Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. patikslintą pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautuose Prūsijos karalystės, Karaliaučiaus apygardos, Klaipėdos apskrities Karklininkų kaimo Karališkos kadastro įstaigos archyviniuose duomenyse minimi K. B. (D.) ir M. K., bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktuose 1944-1948 metų duomenyse (2018-04-04 atsakymas Nr. R4-856) minimas M. K. yra pareiškėjos seneliai B. K. ir M. K.; 2) kad pareiškėjos senelė B. K. nacionalizacijos momentu 1940-07-22 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 25 arų 53 m² žemės sklypą, o pareiškėjos senelis M. K. nacionalizacijos momentu 1940-07-22 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 55 arų 86 m² žemės sklypą ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 2,40 ha žemės sklypą; 3) atnaujinti terminą pareiškėjai pateikti Nacionalinei žemės tarnybai pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su išlikusio nekilnojamojo turto savininkais, pareiškėjos seneliais M. K. ir B. K. patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad 1992 metais pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Z. K. mama S. K. kreipėsi į Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į jos uošvio M. K. iki sovietinio turto nusavinimo valdytą 50 arų žemės sklypą. Tačiau S. K. neturėjo dokumentų, galinčių patvirtinti duomenis apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, ir nežinojo, kokio tiksliai dydžio žemės plotą nuosavybės teise Karklėje valdė jos uošviai M. K. ir B. K.. Tikslias žinias galintys suteikti asmenys – S. K. sutuoktinis V. K., bei jos uošviai B. K. ir M. K. jau buvo mirę. Kretingalės apylinkės agrarinės reformos tarnyba įpareigojo S. K. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1993-04-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-347/93 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. K. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė 50 arų žemės. Vadovaujantis teismo 1993-04-29 sprendimu, Klaipėdos apskrities viršininko 2000-11-09 sprendimais Nr. 55/6543 ir Nr. 55/6544, Žemės ribų paženklinimo aktu ir Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-03 įsakymu dėl I. P. ir Z. K. žemės sklypo duomenų patikslinimo (duomenys neskelbtini), Nr. 13.6-1770 I. P. ir Z. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. K. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdytą 52 arų dydžio žemę. 2014-12-04 iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo buvo gauti Prūsijos karalystės, Karaliaučiaus apygardos, Klaipėdos apskrities Karklininkų kaimo Karališkos kadastro įstaigos archyviniai duomenys dėl B. K. (D.) ir M. K. nuosavybės teise valdytos žemės dydžio, kuriuose matyti, kad K. M. Karklininkuose nuosavybės teise nuo 1913-10-11 valdė 55 arų 86 m² žemės sklypą, K. B. Karklininkuose nuosavybės teise nuo 1914-04-29 valdė 25 arų 53 m² žemės sklypą. B. K. (B. K.) ir M. K. (M. K.) yra pareiškėjos seneliai. 1913 m. raštuose pareiškėjos senelių asmenvardžiai buvo užrašyti įprasta vokiška vardo rašymo forma. Jokių neaiškumų dėl jos senelių tapatybės nekilo, kadangi Karklė buvo negausiai apgyvendinta, žmonės vieni kitus asmeniškai pažinojo.

