- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-273-856/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- O. K.-Z.
- Atsakovas
- I. Z.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. K.-Z. ir atsakovo I. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-858-1141/2025 pagal ieškovės O. K.-Z. ieškinį atsakovui I. Z. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. K.-Z. (toliau – ir ieškovė) 2024 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. Z. (I. Z.) (toliau – ir atsakovas), be kita ko, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio vaiko D. Z. (D. Z.) (toliau – ir Vaikas) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą Vaikui po 500 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki Vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, jog priteistas išlaikymo sumas iki Vaiko pilnametystės uzufrukto teise valdys ieškovė. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 457,50 Eur išlaikymo Vaikui įsiskolinimą, nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo su Vaiku bendravimo tvarką.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) nustatyti laikiną Vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su Vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas su Vaiku turi teisę bendrauti metų lyginių savaičių šeštadieniais nuo 10 val. iki 14 val. dalyvaujant ieškovei; 3) iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą Vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 354 Eur, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir Vaiko gyvenamąją vietą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė su ieškove jos gyvenamojoje vietoje bei priteisė iš atsakovo Vaiko naudai laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 354 Eur kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas teismo nustatyti nurodytą bendravimo su Vaiku tvarką, pripažinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ), bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ), bei pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatai), bendra jungtine nuosavybe, padalinti kilnojamuosius daiktus priešieškinyje nurodyta tvarka, priteisti atsakovui Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) , priteisti ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei po 1/2 dalį Pastatų, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 263,53 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį.
Šalies argumentai
4. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikinąją atsakovo bendravimo su Vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas praleidžia su Vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, paimdamas Vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais iki 18 val., ir grąžindamas sekmadieniais tarp 17 val. ir 18 val.; 2) iki įsiteisės teismo sprendimas areštuoti Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) , Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame esančius Pastatus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovo I. Z. (I. Z.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė laikiną atsakovo I. Z. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Z. (D. Z.) tvarką, pagal kurią atsakovas rūpinasi sūnumi kiekvienų metų lyginių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10 val. iki 18 val. Atsakovui neatvykus pasiimti vaiko iki 11 val., ieškovė turi teisę savarankiškai planuoti dieną su vaiku; areštavo žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti Vaiko interesų šioje konkrečioje situacijoje. Tai teismas turės galimybę įvertinti teismo sprendime, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali būti atsakyta į klausimą, kokia skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su Vaiku tvarka geriausiai atitiks Vaiko interesus.
7. Teismas nurodė, kad iš esmės ginčas šiuo metu tarp šalių kilo dėl Vaiko pasilikimo nakvoti pas atsakovą. Išvadą teikianti institucija, kaip minėta, yra nurodžiusi teismui, kad šiuo atveju būtina įvertinti, kad, ieškovės teigimu, atsakovas per visą laikotarpį nuo Vaiko gimimo nebuvo likęs vienas su Vaiku ir vienas jį prižiūrėjęs. Šių aplinkybių atsakovas priešiniame ieškinyje iš esmės neginčija, nurodydamas, kad ieškovė visais įmanomais būdais trukdo jam bendrauti su Vaiku.
8. Atsižvelgdamas į Vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metai) teismas sprendė, kad Vaiko neturtinis interesas bendrauti su tėvu bus užtikrintas, jei šiuo metu bus nustatyta tokia laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su Vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas su Vaiku bendraus metų lyginių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10 val. iki 18 val., nedalyvaujant ieškovei, tačiau Vaikui nepasiliekant nakvoti tėvo gyvenamojoje vietoje. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nustatyta bendravimo tvarka neturi pažeisti ir tėvų interesų, ieškovės prašymą nustatyti, kad atsakovui neatvykus iki 11 val. pasiimti Vaiko, ieškovė turi teisę savarankiškai planuoti dieną su Vaiku, tenkino.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovė bando parduoti Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad ji nedirba, todėl jai reikalingi pinigai. Teismas priėmė atsakovo priešinį ieškinį, kuriuo, be kita ko, yra prašoma Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui, taip pat prašoma atsakovui priteisti 1/2 Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/2 Pastatų. Teismui priėmus nagrinėti tokius atsakovo reikalavimus, o ieškovei siekiant Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti, jei ieškovei tai padaryti pavyktų, teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų ar net pasidarytų neįmanomas priešinio ieškinio patenkinimo atveju, todėl atsakovo prašymą taikyti ginčo nekilnojamojo turto areštą teismas laikė pagrįstu, todėl tenkino.
