Kauno apylinkės teismo nutartis

Skunde nurodoma, kad Institucija baudą M. M. skyrė neįsigilinusi į bylos aplinkybes, nesurinkusi jokių papildomų įrodymų. Nutarimas surašytas formaliai, vadovaujantis tik surašytais administracinio nusižengimo protokolais, t. y. perkeliant jų tekstą į skundžiamą nutarimą, nesiaiškinant jokių aplinkybių ir netiriant jokių įrodymų. Taigi administracinis nusižengimas nebuvo visapusiškai ir išsamiai ištirtas, nebuvo tinkamai taikyti įstatymai, tuo pažeidžiant ANK 563 straipsnio nuostatas. Akivaizdu, kad šio straipsnio nuostatos buvo pažeistos, nes pareigūnas nesiėmė visų priemonių, nesurinko jokių papildomų įrodymų, išskyrus buvusius surašytus administracinio nusižengimo protokolus, nenustatinėjo ar pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, nenustatė jo kaltės. Vien protokolo surašymas, netiriant jokių aplinkybių ir nerenkant jokių įrodymų, negali būti pagrindas administracinei nuobaudai skirti. Nuobaudos esmė yra ta, kad pažeidimą padaręs asmuo pasitaisytų ir daugiau teisei priešingo veiksmo nekartotų. Nenurodant, kuo tiksliai asmuo yra kaltinamas, nenurodant kokiais veiksmais jis tą pažeidimą atliko, paneigiama nuobaudos skyrimo esmė.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad buvo pažeistas Reglamento 34 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatos. Skiriant nuobaudą, skundžiamame nutarime nenurodyta kokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė šio teisės akto nuostatas, pateikta tik bendrinė nuostata, kad buvo pažeistos Reglamento 34 straipsnio 1 ir 7 dalys. ANK 567 straipsnio 3 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi įrodyti visas aplinkybes, taip pat ir įrodyti asmens kaltę, surinkti visus tai pagrindžiančius įrodymus turi bylą nagrinėjantis pareigūnas. Šioje byloje jokie įrodymai nebuvo surinkti. Reglamento 34 straipsnio 1 ir 7 dalyse nurodyta eilė atsakomybių ir veiksmų, skirtų vairuotojui, tad iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, ką konkrečiai pareiškėjas ir kokiais veiksmais pažeidė. Skundžiamą nutarimą priėmęs specialistas nenurodė jokio įrodymo ir aplinkybės, kuri pagrįstų teigiamą Reglamento 34 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatų pažeidimą. Pareiškėjas, nežinodamas kokių veiksmų atlikimu ar neatlikimu yra kaltinamas, negali pateikti atsikirtimų ir įrodymų.

Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kad transporto įmonės vairuotojai nebūtų tinkamai apmokyti ar instruktuoti, kad nebuvo apmokytas ir instruktuotas konkretus vairuotojas, t. y. A. M., tokia aplinkybė nebuvo tiriama, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas padarė su tuo susijusį pažeidimą ir yra kaltas dėl tokio pažeidimo padarymo.

Skundžiamame nurodyti M. M. veiksmai, kuriais jis pažeidė Reglamento 34 straipsnio 1 ir 7 dalis, t. y. neužtikrino, kad įmonės vairuotojai tinkamai ir deramai naudotųsi įrengtu tachografu bei tinkamai fiksuotų savo darbo ir poilsio laikotarpius. Pareiškėjas savo veiksmais įdėjo maksimalias pastangas ir užtikrino atitinkamą tachografų ir tachografo vairuotojų kortelių naudojimą ir nesudarė jokių sąlygų vairuotojams pažeisti teisės aktų reikalavimus, nesuteikė vairuotojams tiesioginių ar netiesioginių paskatų, kuriomis galėtų būti paskatintas tachografų netinkamas naudojimas. Lietuvos transporto saugos administracija nenustatė, kad būtų priešingai. Toks pažeidimas nebuvo nustatytas ir nurodytas, vadinasi yra preziumuojama, kad jis nebuvo padarytas ir kad veiksmus su šia Reglamento 34 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyta atsakomybe pareiškėjas vykdė tinkamai.

