- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-2-227/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05368-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Aulaukis“
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei “Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 73.2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –2– 227/2015
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05368-2013-1
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-114-488/2014 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aulaukis“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei “Lietuvos draudimas“ dėl draudimo liudijimo nuginčijimo ir nepagrįstai gautų sumų išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2013 m. liepos 29 d. pareiškė ieškinį. Prašė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 1.81 str. 1 d. ir 6.237 str. pagrindais pripažinti negaliojančiu AB „Lietuvos draudimas“ 2010-11-20 Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo liudijimo (serija LD Nr. 94146696) įrašą, kuriuo naudos gavėju paskirtas UAB „Aulaukis“ ir priteisti iš atsakovo 5.200 Lt draudimo išmokos.
Nurodė, kad jis 2006-06-26 darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovą montuotoju. Darbdavys jį apdraudė nuo nelaimingų atsitikimų darbe, tačiau draudimo liudijime naudos gavėju nurodytas darbdavys. Draudiminio laikotarpio metu (2011-08-11) įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jam buvo sutrikdyta jo sveikata ir jis tapo neįgaliu. Draudikas AB „Lietuvos draudimas“ darbdaviui išmokėjo draudimines išmokas: 2011-11-25- 3.800 Lt, 2012-01-27 – 1.000 Lt, 2012-07-18 – 5.200 Lt. Dalį jų- 4.800 Lt darbdavys pervedė jam, tačiau likusios draudimo išmokos -5.200 Lt darbdavys negrąžina. Tuo atsakovas nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Nustatė, kad atsakovas UAB „Aulaukis“ 2010-11-20 nelaimingų atsitikimų draudimo liudijimu serija LD Nr. 153479941 laikotarpiu nuo 2010-12-30 iki 2011-12-29 10.000 Lt sumai vienam asmeniui apdraudė montuotojo pareigybę užimančius darbuotojus (b.l.4-6). Ieškovas tuo metu dirbo UAB „Aulaukis“ montuotoju. Draudimo sutartyje numatyta papildoma sąlyga (b.l.5), kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau –Draudimo įstatymą) 102 str. 3d. draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuomet, jei draudėjas pateikia raštišką sutikimą ir jei draudimo liudijime naudos gavėju yra nurodytas draudėjas. Iš 2010-12-01 apdraustųjų darbuotojų sąrašo prie prašymo sudaryti sutartį (b.l.40-41) nustatė, kad ieškovas savo parašu patvirtino, jog sutinka, kad draudimo išmoka mirties ir/ar kūno sužalojimo (traumos atveju) būtų mokama naudos gavėjui. 2011-08-11 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas ieškovas K. J. (b.l.7-10- nelaimingo atsitikimo darbe aktas). Nelaimingas įvykis įvyko draudiminiu laikotarpiu, todėl draudikas 2012-07-18, 2012-01-27 ir 2011-11-25 priėmė sprendimus dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir naudos gavėjui – UAB „Aulaukis“ pervedė atitinkamai 3.800 Lt, 1.000 Lt ir 5.200 Lt išmokas.( b.l.11-16) Atsakovas UAB „Aulaukis“ ieškovui pervedė 3.800 Lt ir 1.000 Lt draudimo išmokas, atitinkamai nuo jų iš savo lėšų sumokėdamas reikalingus socialinio draudimo mokesčius. (b.l.53 -59). 5.200 Lt atsakovas atsisako pervesti ieškovui. Pagal Draudimo įstatymo 98 str. 2, 3 d., 102 str., 112 str. 2 d. nuostatas esant apdraustojo raštiškam sutikimui, naudos gavėju gali būti paskirtas ne apdraustasis, o kitas asmuo. Kadangi nagrinėjamu atvejų ši sąlyga buvo įvykdyta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti nelaimingų atsitikimų darbe draudimo liudijimo sąlygą dėl draudėjo paskyrimo naudos gavėju kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.81 str.). Pripažino, kad egzistuoja darbdavio turtinis interesas, draudimo kompensaciją darbdavys gali naudoti naujo darbuotojo paieškoms, apmokymui, gamybos