10. Dėl ieškovės argumentų, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog santuokos metu Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagerinti iš esmės, todėl atsakovo prašymai pripažinti šiuos sklypus bei Pastatus bendra jungtine nuosavybe nėra tikėtinai pagrįsti, teismas pažymėjo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas netiria ir nevertina ieškinio (priešieškinio) faktinių ir teisinių argumentų, atsakovo reikalavimų pagrįstumas ar nepagrįstumas galės būti teismo įvertintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
11. Teismas darė išvadą, kad atsakovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
12. Ieškovė O. K.-Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartį dalyje, kurioje buvo nuspręsta areštuoti ieškovei O. K.-Z. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir klausimą išspręsti iš esmės – šioje dalyje atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, jog atsakovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo argumentus nurodė tik deklaratyviai, nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytas faktines aplinkybes. Atsakovas tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl žemės sklypo pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe.
12.2. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo įvertinti su ieškiniu pateiktų duomenų, dokumentų visumą. Iš skundžiamos teismo nutarties nėra aišku, kokius konkrečius dokumentus ar kitus įrodymus teismas įvertino darydamas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo būtinybės, nes atsakovas savo poziciją grindė tik deklaratyviais teiginiais, jų nepagrįsdamas jokiais dokumentais ar kitokiais įrodymais.
12.3. Atsakovas nepateikė nei finansinių dokumentų, nei sutarčių dėl tariamai atliktų darbų, nei jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad žemės sklypas buvo pagerintas būtent bendromis sutuoktinių ar atsakovo asmeninėmis lėšomis. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jo teiginį, kad atlikti darbai iš esmės pakeitė žemės sklypo vertę dėl atliktų darbų, o ne dėl infliacijos, padėties nekilnojamojo turto rinkoje ir kitų aplinkybių. Vien tik subjektyvūs ir nepagrįsti teiginiai nėra pakankamas pagrindas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, jog atsakovas nepagrindė aplinkybės, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12.5. Ieškovė pardavinėja žemės sklypą, nes jai yra reikalingos piniginės lėšos nepilnamečių vaikų išlaikymui. Ieškovė šiuo metu nedirba, ji yra priversta patirti papildomas išlaidas dėl gyvenamosios vietos nuomos.
12.6. Ieškovė pardavinėja žemės sklypą, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė atlieka veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu. Atsakovas kartu su priešieškiniu nepateikė jokių konkrečių duomenų apie ieškovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie būtų nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu.
12.7. Ieškovė neprieštarauja dėl kitam ieškovės turtui (žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – arešto. Todėl net ir teismui galbūt priėmus atsakovui palankų sprendimą dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąją sutuoktinių jungtine nuosavybe, atsakovo reikalavimas galės būti patenkintas iš kito ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių duomenų, kad jam iš tiesų kiltų žala jei žemės sklypas nebūtų areštuotas, o vien tai, kad ieškovė siekia disponuoti savo nuosavybe dėl objektyvių priežasčių, negali būti laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
12.8. Atsakovas kartu su priešieškiniu nepateikė jokių konkrečių ir pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų ieškovės nesąžiningą elgesį ar ketinimus vengti galbūt palankaus jam teismo sprendimo vykdymo.
13. Atsakovas I. Z. (I. Z.) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Byloje yra pareikštas reikalavimas pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe. Tik išnagrinėjus bylą, ištyrus visus įrodymus teismas pasisakys, ar reikalavimas pagrįstas ar ne. Šioje bylos stadijoje neįmanoma nustatyti, ar reikalavimas pagrįstas ar ne.
