- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-10-23
- Bylos Nr.
- ATP-1173-533/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialistės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla J. M. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., nutraukta, nesant J. M. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. gegužės 14 d. J. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis savavališkai užėmė valstybinę žemę. Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad GPS „Topcon“ GRS-1 priemone buvo užfiksuota, jog J. M. savavališkai užėmė apie 86 m² valstybinės žemės, esančios SB (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 8, šiais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla J. M. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., nutraukta, nesant J. M. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialistė (teisininkė) J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą, pripažinti J. M. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., ir skirti jam baudą.
Apeliaciniame skunde aptariama teismų praktika susiformavusi taikant ATPK 284 str., 259 str., 9 str. ir 45 str. nuostatas. Institucijos manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo įrodyta tyčia, padaryta remiantis išimtinai aukščiau nurodytais paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais yra nepagrįsta, be to, paneigiama kitomis bylos aplinkybėmis. Skunde teigiama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai protingai apdairiam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias) yra žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, juolab, kad žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0007:1595) (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Vadovaujantis VĮ Registrų centro viešais duomenimis, minėto žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti 2010 m. vasario 11 d. J. M., kaip žemės sklypo savininkas, dalyvavo 2010 m. vasario 11 d. paženklinant jam priklausančio žemės sklypo ribas, J. M. yra žinomos jam priklausančio žemės sklypo ribos, šį faktą patvirtina jo parašas ant UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. vasario 11 d. parengto žemės sklypo SB (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 8 plano M1:500. Esant šioms aplinkybėms, institucijos manymu, darytina išvada, kad J. M. yra žinoma, jog pietrytinė jo žemės sklypo riba yra tiesi linija, o ne laužtinė, todėl jis, įvertinęs natūroje laužtine linija įrengtą tvorą, turėjo ir galėjo suvokti, jog tokia tvora nesutampa su žemės sklypo ribomis, tuo pačiu patekdamas į svetimą žemę.
Skunde teigiama, jog jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių SB (duomenys neskelbtini) pirmininko parodymus, jog kai tvora buvo tveriama jis sodų bendrijos pirmininku nebuvo, jos netvėrė, kiek jam žinoma, tvoros tvėrimas buvo suderintas su tuo metu buvusiu sodų bendrijos pirmininku, nėra. Pažymima, kad dalį valstybinės žemės juosianti tvora yra vientisa ir juosia tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žemės sklypą iš visų pusių. Ši aplinkybė, institucijos įsitikinimu, reiškia, kad niekas kitas, o tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojasi užtvertu valstybinės žemės plotu, tuo pačiu savavališkai priskirdamas valstybinės žemės dalį prie savo privataus žemės sklypo savo poreikiams tenkinti. Nurodoma, jog nuo 2010 m. vasario 11 d. tvoros konfigūracija ir išsidėstymas pasikeitė ir pietinėje dalyje esantis tvoros fragmentas šiai dienai jau nebesutampa su privataus žemės sklypo ribomis. Skunde teigiama, jog remiantis teismų praktika, darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to kas ir kada statė tvorą, kuria faktiškai užima valstybinę žemę, asmuo žinodamas savo privataus žemės sklypo ribas ir toliau besinaudodamas visu užtvertu plotu, daro administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. Apeliantas analizuoja ATPK 257 straipsnio nuostata bei teismų praktiką susiformavusią taikant šią teisės normą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nagrinėjamojoje byloje nebuvo įrodyta asmens tyčia, remiantis išimtinai paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens deklaratyviais teiginiais, kad jis neįrenginėjo tvoros, nereikalaudamas jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, nesilaikė ATPK 257 str. numatytos visapusiško ir objektyvaus įrodymų vertinimo