Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. prašymą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Z. K. dėl atnaujinimo praleisto termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos I. P. prašymo atnaujinti terminus paduoti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo V. K. nekilnojamojo turto dalį ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ , kad būtina atkurti nuosavybės teises, buvo konstatuota, jog yra neginčijamai pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas ir kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti pagal įstatymų apibrėžtas ribas ir tvarką jiems priklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės jo susigrąžinti – gauti kompensaciją. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje, kurioje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, kad 1992 metais priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises ir nuosavybę. Teisės aktuose absoliuti nuosavybės teisių atkūrimo teisė nėra įtvirtinta, nes nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių ginčo teisinius santykius numatytų reikalavimų.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymų atkurti nuosavybės teises padavimui – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pagal iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šie terminai buvo naikinamieji, t. y. piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti prašymą ir dokumentus, nepriklausomai nuo terminų praleidimo priežasčių, neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, tačiau pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas šie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad pagal Atkūrimo įstatymą reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu 1940 m. liepos 22 d. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-364/2010, 2018 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-245-525/2018). Tam, jog kompetentingas administravimo subjektas turėtų pagrindą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti įrodyta, kad asmuo, į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduojama, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kuris iš jo buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Pirminis elementas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra turto savininko jo nacionalizavimo (kitokio nusavinimo) metu nustatymas, nuosavybės teisės atkuriamos tik į to asmens nekilnojamąjį turtą, kuris jam priklausė šio turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010 Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Bylos rašytiniais įrodymais įrodyta, jog pareiškėjos I. P. ir suinteresuoto asmens Z. K. tėvai buvo V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. K., gimusi (duomenys neskelbtini) V. K. tėvai (pareiškėjos seneliai) buvo M. K. ir B. K.. M. K. mirė 1960 m. sausio 9 d., B. K. – 1969 m. kovo 12 d., V. K. - 1991 m. gegužės 6 d., o S. K. – 2003 m. spalio 30 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 1993 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 347/93 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. (pareiškėjos seneliui) Karklės kaime nuosavybės teise priklausė 50 arų žemės. Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimais Nr. 55/6544 ir Nr. 55/6543 ir 2003 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 13.6-1770 (patikslino žemės plotą) atkūrė nuosavybės teises pareiškėjai ir Z. K. į jų senelio M. K. nuosavybės teise Karklės kaime valdytą 52 arų dydžio žemę. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad jos teismui paduoto prašymo atnaujinti terminus paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir dokumentus turinys nesutampa su nurodomomis prašymui pagrįsti aplinkybėmis. Pareiškėja įrodinėja aplinkybes, kad nacionalizuoto nekilnojamojo turto savininkai buvo M. K. ir B. K., o ne V. K., nors pagal suformuluotus prašymo reikalavimus nurodyta priešingai. Prašymui pagrįsti pateikė 2014 m. gruodžio 4 d. gautus duomenis iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo apie Prūsijos karalystės, Karaliaučiaus apygardos, Klaipėdos apskrities Karklininkų kaimo Karališkos kadastro įstaigos archyvinius duomenis. Pareiškėjos teigimu, šie duomenys patvirtina, kad M. K. Karklininkuose nuosavybės teise nuo 1913 m. spalio 11 d. valdė 55 arų 86 m² žemės sklypą, o jo sutuoktinė B. K. Karklininkuose nuosavybės teise nuo 1914 m. balandžio 29 d. valdė 25 arų 53 m² žemės sklypą ir kad nuosavybės teisės neatkurtos į 28 arus nekilnojamojo turto žemės. Pareiškėjos tėvas V. K. yra gimęs 1930 m. gegužės 7 d. Nekilnojamojo turto nacionalizavimo metu 1940 m. liepos 22 d. jis buvo nepilnametis, jo tėvai nekilnojamojo turto nacionalizavimo metu buvo gyvi, todėl jis nebuvo nacionalizuoto turto savininkas. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik į to asmens nekilnojamąjį turtą, kuris jam priklausė šio turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo metu, konstatuoja, kad pareiškėja nepagrįstai prašo atnaujinti terminą prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus į V. K. priklausiusią nacionalizuotą nekilnojamojo turto dalį, nes jis nebuvo nacionalizuoto nekilnojamojo turto savininkas.

Suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad pareiškėja nėra padavusi prašymo atkurti nuosavybės teises į M. K. ir B. K. nuosavybės teisę valdytą žemę ir pateikusi turimų archyvinių duomenų apie nekilnojamojo turto valdymą. Pareiškėja tai gali padaryti, jeigu siekia nuosavybės teisių atkūrimo į šiems asmenims priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Nacionalinė žemės tarnyba turi įvertinti jai pateiktus dokumentus, prašymą dėl atkūrimo. Iš byloje esančių Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014 m. gruodžio 4 d. duomenų matyti, kad 1914 m. balandžio 29 d. K. B. (D.) buvo perleistas 25 arų ir 53 m² žemės sklypas, esantis Karklininkuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės Nr. (duomenys neskelbtini), pastato Nr. (duomenys neskelbtini)), o K. M. 1913 m. spalio 11 d. perleistas 55 arų 86 m² žemės sklypas, esantis Karklininkuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės Nr. (duomenys neskelbtini), pastato Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos atstovės argumentais, jog šie duomenys nepatvirtina, kad K. B. yra B. K. ir kad K. B. (D.) yra pareiškėjos senelė B. K. ir kad jiems nacionalizacijos metu priklausė 25 arų 53 m² ir 55 arų 86 m² dydžio žemės sklypai, taip pat nėra duomenų, ar nacionalizacijos metu šių sklypų dydžiai išliko tokie patys. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444. 445 straipsniai). Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015). Pareiškėja teisę, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimu, gali įgyvendinti kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir tame teisme pateikdama prašymą atnaujinti terminą prašymui pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei dokumentams, patvirtinantiems pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti Pareiškėjos I. P. prašymą dėl atnaujinimo praleistų terminų paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į V. K. nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.