13.2. Su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovė jau dabar yra pateikusi portale aruodas.lt skelbimą, kad parduodamas būtent ginčo sklypas. Jei sklypas bus parduotas, tai labai apsunkins ginčo nagrinėjimą, o teismo sprendimas gali tapti nebeįgyvendinamas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Atskiruoju skundu atsakovas I. Z. (I. Z.) prašo iš dalies pakeisti 2025 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti laikinąją atsakovo bendravimo su Vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas praleidžia su Vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, paimdamas Vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais iki 18 val., ir grąžindamas sekmadieniais tarp 17 val. ir 18 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Priimta teismo nutartis neatitinka nei mažamečio vaiko poreikių, taip pat neužtikrina Vaiko ryšio su tėvu išlaikymo ir vystymo, tėvų valdžios lygybės principo ir Vaiko interesų.
14.2. Iki ieškovei savavališkai išsikraustant iš šeimos namų, šalys gyveno (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose vaikas gyveno nuo pat gimimo. Name iki šiol gyvena šuo, su kuriuo vaikas visada noriai žaidžia. Jis kieme turi draugų, kurių, be jokios abejonės, yra pasiilgęs. Vilniuje gyvena vaiko seneliai, daug giminių.
14.3. A. V. neturi nei gyvenamosios vietos, nei artimų draugų, nei giminių. Paėmęs vaiką, atsakovas turėtų jį vežtis namo, kad užtikrinti ir tinkamą maitinimą, pabendravimą su seneliais, giminaičiais ir draugais.
14.4. Nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki dabartinės vaiko gyvenamosios vietos galima nuvažiuoti 3 keliais. Atstumas susidaro nuo 143 iki 159 km ir kelionėje sugaištas laikas sudaro nuo 1:58 iki 2:18 valandos. Teismas nustatė, kad atsakovas gali su vaiku bendrauti kiekvienų metų lyginių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10 val. iki 18 val. Kitaip tariant, du šeštadienius ir du sekmadienius per mėnesį po 8 valandas arba 32 valandas per mėnesį, tačiau tiek laiko bendrauti su vaiku yra itin mažai. Bendravimas nebūtų kokybiškas. Atsakovas turėtų pasiimti vaiką 10 val. ir vežtis jį namo. Vaikas iš 8 valandų mažiausiai 4 valandas praleistų automobilyje. Vietoje to, kad vaikas su tėvų galėtų ramiai pabūti, pabendrauti, jis tiesiog per mėnesį 16 valandų būtų vežiojamas po Lietuvą. Tai niekaip neatitinka mažamečio sūnaus interesų.
14.5. Teismo nustatyta bendravimo tvarka sukurtų labai didelius kaštus ir atsakovui, per vieną savaitgalį jis turėtų nuvažiuoti vaiko paimti (143 km), tuomet grįžti į namus (143 km). Tuomet vakare parvežti vaiką (143 km), kitą dieną vėl 3 kartus suvažinėti tą pačią atkarpą. Per savaitgalį susidarytų 6 važiavimai po 143 km. Tai yra 858 km ir 12 valandų kelyje per 2 savaitgalio dienas.
14.6. Nuo pat vaiko gimimo atsakovas gyveno su vaiku. Su juo žaisdavo, esant poreikiui keitė sauskelnes, maitino, vedžiodavo į darželį, leisdavo kartu laisvalaikį. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų, apart ieškovės niekuo nepagrįstų teiginių, kad atsakovas negalėtų pasirūpinti vaiku.
14.7. Šiuo metu susidaro situacija, kad tik dėl ieškovės savavališkai pakeisto miesto, kuriame gyvena vaikas, jis tapo atskirtas nuo tėvo, senelių, giminaičių. Byloje yra pareikšti turtiniai reikalavimai tiek pagal ieškinį, tiek pagal priešieškinį, ir tokių bylų nagrinėjimas užtrunka. Tokia niekuo nepagrįsta ir itin ribota bendravimo su vaiku tvarka suteiks ieškovei pranašumą teigti, kad atsakovo ir vaiko ryšys suprastėjo ir dėl to vaikui su tėvu reikia leisti kuo mažiau laiko.