pareigos. Šiuo atveju apylinkės teismo tyčios nebuvimo konstatavimas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. M. prašo palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime teigiama, kad 1979-1980 metais J. M. naujai įsteigtoje sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) teko sklypas Nr. 8, kurio plotas, kaip ir kitų sklypelių buvo 600 m², sklypas buvo kampinis prie teritorijos vartų, sklypą iš dviejų pusių juosė sodų bendrijos vidaus pravažiavimo keliai: iš šiaurinės pusės – sklypams Nr. 7,6,5,4 ir iš rytinės pusės – pravažiavimo kelias sklypams 9,10,11, o vėliau ir Nr. 35 bei 36. Šiais keliais važinėjo visi, kol dauguma pasistatė įvairius statinius, šių statybos pradžioje ir susiformavo dabartinės konfigūracijos bendrijos tvora. Pastačius tvorą ir įrengus vartus, buvo sunku įvažiuoti sunkiajai kėlimo transporto technikai, todėl tvoros kampas buvo perkeltas į dabartinį kampą, tai padarė sklypo Nr. 11 statytojai. Tai buvo padaryta pradžioje, kai formavosi sodų statybos ir tam, kad būtų patogiau žmonėms. J. M. nurodo, jog kartą atvykęs į savo sklypą, rado išgriautą bendrijos tvorą ir kreipėsi į sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką dėl tvoros atstatymo, tvora buvo sutvarkytas, tik jos kampas buvo naujoje vietoje, kur jis išliko iki šiol. Teigia, jog 1995 m. sausio 31 d. valstybinės žemės pirkimo sutartimi Nr. P01/95-3338 jis nuosavybėn pirko 1081 m² žemės sklypą, esantį SB (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną savo padidintus sklypus privatizavo ir kiti bendrijos nariai. 2002 metais SB (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 9 savininkas J. Ml. proceso tvarka padavė jį į teismą dėl neva pažeistų jo teisių gynimo važinėti J. M. privatizuotu keliuku. Teismų maratonas baigėsi 2004 m. liepos 20 d. J. M. naudai, nors Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje J. Ml. buvo išaiškinta, kad vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko neleidžiama, jis vėl panoro važinėti kadaise buvusiu keliuku ir kreipėsi su skundu į NŽT, ko pasėkoje ir buvo suformuota ši administracinė pažeidimo byla. J. M. pažymi, jog NŽT neteisingai nurodo, kad tvoros konfigūracija ir išdėstymas pasikeitė nuo 2010 m. vasario 11 d., teigia, jog tai lengva paneigti patikrinus reguliariai atliekamas vietovių fotonuotraukas. Be to, tai paneigia ir Vilniaus elektros tinklų įgyvendinimo projektas, kuriuo pagrindu buvo suprojektuota ir įrengta nauja transformatorinė, panaikintos elektros perdavimo oro linijos ir vietoje jų nutiesti požeminiai elektros kabeliai, kurie praeina pro dabartinę tvorą, o taške A1 įrengtos elektros apskaitos dėžės. Šis faktas užfiksuotas ir NŽT, todėl ji to negalėjo nežinoti. Visa tai padaryta ne 2010 metais, o anksčiau. J. M. teigia, kad jis prie tvoros perkėlimo neprisidėjo, tvora atsirado pačioje bendrijos statybų pradžioje ir išliko iki šiol. Nurodo, jog sodų bendrijos pirmininkas užtikrino jį, kad išgriautos tvoros atstatymas ne jo, bet bendrijos reikalas, tai jis negalėjo atstatinėti naujai įrengto tvoros kampo į seną vietą ir taip kliudyti septyniems, o vėliau devyniems sklypams važinėti bendrais keliukais ir su jais konfliktuoti. Atsiliepime akcentuojama, jog rūpestingai ir protingai įrengiant teritorijas, takeliai ir keliukai įrengiami tik po to ir tose vietose, kur juos pramina besiformuojantys srautai šių teritorijų naudotojų. Taip atsitiko ir su SB (duomenys neskelbtini) tvora ir įvažiavimu. Teigiama, jog sodų bendrijos nariai kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl sodų bendrijos bendro ir atskirų sklypų kadastrinių matavimų, darbo eigoje derinimų stadijoje NŽT neleido tvirtini matavimų pagal faktinę tvorą, todėl J. M. sklypas buvo išskaidytas matuoti į dvi dalis. Abu projektai atlikti, už darbus yra apmokėta UAB (duomenys neskelbtini), tačiau NŽT patvirtino tik pirmą kadastrinių matavimų dalį su bendru – plotu 1117 m². SB (duomenys neskelbtini) bendro generalinio plano kadastriniai matavimai iki šiol nebaigti, sodų bendrijai skirtame plote yra neišnaudoto žemės rezervo, kuriame galėtų tilpti ir konfliktinio žemės gabalėlio problema.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. J. M. atžvilgiu nutraukiama, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju minėtas 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (LVAT 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N–756–2996/2010).