2. Šių duomenų pagrindu pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą dėl praleistų terminų paduoti prašymui dėl nuosavybės teisių atstatymo ir giminystės ryšių nustatymo, atnaujinimo. Regionų apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-375-243/2018 išaiškino: „jog šie duomenys nepatvirtina, kad K. B. yra B. K. ir kad K. B. (D.) yra pareiškėjos senelė B. K. ir kad jiems nacionalizacijos metu priklausė 25 arų 53 m² ir 55 arų 86 m² dydžio žemės sklypai, taip pat nėra duomenų, ar nacionalizacijos metu šių sklypų dydžiai išliko tokie patys. Pareiškėja teisę, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimu, gali įgyvendinti kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir tame teisme pateikdama prašymą atnaujinti terminą prašymui pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei dokumentams, patvirtinantiems pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį“. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir Klaipėdos regioninio valstybės archyvą prašydama pateikti duomenis, kokio dydžio žemės sklypą jos seneliai nuosavybės teise valdė tuo metu, kai sovietai nusavino žemę pagal 1940-07-22 Liaudies seimo Žemės nacionalizavimo deklaraciją, tačiau tiek Klaipėdos regioninio valstybės archyvo atsakyme, tiek Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsakyme nepateikta jokių duomenų dėl iš pareiškėjos senelių sovietų nusavintos žemės. Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsakyme nurodomi archyve rasti duomenys, kad K. M. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 2,40 ha žemės, kuri kaip bešeimininkis ūkis paimta į valstybinį žemės fondą. Pareiškėjos žiniomis (duomenys neskelbtini) turėjęs žemės K. M. buvo jos senelis, vėlyviausiuose dokumentuose vadinamas M. K.. Taigi, šie duomenys įrodo, kad 1940-07-22 Liaudies seimo Žemės nacionalizavimo deklaracijos pagrindu iš pareiškėjos senelio (duomenys neskelbtini) buvo atimtas 2,40 ha žemės sklypas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos senelė B. K. laikotarpiu nuo 1914-05-12, o senelis M. K. laikotarpiu nuo 1913-11-15 iki 1940-07-22 būtų pardavę ar praradę Prūsijos karalystės kadastro knygoje aprašytą žemę.

3. Pareiškėja nurodo, kad Prūsijos karalystės, Karaliaučiaus apygardos, Klaipėdos apskrities Karklininkų kaimo Karališkos kadastro įstaigos archyviniuose duomenyse žemės savininkais nurodyti K. (M. K.) ir K. (B. K. D.) yra pareiškėjos seneliai. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-04-04 atsakyme Nr. R4-856 nurodytas K. (K. M.) yra jos senelis. Dėl pavardžių K., K. ir K. skirtingos rašybos pasitikslintina Lietuvių pavardžių duomenų bazėje internete http://pavardes.lki.lt/, kurios pagrindas - Lietuvių pavardžių žodynas. Vadovaujantis kalbos mokslo taisyklėmis, lietuviškos pavardės tiksliai tokia forma, kad jos šaknis būtų K.-, o galūnė -as, kuri nurodyta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-04-04 atsakyme Nr. R4-856, lietuvių kalboje apskritai nėra, todėl akivaizdu, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktuose 1944-1948 metų duomenyse minima pavardė K. lietuviškai užrašyta netaisyklingai. Prūsijos karalystės kadastro įstaigos archyviniuose duomenyse vokiškai įrašytos pavardės K. (M. K.) ir K. (B. K.) akivaizdžiai nėra germaniškos, tačiau kaip jas reiktų taisyklingai užrašyti lietuviškai būtina kalbos mokslo pagalba. Artimiausios vokiškai užrašytai pavardei K., K. būtų Lietuvių pavardžių žodyne nurodytos pavardės: „K.“, „K.“, „K.“, „K.“. Istorinių aplinkybių pasekmėje tos pačios giminės pavardės skirtinga rašyba paaiškina faktą, kodėl pareiškėja ilgą laiką archyvuose negalėjo rasti duomenų apie savo protėvius ir jų turėtą nuosavybę. Pareiškėja pažymėjo, kad archyvų įrašuose nurodyti M., M. ir pareiškėjos senelio asmens dokumentuose esantis vardas M. yra vieno ir to paties vardo skirtingos formos. Prūsijos karalystės, Karaliaučiaus apygardos, Klaipėdos apskrities Karklininkų kaimo Karališkos kadastro įstaigos archyviniuose duomenyse žemės savininkė nurodyta vardu B. (B. K. D.). Remiantis internete esančiais duomenimis apie vardus (https://tavovardas.com/?s=barb%C4%97) „B.“ yra moteriško vardo B. variantas.