nuostolių sustojimui padengti, žalos darbuotojui, už ką darbdavys yra atsakingas, atlyginimui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas didžiąją išmokos dalį panaudojo ieškovo praradimams padengti. Iš ieškovo pateiktų reikalingos paramos ir pagalbos atsakovui suteiktų priemonių sąrašo ir kitų atsakovo pateiktų įrodymų (b.l.95, 95-104) sprendė, kad atsakovas po nelaimingo įvykio savanoriškai ėmėsi padėti spręsti su ieškovo sveikatos pablogėjimu susijusias problemas ir turėjo apie 4.000 Lt išlaidų. Atsižvelgė į tai, kad ieškovas šių priemonių realų taikymą patvirtino savo parašais. (b.l.95) ir iš esmės neneigia bylos nagrinėjimo metu pateiktame rašytiniame paaiškinime (b.l. 133-134). Pripažino įrodytu, jog ieškovui dėl sužalojimo negalint toliau dirbti, atsakovas jį pakeitė kitu darbuotoju, kuris buvo privalomai mokomas, dėl to patirta 1.020 Lt išlaidų (b.l.105-111). Įvertino aplinkybę, kad ieškovas yra pareiškęs civilinį ieškinį atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylą šiuo metu nagrinėjama teisme (b.l.42-52). Konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė ieškovui pervesti likusią draudimo išmokos dalį, nes jis ieškovui kita forma kompensavo nepervestos draudimo išmokos dalį ir pats iš dalies kompensavo savo dėl draudiminio įvykio atsiradusius nuostolius. Ieškovo teiginį, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo, ieškovui nepervesdamas draudimo išmokos dalies, atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad ieškovas 2010-12-01 pasirašė sutikimą, jog draudimo išmoka, esant draudiminiam įvykiui, būtų išmokėta darbdaviui (b.l.41) ir nuo šios dienos skaičiuotinas iš draudimo sutarties atsirandantiems reikalavimams sutrumpintas 1 metų senaties terminas (CK 1.125 str.7d.), kuris yra praleistas. Atsakovo prašymu taikoma ieškinio senaties ir ieškinys atmetamas ir šiuo pagrindu (CK 1.126 str., 1.131 str. 1.131 str. 1, 2d.).
Sprendė, kad vadovaujantis CPK 96 (1) str. 2d., CPK 93 str. 4 d. bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovo, iš esmės pablogintų jo, kaip neįgalaus fizinio asmens bei jo šeimos turtinę padėtį, todėl jų nepriteisė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Nurodo, kad teismo išvada atmesti reikalavimą pripažinti negaliojančiu įrašą, kuriuo naudos gavėju įrašytas atsakovas, motyvuojant tuo, kad esą naudos gavėjas turi turtinį interesą, susijusį su apdraustojo gyvybe (išlaidos naujo darbuotojo paieškoms, jo apmokymui, nuostolių, susijusių dėl sustojusios gamybos, padengimas, darbdavio civilinė atsakomybė), prieštarauja teisminei praktikai- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2010. Pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartį atsakovas neturėjo teisės save paskirti naudos gavėju. Todėl ginčijama draudimo liudijimo sąlyga turi būti pripažinta negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir atsakovas privalo gražinti jam visas jo gautas draudimo išmokas. Teismo teiginys, kad atsakovas po nelaimingo atsitikimo ieškovui savanoriškai perdavė paramos už 4.000 Lt įrodymais nepagrįstas. Sutinka su atsakovu, kad jam 31 kartą buvo suteiktos kineziterapeuto paslaugos, kurių atsakovas kiekvieną vertina po 70 Lt (viso 2170 Lt), gavo medikamentų už 172 Lt, mankštos čiužinį ir hantelius už 270 Lt, viso už 2.412 Lt, nors ir ši suma taip pat ginčytina, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovas tokias išlaidas patyrė. Pripažįsta, kad atsakovo darbuotojai keletą kartų jį ir jo sutuoktinę buvo vežė į gydymo įstaigas. Tačiau dėl to atsakovas papildomų išlaidų nepatyrė, nes kelionę buvo priderinęs prie įmonės reikalų. Parama paslaugomis ir daiktais, kurią atsakovas po nelaimingo atsitikimo suteikė savanoriškai, negali būti prilyginama privalomam draudimo išmokos grąžinimui. Aplinkybė, kad jis yra pareiškęs ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, esmės neturi, nes ji neišnagrinėta.
