Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui O. Č.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., jo atstovui advokato padėjėjui Rimantui Cemnalianskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpyje nuo 2018-04-01 iki 2019-03-31, Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais nurodytais 2019-06-26 teisme gautame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime Nr. (23,3-08E) RNA) ir liko skolingas VMĮ 12730, 28 Eur, be to S. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM ir Bendrovės kreditoriams nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl savo neteisėtais veiksmais S. K. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas paaiškino, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( toliau -Bendrovė) patikrinimą, 2019-05-29 buvo surašytas operatyvaus patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, jog bendrovė nevykdo įsipareigojimų biudžetams ir fondams. 2019-05-03 pradėtas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės mokestinė nepriemoka VMĮ sudarė 12.702,22 Eur. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal Civilinio kodekso reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei.

Taip pat patikrinimo metu yra nustatyta, kad Bendrovė yra nemoki, todėl Bendrovės vadovas pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau- ĮBĮ) jis turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau jis taip nepadarė. Dėl visų šių padarytų pažeidimų prašo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį skirti S. K. 2200Eur baudą, tai yra sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad jis su pažeidimu sutinka ir gailisi dėl padaryto pažeidimo. Tačiau nori paaiškinti, kad jis žinojo, jog valstybei reikia mokėti įsiskolinimą anksčiau negu kitiems kreditoriams, tačiau jis pirmiau mokėdavo už paslaugas kitiems kreditoriams, nes norėjo išlaikyti Bendrovę, kad ji nebankrutuotų. Dabar Bendrovei kiti skolininkai yra skolingi apie 16000 Eur. Jo Bendrovė pradžioje užsisominėjo maitinimo paslaugomis, o po to jis sugalvojo papildyti Bendrovės veiklą ir užsiimti transporto paslaugomis, tačiau jam šis papildomas užsiėmimas nepavyko ir atsirado nuostolių. Dabar jis jau kreipėsi dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Taip pat prašo skirti kuo mažesnę baudą, nes jo materialinė padėtis yra nelengva, turi paėmęs apie 60000 Eur paskolą iš banko, o taip pat šiuo metu dirba UAB „ (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir gauna į mėnesį apie 500 Eur į rankas. Jis ir šiuo metu yra Bendrovės vadovas bei dirba kitoje bendrovėje vairuotoju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal <...> kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už <...> kreditorių teisių pažeidimus, todėl teismui gavus 2019-06-26 gavus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo S. K. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir pradedama administracinio nusižengimo byla pagal šį nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta visiškai. Jo kaltė yra įrodyta 2019-06-26 teisme gautu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) prašymu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo ir prie jo pridėtų dokumentų. Iš prie pareiškimo pridėtų dokumentų matyti, kad 2019-02-29 VMI 2019-05-03 Bendrovėje, siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2019-05-03 pradėjo operatyvinį patikrinimą, kuriuo metu nustatyta, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka Valstybei sudarė 12702,22 Eur. Tai yra Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams ( nurodytiems Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime Nr. ( 23.3-08E) RNA), nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausiai turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybei.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nustatyta eile. Kaip matyti iš šio straipsnio turinio, Bendrovė valstybei pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas i biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, turėjo atsiskaityti trečiąja eile, o tik vėliau atsiskaičius su aukštesnės eilės kreditoriais buvo galima atsiskaityti ir su žemesnės eilės kreditoriais. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Ir pareiškime ir Operatyvaus patikrinimo pažymoje esančių duomenų matyti, kad buvo atliekamos finansinės operacijos, kurios pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarką neturint pakankamai finansinių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, buvo pažeistas atsikaitymo eiliškumas ir atsiskaityta su fiziniais ir juridiniais asmenimis esančiais pagal atsiskaitymo eiliškumą žemiau trečios eilės. Pagal pateiktą VMĮ 2019-06-26 teisme gautą pareiškimą ir Operatyvinio patikrinimo pažymoje lentelę, sudarytą pagal banko sąskaitų išrašus, kasos knygas, matyti, kad pradedant nuo 2018-04-01 iki 2019-03-25 Bendrovė, pažeisdama atsikaitymo eiliškumą, išmokėjo jiems pinigų sumas ir liko Valstybei skolinga 12730,28 Eur. Vadinasi yra įrodyta, kad šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas S. K. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne Valstybei. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Byloje yra nustatyta, kad Bendrovė registruoto nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių neturi. Bendrovės pateiktame balanse už 2017 metus nurodyti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės - 2017-12-31 per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 41015,00 Eur, o viso turto vertė nurodyta 35982,00 Eur. Vertinant Bendrovės turimo turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykį, laikytina, kad Bendrovė, remiantis ( ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį yra nemoki. Nemokumas išliko ir 2018-2019 metais. Pagal Lietuvos Respublikos ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, nemokumas laikomas tada, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata įmonės vadovui pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip matyti Bendrovės vadovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą, atsakingas Bendrovės vadovas.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus laikytina, kad Bendrovės vadovas S. K. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, ir 81 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas - mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, CPK 6390¹ straipsnio reikalavimus numatytus dėl atsiskaitymo eiliškumo, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įtvirtintą imperatyvią nuostatą -įmonės vadovui pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl dėl šių savo neteisėtų veiksmų Bendrovės vadovas pažeidė ANK 120 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimus ir dėl nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui prašymo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą. (ANK 35 str.1d.1p.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo skirti jam kuo mažesnę baudą, nes jis šiuo metu nors ir yra dar Bendrovės vadovas, tačiau dirba kitoje bendrovėje vairuotoju, gauna apie 500 Eur į rankas, yra paėmęs banko paskolą 61600 Eur, Bendrovės pelnas yra nedidelis, jis yra gerai kito darbdavio charakterizuojamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Teismų praktikoje nustatyta, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Kaip jau buvo minėta, S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat iš Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad jis žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą valstybei, dar prieš patikrinimą (2018-06-18) pateikė prašymą išdėstyti turimą įsiskolinimą, tačiau jo prašymas dėl netinkamo pateikimo buvo paliktas nenagrinėtas. Tai rodo, kad jis neatsisako mokėti įsiskolinimą, o tik prašo jo mokėjimą išdėstyti. Be to, Bendrovė yra nemoki ir jis dirba kitoje bendrovėje vairuotoju, kur gauna, kaip jis teigia, apie 500 Eur, taip pat jis yra paėmęs dar ir nemažą banko paskolą (61600 Eur). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į tai, kad anksčiau S. K. analogiškų nusižengimų nebuvo padaręs, kaltę pripažino visiškai, nevengė valstybei mokėti mokesčius (jis kaip Bendrovės vadovas buvo ėmęsis priemonių dėl įsiskolinimo valstybei sumokėjimo išdėstymo, tačiau jo prašymas dėl netinkamo prašymo pateikimo buvo paliktas nenagrinėtu), turi įsiskolinimų bankui, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimams, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra, bei būtų pasiekti administracinio nusižengimo nuobaudos skyrimo tikslai, tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vietoje sankcijoje numatytos minimalios administracinės nuobaudos 1400 Eur paskirti 1000 Eur baudą.

S. K. teismo posėdžio metu dėl sunkios materialinės padėties prašė baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis, tai yra apie 100 Eur ar 150 Eur mokėjimą per mėnesį. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, taip pat pažeidėjos materialinę padėtį, laikytina, kad toks prašymas iš dalies yra pagrįstas ir tenkintinas. Paskirta bauda išdėstoma 5 mėnesių laikotarpiui įpareigojant kas mėnesį mokėti po 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 20 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. K., pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1000 (tūkstantį) eurų baudą.

Paskirtą baudą išdėstyti 5 ( penkių ) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį mokėti po 200 Eur.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB “Citadele” banke, įmokos kodas – 1001, mokėjimo pavedime, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-410-220/2019

Išaiškinti, kad nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.