4. Pareiškėja nurodo, kad jai neatstatyta nuosavybės teisė į 3 arus iš 55 arų jos senelio M. K. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytos žemės bei nuosavybės teisės į jos senelės B. K. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdytą 25 arų 53 m² žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, jog nors S. K. teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K. ir M. K. nuosavybės teise valdė 0,5 ha žemės (duomenys neskelbtini) tačiau teismo 1993-04-29 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas tik dėl M. K. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytos žemės dydžio, t.y. dėl B. K. (duomenys neskelbtini) nuosavybės valdytos žemės teismas nepasisakė. Pareiškėjai taip pat neatstatytos nuosavybės teisės į jos senelio M. K. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą 2,40 ha žemę.

5. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnyje nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėja yra praleidusi terminą iki 2003-12-31 pateikti Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms nuosavybės teises ir giminystės ryšį su M. K. ir B. K. patvirtinančius dokumentus, tačiau pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį šis terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėja minėtą terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos mama S. K., nepaisydama aplinkybės, jog neturėjo išsamių duomenų, laiku ir tinkamai padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelio M. K. nuosavybės teise valdytą žemę. Įgaliotoms institucijoms laiku ir tinkamai buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys paveldėtojų giminystės ryšį su žemės savininku M. K., dėl ko buvo atkurta dalis nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Po dalinės nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareiškėja sužinojo, kad M. K. ir B. K. nuosavybės teise valdytos žemės dydis buvo žymiai didesnis, negu grąžinta 52 arų žemė. Akcentuotina, kad išlikusio nekilnojamojo turto dydį objektyviai įrodančių dokumentų pareiškėja neturėjo ir užklausimai į Klaipėdos apskrities archyvą dėl duomenų apie M. K., B. K. ir pareiškėjos tėvo V. K. nuosavybės teise valdytos žemės dydį nedavė jokių rezultatų. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Z. K. gindami savo teises daugybę kartų kreipėsi į Klaipėdos viršininko administraciją, Nacionalinę Žemės tarnybą, Seimo kontrolierių įstaigą, Lietuvos Respublikos Seimo deputatus. Pareiškėja išskirtinai tik savo pačios pastangomis ir iniciatyva 2014-11-05 pateikė prašymą Lietuvos centriniam valstybės archyvui dėl B. K. ir M. K. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytos žemės. 2014-12-04 buvo gautas atsakymas dėl jos senelių valdytos žemės dydžio. Neturėdama šių duomenų bei duomenų, patvirtinančių giminystės ryšį su M. K. ir B. K., pareiškėja negalėjo pateikti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl susiklosčiusios situacijos, t.y. dėl to, kad jos ankstesni bandymai atstatyti nuosavybės teises buvo nesėkmingi, pareiškėja 2014-12-04 gavusi įrodymus iš Lietuvos valstybės centrinio archyvo dėl išlikusio nekilnojamojo turto iš karto nesikreipė į teismą. 2017 metais ji iniciavo administracinę bylą Nr. eI-375-243/2018 dėl nuosavybės teisių atstatymo ir giminystės ryšių nustatymo, atnaujinimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašo dėl pareiškėjos patikslinto pareiškimo 1 reikalavimo spręsti teismo nuožiūra, 2 ir 3 reikalavimus atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2000-11-09 sprendimais Nr. 55/6543 ir Nr. 55/6544 atkūrė I. P. ir Z. K. nuosavybės teises į buvusio savininko M. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 0,5 ha žemės plotą, grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,5 ha ploto (kiekvienam po 0,25 ha) namų valdos žemės sklypą Nr. 131, todėl nuosavybės teisės yra atkurtos į visą buvusio savininko M. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 0,5 ha žemės plotą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja, vykdydama Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014-07-10 pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-421, 2014-07-25 priėmė įsakymą Nr. 12VĮ-(12SD-(14.12.2.)-1107, kuriuo nusprendė neatkurti I. P. ir Z. K. nuosavybės teisių pagal išvadas 55/1863 ir 55/1864, ir apie šį įsakymą juos informavo 2014-07-31 raštais. Pareiškėja I. P. ir suinteresuotas asmuo Z. K. 1992-04-16 pateikė prašymą Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės reformos tarnybai, prašydami grąžinti nuosavybės teises į M. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą 0,88 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini). Daugiau prašymų pateikta nebuvo.

7. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl kitų dokumentų pateikimo termino praleidimo priežasčių nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, t. y. pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokius aktyvius veiksmus ji ir suinteresuotas asmuo Z. K. atliko laikotarpiu nuo 1992 metų iki 2014 metų. Pareiškėja termino atnaujinimu pradėjo domėtis tik 2014 metais. Nuo to laiko praėjo daugiau 3 metai, tačiau pareiškėja tik dabar kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodama apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasi savo interesais, pareiškėja turėjo galimybę pasidomėti tėvų ir senelių turėta nuosavybe. Pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos.

8. Pareiškėja, siekdama pilnai atkurti nuosavybės teises į išlikusį jos senelių B. K. ir M. K. nekilnojamąjį turtą, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė B. K. nacionalizacijos momentu 1940-07-22 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 25 arų 53 m² žemės sklypą, o pareiškėjos senelis M. K. nacionalizacijos momentu 1940-07-22 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 55 arų 86 m² žemės sklypą ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 2,40 ha žemės sklypą. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateikti įrodymai su prašymu patvirtina faktą, kad B. K. 1914-05-12 įgijo nuosavybę į 25,53 aro žemės sklypą Karklininkuose, o M. K. 1913-11-15 įgijo nuosavybę į 55,86 aro žemės sklypą Karklininkuose, tačiau nė vienas teismui pateiktas įrodymas nepatvirtina fakto, kad jie juos valdė iki nacionalizacijos, t.y. iki 1940-07-22. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 1993-04-29 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., Jurgio, nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdė 0,5 ha žemės iki nacionalizacijos. Minėtas teismo sprendimas priimtas pagal liudininkių B. I. ir O. T. parodymus. Pati pareiškėja S. K. nurodė teismui, kad jos uošviai B. K. ir M. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 0,50 ha žemės (duomenys neskelbtini) Atkūrimo į M. K. iki nacionalizacijos valdytą 0,50 ha žemę (duomenys neskelbtini) procedūra yra baigta, todėl papildomai nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. iki nacionalizacijos valdė 55,86 aro, nėra teisinio pagrindo, o terminai tokiems įrodymams pateikti yra senai praleisti, t. y. praleista beveik 15 metų. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad dėl pareiškėjos pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad archyviniuose duomenyse minimi K. B. (D.) ir M. K., M. K. yra pareiškėjos seneliai B. K. ir M. K. prašo spręsti teismo nuožiūra. Su kita pareiškimo dalimi nesutinka ir prašo ją atmesti.

9. Suinteresuotas asmuo Z. K. atsiliepimo į pareiškimą teismu nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl termino atnaujinimo

10. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004-10-26) numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas, pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.

11. Įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo – 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ – priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus prašymus bei įstatymo nustatytus dokumentus. Paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 Atkūrimo įstatymo Nr. IX-489 redakcija, nustatant, kad prašymai atkurti nuosavybės teises turi būti pateikti iki 2001-12-31. Terminas papildomiems dokumentams, t. y. nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams, pateikti buvo pratęstas 2003-06-19 Atkūrimo įstatymo Nr. IX-1634 redakcija iki 2003-12-31. Šiuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Taigi, faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų. Toks ilgas terminas suteikė piliečiams realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