Teigia, kad priešingai, teismui, ginčas kilo ne iš draudimo teisinių santykių, nes darbuotojo ir draudiko nesieja draudimo teisiniai santykiai, todėl byloje turi būti taikomas bendrasis (10 metų) ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Be to, ieškinio senatį nutraukė atsakovo veiksmai, liudijantis, kad jis pripažįsta prievolę- 2012-04-06 perduota jam 1.000 Lt- dalis draudimo išmokos
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Aulaukis“ atsiliepimu prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad sprendžiamas ginčas kilęs iš draudimo teisinių santykių, dėl draudimo išmokos mokėjimo, o ne dėl žalos atlyginimo. Todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010 m. gruodžio 1 d., t.y. tą dieną, kai ieškovas raštu išreiškė savo sutikimą, jog naudos gavėju pagal nelaimingų atsitikimų darbe sutartį būtų atsakovas. Ieškinys teismui pateiktas paėjus daugiau nei 1 metus nuo šios datos, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2010 metų gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2010 remtis besąlygiškai negalima, civilinių bylų aplinkybės nėra tapačios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl nelaimingų atsitikimų sutarties vertinimo yra pasisakęs 2010 m. balandžio 12 d. nutartyje, civ. byloje Nr. 3K-3-161/2010, esant raštiškam apdraustojo sutikimui, preziumuojama, kad naudos gavėjas turi teisėtą turtinį interesą, susijusį su apdraustojo gyvybe, o kilus ginčui dėl naudos gavėjo turtinio intereso, kiekvienoje byloje būtina aiškintis jo turinį. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo pagrįstą turtinį interesą, susijusį draudiminiu įvykiu, atsitikusius su apdraustuoju bei dėl nelaimingo atsitikimo patyręs nuostolių, turėjo pagrįstą teisę pasilikti dalį draudimo išmokos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apdrausto darbuotojo sužalojimo atveju naudos gavėjo konkretus turtinis interesas apsiriboja dėl šio draudžiamojo įvykio patirtų nuostolių suma. Atsakovas savo apsisprendimą sudaryti ginčo sutartį aiškino motyvuodamas tuo, kad siekė apsaugoti kuo daugiau savo turtinių interesų, pavyzdžiui: išvengti išlaidų, patiriamų dėl naujo darbuotojo įdarbinimo, darbo funkcijų vykdymo sustojimo nuostolių, kurie, pasirinkus civilinės atsakomybės draudimą, nebūtų apsaugoti. Byloje pateikti pakankami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad po nelaimingo atsitikimo atsakovas patyrė tokias išlaidas: nuolat teikė materialinę pagalbą ieškovui (apmokėdavo masažuotojo paslaugas, nupirko ir perdavė ieškovui gydymui bei reabilitacijai būtinas priemones, apmokėdavo vaistų įsigijimo išlaidas, kelis sykius vežė ieškovą ir jo sutuoktinę į reabilitacijos įstaigas, savanoriškai pervedė jam didžiąją dalį draudimo išmokos ir savo lėšomis sumokėjo mokesčius nuo šios išmokos dalies). Atsakovas neteko darbuotojo, kuris atsakovo lėšomis buvo praėjęs specialius apmokymus dirbti aukštyje, todėl buvo priverstas ieškoti naujo darbuotojo ir mokėti už jo apmokymą. Teismas pagrįstai nustatė, kad šiais dienai galutinė atsakovo patirtų nuostolių suma net nėra aiški, nes ieškovas yra pareiškęs teisme reikalavimą atsakovui dėl 400.