14.8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sąlyga, jog Vaikas su tėvu bendrauja be nakvynės, neužtikrintų Vaiko ryšio su tėvu išlaikymo ir vystymo, ieškovės nurodyta bendravimo tvarka neatitinka tėvų valdžios lygybės principo ir Vaiko interesų. Pagal skundžiamą teismo nutartį, vaikui ne tik nesudaroma galimybė bendrauti su tėvu taip, kad būtų išlaikomas tinkamas ryšys su tėvu, bet vaikas tampa priverstu kas antrą savaitgalį leisti automobilyje.
15. Ieškovė O. K.-Z. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir šioje dalyje skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Skundžiama nutartimi nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi nepilnametis vaikas nėra pratęs bendrauti tik su atsakovu ir kartu su juo nakvoti.
15.2. Ieškovei su nepilnamečiu vaiku gyvenant atskirai (nuo 2024 m. liepos 29 d.), atsakovas nereiškė jokio pageidavimo bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu kardinaliai pasikeitė kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Per visą laikotarpį nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2025 m. sausio mėnesio atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendravo tik du kartus. Atsakovas per visą laikotarpį su nepilnamečiu vaiku telefonu bendravo vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad būtent atsakovas nereiškė ir nereiškia jokio pageidavimo bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
15.3. Tarnyba į nagrinėjamą civilinę bylą pateikė išvadą dėl nepilnamečio D. Z. interesų. Išvadoje dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nurodyta, jog „Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti jos siūlomą Atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri Tarnybos manymu, gali būti taikoma laikinai, kol susikurs vaiko emocinis ryšys su Atsakovu“. Tarnyba Išvadoje taip pat pažymėjo „vis dėlto būtina įvertinti, kad Ieškovės teigimu, Atsakovas per visą laikotarpį nuo vaiko gimimo nebuvo likęs vienas su vaiku ir vienas jį prižiūrėjęs. Taigi, ribojimas vaikui bendrauti su tėvu ilgesnį laiką (su nakvyne) galimas šiuo metu, bendravimo tvarkoje nustatant išlygą, kad pasikeitus situacijai, taikomos kitos bendravimo sutarties sąlygos“.
15.4. Atsakovas turi galimybę atvykęs į Visaginą išsinuomoti viešbutį, kuriame galėtų tiek praleisti laiką kartu su nepilnamečiu vaiku, tiek pernakvoti tam, kad šeštadienį vakare atsakovui nereikėtų grįžti į jo gyvenamąją vietą, o sekmadienį ryte vėl važiuoti į Visaginą.
15.5. Ieškovei ir atsakovui dar gyvenant santuokoje, atsakovas sūnumi nesirūpindavo. Atsakovas neturi įgūdžių pasirūpinti kasdiene sūnaus priežiūra ir suvokimo apie vaikų priežiūros klausimus. Atsakovas per visą laikotarpį nuo nepilnamečio vaiko gimimo nebuvo likęs vienas su vaiku ir vienas jį prižiūrėjęs. Taigi, ieškovei ir atsakovui dar gyvenant kartu, nepilnamečio vaiko ir atsakovo emocinis ryšys nebuvo stiprus. Įvertinus tai, kad atsakovas per paskutiniuosius 6 mėnesius su nepilnamečiu vaiku bendravo tik du kartus, akivaizdu, kad atsakovo ir nepilnamečio vaiko emocinis ryšys šiuo metu yra visiškai nutrūkęs. Atsižvelgiant į tai, nustatant atsakovo prašomą laikiną jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrautų su nakvynėmis, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nepilnametis vaikas būtų traumuojamas, kadangi jis nėra pratęs bendrauti su atsakovu ir kartu su juo nakvoti, o atsakovas neturėtų įgūdžių pasirūpinti kasdiene sūnaus priežiūra.