Teisės aktai nenumato, kokiu konkrečiu būdu vadovas turi užtikrinti, kad pažeidimai, susiję su tachografų naudojimu ir su asmeninių kortelių naudojimu nebūtų daromi, pasirinktos priemonės, turinčios užkirsti kelią tokio pobūdžio pažeidimų darymui, buvo proporcingos ir pakankamos. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ taikomos kontrolės priemonės yra pakankamos. Nei priežiūrą vykdanti institucija, nei teisės aktai nenurodo, to nenurodyta ir skundžiamame nutarime, kokios dar kontrolės priemonės galėtų būti taikomos.

Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas neužtikrino deramo vairuotojų kortelės naudojimo, iš ko būtų galimybė spręsti, kad pažeidė Reglamento 34 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas. Pareiškėjas, vykdydamas savo profesines pareigas, atliko visus reikiamus veiksmus, kad užtikrintų, jog būtų tinkamai naudojami skaitmeniniai tachografai ir vairuotojų kortelės. Tai, kad vairuotojai, būdami instruktuoti, apmokyti ir žinantys kaip naudotis tachografu ir savo asmenine kortele, savo valia ir savo tyčia, savo asmeninės kortelės nepanaudojo, negali būti laikoma pareiškėjo atsakomybe. Tai, kad vairuotojas A. M. žino ir moka naudotis tiek tachografų, tiek asmenine kortele rodo tai, kad jis kortelę naudojo nuo tos akimirkos, kai perėmė transporto priemonės valdymą. Akivaizdu, kad kai asmuo aiškiai suprasdamas savo veiksmus atlieka teisei priešingą veiksmą, jis asmeniškai neša už tai atsakomybę. Pareiškėjas niekaip neįtakojo tokio vairuotojo veiksmo ir nesudarė jokių prielaidų, kad toks veiksmas būtų atliekamas. Tai ir nebuvo nustatyta nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.

Kiekvienas vairuotojas, tame tarpe ir A. M., yra susipažinęs ir parašu patvirtinęs, kad yra susipažinęs su vairuotojo darbo tvarkos taisyklėmis. Paminėtose vairuotojo darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad vairuotojas yra atsakingas už tai, jei vykdydamas savo veiklą pažeidė įstatymus, atsakingas už teisingą dokumentu pildymą, už teisingą darbo laiko naudojimą, už savalaikį tachometro pateikimą nuskaitymui ir kita. Taigi darbuotojas yra supažindintas ir prisiėmęs visą atsakomybę, ir už savo veiksmus atsako pats. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai tai pat yra supažindinti su pareiginiais nuostatais ir pasirašytinai tai patvirtino. A. M. dirba vairuotoju ir naudojasi tachometru ir asmenine vairuotojo kortele ne vienerius metus. Pažymėtina, kad A. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųstas atnaujinti savo kvalifikacines žinias, jas atnaujino 2023 m. rugpjūčio 16 d. Vienintelis vairuotojo veiksmas, su kuriuo siejamas vairavimo ir poilsio režimo pažeidimas yra vairuotojo asmeninės vairuotojo kortelės nenaudojimas. Tai yra konkretus veiksmas, kurį yra įpareigotas atlikti išimtinai vairuotojas. Niekas už jį negali paimti jo asmeninės vairuotojo kortelės ir ją naudoti, nei už jį tą kortelę įdėti, nei išimti, tai yra išimtinai vairuotojo atsakomybė ir jo pareiga. Niekuo nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas neužtikrino, kad būtų deramai naudojama vairuotojo kortelė

