Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. K., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „E.“ (toliau – ir bendrovė), įmonės kodas 300048158, vadovu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI), nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Savo neveikimu buvęs bendrovės vadovas pažeidė kreditorės - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos - interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo BUAB „E.“. Tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

2. Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodyta, kad bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „E.“ vadovu nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo S. K.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 28 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 12454,63 Eur. Pagal kreditorės VMI pareiškimą Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-686-538/2022, iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 13 d.

3. Bendrovės 12454,63 Eur mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokesčio už aplinkos teršimą skola susidarė už 2018 metus, mokėjimo terminas buvo 2019 m. vasario 15 d., gyventojų pajamų mokesčio skola susidarė už 2020 metų gegužės - gruodžio mėnesius ir už 2021 metų vasario - gruodžio mėnesius, pelno mokesčio skola susidarė už 2020 ir 2021 metus, pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė už 2020 metų kovo - gruodžio mėnesius, už 2021 metų sausio - birželio mėnesius, rugpjūčio ir spalio mėnesius ir už 2022 metų sausio - kovo mėnesius. Bendrovė VMI teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčio sumų nesumokėjo. VMI siekdama išieškoti iš bendrovės mokestinę nepriemoką nuo 2018 m. spalio 29 d. taikė priverstino išieškojimo veiksmus, tačiau mokestinių nepriemokų išieškoti iš Bendrovės sąskaitų ir turto nepavyko.

4. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės metinė finansinė ataskaita už 2018 metus buvo sudaryta 2019 m. balandžio 24 d., patvirtinta 2019 m. birželio 25 d. ir 2019 m. liepos 3 d. pateikta Juridinių asmenų registrui. Minėtą ataskaitą pasirašė buvęs bendrovės vadovas S. K.. Kartu su ataskaita buvo pateiktas ir bendrovės balansas už 2018 metus, kuriame bendrovės turto vertė nurodyta - 16014 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 93808 Eur. Bendrovės metinė finansinė ataskaita už 2021 metus buvo sudaryta 2022 m. balandžio 27 d., patvirtinta 2022 m. balandžio 28 d. ir 2022 m. gegužės 26 d. pateikta Juridinių asmenų registrui. Kartu su ataskaita buvo pateiktas ir Bendrovės balansas už 2021 metus, kuriame Bendrovės turto vertė nurodyta - 6600 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 97913 Eur.

5. Pareiškime nurodyta, kad Bendrovė negali ir nevykdo savo finansinių įsipareigojimų nuo 2018 m. spalio 29 d., t. y. nuo tada, kai VMI pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus Bendrovės atžvilgiu, o jos mokestinė nepriemoka 2018 m. spalio 29 d. buvo 12108,14 Eur, o 2019 m. birželio 25 d., t. y. kai buvo patvirtinta Bendrovės metinė finansinė ataskaita už 2018 metus, buvo 12417,36 Eur, o VMI pareiškimo dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pateikimo teismui datai, t. y. 2022 m. birželio 21 d. buvo 12454,63 Eur, o tai pagal JANĮ nuostatas reiškia, kad Bendrovė jau 2019 m. birželio 25 d. buvo nemoki. Iš anksčiau išdėstyto galima daryti išvadą, kad buvusio bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo atsirado 2019 m. birželio 25 d., kai buvo patvirtinta Bendrovės finansinė ataskaita už 2018 metus, kurią jis pats pasirašė ir jam jau tada buvo žinoma, kad Bendrovės įsipareigojimai ženkliai viršija jos turimo turto vertę. Iš pateikto balanso už 2018 metus matyti, kad bendrovės finansinė būklė ir sunki ir kad bendrovė neturi finansinių galimybių toliau tęsti ir vykdyti ekonominę Bendrovės veiklą.

6. VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą VMI pranešta tinkamai. Gautas VMI prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

7. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Nenorėjo dar įmonės uždaryti, bet VMI pagreitino įmonės likvidavimo procesą. Galvojo, kad bent dalinai pavyks atsiskaityti su kreditore. Įmonės skolos susidarė, nes pirko vieną automobilį, paskui antrą, lyg viskas ir gerai sekėsi, lizingo būdu įsigijo trečią automobilį ir tada prasidėjo įmonės problemos: du vairuotojai padarė avarijas ir prasidėjo baudos, o kai turėjo grąžinti PVM ir atsirado skolos. Automobilius pardavė ir su dalimi kreditorių atsiskaitė. Įmonę įsteigęs yra virš 20 metų, jis visą laiką buvo šios įmonės direktoriumi. Bedrovės veikla buvo viešas maitinimas ir transporto paslaugos. Su finansiniais sunkumais susidūrė prieš 5-6 metus, įmonė turėjo skolų ir kitiems kreditoriams, tada jis bandė su jais atsiskaityti pirmiau, o mokesčių valstybei nemokėjo. Dėl to Tauragės apylinkės teismas jam 2019 metais paskyrė baudą už atsiskaitymo eilės pažeidimą. Jis nesuprato, kad teismo paskirta bauda buvo ne tik už tai, kad jis atsiskaitė su kreditoriais netinkama tvarka, bet ir dėl to, kad nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Jis suprato, kad įmonė yra nemoki, tačiau tikėjosi, kad pavyks išgelbėti verslą ir sumokėti skolas. Prašo skirti kiek įmanoma mažesnę nuobauda, kadangi turi būsto paskolą, jo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1100-1500 Eur/mėn. priklausomai nuo kelionių kiekio. Gyvena su sutuoktine, vaikai pilnamečiai, žmona dirba pedagoge. Prašo, jei yra galimybė, paskirtą nuobaudą išdėstyti dalimis per 4-5 mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal <...> kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už <...> kreditorių teisių pažeidimus, todėl teismui 2022 m. rugsėjo 30 d. gavus iš VMI pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo S. K. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį iškelta administracinio nusižengimo byla.

9. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

10. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad juridinio asmens nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Be to, šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „nemokumo procesas“ vartojama tuomet, kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, ir juridinio asmens bankroto procesui (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Tuo tarpu terminas juridinio asmens bankroto procesas (toliau – bankroto procesas) apibrėžiamas kaip visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 straipsnio 4 dalis).

11. Be to, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens vadovo veiksmai, inicijuojant įmonės nemokumo procesą, numatyti JANĮ 8 straipsnio 1-3 dalyse, iš kurių nuostatų nustatyta, jog pirmiausia tokio juridinio asmens vadovas turi pateikti pranešimą kreditoriams, kuriame nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 16 straipsnyje reglamentuojamas teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas.

12. Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. bendrovės vadovu buvo nuo jos įsteigimo, tai yra 2004 m. rugpjūčio 17 d. iki Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-686-538/2022, kuria uždarajai akcinei bendrovei „E.“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 13 d.

14. S. K. paaiškino, kad įmonei bankroto bylos kelti nenorėjo, tikėjosi, kad situacija pagerės, bandė likviduoti susidariusias skolas, tačiau nesėkmingai. Su vienais kreditoriais atsiskaitė, tačiau su VMI atsikaityti neišgalėjo. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina 2019 m. rugsėjo 30 d. Tauragės apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-410-220/2019 S. K. paskirta nuobauda pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą. Pagrįstai galima konstatuoti, kad S. K. vadovaujama įmonė buvo nemoki dar 2018 metais. Iš teismui pateiktų įmonės balanso dokumentų nustatyta, kad bendrovės balanse už 2018 metus, nurodyta, kad bendrovės turto vertė - 16014 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 93808 Eur, tai yra turimi įsipareigojimai gerokai viršijo turimą įmonės turtą, dėl yra pagrindas vertinti, kad įmonė buvo nemoki. Bendrovės balanse už 2021 metus, nurodyta, kad bendrovės turto vertė - 6600 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 97913 Eur. Taigi, kaip matyti, turimi įsipareigojimai įmonėje nemažėjo ir gerokai viršijo įmonės įstatinį kapitalą.

15. S. K. būdamas bendrovės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Kaip jau minėta, anksčiau, jis to nedarė, nes tikėjosi atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, jog juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI savo pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nurodo skirtingus pažeidimo laikotarpius, tačiau iš teismui pateiktų priedų (Finansinių ataskaitų ir įmonės balanso už 2018-2021 metus) nustatyta, kad mokestinė prievolė VMI atsirado nuo 2018 m. spalio 29 d. ir sudarė 12108,14 Eur, o 2019 m. birželio 25 d., t. y. kai buvo patvirtinta Bendrovės metinė finansinė ataskaita už 2018 metus, buvo 12417,36 Eur. VMI pareiškimo dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pateikimo teismui datai, t. y. 2022 m. birželio 21 d. mokestinė prievolė sudarė 12454,63 Eur. Svarbu įvertinti ir tai, kad po Tauragės apylinkės teismo priimto nutarimo, kuriuo S. K. buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už atsikaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimus ir savalaikio nesikreipimo dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo, pareiga kaip įmonės vadovui kreiptis dėl vis dar nemokios įmonės bankroto bylos iškėlimo išliko, todėl šis termino pradžia laikytina 2019 m. balandžio 1 d., o pabaiga siejama su bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos, tai 2022 m. rugsėjo 13 d. (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-686-538/2022 įsiteisėjimo diena). Nuo šios datos S. K. prarado visas kaip vadovo teises, kurios perėjo bendrovės nemokumo procedūrą vykdančiai nemokumo administratorei.

17. S. K. buvo žinoma apie bendrovės finansinę padėtį, tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau vietoje to, kad jis būtų ieškojęs būdų susidariusios skolos mažinimui, nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų taip leisdamas didėti įmonės skolai. Tai rodo, kad S. K. suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. nusižengimą padarė tyčia.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „E.“ vadovu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato (turėjo suprasti), jog jo vadovaujama bendrovė yra nemoki, tačiau neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „E.“, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

19. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. K. dirba, gauna nuo 1100 iki 1500 Eur atlyginimą, moka būsto paskolą, baustas administracine tvarka, paskirtas nuobaudas sumokėjęs, neteistas, yra vedęs. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimams, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra, bei būtų pasiekti administracinio nusižengimo nuobaudos skyrimo tikslai, vertina, kad tikslinga S. K. paskirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 1400 Eur dydžio baudą.

20. S. K. teismo posėdžio metu dėl sunkios materialinės padėties prašė baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, taip pat pažeidėjo materialinę padėtį, laikytina, kad toks prašymas iš dalies yra pagrįstas ir tenkintinas. Paskirta bauda išdėstoma 7 mėnesių laikotarpiui įpareigojant kas mėnesį mokėti po 200 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 20 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti S. K. paskirtos baudos mokėjimą 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 200 Eur įmoką.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank banke, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-84-1177/2022.

Išaiškinti S. K., kad nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.