15.6. Atsakovas atskirajame skunde nurodo argumentus dėl kelionių visiškai neatsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas prašo nustatyti jo prašomą atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, kuri būtų patogi tik pačiam atsakovui.
15.7. Atsakovas į civilinę bylą kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir siekia, jog atsakovas kuo mažiau laiko praleistų su nepilnamečiu vaiku.
15.8. Įvertinus tai, kad skundžiama nutartimi buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, ieškovė nepilnamečiui vaikui paaiškino, jog gali atvažiuoti atsakovas ir vaikas galės važiuoti kartu su atsakovu ir su juo praleisti laiką. Atsakovas, neįspėjęs ieškovės, 2025 m. vasario 8 d. atvyko pasimatyti su nepilnamečiu vaiku. Nepilnametis vaikas, pamatęs atsakovą su kamera ir dar vienu nepažįstamu vyru, pasakė, kad nenori su juo važiuoti. Nepilnametis vaikas, pamatęs atsakovą, įsitempė ir elgėsi su atsakovu labai atsargiai. Nepilnamečiui vaikui vakare prasidėjo isterija, vaikas pradėjo verkti ir mušti ieškovę. Ieškovei prireikė daug laiko nuraminti sūnų. Vaiko elgesys, pamačius atsakovą, patvirtina, jog susitikimas su atsakovu kai jis raginamas palikti namus (vaikui saugią aplinką) kelia jam stresą. Nustačius prašomą nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su vaiku kartu su nakvynėmis, akivaizdu, kad tai sukeltų nereikalingą stresą vaikui ir jį traumuotų.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl bendravimo tvarkos
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
18. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
19. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą, bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
21. Taigi, bendravimo tvarkos nustatymo klausimas vertintinas prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų apimtyje, tačiau bendravimo tvarkos nustatymas yra ir skyrium nuo vaiko gyvenančio vieno iš tėvų teisių užtikrinimas, kadangi net tėvams ir negyvenant kartu, jie abu lygiomis teisėmis turi prisidėti prie vaiko auklėjimo. Bendravimo tvarkos nustatymas užtikrina tiek vaiko, tiek skyrium gyvenančio vieno iš tėvų interesus.
22. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas rūpinasi sūnumi kiekvienų metų lyginių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10 val. iki 18 val. Atsakovui neatvykus pasiimti vaiko iki 11 val., ieškovė turi teisę savarankiškai planuoti dieną su šalių vaiku.
23. Sutiktina su apeliantu, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo atsakovo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) iki dabartinės vaiko gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) atstumas susidaro apie 150 km, pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką šalių vaikas mažiausiai 4 valandas praleistų automobilyje, be to, tokia bendravimo tvarka sukurtų labai didelius kaštus atsakovui, todėl tokia bendravimo tvarka neatitinka nei mažamečio vaiko, nei atsakovo interesų, neužtikrina tėvų valdžios lygybės principo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka kasacinio teismo išaiškinimo, jog bendravimas su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais turėtų būti suvienodintas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie galimai netinkamą atsakovo elgesį su šalių nepilnamečiu vaiku, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių nepilnametis vaikas neturėtų su atsakovu bendrauti pasilikdamas jo namuose su nakvynėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, apart ieškovės deklaratyvius teiginius, jog atsakovas negeba pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku ir jam reikalinga trečiųjų asmenų pagalba. Be to, įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metai), spręstina, kad nors vaikas dar mažas, tačiau yra tokio amžiaus, kai jau išvystyti tam tikri savarankiški įgūdžiai ir jis nereikalauja tokios nuolatinės priežiūros, kad atsakovas negebėtų juo pasirūpinti pats. Pažymėtina ir tai, jog vaikas gyveno su abiem tėvais, ir tik pastaruoju metu (nuo 2024 m. liepos 29 d.) gyvena su mama, taigi, tėvą pažįsta ir jiems nereikia kurti tarpusavio ryšio, nes jis dar nėra nutrūkęs. Todėl, siekiant šį ryšį išlaikyti, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka yra ydinga, o ieškovės teiginiai neva per visą laikotarpį nuo nepilnamečio vaiko gimimo atsakovas nebuvo likęs vienas su vaiku ir vienas jį prižiūrėjęs, dėl ko tarp vaiko ir tėvo nesusiformavo emocinis ryšys, yra mažai tikėtini, stokoja pagrįstumo.
