuo šiose nusikalstamose veikose buvo tik formalus. Šie skundo argumentai suponuoja išvadą, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo elgesio, net bando neigti savo kaltę, kadangi byloje nustatyta ir įrodyta, kad N. A. ir R. K. veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 4000 vnt. pakelių cigarečių, kurių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą ir neviršija 400 MGL dydžio sumos. Taip pat nustatyta ir įrodyta, kad R. K. neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus (50,5 litrų naminės degtinės). Žinojo, kad už naminės degtinės laikymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad R. K. jokios naudos nei iš N. A. įsigytų cigarečių, nei iš jos prašymu jai priklausančių stipriųjų namų gamybos alkoholinių gėrimų laikymo, neturėjo, tačiau pažymėtina tai, kad cigaretes surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūnai ir tik todėl jos nebuvo parduotos, be to, R. K. nebuvo kaltinamas tuo, kad turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, todėl sprendžiama, kad šios aplinkybės nėra pagrindas išvadai apie mažesnį nuteistojo padarytų veikų pavojingumą.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis tik tarpininkavo N. A. dėl cigarečių įsigijimo, nors apeliaciniame skunde jau teigia, jog buvo sukurstytas. Be to, teisėjų kolegija, vertindama BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybes, atsižvelgia ir į kitas bylos aplinkybes. Pakartotinai įvertinusi visas nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti R. K. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Kaip minėta, nuteistojo asmeninės ir kitos jį charakterizuojančios aplinkybės, taip pat aplinkybės susijusios su jo sveikata, artimaisiais ir šeimos nariais nėra išskirtinės ir yra būdingos daugeliui nuteistųjų. Juo labiau, kad R. K. teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą.

28. Kaip matyti iš 2023-03-16 kratos protokolo, krata buvo atliekama R. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Krata pradėta 2023-03-16 16.40 val., R. K. supažindinus su nutartimi (nutarimu) dėl kratos ir pareikalavus atiduoti nutartyje (nutarime) nurodytus daiktus, R. K. pareiškė, kad nieko neleistino neturi (t. 1, b. l. 46-47). Iš 2023-03-16 kratos protokolo matyti, kad krata buvo atliekama R. K. gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiose R. K.. Ši krata atlikta 2023-03-16 nuo 17.45 val. iki 19.00 val., R. K. supažindinus su nutartimi (nutarimu) dėl kratos ir pareikalavus atiduoti nutartyje (nutarime) nurodytus daiktus, R. K. pareiškė, kad savanoriškai pateiks neteisėtai laikomą naminę degtinę. Kratos metu gyvenamajame name nieko nerasta ir nepaimta, o garaže rasti 3 polietileniniai maišai, kuriuose yra 16 vnt. talpų po 1,5 litro, 10 vnt. talpų po 2 litrus, 2 vnt. talpų po 3 litrus, viso 28 vnt. talpų, kuriose yra apie 50 litrų bespalvio skaidraus skysčio, skleidžiančio etilo alkoholio kvapą (t. 1, b. l. 53-60). Šios aplinkybės patvirtina, kad R. K. 2023-03-16 atliekamos kratos metu, kuri pradėta 16.40 val., pareigūnams ne tik, kad nenurodė aplinkybių apie tai, kad garaže (adresu (duomenys neskelbtini)) yra neteisėtai laikoma naminė degtinė, bet teigė, kad nieko neleistino neturi. Akivaizdu, kad tokiu savo elgesiu R. K. nepadėjo atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybių. Vien tai, kad jis priremtas neginčijamų įrodymų ir siekdamas kuo švelnesnės bausmės, kaltę pripažino ir davė parodymus, nepatvirtina skundo teiginių, kad jis padėjo atskleisti nusikalstamas veikas duodamas išsamius parodymus ir šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis.

29. Taip pat pažymėtina, kad R. K. nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. nusikalstamas veikas už kurių padarymą yra pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepraėjus nei dviem mėnesiams po Šiaulių apygardos teismo 2023-01-12 nuosprendžio priėmimo. Tai rodo, kad R. K. tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Apygardos teismo vertinimu, pirmiau nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad patenkinus nuteistojo skundą ir paskyrus jam su realiu laisvės atėmimo nesusijusią bausmę, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei pašalintos bet kokios prielaidos formuotis nebaudžiamumo nuotaikoms.

30. Išskirtine aplinkybe, galinčia lemti bausmės švelninimą R. K., nelaikytina ir jo turimos sveikatos problemos, dėl ko jam reikalingas pastovus gydymas, nes jo nurodyta sveikatos būklė nesutrukdė R. K. daryti nusikalstamas veikas, kurias darant R. K. suvokė, jog rizikuoja būti nuteistas laisvės atėmimo bausme, ir pasirinkto tokį veikimo būdą. Be to, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl savo sveikatos būklės nuteistasis R. K. negalėtų atlikti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad R. K. laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebus užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Šiame kontekste pažymima, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Taigi, R. K. turi teisę ir galimybę prašyti bausmės atlikimo vietos įstaigos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant būtinumui gydytis, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra garantuojama tinkama sveikatos priežiūra ir gydymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-594/2024).

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant BPK 338 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytiems pagrindams, gali būti teikiamai prašymai dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo. Šie prašymai sprendžiami nuosprendžio vykdymo stadijoje, t. y. po to, kai nuosprendis įsiteisėja. Šiuos prašymus BPK 338 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja nuosprendį priėmęs apylinkės teismas.

32. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant už atskiras nusikalstamas veikas bausmės rūšį ir parenkant jų dydį ir skiriant subendrintos bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. K. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, proporcinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir nėra per griežta, ją mažinti ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra įstatyme numatytų sąlygų ir teisinio pagrindo.

33. Apygardos teismas daro išvadą, jog nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuotos aplinkybės (pateikti medicininiai dokumentai), galėtų būti vertinamos tik kaip eilinės, įprastos, gyvenimiškos aplinkybės, charakterizuojančios R. K., bet ne išimtinės, dėl kurių baudžiamajame įstatyme numatyti bausmė ir jos dydis aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti:

nustatyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto taisyklėmis, bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrintos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu R. K. paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu, prie Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, ir skirta R. K. galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K. į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m gegužės 31 d. nuosprendžiu.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad R. K. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, o ne (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis.

Kitą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.