ANK 566 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu. Ši teisės akto nuostata, nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą ir priimant skundžiamą nutarimą pareiškėjo atžvilgiu, buvo pažeista. Priimant nutarimą, nebuvo nustatinėjama pareiškėjo kaltė, nėra tirti jokie kaltę pagrindžiantys įrodymai (jie nebuvo nei rinkti, nei tirti), nenustatyta kokia kaltės forma, kuris konkretus pažeidimas yra padarytas. Nenustačius aiškaus pažeidimo, nenustačius asmens kaltės dėl konkretaus pažeidimo, nėra pagrindo pareiškėją laikyti kaltu, kaip ir nėra pagrindo jam skirti administracinę nuobaudą, tiek vadovaujantis 454 straipsnio 9 dalimi, tiek vadovaujantis 454 straipsnio 11 dalimi. Elgdamasis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, taip, kaip nurodyta aukščiau šiame skunde, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokios tyčios, nei tiesioginės nei netiesioginės, transporto vadybininko veiksmuose, atliekamuose jam einant profesines pareigas, jis negali būti laikomas kaltas dėl išimtinai vairuotojų atliktų savavališkų veiksmų –asmeninės kortelės neįdėjimo.

Priimant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje taip pat nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai „administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant <...> profesinių pareigų atlikimo <...> teisėtumo sąlygas. Nuobaudą gavęs asmuo yra UAB „(duomenys neskelbtini)” įmonės transporto vadybininkas. Taigi tai, kokias jis pareigas vykdo ir kokius jis veiksmus atlieka eidamas pareigas, yra jo profesinė pareiga. Jei tai nebūtų jo profesija, jei nedirbtų pagal darbo sutartį transporto vadybininkas, jam negalėtų būtų taikoma jokia tokios profesijos pareigas atliekantiems asmenims taikoma atsakomybė, susijusi su jų atliekamomis pareigomis. Atsižvelgiant į tai, priimant sprendimą skirti nuobaudą, į šią lengvinančią aplinkybę nebuvo atsižvelgta nepagrįstai.

Pareiškėjui skirta bauda nėra simbolinė, ji ženkli ir turinti žymios įtakos jo pajamoms ir pragyvenimui, nes viršija minimalų mėnesinį darbo užmokestį ir yra didesnė nei jo mėnesinis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į inkriminuotų administracinių nusižengimų pobūdį, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, iš tiesų buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, paskirti švelnesnes baudas, negu yra numatytos minimalios jam inkriminuotų straipsnių ir jų dalių sankcijose. O nenustačius asmeninės kaltės ir jo veiksmų padarant administracinius nusižengimus, buvo pagrindas baudų neskirti (b. l. 4–10).

Skundžiamo nutarimo dalyje „Pažeidimo esmė“ yra išsamiai aprašyta pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų sudėtis, taip pat nutarime yra nurodyti teisės aktai, kuriuos Institucijos nuomone, pažeidė pareiškėjas. Skundžiamo nutarimo dalyje „Kitos aplinkybes“ yra aprašytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, taip pat yra nurodytas nebaigtinis sąrašas įrodymų, kurie buvo vertinti priimant skundžiamą nutarimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl skundžiamo nutarimo nevisapusiškumo yra nepagrįsti. Negana to, susipažinus su pareiškėjo pateikto skundo turiniu matyti, kad pareiškėjas puikiai supranta, kuo jis yra kaltinamas, kadangi aiškiai formuluoja savo nesutikimo pagrindą (teisinę poziciją), t. y. nurodo, kad jis įvykdė visus rūpestingam ir atidžiam transporto vadybininkui keliamus reikalavimus – savo veiksmais įdėjo maksimalias pastangas ir užtikrino tinkamą tachografų ir tachografo vairuotojų kortelių naudojimą ir nesudarė jokių tiesioginių ar netiesioginių paskatų, kuriomis galėtų būti paskatintas tachografų netinkamas naudojimas. Taigi, iš pareiškėjo pateiktų argumentų akivaizdu, kad pareiškėjas supranta, kuo yra kaltinimas ir netgi pateikė aiškiai suformuluotas argumentus.