12. 2004-10-12 Atkūrimo įstatymo Nr. IX-2490 redakcija įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t. y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atkuriamaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra akcentuojama, kad svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015). Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje Nr. A525-984/2014).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos I. P. ir suinteresuoto asmens Z. K. tėvai yra S. K. ir V. K., seneliai – M. K. ir B. K.. 1993-02-24 teisme gautas S. K. pareiškimas, kuriuo ji prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. ir B. K. nuosavybės teisėmis valdė 0,5 ha žemės (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono apylinkės teismas 1993-04-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-347/93 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdė 0,5 ha iki žemės nacionalizavimo. Klaipėdos apskrities viršininko 2000-11-09 sprendimu Nr. 55/6543 suinteresuotam asmeniui Z. K. atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą - 0,25 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos apskrityje Klaipėdos rajone Kretingalės seniūnijoje (duomenys neskelbtini), Z. K. natūra grąžinant 0,25 ha žemės sklypą. Klaipėdos apskrities viršininko 2000-11-09 sprendimu Nr. 55/6544 pareiškėjai I. P. atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą - 0,25 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos apskrityje Klaipėdos rajone Kretingalės seniūnijoje (duomenys neskelbtini), I. P. natūra grąžinant 0,25 ha žemės sklypą.

15. Taigi, po M. K. ir B. K. ir V. K. mirties tiek pareiškėjos mama S. K., tiek pati pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Z. K. dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja po senelių ir tėvo mirties dalyvaudama nuosavybės teisių atkūrimo procese, turėjo teisę kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo įstaigas renkant reikšmingus faktus apie senelių M. K. ir B. K. valdytą turtą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino, jog vykstant pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesui, pareiškėjos kaimynai buvo nurodę, kad pareiškėjos seneliai M. K. ir B. K. galimai nuosavybės teise valdė daugiau žemės nei pareiškėjai buvo atkurta. Tai reiškia, kad pareiškėja iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyto termino nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti pabaigos žinojo aplinkybes, susijusias su senelių valdyta žeme, tačiau nuo teismo 1993-04-29 sprendimo priėmimo iki minėto termino pabaigos - 2003-12-31 – t.y. daugiau nei 10 metų, į archyvo įstaigas dėl duomenų pateikimo nesikreipė, nebandė šių faktų nustatyti teismo tvarka.

16. Teismas pažymi, jog nors pareiškėja nurodo, kad ji buvo aktyvi, kreipėsi į įvairias institucijas dėl duomenų apie senelių M. K. ir B. K. valdytą žemę pateikimo, tačiau nepateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014-06-16 pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos prašydama atkurti nuosavybės teises į likusį senelių bei tėvų nekilnojamąjį turtą – 0,125 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Su minėtu pašymu 2014 m. pareiškėja taip pat kreipėsi į seimo narį P. G., 2014-11-12 – į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. 2014-11-03 pareiškėja kreipėsi į Lietuvos valstybės centrinį archyvą dėl duomenų apie senelių M. K. ir B. K. valdytą nekilnojamąjį turtą pateikimo. Lietuvos valstybės centrinis archyvas 2014-12-04 pateikė pareiškėjai Prūsijos karalystės Karaliaučiaus apygardos Klaipėdos apskrities Karklininkų kaimo Karališkos kadastro įstaigos archyvinius duomenis. 2015-08-28 pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apskrities archyvą dėl duomenų apie senelius M. K. ir B. K. pateikimo. 2015-09-11 Klaipėdos apskrities archyvas pateikė pareiškėjai rastus duomenis.

17. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, visų pirma, pareiškėja į įvairias institucijas ir asmenis dėl išlikusio nekilnojamojo turto kreipėsi tik 2014 m., t.y. praėjus daugiau nei 11 metų nuo Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyto termino nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti pabaigos. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja iki 2014 m. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama gauti duomenis apie senelių M. K. ir B. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, nėra. Antra, pareiškėjos kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, seimo narį P. G. ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių buvo susijęs su Klaipėdos apskrities viršininko 1999-02-25 išvadomis Nr. 55/1863 ir Nr. 55/1864 dėl pareiškėjos I. P. ir suinteresuoto asmens Z. K. teisės atkurti nuosavybės teisę į po 0,125 ha M. K. valdytos žemės, esančios Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) t.y. su išvadomis, kurias pareiškėja buvo gavusi prieš 15 metų, tačiau ne su naujai paaiškėjusiais duomenimis. Trečia, pareiškėjos kreipimasis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą jau po Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo, t. y. 2014-11-03, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelių M. K. ir B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, nepatvirtino, jog pareiškėja buvo aktyvi ir rūpestinga nuosavybės teisių atkūrimo procese iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pabaigos.

18. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, jog nors Lietuvos valstybės centrinis archyvas duomenis apie M. K. ir B. K. galimai valdytus atitinkamai 55 arų 86 m² ir 25 arų 53 m² žemės sklypus (duomenys neskelbtini) pareiškėjai pateikė 2014-12-04, tačiau ji į teismą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pirmą kartą kreipėsi tik 2017-11-12 (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinė byla Nr. eI-375-243/2018), t.y. praėjus beveik trejiems metams nuo minėtų duomenų gavimo. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėja 2014 m. gavusi duomenis iš Lietuvos valstybės centrinio archyvo nesikreipė į teismą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi buvo nusivylusi ankstesniais nesėkmingais bandymais atkurti nuosavybes teises. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-530/2014). Teismo vertinimu aukščiau nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos neveikimo yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog Atkūrimo įstatymo nustatyti terminai iki 2001-12-31 prašymams pateikti ir iki 2003-12-31 dokumentams pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo įtakos terminų praleidimui neturi. Pareiškėjos atstovo nurodytos priežastys dėl kurių, pareiškėja, 2014 m. gavusi duomenis iš Lietuvos valstybės centrinio archyvo, nesikreipė į teismą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atsirado po Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyto termino pabaigos.

19. Pareiškėjos atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėja nežinojo, kad jos senelis M. K. valdė 2,40 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Šie duomenys paaiškėjo 2018 m. gavus duomenis iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, nežinojimas apie nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų buvimą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tuo atveju, kai pretendentas savo valiniais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nustatytu laikotarpiu ir ėmėsi visų priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau informacijos negavo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-953/2013). Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja ėmėsi visų priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą kreipdamasi į archyvus ar į žemėtvarkos institucijas ir tokios informacijos negavo dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų ir siekė savo teisių įgyvendinimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelių M. K. ir B. K. valdytą žemę iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo.

20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėja terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjos prašymas dėl minėto termino atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

21. Pareiškėja prašo prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė B. K. nacionalizacijos momentu 1940-07-22 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 25 arų 53 m² žemės sklypą, o pareiškėjos senelis M. K. nacionalizacijos momentu 1940-07-22 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 55 arų 86 m² žemės sklypą ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 2,40 ha žemės sklypą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo bylose turi ypatumų, kurie sąlygoja ir įrodinėjimo priemonių leistinumo ypatumus. Atkūrimo įstatymo prasme teisiškai reikšmingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas. Šis faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek ir patį valdymo nuosavybės teise faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-783/2002; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2007; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).

23. Tais atvejais, kai turto valdymo nuosavybės teise juridinį faktą prašoma nustatyti siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio nekilnojamojo turto (šiuo atveju – žemės) savininko nuosavybės teise iki nusavinimo valdytą turtą, teismas vadovaujasi ne tik CPK nustatytomis bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo taisyklėmis, bet ir specialiosiomis normomis – Atkūrimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010). Teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007; 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015; 2017-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, būtinas proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga, siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus, visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1913-10-11 M. K. įgijo nuosavybės teisę į 55 a 86 m² žemės sklypą, esantį Karaliaučiaus apygardos Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini). B. K. (g. D.) 1914-04-14 įgijo nuosavybės teisę į 25 a 53 m² žemės sklypą, esantį Karaliaučiaus apygardos Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini). Byloje esančiuose kadastro duomenyse nurodyta, jog M. K. yra žvejys, B. K. (g. D.) – žvejo žmona. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad M. K. ir B. K. (g. D.) pavardės yra panašios, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad M. K. ir B. K. (g. D.) buvo sutuoktiniai.

