- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- 1-110-455/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- T. G. Teisiamajame
- Kaltinamasis
- V. A.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Sigitai Kazlauskienei, nukentėjusiajam T. G.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. pažeidė viešąją tvarką.
Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: V. A. 2015-03-25 apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), Užpalių mst., Užpalių sen., Utenos r., viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė kumščiu T. G. vieną kartą į veidą, po ko nugriuvusiam ant žemės T. G. įspyrė vieną kartą į pakaušį bei vieną kartą į nugarą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, 2015-03-25, apie 8 val. vakaro, Užpalių miestelyje, išėjęs iš parduotuvės kartu su A. L. sutiko nukentėjusįjį. Jis su juo prasilenkė, po to pasivijęs sudavė smūgį. Mušė už senas skriaudas. Visų aplinkybių tiksliai nepamena, ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) V. A. parodė, kad 2015-03-25, apie 20.00 val. su draugu A. L. (duomenys neskelbtini), Užpalių mst., Utenos r., girti ėjo į parduotuvę. Eidami prasilenkė su vyriškiu, t. y. jam iš matymo pažįstamu T. G.. Prasilenkus jis sustojo ir pasakė T. G., kad šis prieitų. Kai T. G. atkirto, kad jis pats ir ateitų, jis susinervino ir priėjęs prie T. G., dar paklausė, ar šis jį pažįsta, ar pamena, kad jį mažą T. G. yra skriaudęs, po ko, įpykęs smogė kumščiu T. G. į veidą. Kai T. G. nuo smūgio nugriuvo ant žemės, šiam jis dar spyrė į pakaušį. T. G. jam pagavo už kojų ir jį nugriovė, po ko jis atsistojęs dar įspyrė T. G. į nugarą. Tuo metu A. L. jį atitraukė nuo T. G., kad pastarojo jis nebemuštų. Daugiau jis T. G. nemušė ir, išspardęs T. G. neštas tuščias kartonines dėžes, su A. L. nuėjo į parduotuvę. Kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta visiškai, gailisi (b. l. 20 ).
Nukentėjusysis T. G. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2015-03-25, apie 19.50 val. jam einant (duomenys neskelbtini), Užpalių mst., Utenos r., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), gatvėje, prasilenkė su girtais dviem vyriškiais. Prasilenkus, vienas iš vyriškių – iš matymo pažįstamas V. A., jam sušuko, kad jis prie pastarojo prieitų. Kai jis atsisakė prieiti, V. A. pats priėjo prie jo ir paklausęs, ar šis pastarąjį pažįsta, ar pamena, kaip buvo mažą sumušęs, sudavė jam kumščiu į veidą. Nuo smūgio jis nugriuvo ant žemės, po V. A. dar spyrė į pakaušį. Gindamasis nuo užpuolimo, jis pagriebė V. A. už kojų ir šį nugriovė, liepė liautis mušti. Tada atsistojęs V. A. dar įspyrė jam į nugarą ir pasišalino. Nusikaltimu jam buvo padaryta ne tik fizinė, bet ir moralinė žala, kuria jis vertina 300 Eur (b. l. 8).
Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2015-03-25 apie 20.00 val. jam su draugu V. A. girtiems šaligatviu einant į parduotuvę, (duomenys neskelbtini), Užpalių mst., Utenos r., jiedu prasilenkė su iš matymo pažįstamu T. G.. Prasilenkus, V. A. stabtelėjo ir pasakė T. G., kad šis prieitų. T. G. atkirto, kad jei V. A. reikia, tegul šis pats ir ateina. Tada jis liko stovėti, o V. A. vienas nuėjo prie T. G.. Pamatė, kaip V. A. priėjęs smogė kumščiu T. G. į veidą. Kai T. G. nuo smūgio nugriuvo ant žemės, V. A. šiam dar spyrė į pakaušį. T. G. tuo metu V. A. pagavo už kojų ir pastarąjį nugriovė, po ko atsistojęs V. A. dar spyrė T. G. nugarą. Tada jis prišoko prie V. A. ir šį atitraukė nuo T. G.. Daugiau T. G. V. A. nebemušė ir keikdamas T. G. bei išspardęs šio neštas kartonines dėžes, nuo T. G. nuėjo. Dėl ko V. A. gatvėje užsipuolė T. G. ir šį sumušė, jis nesuprato ir nežino. Nors jį šokiravo toks V. A. elgesys, bet jam jokios žalos padaryta nebuvo, todėl būti pripažintas byloje nukentėjusiuoju nepageidauja. Dėl minėto įvykio jis niekam jokių pretenzijų neturi (b. l. 14).
Iš 2012-03-25 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra šaligatvis, esantis (duomenys neskelbtini), Užpalių mst., Užpalių sen., Utenos r. Apžiūros metu ant šaligatvio trinkelių rasta medžiagos, panašios į kraują, lašų dėmių (b. l. 15-7).
Iš 2015-03-27 specialisto išvados Nr. G 1040/15 (01) matyti, kad nukentėjusiajam T. G. dviem trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai: kraujosruva pakaušio kairėje ir muštinė žaizda apatinėje lūpoje. Minėti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, kaltinamasis gatvėje, t.y. vietoje į kurią gali netrukdomai patekti kiti žmonės panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Tokie kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs. Kaip nurodė liudytojas A. L., jis buvo šokiruotas tokio kaltinamojo elgesio. Tai leidžia daryti išvadą, kad dėl kaltinamojo įžūlių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje naudodami fizinį smurtą sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (NK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam už atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia administracine tvarka nebaustas (b. l. 24), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b. l. 25), Utenos r. savivaldybės administracijos Užpalių seniūnija nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio nėra gavusi (b. l. 26), neteistas (b. l. 23), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir daro išvadą, kad jam skirtina bausmė - viešieji darbai. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d. ).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis T. G. pareiškė 300 eurų civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 12).
Nukentėjusysis ieškinį palaikė, nurodė, kad jis buvo sukrėstas tokio kaltinamojo elgesio, jautėsi pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, jam buvo padarytas sveikatos sutrukdymas.
Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies ir nurodė, kad ieškinio suma yra per didelė, jo nuomone neturtinės žalos dydis turėtų būti 200 eurų.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, buvo sukrėstas kaltinamojo elgesio. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d. ).
Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis tyčiniais veiksmais padarė sužalojimą nukentėjusiajam, jį sumušė viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje jį pažemino. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis yra nedirbantis, jo turtinė padėtis nėra gera: jis neturi turto bei savarankiško uždarbio. Tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra toks, kad leistų daryti išvadą, jog ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas. Nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kad ateityje jam reikalingos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į suformuotą teismų praktiką, kai asmenys buvo nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008), daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 250 eurų neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. A., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti šešis mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę sumažinti 1/3 ir laikyti V. A. nubaustu bausme - keturių mėnesių viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.
Nukentėjusiojo T. G. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. A. du šimtus penkiasdešimt (250) eurų T. G. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.