Nagrinėjamoje byloje J. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, padarymą (b. l. 25). Minėtas pažeidimas yra trunkamasis, todėl būtina tiksliai nustatyti, kada valstybės institucijoms tapo apie jį žinoma. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. vasario 2 d. buvo patikrintas, pamatuotas žemės sklypas Nr. 8, esantis SB (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jį juosianti tvora, kuri galimai pastatyta valstybinėje žemėje, buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-12 (b. l. 26), sudaryta šio žemės sklypo schema (b. l. 27). Iš Nacionalinės žemės tarnybos atstovės parodymų, duotų teisme, matyti, kad atlikus patikrinimą 2012 m. vasario 2 d. buvo nustatyta, kad rytinėje pusėje sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklype Nr. 8 esanti tvora užima valstybinę žemę, tai buvo vientisa tvora, kuri juosė J. M. sklypą (b. l. 37). Byloje nėra duomenų, jog institucijos turėjo žinių apie galimą valstybinės žemės užėmimą anksčiau nei buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas (LAT nutartis Nr. 2AT-7-2012), todėl nagrinėjamu atveju pažeidimas paaiškėjo 2012 m. vasario 2 d., nuo tos datos turi būti skaičiuojamas nuobaudos skyrimo terminas. Šiuo atveju šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas suėjo 2012 m. rugpjūčio 2 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas šioje byloje surašytas 2012 m. gegužės 14 d. (b. l. 25), o skundžiamas nutarimas priimtas 2012 m. rugpjūčio 23 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos institucija nuobaudos skyrimo termino pratęsimo klausimo nesprendė. Pastebėtina, jog apylinkės teismas protokoline nutartimi pratęsė terminą (b. l. 37), visgi negalima daryti išvados, jog šiuo atveju kalbama apie administracinės nuobaudos skyrimo terminą, juolab, kad nėra nurodyta, kuriam laikotarpiui terminas yra pratęsiamas ir dėl kokių priežasčių, kaip kad to reikalauja ATPK 35 str. 3 d. Esant šioms aplinkybėms laikytina, jog ir apylinkės teismas nepratęsė administracinės nuobaudos skyrimo termino.
Pagal teismo suformuotą praktiką motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LVAT 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis byloje Nr. N62-3065/2010). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų (LVAT 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-767/2008 ir kt.).
Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Nagrinėjamu atveju iki administracinės nuobaudos paskyrimo J. M. pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Nustatyta ir tai, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimo metu jau buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Pažymima, jog nuobaudos skyrimo termino pasibaigimas netrukdo nagrinėti apeliacinio skundo, tačiau tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad apylinkės teismo nutarimas nutraukti bylą, nesant asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra nepagrįstas, o bylos aplinkybės aiškios, turi panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir bylą nutraukti, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (LAT nutartis Nr. 2AT-3-2012).
Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., J. M. atžvilgiu nutraukiama, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad bylos teisena nutraukiama, teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentų, susijusių su kaltės klausimu (VAT nutartys Nr. ATP-317-648/2012, Nr. ATP-236-648/2012).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., J. M. atžvilgiu, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Nutarimas neskundžiamas.