- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1630-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26561-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas (pirm.)
- Pareiškėjas
- U. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo U. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-32344-1080/2020 pagal pareiškėjo U. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotieji asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas U. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad transporto priemonę TOYOTA AURIS, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), U. L. pirko iš pardavėjo R. S., gyv. (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2018-10-02, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog internete radęs automobilį, jį pirko iš R. S. Paskubomis pasirašė pardavėjo paduotą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir nepastebėjo, kad pardavėjas įrašė neteisingus duomenis, t. y. vietoj savęs, R. S., įrašė užsienio bendrovę, vietoj tikrosios sutarties sudarymo datos ir vietos, nurodė kitą datą ir sutarties sudarymo vietą. Sutartyje įrašyti neteisingi duomenys paaiškėjo tada, kai pareiškėjas gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-02-08 pranešimą apie iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įgytos naujos transporto priemonės pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą. Kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija naujos transporto priemonės pridėtinės vertės mokesčių apskaičiavimą sprendė formaliai – pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nėra teisinga, todėl pareiškėjui nustatė pareigą mokėti PVM. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas sprendžiant dėl pareiškėjo prievolės mokėti PVM už transporto priemonę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-23 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo U. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnis 2 dalis 1 punktas).
2.1. Apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodo, jog internete radęs automobilį, jį pirko iš R. S.. Pareiškėjas paskubomis pasirašė pardavėjo paduotą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir nepastebėjo, kad pardavėjas įrašė neteisingus duomenis, t. y. vietoj savęs, R. S., įrašė užsienio bendrovę, vietoj tikrosios sutarties sudarymo datos ir vietos, nurodė kitą datą ir sutarties sudarymo vietą. Kad sutartyje įrašyti neteisingi duomenys paaiškėjo tada, kai pareiškėjas gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-02-08 pranešimą apie iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įgytos naujos transporto priemonės pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą. Kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija naujos transporto priemonės pridėtinės vertės mokesčių apskaičiavimą sprendė formaliai – pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nėra teisinga, todėl pareiškėjui nustatė pareigą mokėti PVM. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas sprendžiant dėl pareiškėjo prievolės mokėti PVM už transporto priemonę.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir reikalavimas rodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas įrodyti, kad jam neatsirado mokestinė pareiga pagal atitinkamus teisės aktus, kai tokios mokestinės pareigos atsiradimas yra nustatytas institucijos, kuri įstatymo įgaliota spręsti dėl mokestinės pareigos buvimo, sprendimu. Tokie teisiškai reikšmingi faktai, kuriuos prašo nustatyti pareiškėjas, teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Apylinkės teismas nurodė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai priėmus pareiškėjui nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo, įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjas U. L. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-23 nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
3.1. Pareiškėjo pateiktas pareiškimas atitinka visas CPK numatytas sąlygas: 1) pareiškėjui prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes tikrojo pardavėjo nustatymas yra reikšmingas pareiškėjui sprendžiant dėl prievolės mokėti PVM už transporto priemonę; 2) pareiškėjas neturi ir negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad transporto priemonę jis pirko iš Lietuvos pardavėjo – suinteresuoto asmens R. S., todėl šis faktas nustatytinas teismo tvarka; 3) pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
3.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškime nurodytos aplinkybės ir suformuluotas reikalavimas parodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas įrodyti, jog jam neatsirado mokestinė pareiga pagal atitinkamus teisės aktus, kai tokios mokestinės pareigos atsiradimas yra nustatytas institucijos, kuri įstatymo įgaliota spręsti dėl mokestinės pareigos buvimo, sprendimu, yra nepagrįstas. Pareiškėjas neprašo nustatyti kokiam asmeniui tenka mokestinė pareiga mokėti PVM, nes, kaip teisingai pažymėjo teismas, tai yra kitos valstybinės institucijos kompetencija. Pareiškėjas pareiškimu tik prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad transporto priemonę TOYOTA AURIS, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirko iš pardavėjo R. S., gyv. (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2018-10-02, (duomenys neskelbtini). Tokio juridinio fakto nustatymas savaime nepakeičia kompetentingos institucijos nustatytos mokestinės pareigos, tačiau pareiškėjui šio fakto nustatymas yra reikšmingas, nes mokesčio administratorius tokių faktų nenustatinėja, o pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti faktą patvirtinančių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
6. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (e. b. l t. 5-6 b. l.).
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui, ir atskirojo skundo argumentų
7. Pareiškėjas U. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad transporto priemonę TOYOTA AURIS, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), U. L. pirko iš pardavėjo R. S., gyv. (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2018-10-02, (duomenys neskelbtini) (e. b. l t. 1-3 b. l.).