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1d. 1 p.) Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Aulaukis“ 2010-11-20 nelaimingų atsitikimų draudimo liudijimu serija LD Nr. 153479941 laikotarpiu nuo 2010-12-30 iki 2011-12-29 10.000 Lt sumai vienam asmeniui apdraudė montuotojo pareigybę užimančius darbuotojus (b.l.4-6), tarp montuotoju dirbusį ieškovą. Draudimo sutartyje buvo numatyta papildoma sąlyga, kad pagal draudimo įstatymo 102 straipsnio 3 dalį draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuomet, jei draudėjas pateikia raštišką sutikimą ir jei draudimo liudijime naudos gavėju yra nurodytas draudėjas. Ieškovas 2010-12-01 apdraustųjų darbuotojų sąraše prie prašymo sudaryti sutartį parašu patvirtino sutikimą, kad draudimo išmoka mirties ir/ar kūno sužalojimo (traumos atveju) būtų mokama naudos gavėjui (b.l.40-41). 2011-08-11 įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas ieškovas (b.l.7-10 nelaimingo atsitikimo darbe aktas). Dėl šio įvykio draudikas AB “Lietuvos draudimas“ 2012-07-18, 2012-01-27 ir 2011-11-25 sprendimų Dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagrindu pervedė naudos gavėjui UAB „Aulaukis“ visą draudiminę sumą (10.000Lt), kurios dalį- 4.800 Lt atsakovas pervedė ieškovui ir iš savo lėšų sumokėjo reikalingus socialinio draudimo mokesčius. (b.l.53-59). Likusią 5.200 Lt draudimo išmoką atsakovas atsisako grąžinti ieškovui.
Ieškovas laikosi pozicijos, kad nelaimingų atsitikimų darbe draudimo liudijimo įrašas dėl UAB „Aulaukis“ paskyrimo naudos gavėju pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms ir todėl iš atsakovo priteistina nepagrįstai gauta 5.200 Lt litų draudimo išmokos dalis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl draudimo liudijime padaryto įrašo pripažinimo negaliojančiu, o teismo aiškinimas, jog draudimo įstatymas, esant rašytiniam apdraustojo sutikimui, leidžia naudos gavėju nurodyti ne apdraustąjį, o kitą asmenį nesuderinamas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Su tokiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Draudimo įstatymo (toliau- DĮ) (redakcija, galiojusia draudimo sutarties pasirašymo bei įvykio metu) 7 straipsnio 1 dalį draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų priskiriamas ne gyvybės draudimo šakai (DĮ 7 str.3 d. 1 p.). Ne gyvybės draudimo sutartys apima turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo bei sveikatos draudimo sutartis (DĮ 76 st. 1 d.). Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į sumų draudimo sutartis bei nuostolių draudimo sutartis (DĮ 76 str. 2 d.). Sveikatos draudimo sutartys patenka tiek į sumų draudimo, tiek į nuostolių draudimo sutarčių grupes, tik pirmuoju atveju yra išmokama draudimo išmoka, lygi draudimo sumai ar jos daliai, antruoju - draudimo išmoka, lygi patirtiems nuostoliams (DĮ 76 str. 3, 4 d.). Taigi, pagal draudimo išmokos pobūdį draudimo sutartis, kuria faktiškai buvo draudžiama darbuotojo sveikata, formaliai galėtų būti vertinama kaip sumų draudimo sutartis. Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.