25. Nors ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad vaiko elgesys pamačius atsakovą patvirtina, jog susitikimas su atsakovu kai jis raginamas palikti namus (vaikui saugią aplinką) kelia jam stresą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad labiau tikėtina, jog pačių šalių santykiai daro įtaką vaiko elgsenai ir pojūčiams. Neabejotina, kad tarp šalių įtempti ir konfliktiniai santykiai į konfliktą neretai įtraukia vaikus, kurie tėvų (ar vieno iš jų) paveikti įgyja tam iš tėvų didesnį prielankumą. Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu (jei šalys negali susitarti pačios), geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, neigiamai charakterizuojančių atsakovą, kad būtent atsakovo bendravimas su šalių nepilnamečiu vaiku (o ne tėvų konfliktiški santykiai ir vaiko įtraukimas į juos) kenkia ar kelia pavojų vaiko interesams (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nenustatė, jog atsakovas negebėtų pasirūpinti nepilnamečiu šalių vaiku ar atsakovo elgesys, gyvenimo būdas, gyvenamoji vieta neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad sąlyga, jog vaikas su tėvu bendrauja be nakvynės, neužtikrintų vaiko ryšio su tėvu išlaikymo ir vystymo, ieškovės nurodyta bendravimo tvarka neatitinka tėvų valdžios lygybės principo ir vaiko interesų.
27. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepakankamai įvertino nepilnamečio vaiko interesus ir skyriumi gyvenančio tėvo teises, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta laikina atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, nustatant, kad atsakovas praleidžia su vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais iki 18 val., ir grąžindamas sekmadieniais tarp 17 ir 18 val. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl turto arešto
28. Ieškovė O. K.-Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartį dalyje, kurioje buvo nuspręsta areštuoti ieškovei O. K.-Z. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir klausimą išspręsti iš esmės – šioje dalyje atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
29. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, jog atsakovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo argumentus nurodė tik deklaratyviai, nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytas faktines aplinkybes. Apeliantės vertinimu, atsakovas tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl žemės sklypo pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe.
30. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
31. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tikėtino ieškinio pagrįstumo formuluotė neįpareigoja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodantį asmenį pateikti visus jo reikalavimų turinį patvirtinančius įrodymus, jo pareiga yra tik išdėstyti tikėtinas aplinkybes, rodančias, jog teikiamas ieškinys turi galimybę būti patenkintas. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio (skundo) argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui (skundui) patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo (pareiškėjo) reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
32. Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškinyje nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pagerintas šalių santuokos metu už lėšas, įgytas santuokos metu, taip pat atsakovui prisidedant savo darbu. Atsakovo prašymu buvo sudaryta lokalinė sąmata, kurioje nurodomi visi ginčo sklype atlikti darbai bei panaudotos medžiagos. Iš viso šiame sklype panaudota medžiagų ir atlikta darbų už 11330,44 Eur. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas santuokos metu – 2021-05-08. Sklypas buvo perkamas už abiejų sutuoktinių lėšas. Nusipirkus sklypą, jame buvo pastatytas namas. Namas yra pilnai pabaigtas. Likę yra įstatyti vidaus duris ir susistatyti baldus. Visa kita yra padaryta. Namas buvo statomas už bendras lėšas ir atsakovo darbu. Atsakovas sudarė sąmatą, kiek buvo investuota į namo statybas, sklypo tvarkymą. Bendra medžiagų ir darbų vertė sudaro 135 514,75 Eur. Ir visos statybos finansuotos iš bendrų lėšų, taip pat atsakovui atliekant statybos darbus.
