- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-1117-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- J. K.
- Kategorijos
- 106.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarties priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, nutraukti bylą ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už šildymą priteisimo, tretysis asmuo – J. K. .
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2008-11-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1360,84 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 653 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas tiekė šilumos energiją butui Rygos g. 42-63, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, bet nuomojamas trečiajam asmeniui J. K. . Už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-09-30 susidarė 1360,84 Lt įsiskolinimas, todėl už suvartotą šilumos energiją pagal standartines sąlygas, numatytas LR Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje, ir 2003-07-10 LR Ūkio ministro įsakyme Nr. 4-289, privalo sumokėti patalpų savininkas, t.y. atsakovas.
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2009-06-01 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo ieškinio, prašė bylą nutraukti ir priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 788,27 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Nurodė, kad ieškovas buvo informuotas, jog mokėjimo knygele buvo apmokėta visa 1360,84 Lt dydžio skola. Ją apmokėjo tretysis asmuo J. K. , todėl ieškovas atsisako ieškinio, ieškovui žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas buvo įvykdytas jau inicijavus bylą teisme, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 3 d. nutartimi priėmė ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, priteisė ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 741,02 Lt bylinėjimosi išlaidų ir grąžino ieškovui 47,25 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2008-11-07 mokėjimo nurodymu. Teismas konstatavo, jog atsisakymas nuo ieškinio imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 140 str. 1 d., 42 str. 2 d.). Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, aplinkybė, kas nagrinėjamu atveju ieškovui įvykdė prievolę nėra reikšminga. Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti ir tretysis asmuo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovu nagrinėjamoje byloje yra Vilniaus miesto savivaldybė, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio ir yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo nutartį panaikinti ir bylą visa apimtimi grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išsprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, esant ieškovo atsisakymui nuo ieškinio, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą neišsiaiškino ir nevertino aplinkybės, jog įsiskolinimą ieškovui apmokėjo ne atsakovas, o tretysis asmuo J. K. . Tai reiškia, kad atsakovas, neatlikęs jokių neteisėtų veiksmų, prieštaraujančių teisės aktų nuostatoms, negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų skolas. Tuo tarpu ieškovas, priimdamas įsiskolinimą iš buto nuomininko, pripažino, kad prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę būtent tarp ieškovo ir J. K. , todėl ieškovui iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Teismas nepagrįstai remiasi CK 6.50 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bet neatsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, turi įvertinti individualios bylos aplinkybes bei nustatyti, dėl kokių priežasčių ieškovas atsisakė ieškinio. Šiuo atveju ieškovas veikia nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nedetalizuoja, kas apmokėjo įsiskolinimą, o teismas neįvykdė jam CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos nepriimti ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tokie veiksmai prieštarauja ne tik imperatyvioms įstatymo normoms, bet ir viešajam interesui. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepagrindė išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, nepragrįstai konstatavo bylos sudėtingumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo net ir tada, jeigu prievolę už atsakovą įvykdo tretysis asmuo. Patalpos, esančios Rygos g. 42-63, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas atskirajame skunde nenurodo nei vienos aplinkybės tam, kad būtų konstatuotas šalies piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad 590 Lt atstovavimo išlaidos neatitinka dabartinės rinkos sąlygų ir kad už mažesnę kainą šiuose ginčuose atstovautų kitos advokatų kontoros. Kadangi ieškovas turėjo papildomų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, iš atsakovo priteistina 357 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Bylos duomenys tvirtina, kad 2008-11-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už šildymą priteisimo (b.l. 1-4). 2009-06-01 teisme gautas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nurodant, kad ieškovui visą 1360,84 Lt dydžio įsiskolinimą sumokėjo tretysis asmuo J. K. , todėl ieškovas ieškinio atsisako (b.l. 108-109). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio, bylos nutraukimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įvertino aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kas įvykdė prievolę ieškovui, kadangi pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti ir trečiasis asmuo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovu nagrinėjamoje byloje yra Vilniaus miesto savivaldybė, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš šio atsakovo, konstatavęs, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Apeliantas (atsakovas) su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, kad iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, nes ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui ir kad prievolę atsiskaityti su šilumos energijos tiekėju nagrinėjamos bylos kontekste turėjo tretysis asmuo. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
Dispozityvumo principas civiliniame procese lemia tai, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu arba žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikšto ieškinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Tokiu atveju teismas priima ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo tik, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms arba viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju nekonstatavo aplinkybių, kad ieškinio atsisakymas prieštarauja įstatymų nuostatoms arba viešajam interesui. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas savo atskirajame skunde. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra suformuluota bendroji taisyklė, jog šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas - šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas. Teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB ,,VST“ byloje Nr.3K-3-3/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009 UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė). CK 6.50 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolę kreditoriui gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos, todėl tai, kad už skolininką (atsakovą) prievolę įvykdė tretysis asmuo ir ieškovas būtent dėl to, o ne dėl kokių nors kitokių aplinkybių atsisakė nuo ieškinio, bylinėjimosi išlaidos CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovui priteistinos.
Apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas veikia nesąžiningai, nedetalizuoja, kas apmokėjo įsiskolinimą, o teismas neįvykdė CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos nepriimti ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, kai tokie veiksmai prieštarauja ne tik imperatyvioms įstatymo normoms, bet ir viešajam interesui. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad piktnaudžiavimas teise yra nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas, teisės kreiptis į teismą panaudojimas priešingai jos paskirčiai. Aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas gali būti konstatuotas tada, kai ieškinys pareiškiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti atsakovui rūpesčių. Nesąžiningumas visų pirma reiškia asmens, paduodančio nepagrįstą ieškinį, suvokimą, jog ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas, o jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Taigi nesąžiningumas minimos normos prasme negali būti laikomas ieškinio padavimu tuo atveju, kai ieškovas tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti (Lietuvos Apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartis, c.b. Nr. 2A-170/2006). Apelianto atskirajame skunde nenurodytos aplinkybės, kurioms esant būtų galima konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, kadangi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Todėl ieškinio pareiškimas atsakovui, kaip gyvenamųjų patalpų savininkui, o taip pat, ieškinio atsisakymas, kai skola, dėl kurios kreiptasi į teismą, yra sumokėta, yra logiški ir dispozityvumo principą atitinkantys bylos šalies veiksmai, todėl jie nevertintini kaip šalies piktnaudžiavimas procesinėmis ar materialinėmis teisėmis, nepriklausomai nuo to, ar įsiskolinimą sumokėjo pats atsakovas, ar tai padarė kitas asmuo.
Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 590 Lt už procesinių dokumentų parengimą, nuo minėtų reikalavimų nenukrypo, kadangi prašoma priteisti suma neviršija nurodytų rekomendacijų, o bylinėjimosi išlaidos priteistos ne vien už ieškinio surašymą, bet ir už veiksmus, kurie buvo atlikti iki ieškinio atsisakymo – bylos medžiagos ruošimą, procesinių dokumentų (ieškinio - b.l. 1-4; dubliko - b.l. 55-62; pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo - b.l. 108,109) rengimą, atstovavimą 2009-05-06 teismo posėdyje (b.l. 99-101). Todėl, vertinant atliktų veiksmų skaičių bei pobūdį, priteistų bylinėjimosi išlaidų suma nėra nepagrįstai ar nemotyvuotai didelė. Atmestini apelianto atskirojo skundo motyvai, kad kituose teismuose yra nagrinėjamos analogiškos bylos, todėl bylinėjimosi išlaidų suma yra nemotyvuotai didelė, nes esminės reikšmės bylinėjimosi išlaidų dydžiui neturi aplinkybė, jog teismuose yra nagrinėjama daug analogiškų bylų dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, kuriose ieškovas yra UAB „Vilniaus energija“, o atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė. Šilumos energijos paslaugų teisiniai santykiai reikalauja specialių žinių, tokiuose ginčuose tenka nuolat sekti galiojančių teisės aktų reguliavimą bei teismų praktiką.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokias išlaidas nagrinėjamu atveju priteisė iš atsakovo, o ne trečiojo asmens.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą iš atsakovo, sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis, ieškovui priteistina 357 Lt išlaidų už teisines paslaugas (b.l. 136-139) apeliacinės instancijos teisme ir valstybei 8,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (kodas (duomenys neskelbtini) 357 (tris šimtus penkiasdešimt septynis) litus už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai ir 8 (aštuonis) Lt 60 centų pašto išlaidų valstybei.