8. Pareiškėjas U. L. prie pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto teikė įrodymus: susitarimą dėl rankpinigių; Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-02-08 pranešimą apie iš kitos Europos Sąjungos valstybės įsigytos naujos transporto priemonės pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą Nr. (17.1640) RES-6351; banko mokėjimo išrašus; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2020-04-24 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; Autoplius.lt raštą dėl informacijos pateikimo? FS FAHRZEUGSERVICE GMBH & CO. KG raštą su vertimu; VĮ Regitra raštą dėl teikiamų dokumentų kopijų (prie kurio teikta ir pirkimo sutartis, sudaryta 2018-09-24 tarp FS FAHRZEUGSERVICE GMBH & CO. KG ir U. L.).
9. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka.
10. Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškimo turinio, pareiškėjo siekis yra nustatyti, kad transporto priemonę TOYOTA AURIS, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis pirko iš pardavėjo R. S., gyv. (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2018-10-02, (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis nėra teisinga.
11. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; ir kt.). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamos teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.
12. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą atitinkami reikalavimai sprendžiami arba ginčo teisena, arba ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnis). Iš pareiškėjo teiktų duomenų ir pareiškimo turinio matyti, kad buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau, pasak pareiškėjo, sutartyje pardavėjas įrašė neteisingus duomenis: 1) vietoj savęs, R. S., pardavėju nurodė kitą asmenį Vokietijos bendrovę FS FAHRZEUGSERVICE GMBH & CO. KG? 2) vietoj tikrosios sutarties sudarymo datos 2018-10-02, įrašė – 2018-09-24? 3) vietoj tikrosios sutarties sudarymo vietos (duomenys neskelbtini), įrašė Vokietijos miestą – (duomenys neskelbtini).
13. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/ 2015). Taigi, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti (ar prarastus atkurti) kita tvarka, teismas tokio pareiškimo nagrinėti negali. Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).
14. Vertinant pareiškėjo reikalavimą ir jo pagrindą, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas, o pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad pardavėjas: i) vietoj savęs, R. S., pardavėju nurodė kitą asmenį Vokietijos bendrovę FS FAHRZEUGSERVICE GMBH & CO. KG? 2) vietoj tikrosios sutarties sudarymo datos 2018-10-02, įrašė – 2018-09-24? 3) vietoj tikrosios sutarties sudarymo vietos (duomenys neskelbtini), įrašė Vokietijos miestą (duomenys neskelbtini), turėjo teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).
15. Pagal CPK 5 straipsnio reglamentavimą, kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/ 2019 30 punkte išaiškinta, kad kai apsimestinis sandoris sudaromas siekiant paslėpti tikrąją sandorio šalį, ir ypač tuo atveju, jei toks sutarties šalies pakeitimas vyksta nežinant kitai matomai sutarties šaliai, iš esmės gali atsirasti keli slaptieji teisiniai santykiai: vienas teisinis santykis – tarp kitos matomos šalies ir paslėptos šalies (tikrasis arba vidinis susitarimas, kurį, kaip paprastai, nori pridengti statytinis ir paslėpti šalis), ir kitas slaptasis teisinis santykis – tarp statytinio ir paslėptos šalies.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nevisai tinkamai identifikavo pareiškėjo pateikto pareiškimo siekį, kad „pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas įrodyti, kad jam neatsirado mokestinė pareiga pagal atitinkamus teisės aktus, kai tokios mokestinės pareigos atsiradimas yra nustatytas institucijos, kuri įstatymo įgaliota spręsti dėl mokestinės pareigos buvimo, sprendimu“, tačiau pagrįstai ir teisingai pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėjas pareiškimu neprašo nustatyti, kokiam asmeniui tenka mokestinė pareiga mokėti PVM, nes, kaip teisingai pažymėjo teismas, tai yra kitos valstybinės institucijos kompetencija. Pareiškėjas tik siekia įrodyti, kad transporto priemonę TOYOTA AURIS, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis pirko iš pardavėjo R. S., gyv. (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2018-10-02, (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjo dėstomas aplinkybes, jis į teismą turėtų kreiptis su ieškiniu, t. y. ginčo teisenos tvarka.
18. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Būtent materialinis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad tam tikras faktas turi teisinę reikšmę, todėl svarbu aiškinti ir taikyti materialinės teisės normas. Kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, privalo laikytis įstatymų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
19. Iš pareiškėjo teiktų įrodymų matyti, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė Pranešimą apie iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą. Pranešime nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2020, Nr. 35–1271; 2004, 17–505) 92 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjui yra apskaičiuotas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Pranešime yra nurodyta, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsniu, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Pranešime apie iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą nurodyta pridėtinės vertės mokesčio suma, turi teisę per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo jį raštu apskųsti centriniam mokesčių administratoriui (e. b. l t. 4 b. l. pareiškimo priedai). Taigi tuo atveju, jeigu pareiškėjas siekia būtent apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą, jis turi teisę jį skųsti nurodyta tvarka.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal jame suformuluotą pagrindą ir dalyką. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
21. Aptariamu atveju pareiškėjo siekis įrodyti, kad transporto priemonę TOYOTA AURIS, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis pirko iš pardavėjo R. S., gyv. (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2018-10-02, (duomenys neskelbtini), nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka įvertinant CPK 135 straipsnyje numatytus ieškiniui keliamus reikalavimus. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.