Ginčo sutarties šalys, t. y. draudėjas ir draudikas, aiškindamos apie apdraustą draudėjo turtinį interesą ir šalių ketinimus sudarant ginčo sutartį, bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad draudimo sutartimi atsakovas draudė savo turtinius interesus, siekdamas draudžiamojo įvykio atveju padengti galimas savo išlaidas, patiriamas dėl naujo darbuotojo įdarbinimo, darbo funkcijų vykdymo sustojimo nuostolių, žalos, už kurią atsakingas darbdavys, atlyginimo darbuotojui ir kt. Šis draudimo sutarties šalių ketinimas apdrausti draudėjo interesą išvengti išlaidų nelaimingo atsitikimo atveju atskleidė šalių tikslą, kurio šalys siekė sudarydamos ginčo draudimo sutartį – apdrausti nuostolių dėl nelaimingo atsitikimo riziką. Kadangi išlaidos, nuostoliai, kuriuos patiria draudėjas dėl draudžiamojo įvykio, yra objektyviai įvertinami pinigais, tai yra pagrindas padaryti išvadą, kad ginčo sutartyje esama nuostolių draudimo sutarties elementų.
Kasacinis teismas 2010-04-12 civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010 yra nurodęs jog tuo atveju kai draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties, kuria apdrausti asmenys yra draudėjo darbuotojai, o naudos gavėjas pagal sutartį – draudėjas (darbdavys) ir pastarąją sąlygą prašoma pripažinti negaliojančia, būtina aiškintis jos teisėtumą, atsižvelgiant į sutarties sąlygas, įstatymų nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant apie ginčo sąlygos reikšmę. Esant tokiai sutarčiai kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju būtina aiškintis, kieno turtinis interesas, kokia apimtimi ir kokios rūšies – sumų ar nuostolių – draudimu buvo apdraustas nuo konkrečios rizikos. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-398/2013, yra nurodyta jog darbdavys, sudarydamas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, apdraudžia ne tik darbuotojų, bet ir savo turtinius interesus tuo pačiu sumažindamas mokėtiną žalos atlyginimą, jei draudimo išmoka nepadengtų visos darbuotojui padarytos žalos.
Draudimo įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjas turi teisę paskirti vieną ar keletą naudos gavėjų, kurie, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę gauti draudimo išmoką ar jos dalį. Skiriant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas.
Nagrinėjamu atveju 2010-12-01 apdraustųjų darbuotojų sąraše prie prašymo sudaryti sutartį (b.l.40-41) matyti, kad ieškovas jame savo parašu patvirtino, jog sutinka, kad draudimo išmoka mirties ir/ar kūno sužalojimo (traumos atveju) mokama naudos gavėjui. Tai atitinka DĮ 112 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad draudėjas gali sudaryti sveikatos draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris, sudarius draudimo sutartį, tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su sveikata.
Ginčo sutarties draudimo polise nurodyta jog draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo kūno sužalojimu (trauma) ir/ar sveikatos sutrikimu dėl kūno sužalojimo (traumos) ir/ar liga ir/ar mirtimi dėl nelaimingo atsitikimo. Sutartyje neįvardinama, kieno turtiniai interesai yra šiuo objektu, tačiau naudos gavėju nurodomas atsakovas, kas leidžia spręsti apie tikruosius atsakovo ketinimus apdrausti pirmiausia būtent savo galimus nuostolius (ar bent jų dalį) draudimo sumos ribose dėl galimo draudiminio įvykio – nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių. Pastebėtina, kad draudimo sutartis ar atskiros sąlygos, jos sudarymo metu su ieškovu net nebuvo derinamos (draudimo sutartis buvo sudaryta 10 dienų anksčiau negu gautas apdraustojo sutikimas), tam tikra prasme tai rodo, jog atsakovui buvo aktualus ne tiek darbuotojo, kiek jo paties interesas. Darbdavys teigia apsidraudęs nuo galimai įvykus nelaimingam atsitikimui atsirasiančių nuostolių, tarp jų ir padengiant žalą nukentėjusiajam.
Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovas įrodė patyręs 1.020 Lt išlaidų dėl naujo darbuotojo apmokymų ir šios išlaidos gali būti kompensuojamos draudimo išmokos dalimi. Todėl dėl šių išlaidų teisėjų kolegija nepasisako. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra suteikęs paramą jam paslaugomis ir daiktais už 4.000 Lt , o pripažįsta, jog šių paslaugų ir daiktų vertė galėtų sudaryti 2.412 Lt sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas savo rašytiniame paaiškinime teigė, jog 1.000 Lt suma, nurodoma byloje esančiame rašte, kuriame paslaugų bei pinigų gavimo faktą ieškovas yra patvirtinęs savo parašu (b.l.95), yra draudimo išmokos dalis, geranoriškai išmokėta atsakovo. Kadangi byloje nėra bankinių pavedimų ar kitokių rašytinių duomenų apie 1.000 Lt pervedimą ieškovui kitu metu nei nurodyta rašte, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo šia suma sumažinamas atsakovo nurodyti , kaip 4.010 Lt patirti nuostoliai ir pripažįsta, kad atsakovas įrodė patyręs 3.010 Lt dydžio išlaidas už suteiktas paslaugas bei pateiktas prekes ieškovui.
Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad savanoriškas atsakovo apmokėjimas už ieškovui suteiktas paslaugos ir nupirktas prekes nėra reikšmingas ir negali būti prilyginamas privalomam draudimo išmokos grąžinimui. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Apeliacinis teismas 2013-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-363/2013 pažymėjo, jog nėra pagrindo spręsti dėl sumų, kurias savanoriškai išmokėjo darbdavys, pagrįstumo. Tačiau apeliantas neteisingai aiškina minėtoje byloje nustatytas aplinkybes. Minėtu atveju nebuvo konstatuota, kad darbdavio savarankiškai sumokėtos išlaidos neįtakoja turtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimo, o pripažinta, jog galiojant visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 str. 1 d.) ir atsakovui atlyginus tik su nukentėjusiojo laidojimu susijusias išlaidas, jis negali būti atleistas nuo pareigos atlyginti ir kapavietės sutvarkymo, t.y. kitas žuvusio asmens artimųjų turėtas išlaidas, dėl kurių buvo pareikštas reikalavimas. Tai reiškia, kad nurodytos bylos ir šios bylos aplinkybės skiriasi. Todėl pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog atsakovas patyrė išlaidų dėl paslaugų teikimo ieškovui, prekių pirkimo. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas įvertina tą aplinkybę, kad ieškovui K. J. įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-176-911/2014 pagal jo ieškinį atsakovui UAB „Aulaukis“, trečiajam asmeniui M. S. dėl neturtinės žalos, padarytos darbuotojui sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo, iš atsakovo yra priteista 140.000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 140.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2015-06-17 nutartimi. Todėl akivaizdu, kad priteistas 140.000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas bei kitos pirmiau nurodytos darbdavio turėtos išlaidos akivaizdžiai viršija prašomos priteisti ieškovui draudimo išmokos neišmokėtą dalį (5.200 Lt). Nors neturtinė žala ieškovui bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo atlyginta, tačiau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui ją atsakovas privalės išmokėti ir dėl to jis patirs nuostolių, nuo kurių draudė savo turtinius interesus.