33. Taigi, kaip matyti iš atsakovo priešieškinio, atsakovo reikalavimai pripažinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ), bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ), bei pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatai), bendra jungtine nuosavybe, padalinti kilnojamuosius daiktus priešieškinyje nurodyta tvarka, priteisti atsakovui Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) , priteisti ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei po 1/2 dalį Pastatų, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 263,53 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį, yra grindžiami priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai.
34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ieškovo priešieškinis yra tikėtinai nepagrįstas. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl atsakovo priešieškinio (ne))pagrįstumo iš esmės susiję su šio priešieškinio nagrinėjimo iš esmės dalyku. Ta aplinkybė, kad, kaip nurodo apeliantė, atsakovas nepateikė teismui tam tikrų įrodymų, savaime nesudaro pagrindo vertinti atsakovo priešieškinį akivaizdžiai nepagrįstu, nes atsakovo pareiga prie priešieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia atsakovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į priešieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Ieškinio ar priešieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Klausimą dėl įrodymų (ne)pateikimo teismas gali išspręsti ir pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu (CPK 226 straipsnis). Taigi, vien įrodymų, patvirtinančių priešieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas laikyti ieškinį akivaizdžiai nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, jog pagal atsakovo nurodytus reikalavimus ir duomenis jo priešieškinis yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl konstatuotina, jog egzistuoja pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
35. Vertinant, ar egzistuoja antroji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, svarbu pažymėti, kad CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CK 3.65 straipsnyje yra nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos šeimos bylose. Minėto straipsnio 2 dalies 5 punkte yra numatyta galimybė areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra prevencinio pobūdžio ir yra taikomos ginčo šalių faktinei arba teisinei padėčiai (status quo) išsaugoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose atveju galimas priešingos šalies nesąžiningumas (ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) neturi lemiamos reikšmės, kadangi minėtų priemonių tikslas yra apsaugoti vieno iš sutuoktinių ar nepilnamečių vaikų asmeninius turtinius ar neturtinius interesus. Kita vertus, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektui (konkrečiam turtui, turtinėms teisėms) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui perleisti ar kitaip apsunkinti jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).
36. Nagrinėjamu atveju turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) areštas yra pritaikytas šeimos byloje, kurioje šis turtas yra ginčo objektas, kadangi šalių santuokos nutraukimo byloje atsakovui priešieškiniu pareiškus reikalavimą teismo nutartimi areštuotą turtą pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe bus sprendžiamas nuosavybės teisės į šį turtą nustatymo (pripažinimo) klausimas. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus ieškovės nuosavybės teise registruotam turtui lemia poreikis ne tik eliminuoti galimybę ieškovei perleisti ar kitaip apsunkinti šį turtą, bet ir poreikis išsaugoti šio turto vertę nepakitusia, nes nuo to priklauso priteistinos kompensacijos vienai iš šalių dydis. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia dėl šalių argumentų, susijusių su ginčo esme. Kaip matyti iš ieškovės atskirojo skundo argumentų, ieškovė iš esmės pasisako dėl pačio ginčo, kilusio tarp šalių, (ne)pagrįstumo, dėl ko nuspręsti yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir diskrecijos teisė. Taigi, ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, plačiau neanalizuojama ir nepasisakoma, ar atsakovas prisidėjo prie ieškovės vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo savo asmeninėmis lėšomis ar darbu, nes dėl šių aplinkybių tarp šalių yra kilęs ginčas. Atsižvelgiant į atsakovo priešieškiniu reiškiamus materialiuosius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinančių padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą, taikymas yra būtinas.
37. Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs ieškovės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti teismo nutarties dalį, kurią taikytas turto areštas, todėl nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Nustatyti laikiną atsakovo I. Z. (I. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Z. (D. Z.), gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas I. Z. praleidžia su vaiku D. Z. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, paimdamas vaiką D. Z. iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais iki 18 val., ir grąžindamas sekmadieniais tarp 17 ir 18 val.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria areštuoti žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.