Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Ginčas byloje kilo dėl atskirojo skundo nepriėmimo teisėtumo. Apeliantės nuomone, šališkas teisėjas, priimdamas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį, užkirto kelią teisėtam bylos nagrinėjimui, o tokį veiksmą draudžia Konstitucija.

Dėl teisėjo šališkumo

7. Atskirajame skunde, be prašymų, nurodytų 3 punkte, apeliantė prašė nušalinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją Petrą Mineikį nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo arba kad jis pats nusišalintų. Šiuo aspektu svarbu tai, kad šis klausimas pagal kompetenciją jau išspręstas. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės T. Ž. prašymai dėl teisėjo Petro Mineikio nušalinimo jau buvo išnagrinėti ir netenkinti / atsisakyti priimti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d., 2017 m. rugsėjo 13 d., 2017 m. spalio 11 d. nutartimis bei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimis, į tai, kad atsakovė savo prašymą iš esmės grindė tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir reikšdama ankstesnius nušalinimus, vadovaudamasis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, netenkino atsakovės T. Ž. prašymo dėl teisėjo Petro Mineikio nušalinimo arba teisėjo nusišalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimo; paliko nenagrinėtą I. Ž. ir D. B. prašymą dėl teisėjo Petro Mineikio nušalinimo arba teisėjo nusišalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimo. Minėta 2017 m. spalio 13 d. nutartis nėra apskundimo objektas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės prašymą nenušalinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo Petro Mineikio nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo arba jam pačiam nenusišalinus bylą išsiųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl skundo perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, pažymi, kad toks prašymas – bylą išsiųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui – negali būti sprendžiamas ir (ar) tenkinamas atsižvelgiant į CPK 69 straipsnio reglamentavimą. Apeliantė nušalinimo Klaipėdos apygardos teismo teisėjui (teismui) nereiškė ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas šio klausimo nesprendė. Dėl nurodytų priežasčių prašymas nenagrinėtinas.

Dėl skundo argumentų

9. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ji neskundžiama. Apeliantei visgi apskundus minėtą nutartį, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad atsakovės (apeliantės) prašymai neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, ir CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (dėl priešieškinio priėmimo).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Jos tinkamą įgyvendinimą užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kiti. Tačiau kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, turi laikytis įstatymų ir nevaržyti kitų asmenų teisių bei laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.). Taigi, apeliantė neteisi, kad ji, vadovaudamasi Konstitucija, bet kokiu atveju turi teisę pateikti atskirąjį skundą. Kaip nurodyta, apeliantė, įgyvendinantis savo teises, turi laikytis įstatymų, kurie konkrečiai reglamentuoja atskirųjų skundų priėmimo klausimą.

11. Akcentuotina, jog apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiais atvejais: 1) CPK tiesiogiai numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nesutinkant su nutartimi, dėl kurios atskirasis skundas negali būti paduotas, motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 338 straipsnis).

12. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014).

13. Pirmiausia pažymėtina, jog CPK 143 straipsnio 3 dalyje imperatyviai reglamentuota, jog teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Kitas aspektas tas, kad CPK nenumatyta, jog nutartys dėl civilinių bylų sujungimo, vykdomųjų bylų ir kitų rašytinių įrodymų išreikalavimo, dėl teismo posėdžio atidėjimo yra skundžiamos atskiruoju skundu.

14. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nebuvo užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai, kadangi jos nagrinėjimas buvo tęsiamas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad minėtoje byloje 2017 m. spalio 11 d. priimtas procesinis sprendimas.

15. Taigi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria išspręsti klausimai dėl priešieškinio priėmimo, civilinių bylų sujungimo, vykdomųjų bylų ir kitų rašytinių įrodymų išreikalavimo, dėl teismo posėdžio atidėjimo ir dėl kurios paduotą atskirąjį skundą atsisakyta priimti skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o CPK nenumato galimybės tokio pobūdžio nutartis skųsti apeliacine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

16. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.