Apeliacinis teismas minėtoje 2013-06-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-398/2013, pažymėjo, kad darbdaviai, siekdami apdrausti vien tik darbuotojų interesus, privalomai draudžia juos mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui, o įvykus nelaimingam atsitikimui, darbuotojams yra išmokamos išmokos, skirtos turtiniams praradimams atlyginti, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Privalomojo draudimo rezultate išmokamos išmokos yra skirtos padengti darbuotojų (jų artimųjų) turtinius praradimus dėl kilusių nelaimingų atsitikimų (CK 6.290 str. 1 d.). Todėl nelogiška būtų teigti, kad darbdaviui darbuotoją apdraudus papildomai nuo nelaimingų atsitikimų, šio draudimo išmokos jau negali būti skirtos kompensuoti darbuotojų praradimų arba žalos atlyginimui kompensuoti, nes tada toks draudimas iš darbdavio pusės praranda prasmę. Byloje nustačius, kad draudėjas siekė apdrausti savo interesus nuostolių draudimu ir naudos gavėjo – darbdavio – konkretus turtinis interesas apsiriboja dėl draudžiamojo įvykio patirtų nuostolių suma, apdraustojo sutikimas dėl draudėjo paskyrimo naudos gavėju galioja taip pat tik turtinio intereso apimtimi. Tiktai draudimo išmokos, viršijančios nuostolių sumą, išmokėjimas draudėjui neatitiktų apdrausto turtinio intereso apimties ir sudarytų sąlygas darbdaviui gauti pajamų darbuotojo mirties ar sužalojimo sąskaita. Todėl įstatymo ir sutarties aiškinimas, kuriuo vadovaujantis draudėjas įgytų teisę į visą suminio draudimo išmoką, nepaisant draudėjo nuostolių sumos, negalimas, kaip prieštaraujantis gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Kaip minėta, šiuo atveju gauta draudimo išmoka nepadengia visų draudėjo patiriamų nuostolių dėl žalos atlyginimo ieškovui. Todėl įrašas draudimo liudijime, kuriuo naudos gavėju draudėjas pasiskyrė pats save, negalėtų būti pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnį kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sandorio sąlyga. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl aptariamos sąlygos pripažinimo neteisėta bei neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo.
Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos- LAT 2010-12-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2010, kurioje buvo pripažinta jog darbdavys naudos gavėju pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį buvo pripažintas neteisėtai. Tačiau minėtos bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytųjų faktinių aplinkybių, skyrėsi sutarties turinys ir tai, jog darbdavys minėtoje byloje buvo atlyginęs tik mirusiojo darbuotojo laidojimo išlaidas. Teisėjų kolegija minėtoje byloje priėjo prie išvados, kad darbdavys, neteisėtai paskirdamas save naudos gavėju ir gaudamas draudimo išmoką, priklausančią apdraustojo įpėdiniams, nepagrįstai praturtėjo. Šiuo gi atveju atsakovas ne tik kad nepraturtėjo, bet ir patyrė nuostolių dėl žalos atlyginimo apmokant nelaimingo atsitikimo metu darbe sužalotam asmeniui (ieškovui) paslaugų suteikimą, priemonių įgijimą bei turės atlyginti įsiteisėjusiu teismo sprendimo priteistą neturtinę žalą.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Apeliantas teigia, kad teismas, konstatavęs, jog šalių ginčas kilo iš draudimo teisinių santykių, neteisingai kvalifikavo šalių ginčą, ir tai lėmė ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų (CK 1.125 str.7 ir 8 d.) netinkamą taikymą. Su šiuo apelianto teiginiu teisėjų kolegija sutinka. Reikalavimai, kylantys ir draudimo sutartinių teisinių santykių, apima draudėjo reikalavimą grąžinti įmokos dalį nutraukus draudimo sutartį, draudėjo arba naudos gavėjo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, kitus draudėjo arba naudos gavėjo reikalavimus dėl to, kad draudikas pažeidė draudimo sutartį arba ikisutartines pareigas. Nagrinėjamu atveju apdraustojo bei draudiko nesiejo draudimo sutartiniai santykiai. Todėl ieškovo reikalavimui panaikinti įrašą draudimo liudijime ir priteisti iš draudėjo neteisėtai gautą draudimo išmoką netaikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str.7 d.) bei taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str.1 d.), kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas, kadangi ieškovas apie savo galimą teisės pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti 2010-12-01, kai pasirašė sutikimą, jog draudimo išmoka būtų išmokėta darbdaviui, o ieškiniu į teismą kreipėsi 2013-07-29, t.y. nepasibaigus 10 metų ieškinio senaties terminui. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė dėl senaties.
Minėta, ieškinys buvo atmestas dviem pagrindais: dėl nepagrįstumo ir dėl senaties. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir dėl to neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą, tačiau byla išspręsta teisingai atmetant ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti iš esmės teisingą sprendimą ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Šioje byloje atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 434,43 Eur (1500 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovo, iš esmės pablogintų jo, kaip neįgalaus fizinio asmens bei jo šeimos turtinę padėtį, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.