26. Klaipėdos apskrities archyvas 2015-09-11 pateikė pareiškėjai duomenis, jog Klaipėdos rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1956-04-26 sprendimu Nr. 162 V. K., Miko, pripažinta nuosavybės teisė į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), 1955 m. - 1957 m. ūkinės knygos duomenimis M. K., Jurgio, gim. (duomenys neskelbtini), šeimos narys buvo žmona B. K., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 1958 m. - 1960 m. ūkinės knygos duomenimis pareiškėjos tėvas yra įvardijamas V. K., Mykolo, gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos gimimo liudijime jos tėvu nurodytas V. K., M. Mirties liudijime pareiškėjos senelis yra įvardijamas kaip M. K., J. V. K. mirties liudijime nurodoma, kad jis yra V. K., M. Taigi, skirtinguose dokumentuose pareiškėjos senelio vardas yra atitinkamai „M.“ arba „M.“. Esant šioms aplinkybėms, bei įvertinus pareiškime pateiktus duomenis apie vardų ir pavardžių rašybą teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjos senelių vardų ir pavardžių rašyba ilgainiui buvo sulietuvinta, dėl ko atsirado skirtingi vardų ir pavardžių variantai. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjos seneliai gyveno (duomenys neskelbtini) (anksčiau - (duomenys neskelbtini), 2014-11-03 prašyme Lietuvos valstybės centriniam archyvui pareiškėja nurodė, kad jos senelės iki santuokos turėta pavardė buvo „D.“, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog byloje esančiuose kadastro duomenyse nurodyti M. K. ir B. K. (g. D.) yra pareiškėjos seneliai M. K. ir B. K..

27. Nagrinėjamu atveju teismas spęsdamas dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turtinti faktą dėl jos senelių nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės pagrįstumo, pažymi, kad pareiškėja yra savo motinos S. K. įpėdinė ir teisių perėmėja, kuri paveldėjo visas mirusios motinos teises ir pareigas, taip pat ir procesines teises, todėl ir teismų procesiniai sprendimai tiek S. K., tiek pareiškėjai sukelia tokias pačias teisines pasekmes. 1993-02-24 teisme gautas S. K. pareiškimas, kuriuo ji prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. ir B. K. nuosavybės teisėmis valdė 0,5 ha žemės (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono apylinkės teismas 1993-04-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-347/93 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdė 0,5 ha iki žemės nacionalizavimo. Taigi, klausimas dėl pareiškėjos senelių M. K. ir B. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės (duomenys neskelbtini) yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėtina, kad nei pareiškėjos mama S. K., nei pareiškėja šio sprendimo neskundė. Pažymėtina ir tai, kad teisme sprendime nurodė, kad liudytojos B. I. ir O. T. paaiškino, kad M. K. valdė apie 60 arų žemės. Tai reiškia, kad teismo sprendimo priėmimo metu buvo tiriama aplinkybė, jog pareiškėjos seneliai iki nacionalizacijos galimai valdė daugiau nei 0,5 ha žemės, tačiau teismas sprendimu nustatė, juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė būtent 0,5 ha.

28. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad S. K. pateikdama teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nežinojo, kiek tiksliai žemės nacionalizacijos metu valdė M. K. ir B. K., kadangi pastarieji buvo jos vyro tėvai. Be to, tiek M. K. ir B. K., tiek jos sutuoktinis V. K. kreipimosi į teismą metu buvo mirę. Teismas šias aplinkybes vertina kritiškai. Civilinės bylos Nr. 2-347/93 duomenimis nustatyta, kad S. K. ir V. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). M. K. mirė (duomenys neskelbtini). B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, S. K. santuoką su V. K. sudarė iki M. K. ir B. K. mirties, todėl manytina, kad ji turėjo galimybę iš M. K. ir B. K. sužinoti apie tai, kiek nekilnojamojo turto pastarieji valdė iki nacionalizacijos. Be to, V. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl apie jo tėvų valdytos žemės dydį S. K. galėjo sužinoti ir iš sutuoktinio.

