Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-01-04 · Administracinė byla Nr. I1-362-402/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-01-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-04-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-04
Bylos Nr.
I1-362-402/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02464-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-362-402/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02464-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 4 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Kauno TI), priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad jis nuo 2020-01-01 iki 2021-10-04 (skundo padavimo teismui dienos) buvo kalinamas Kauno TI, kuriame įrengtose kamerose dėl pilnai neatitvertų sanitarinių mazgų nebuvo užtikrinamas privatumas. Dėl to pareiškėjas buvo priverstas nervintis ir patirti stresą, nes, būdamas ramaus būdo ir norėdamas privatumo, nenorėjo, jog kiti nuteistieji reikštų pretenzijas dėl nemalonių kvapų sanitariniame mazge.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Kauno TI atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7-10). Nurodė, kad visiškai izoliuoti sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto Kauno TI neturi nei techninių, nei finansinių galimybių, nes tokie pakeitimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos, bei atsparios drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms. Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai taip pat turi duris. Vėdinimas ir oro patekimas yra užtikrinamas visose kamerose, o pareiškėjo skundai dėl kilusių kvapų yra nepagrįsti. Kauno TI kamerose įrengti langai atsidaro pilnai arba turi orlaides, o kamerose taip pat veikia mechaninė ventiliacijos sistema. Taigi, tinkamai naudojantis kamerų ventiliavimo galimybėmis, t. y. atsidarant langus, neužkemšant ventiliacijos angos, užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas, gryno oro patekimas, kuris nepriklauso nuo kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas naudojantis Kauno TI kamerose įrengtais sanitariniais mazgais bei tinkamas kameros vėdinimas. Nėra duomenų, jog izoliatoriaus pareigūnai būtų tyčia siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad pareiškėjas būtų patyręs papildomų neigiamų išgyvenimų, jautęs dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, sukėlė tai, kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-01-01 iki 2021-10-04, Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas, o iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas.

Remiantis Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (b. l. 11), Kauno TI sistemos išrašo apie buvimą Kauno TI kamerose (b. l. 12) duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Kauno TI buvo kalinamas: nuo 2020-01-27 iki 2020-02-03, nuo 2020-02-10 iki 2020-02-14, nuo 2020-05-25 iki 2020-05-29, nuo 2020-07-13 iki 2020-07-17, nuo 2020-09-07 iki 2021-05-28. Taigi, pareiškėjas Kauno TI buvo kalinamas su pertraukomis nuo 2020-01-27 iki 2021-05-28 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui. HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina aplinkybę, kad kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, taip pat aiškiai matyti, kad kamerų langai yra atidaromi (b. l. 16 –18), imperatyvus reikalavimas kameroje įrengti mechaninę vėdinimo sistemą neįtvirtintas. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl nemalonaus kvapo. Taigi, konstatuojama, kad Kauno TI užtikrino pareiškėjui sąlygas kalėti ventiliuojamose patalpose.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 1 punktas numatė, kad Taisyklės nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o pagal 2 punktą šios Įrengimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos, atsparios drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms, sanitariniuose mazguose yra durys. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos kameros sanitarinio mazgo fotonuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad sanitarinis mazgas iš visų pusių atskirtas nuo kameros gyvenamosios patalpos aukštomis sienelėmis su durimis (b. l. 15). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Teismas, įvertinęs Kauno TI atsiliepime nurodytas aplinkybes ir atsakovės atstovo pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti aukštomis sienelėmis, jie uždari, įrengtos durys, klozetai yra su dangčiais; kamerų langai iš dalies atsidaro; sanitariniuose mazguose įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos (b. l. 15, 16, 18). Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Kauno TI kameras galima vėdinti per langą, kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengta veikianti mechaninė ventiliacija, pareiškėjas, pasinaudojęs tualetu, turėjo galimybę uždengti klozetą dangčiu.

Teismas vertina, kad byloje nustatytas sanitarinių mazgų įrengimas atitinka Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Pagal šią normą, sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos neprivaloma, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto gali būti visiškai izoliuotas tik esant tokiai galimybei.

Nuo 2020-12-22 įsigaliojus Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms, 12.5 papunktyje įtvirtinta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Ši taisyklių nuostata taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Teismas sprendžia, kad, pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 punktą, šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (b. l. 13), nustatyta, kad Kauno TI rekonstruotas 2003 metais, t. y. iki Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių įsigaliojimo. Taigi, pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktą ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 papunktį, Kauno TI taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Kauno tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė