- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- TA-189-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02464-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 4 d. (skundo pateikimo teismui dienos) buvo kalinamas Kauno TI. Pareiškėjas pažymėjo, kad įstaigos kamerose dėl nevisiškai atitvertų sanitarinių mazgų nebuvo užtikrinamas privatumas.
2.2. Dėl to pareiškėjas patyrė stresą, nes, būdamas ramaus būdo ir norėdamas privatumo, nenorėjo, jog kiti nuteistieji reikštų pretenzijas dėl nemalonių kvapų sanitariniame mazge.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Kauno TI atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1. Atsakovo atstovas visiškai izoliuoti sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto neturi galimybių, nes tokie pakeitimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos, bei atsparios drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms. Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai taip pat turi duris. Vėdinimas ir oro patekimas yra užtikrinamas visose kamerose, o pareiškėjo skundai dėl kilusių kvapų yra nepagrįsti. Kauno TI kamerose įrengti langai atsidaro pilnai arba turi orlaides, kamerose taip pat veikia mechaninė ventiliacijos sistema.
4.2. Pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas naudojantis Kauno TI kamerose įrengtais sanitariniais mazgais bei tinkamas kameros vėdinimas. Byloje nenustatyta, jog pareigūnai būtų tyčia siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad pareiškėjas būtų patyręs papildomų neigiamų išgyvenimų, jautęs dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad HN 134:2015 nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui. HN 134:2015 3 punkte nustatyta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik higienos normos reikalavimai, nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Teismas pabrėžė, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktas fotonuotraukas, sprendė, kad Kauno TI kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, taip pat aiškiai matyti, kad kamerų langai yra atidaromi. Teismas pažymėjo, kad imperatyvus reikalavimas kameroje įrengti mechaninę vėdinimo sistemą neįtvirtintas. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl nemalonaus kvapo. Todėl teismas nenustatė Kauno TI neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
8. Vertindamas argumentus dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pirmosios instancijos teismas, remdamasis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), 14.5 punktu, pažymėjo, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, jog Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos, atsparios drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms, sanitariniuose mazguose yra durys, patvirtina byloje pateiktos kameros sanitarinio mazgo fotonuotraukos. Iš šių fotonuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas iš visų pusių atskirtas nuo kameros gyvenamosios patalpos aukštomis sienelėmis su durimis. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nebuvo konstatuotas.
10. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 22 d. įsigaliojusios Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Remiantis Kauno TI atsiliepime pateiktais paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nustatyta, kad Kauno TI rekonstruotas 2003 metais, t. y. iki minėtų taisyklių įsigaliojimo.
11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas teismas konstatavo, kad sanitarinių mazgų įrengimas Kauno TI atitiko teisės aktų reikalavimus. Nenustatęs neturtinės žalos sąlygų – atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos, teismas atmetė pareiškėjo skundą.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti ir priteisti jam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
13. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:
13.1. Nors teismo sprendime nurodyti teisės aktai, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino argumentų dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Dėl neužtikrinto privatumo pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas ir tik tada spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
14. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.
15. Kauno TI pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus. Pareiškėjas neginčija konkrečių teismo sprendimo motyvų, nenurodo ir neargumentuoja kodėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.
15.2. Pareiškėjas bylos aplinkybes vertina priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tačiau tokio vertinimo nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais. Pareiškėjas neginčija į bylą pateiktų duomenų teisingumo, nepateikia jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų ar duomenų.
15.3. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus reikšmingus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar nepagrįstas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar net nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir ginčo šalių argumentus, nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodo, kad teismas neįvertino pareiškėjo argumentų dėl neužtikrinto privatumo.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai detaliai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad teismas nepažeidė nurodymų reikalavimų dėl įrodymų vertinimo.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad teismas neįvertino pareiškėjo teiginių dėl neužtikrinto privatumo, kadangi juos paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas Kauno TI, siekdamas paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, į bylą pateikė sanitarinių mazgų nuotraukas, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas Kauno TI kamerose įrengtas kaip atskira patalpa su durimis, sienelių aukštis – 2,10 m, taip pat sanitarinių mazgų įrengimo planą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies yra atskirta tiek pertvara, tiek varstomomis durimis, pripažįstama, jog pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-415/2020; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-502/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2211-438/2020; kt.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu Kauno TI nebuvo pažeista. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas aptarė tiek teisinį reguliavimą, tiek aktualią teismų praktiką, taip pat įvertino anksčiau minėtus ir kitus aktualius įrodymus, priešingai, nei nurodo pareiškėjas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.
24. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl to, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios kameros ir dėl to kameroje buvo blogas kvapas, akcentuotina, jog byloje nustatyta, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas tinkamai, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad Kauno TI kameras buvo galima vėdinti per langą, o sanitariniuose mazguose įrengta veikianti mechaninė ventiliacija. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis dėl blogo kvapo patyrė neturtinę žalą, nepripažintini pagrįstais.
25. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė visus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus ir juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai juos įvertino. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, o tik deklaratyviai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.