29. Pareiškėjos atstovas nurodo, kad teismas 1993-04-29 sprendime pasisakė tik dėl M. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės, o klausimo dėl B. K. nuosavybės teise priklausiusios žemės nepasisakė. Teismas su šiomis aplinkybėmis nesutinka. Iš teismo 1993-04-29 sprendimo turinio matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-347/93 buvo sprendžiamas klausimas tiek dėl M. K., tiek dėl B. K. nuosavybės teise priklausiusios žemės, tačiau teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, jog B. K. nacionalizacijos metu nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 1993-04-29 teismo posėdžio protokolo duomenimis nustatyta, kad liudytojos B. I. ir O. T. paaiškino, kad M. K. valdė apie 60 arų žemės. Apie tai, kad B. K. nuosavybės teise valdė žemę, liudytojos nepasisakė.

30. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog pareiškėja aplinkybę, kad jos seneliai M. K. ir B. K. nacionalizacijos metu (duomenys neskelbtini) valdė atitinkamai 55 arų 86 m² ir 25 arų 53 m² žemės sklypus grindžia 2014-12-04 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktais Karaliaučiaus apygardos Klaipėdos apskrities Karklininkų kaimo kadastro duomenimis. Vis dėlto, nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo senelis M. K. 1913-10-11 įgijo nuosavybės teisę į 55 a 86 m² žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), senelė B. K. 1914-04-14 įgijo nuosavybės teisę į 25 a 53 m² žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. kad pareiškėjos seneliai minėtus žemės sklypus buvo įgiję prieš 26 metus - 27 metus iki nacionalizacijos. Akivaizdu, kad iki 1940-07-22 M. K. ir B. K. dalį minėtos žemės galėjo parduoti ar kitu būdu perleisti, todėl vien ta aplinkybė, kad 1913 metais – 1914 metais M. K. ir B. K. valdė pareiškime nurodytą žemę, nepatvirtina, kad nacionalizacijos metu, t.y. 1940-07-22, jie nuosavybės teise tebevaldė visą šią žemę, juolab, kad ši aplinkybė nebuvo nustatyta nei rašytiniais įrodymais, nei liudytojų paaiškinimais civilinėje byloje Nr. 2-347/93. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja papildomų duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes taip pat nepateikė.

31. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė B. K. nacionalizacijos momentu 1940-07-22 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 25 arų 53 m² žemės sklypą, o pareiškėjos senelis M. K. nacionalizacijos momentu 1940-07-22 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 55 arų 86 m² žemės sklypą atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis M. K. nacionalizacijos momentu 1940-07-22 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 2,40 ha žemės sklypą, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

33. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautuose Prūsijos karalystės, Karaliaučiaus apygardos, Klaipėdos apskrities Karklininkų kaimo Karališkos kadastro įstaigos archyviniuose duomenyse minimi K. B. (D.) ir M. K., bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktuose 1944-1948 metų duomenyse (2018-04-04 atsakymas Nr. R4-856) minimas M. K. yra pareiškėjos seneliai B. K. ir M. K.. Teismas pažymi, kad teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nepaisant to, kad aukščiau nurodytos aplinkybės iš esmės pripažintos Sprendimo 26 punkte, tačiau atmetus kitus pareiškimo reikalavimus, t.y. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų dėl B. K. ir M. K. nacionalizacijos metu valdytos žemės nustatymo ir Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, šio fakto nustatymas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, t.y. neturės juridinės reikšmės, todėl ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

34. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 6,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškimo netenkinus, iš pareiškėjos į valstybės biudžetą priteistina 6,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

civilinės bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautuose Prūsijos karalystės, Karaliaučiaus apygardos, Klaipėdos apskrities Karklininkų kaimo Karališkos kadastro įstaigos archyviniuose duomenyse minimi K. B. (D.) ir M. K. bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktuose 1944-1948 metų duomenyse minimas M. K. yra pareiškėjos I. P. seneliai B. K. ir M. K., nutraukti.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos I. P. 6,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.