ANK 454 straipsnio 9 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už vairavimą nenaudojant vairuotojo kortelės arba naudojant suklastotą, kitam asmeniui išduotą ar apgaulės būdu gautą vairuotojo kortelę. Pažymėtina, kad pagal ANK 454 straipsnio 9 dalį, administracinė atsakomybė numatyta tiek vairuotojui, tiek juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ir keleivių vežimo veiklai.

Reglamento 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto įmonės ir vairuotojai užtikrina tinkamą skaitmeninių tachografų ir vairuotojo kortelių veikimą ir deramą jų naudojimą, o 33 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto įmonės laikomos atsakingomis už jų vairuotojų arba joms pavaldžių vairuotojų padarytus šio reglamento pažeidimus.

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB (toliau – ir Reglamentas Nr. 1071/2009) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, paskiria ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, kuris turi atitikti 3 straipsnio 1 dalies b) ir d) punktuose nustatytus reikalavimus“ 4 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta, kad anksčiau minėtas transporto vadybininkas yra asmuo, kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai. Tokia nuostata yra ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 7 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad profesinei vežimo kelių transportu veiklai, išskyrus keleivių vežimą už atlygį lengvaisiais automobiliais, vadovauja transporto vadybininkas arba, kai transporto vadybininkas laikinai nėra paskirtas licencijavimo taisyklių nurodytais atvejais, – vežėjo vadovas ar vežėjo paskirtas kitas atsakingas atstovas.

Taigi, vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra licencijuota transporto veiklos įmonė. Kaip jau buvo minėta anksčiau, cituojant teisinį reguliavimą, Reglamente Nr. 1071/2009 nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris turi atitinkamą profesinę kompetenciją ir faktiškai vadovauja transporto veiklai. Taigi, atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, būtent pareiškėjas turi dėti visas pastangas ir imtis visų reikalingų priemonių, kad nebūtų daromi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, vairuotojo kortelių tinkamą naudojimą, nuostatų pažeidimai. Jeigu yra nustatomi pažeidimai, tai reiškia, kad transporto vadybininko taikomos kontrolės ir prevencijos priemonės yra nepakankamos, neefektyvios, nebuvo imtasi visų reikalingų veiksmų užtikrinti, kad nebūtų daromi pažeidimai, susiję su krovinių vežimo veikla.

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jis ėmėsi visų galimų priemonių, užtikrinančių, kad vairuotojas laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir nevairuotų be savo vairuotojo kortelės. Be to, teisės aktai konkrečiai nenumato, kokiu būdu transporto vadybininkas turėtų užtikrinti, kad nusižengimai, susiję su tachografų ir asmeninių kortelių naudojimu nebūtų daromi. Pareiškėjo manymu, įvertinus šias esmines aplinkybes: 1) vairuotojas yra susipažinęs ir pasirašęs Vairuotojo darbo tvarkos vidaus taisykles; 2) vairuotojo ir pareiškėjo darbo vietos bei darbo laikas skiriasi (t. y. pareiškėjas realiu laiku negali būti vairuotojo darbo vietoje ir stebėti kiekvieną vairuotojo darbo epizodą); 3) vairuotojas turi išduotą vairuotojo pažymėjimą su EU 95 kodu, patvirtinančiu pradinę profesinę kvalifikaciją; 4) tokio pobūdžio pažeidimas kaip vairavimas transporto priemonės nenaudojant vairuotojo kortelės gali būti padaromas tik paties vairuotojo, nes tai yra konkretus veiksmas, pareiškėjas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Vertinant pareiškėjo nurodytus argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad tik vienas iš jų yra susijęs su konkrečiomis, būtent pareiškėjo atliktomis priemonėmis, nukreiptomis užtikrinti, kad vairuotojai nedarytų teisės aktų, susijusių su krovinių vežimu bei vairuotojų kortelių naudojimu, pažeidimų, t. y. vairuotojo darbo tvarkos taisyklių buvimo įmonėje bei supažindinimo su jomis užtikrinimas. Visgi, Institucijos manymu, tai yra pernelyg formali priemonė, iš esmės neparodanti jokių aktyvių pareiškėjo veiksmų. Ji yra nepakankama ir negali būti laikoma tinkamu transporto vadybininko pareigų, numatytų Reglamento 32 straipsnio 1 dalyje, vykdymu.

Taip, kaip įmonėje yra organizuojamas darbas taip pat neturi ir negali turėti jokios reikšmės pareiškėjo pareigai tinkamai vykdyti jam priskirtas pareigas. Įmonėje turi veikti toks mechanizmas, kuris užtikrintų, kad teisės aktų yra laikomasi, t. y. transporto vadybininkas turi sukurti tokį mechanizmą (įskaitant, bet neapsiribojant vairuotojų mokymais / švietimu, tinkamų nurodymų diegimu, reikalingų tvarkų patvirtinimu ir supažindinimu su jomis), kuris leistų organizuoti vairuotojų darbą, taip, kad pažeidimai nebūtų daromi ir kad būtų laikomasi visų nustatytų teisės aktų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar transporto vadybininkas konkretaus krovinio vežimo metu faktiškai yra darbe ir atlieka darbo funkcijas, ar yra savaitgalis. Labai svarbu akcentuoti tai, kad transporto vadybininkui nėra būtina fiziškai dalyvauti kiekvieno krovinio vežime, jo veikla yra nukreipta į bendros sistemos sukūrimą, efektyvių priemonių pritaikymą, o sukurta sistema ir priemonės turi veikti net ir tada, kai transporto vadybininko faktiškai nėra darbo vietoje. Taigi, galima teigti, kad transporto vadybininko veikla turi ir prevencinės veiklos požymių, nes dažnu atveju yra nukreipta į ateitį. Jeigu yra nustatomi pažeidimai, tai reiškia, kad transporto vadybininko priemonės yra netinkamos, nebuvo imtasi visų reikalingų veiksmų užtikrinti, kad vairuotojai neatliktų eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimų, kitaip tariant transporto vadybininkas įmonėje veikia neefektyviai, netinkamai organizuoja vairuotojų darbą, o jo taikomos priemonės neužtikrina to, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai.

ANK 454 straipsnio 9 dalis administracinę atsakomybę numato ne tik vairuotojui, bet ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ir keleivių vežimo veiklai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vieno iš nustatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme nustatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina kito atsakingo asmens administracinės atsakomybės). Neabejotina, kad įstatymų leidėjas ANK 454 straipsnio 9 dalyje, numatydamas konkretų administracinėn atsakomybėn trauktinų subjektų ratą (juridinių asmenų vadovus ar kitus atsakingus asmenis ir (ar) vairuotojus) numatė ir tai, kad jie administracinėn atsakomybėn traukiami už kiek skirtingą nusižengimo pobūdį, t. y. vienas už neužtikrinimą / nesukontroliavimą (vadovas, transporto vadybininkas), kitas už važiavimą (vairuotojas). Taigi, šiuo atveju negalima sutikti su pareiškėjo pozicija, kad administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas tik vairuotojas, nes administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo, kaip transporto vadybininko, įmonėje taikomos priemonės buvo nepakankamos ir neefektyvios. Pareiškėjas žinojo savo, kaip licencijuotos įmonės transporto vadybininko, turimas pareigas, t. y. tai, jog privalo užtikrinti, kad visi įmonės vairuotojai, atlikdami darbines funkcijas, nepažeidinėtų teisės aktų, taip pat nuolat vykdyti jų kontrolę, užtikrinti, kad jų naudojami tachografai gerai veiktų, kad vairuotojai naudotų savo vairuotojų kortelės bei tachografo duomenys nebūtų klastojami, suprato šių pareigų svarbą, tačiau nesiėmė veiksmingų ir pakankamų priemonių bei reikiamų veiksmų joms įgyvendinti, ir nors nenorėjo, tačiau tokiu savo neveikimu leido darbuotojams padaryti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimus.

Pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjui Institucija paskyrė mažesnę nei ANK 454 straipsnio 9 dalyje, 11 dalyje numatyto minimalios ir maksimalios baudos vidurkio dydžio baudą, t. y. 1 100 eurų. Pareiškėjas šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo nurodęs jokių aplinkybių bei jas pagrindžiančių dokumentų, kurios sudarytų sąlygas Institucijai vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad net ir pateikdamas šį skundą, baudos mažinimą pareiškėjas iš esmės motyvuoja deklaratyviais teiginiais apie per didelę jam tenkančią finansinę naštą, atotrūkį tarp jo darbo užmokesčio ir paskirtos baudos dydžio – tačiau nepateikia jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Negana to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Todėl administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Atsižvelgiant į tai, Institucijos manymu, paskirta bauda yra proporcinga pareiškėjo padarytiems administraciniams nusižengimams (b. l. 71–76).

Pareiškėjas M. M. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, jog jo pareigos yra vairuotojų instruktavimas ir transporto planavimas. Įmonei gavus užsakymą, jis yra atsakingas už vairuotojo priskyrimą ir išsiuntimą į užsakymo vietą. Šiuo atveju, vairuotojas buvo tinkamai instruktuotas, buvo perskaitęs darbo tvarkos instrukcijas, prieš pažeidimą buvo atsinaujinęs savo kvalifikacines žinias, todėl žinojo kaip naudotis tachografu ir įdėti kortelę. Kortelės įdėjimas ir išėmimas yra pačio vairuotojo atliekamas fizinis veiksmas ir jis (M. M.) negali fiziškai būti prie vairuotojo ir pats ją įdėti, todėl neturėtų būti baudžiamas už kito asmens padarytus veiksmus. Įmonėje vairuotojų yra daug ir visi tinkamai laikosi šių taisyklių, tačiau šis vairuotojas savavališkai tos kortelės neįdėjo. Vairuotojas įmonėje dirba apie metus laiko ir, kadangi įmonė kas 28 dienas nuskaito vairuotojų korteles ir automobilių tachografus, tokius pačius šio vairuotojo pažeidimus jau yra pastebėję ne pirmą kartą, todėl vairuotojui anksčiau buvo mažinami priedai prie atlyginimo.

Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 75).

Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, o šio prašymo netenkinus, skirti mažesnio dydžio baudą. Skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas įdėjo maksimalias pastangas ir užtikrino atitinkamą tachografų ir tachografo vairuotojų kortelių naudojimą, nesudarė jokių sąlygų vairuotojui A. M. ar kitiems įmonės vairuotojams pažeisti teisės aktų reikalavimus, nesuteikė vairuotojams ar konkrečiam vairuotojui A. M. tiesioginių ar netiesioginių paskatų, kuriomis galėtų būti paskatintas tachografų netinkamas naudojimas. A. M. turi vienerių metų darbo patirtį, yra pasirašytinai susipažinęs su darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, tachografo ir vairuotojo kortelės naudojimu. Vairuotojas pats yra atsakingas už tai, jei vykdydamas savo veiklą pažeidė įstatymus, taip pat už teisingą dokumentų pildymą, darbo laiko naudojimą, už savalaikį tachografo pateikimą nuskaitymui, už deramą tachografo ir vairuotojo kortelės naudojimą.

Reglamento 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vairuotojai registracijos lapus arba vairuotojo korteles naudoja kiekvieną dieną, kurią jie važiuoja transporto priemone, pradedant nuo tos akimirkos, kai jie perima transporto priemonės valdymą. Registracijos lapo ir vairuotojo kortelės neleidžiama ištraukti iki kasdienio darbo laiko pabaigos, nebent jas leidžiama ištraukti dėl kitų priežasčių. Registracijos lapo ar vairuotojo kortelės neleidžiama naudoti ilgiau nei numatyta, o 34 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad vairuotojai į skaitmeninį tachografą įveda tų šalių, kuriose kasdienio darbo laikas prasidėjo ir baigėsi, simbolius. Tačiau valstybė narė gali reikalauti, kad transporto priemonių, kuriose naudojamos jos teritorijoje atliekant vežimo operacijas, vairuotojai prie šalies simbolio nurodytų išsamius geografinius duomenis perdavė Komisijai anksčiau nei 1998 m. balandžio 1 d.

Institucija atsiliepime taip pat nurodė ir nuorodas į kitus to paties Reglamento straipsnius, kuriuose, kartu su vairuotoju, įtvirtinta transporto įmonių atsakomybė už tinkamą vairuotojų kortelių naudojimą. Bei Reglamente Nr. 1071/2009 įtvirtintą pareigą paskirti transporto vadybininką.

Reglamento 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto įmonės ir vairuotojai užtikrina tinkamą skaitmeninių tachografų ir vairuotojo kortelių veikimą ir deramą jų naudojimą. Analoginius tachografus naudojančios transporto įmonės ir vairuotojai užtikrina tinkamą jų veikimą ir deramą registracijos lapų naudojimą, o 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto įmonės laikomos atsakingomis už jų vairuotojų arba joms pavaldžių vairuotojų padarytus šio reglamento pažeidimus. Reglamento Nr. 1071/2009 4 straipsnyje numatyta, jog įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, paskiria ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai.

Taigi pareiškėjas, vykdydamas transporto vadybininko funkcijas, privalo faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti įmonės transporto veiklai. Sistemiškai aiškinant šių nuostatų turinį, įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo keliu transportu veikla, privalo paskirti transporto vadybininką, atsakingą už įmonės transporto veiklą, kuris veiklą privalo vykdyti faktiškai ir nepertraukiamai. Tai reiškia, kad transporto vadybininkas, dirbantis tokioje įmonėje, tampa atsakingas už vienas svarbiausių įmonės funkcijų, susijusių su pagrindine įmonės transporto veikla, jos organizavimu, vadovauja tos įmonės transporto veiklai. Tokiu būdu, įtvirtinama ne tik vairuotojo atsakomybė už vairuotojo kortelių ir kelių transporto priemonėse sumontuotų tachografų naudojimo pažeidimus, bet ir juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, atsakomybė, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, tokių kaip iškreipta konkurencija ir rinkos skaidrumo stoka bei nevienodas stebėsenos lygis, taip pat pavojus, kad įmonės, kuriose dirba žemo profesinės kvalifikacijos lygio darbuotojai, veiks aplaidžiai arba mažiau laikysis kelių eismo saugumo ir socialinių taisyklių ir kt.

Taigi, iš šio teisinio reguliavimo seka, jog transporto įmonė privalo ne tik užtikrinti, kad vairuotojai būtų tinkamai apmokyti ir instruktuoti apie teisingą tachografų veikimą, bet ir užtikrinti tinkamą skaitmeninių tachografų, vairuotojo kortelių veikimą, deramą jų ir registracijos lapų naudojimą. Transporto įmonė privalo reguliariai atlikti patikrinimus, siekdamos užtikrinti, kad jų vairuotojai tinkamai ir deramai naudotųsi tachografais, tinkamai fiksuotų savo darbo ir poilsio laikotarpius, taip pat nesuteikti savo vairuotojams jokių tiesioginių ar netiesioginių paskatų, kuriomis galėtų būti paskatintas tachografų netinkamas naudojimas. Už nustatytus vairuotojų įvykdytus tachografų, vairuotojo kortelių ir registracijos lapų naudojimo pažeidimus yra atsakinga būtent transporto įmonė. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, jog už Institucijos nustatytus pažeidimus yra atsakingas tik vairuotojas. Kadangi pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas (taip pat ir direktorius), būtent jis yra atsakingas asmuo už faktišką ir nepertraukiamą vadovavimą įmonės transporto veiklai, tinkamą darbo organizavimą, teisės aktų nustatytų reikalavimų paisymą, tam būtinų veiksmų atlikimą (kontrolės, patikrinimų vykdymą ir pan.). Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai apie jo darbo vietos ir darbo laiko nesutapimą su vairuotojo darbo laiku ir darbo vieta, nepašalina teisės aktuose įtvirtinto transporto vadybininkui keliamo nepertraukiamo vadovavimo transporto veiklai reikalavimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamame nutarime nenurodyta kokiais veiksmais jis pažeidė teisės aktų nuostatas, dėl ko buvo pažeista jo teisė į gynybą. Visgi su tokiu skundo argumentu sutikti nėra jokio pagrindo, kadangi pats pareiškėjas to paties skundo tik kitoje pastraipoje aiškiai įvardino veiksmus, kurių jis, Institucijos vertinimu, neatliko, t. y. neužtikrino, kad įmonės vairuotojai tinkamai ir deramai naudotųsi įrengti tachografu bei tinkamai fiksuotų savo darbo ir poilsio laikotarpius. Taigi, pareiškėjui yra aiški kaltinimo esmė ir jis pateikė aiškius nesutikimo su šiuo kaltinimu motyvus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis supažindino vairuotojus su darbo tvarkos taisyklėmis ir pareiginiais nuostatais, o Institucija nedetalizavo kokius papildomus veiksmus jis turi atlikti įgyvendindamas savo pareigas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei Institucija, nei teismas neturi detalizuoti, išdėstyti ir nurodyti pareiškėjui M. M., kokiu būdu jis privalo vykdyti savo, kaip transporto vadybininko pareigas bendrovėje, kad nepažeistų nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo M. M., kaip transporto vadybininko pareigas, teises, veiklą apibrėžia įmonėje patvirtinti pareiginiai nuostatai. Iš teismui pateiktų įmonės transporto vadybininko pareiginių nuostatų, matyti, kad juose aptarti, be kita ko, bendrieji reikalavimai, iš kurių matyti, kad transporto vadybininkas įmonėje atlieka gana plačias funkcijas. Pagal bendrovės pareiginius nuostatus, transporto vadybininko pareigos yra vadovauti transporto veiklai, kartu transporto vadybininko uždavinys – krovinių planavimas, vairuotojų išvykimo į reisą parengimas, nuvažiuotų kilometrų skaičiaus derinimas, tarifų vairuotojams nustatymas, su darbo veikla susijusių teisės aktų išmanymas (b. l. 90–92). Taigi pareiginiuose nuostatuose transporto vadybininko kompetencija apima gana įvairius aspektus, todėl aplinkybė, kad pareiginiuose nuostatose nenurodyta, jog transporto vadybininkas turi užtikrinti, jog vairuotojas tinkamai naudotų korteles ir kelių transporto priemonėse sumontuotus tachografus, M. M. administracinės atsakomybės nešalina. Minėtų aplinkybių visuma, nesudaro pagrindo išvadai, kad M. M., būdamas transporto vadybininku bei organizuodamas instruktažą vairuotojams dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, galėjo nesuprasti savo, kaip transporto vadybininko, atsakomybės. Tuo labiau, kad pareiškėjas yra tos pačios įmonės direktorius. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vairuotojo supažindinimas su įmonėje galiojančiomis instrukcijomis, negali būti laikomas tinkamu įtvirtintos pareigos paruošti vairuotojus taip, kad nebūtų pažeidinėjami teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įgyvendinimu (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-95-531/2020). Tuo tarpu jokių kitų duomenų apie M. M. organizuotus mokymus, instruktažą ir pan., turint tikslą vairuotoją paruošti tinkamam darbinių pareigų atlikimui, pateikta nebuvo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog M. M. būtų atlikęs vairuotojo A. M. kontrolę, įsitikinęs, jog jo vairuojamoje transporto priemonėje esantis tachografas tikrai veikia tinkamai. Šį teismo vertinimą sustiprina ir ta aplinkybė, kad paties M. M. teigimu, jau buvo nustatyta to paties vairuotojo netinkamo vairuotojo kortelės naudojimo atvejų, tačiau be to, kad vairuotojui buvo sumažintas atlyginimas, kokių kitų priemonių buvo imtasi, kad paminėtas vairuotojas užtikrintų tinkamą vairuotojo kortelės naudojimą, teismui nepateikta.