- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-17
- Bylos Nr.
- AN2-155-806/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00363-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- L. J.
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja Alma Gusienė nustačiusi, kad 2023 m. lapkričio 14 d. 16.31 val. Fermentų gatvėje, Vilniuje, L. J., vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę geležinkelio pervažoje, 2024 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2645-2024 L. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 200 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartimi L. J. skundas netenkintas ir Institucijos vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2024 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-2645-2024, kuriuo L. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams, paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują nutartį, kuria būtų pakeistas Institucijos 2024 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-2645-2024, sumažinant juo paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vieno) mėnesio laikotarpio, o likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliantas sutinka, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, dėl to gailisi ir tokio nusižengimo nekartotų. Nusižengimas buvo padarytas esant nepateisinamoms aplinkybėms, tačiau šios aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti administracinio poveikio priemonę. Apelianto vertinimu, Institucija turėjo įvertinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir vadovautis teisingumo ir protingumo principais.
3.2. Važiuodamas Fermentų gatve apeliantas prisivijo priešais važiuojančią mokomąją transporto priemonę. Tuo metu jam pasirodė, kad transporto priemonė važiuoja neadekvačiai lėtai, todėl nusprendė ją aplenkti. Kadangi kelio dalis (iki geležinkelio pervažos) buvo pažymėta brūkšnine linija, o priešpriešais nebuvo jokių atvažiuojančių transporto priemonių, todėl apeliantas nematė pavojaus lenkti lėtai važiuojančią transporto priemonę. Pažymima, kad apeliantas tikėjosi aplenkti neadekvačiai lėtai važiuojančią mokamąją transporto priemonę dar iki geležinkelio pervažos.
3.3. Apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo įvertinti tai, kad pats asmuo, t. y. vairavimo instruktorius, pranešęs apie administracinį nusižengimą, leido vairuotojui (mokiniui) važiuoti 20-21 km/h greičiu vietoje, kurioje aplinkybės to nereikalavo daryti. Toks neatsakingas mokomosios transporto priemonės instruktoriaus elgesys prieštarauja ir Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135.3 punktui ir Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo 48.2 punktui. Apeliantas, vadovaudamasis nurodytais teisės aktais, pažymi, kad pernelyg lėtas važiavimas yra laikomas daugiau kaip 15 km/h mažesniu nei leistina greičiu, kai eismo situacija to nereikalauja. Tuo tarpu mokomoji transporto priemonė važiavo net 29 km/h lėčiau nei yra leistina toje vietoje. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 6 dalis numato, kad asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui, ir jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi KET.
3.4. Pažymima, kad apeliantas neveikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia, neturėjo jokių chuliganiškų motyvų ar noro demonstruoti savo vairavimo gebėjimus prieš kitus eismo dalyvius, nesiekė jokių neigiamų padarinių kitiems eismo dalyviams. Byloje esanti vaizdo medžiaga patvirtina, kad apeliantas lenkė lėtai važiuojantį mokomąjį automobilį dar prieš geležinkelio pervažą, esant lenkimą leidžiančiam horizontaliam gatvės žymėjimui, lenkdamas neviršijo leistino greičio. Aplinkybės, kad apeliantas važiavo kartu su žmona pas vaikus, siekdamas juos nuvežti į polikliniką, geležinkelio pervaža Fermentų gatvėje yra nenaudojama ir yra pramoniniame rajone, prieš pervažą nėra STOP ženklo ir užtvaro, eismas per šią pervaža vyksta įprastine tvarka, o prieš pervažą esantys šviesoforai būtų leidę numatyti geležinkelio transporto priemonės artėjimą, patvirtina, kad apeliantas nedarė administracinio nusižengimo esant pavojingoms eismo sąlygoms, nusižengimo darymo metu nesuvokė veikos pavojingumo pobūdžio, kadangi aplinkybės neleido tokio pavojingumo identifikuoti.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto asmenybė (tiksliau – nuobaudos už greičio viršijimą) neleidžia charakterizuoti jo kaip išskirtinai pavyzdingo vairuotojo ir spręsti dėl mažesnio šio asmens pavojingumo. Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis, nurodo, kad, jo vertinimu, administracinės nuobaudos už greičio viršijimą nėra ir negali būti išskirtinis kriterijus, charakterizuojantis apelianto asmenybę ir jo pavojingumą visuomenei (kelių eismo dalyviams). Apeliantas patikslina, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis, jis yra baustas 14 (keturiolika) kartų per 6 (šešerių) metų laikotarpį (neįskaitant 2024 metų), o tai yra kiek daugiau nei du kartus per metus. Pažymima, kad apeliantas nėra padaręs nei vieno eismo įvykio, nėra baustas dėl jokių kitų administracinės teisės pažeidimų, pavyzdžiui, vairavimo naudojantis mobiliuoju telefonu, chuliganiško vairavimo, lenkimo neleistinose vietose, vairavimo esant neblaiviam, nepraleidimo per pėsčiųjų perėją ir panašiai. Apibendrinant nurodoma, kad Administracinių nusižengimų registro informacija leidžia teigti, kad nusižengimas yra atsitiktinis ir vienkartinis, pareiškėjas nėra padaręs panašaus pavojingumo pažeidimų, todėl tai neleidžia identifikuoti jo kaip chuliganiško ir pavojingo vairuotojo. Pažymima, kad apeliantas yra sumokėjęs visas baudas ir nevengia administracinės atsakomybės, jeigu administracinis nusižengimas yra padaromas.
3.6. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vienos apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad apeliantas pripažino padaręs nusižengimą ir dėl to gailisi. Pažymima, kad apeliantas paaiškino savo veiksmo atlikimo motyvus – skubėjo pasiimti vaikus ir juos nuvežti į polikliniką sutarto vizito laiku.
3.7. Apelianto vertinimu, specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę termino sutrumpinimas atitiktų teisingumo ir protingumo principus, o visuomenės interesas bausmės tikslų pasiekimu būtų užtikrinamas ir skiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą (1 (vieno) mėnesio laikotarpiui). Sumažinus specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę terminą apeliantas susidurs su tais pačiais neigiamais padariniais, o jų patyrimas reikš poveikio priemonės tikslų pasiekimą. Apelianto vertinimu, specialiosios teisės vairuoti atėmimo 3 (trims) mėnesiams pasekmės viršytų bausmės tikslus ir būtų skirti daugiau nubausti jo šeimą.
Atsiliepimas
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į skundą prašoma Institucijos nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir L. J. skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad L. J. vairuodamas automobilį lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę geležinkelio pervažoje, tuo padarydamas vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų – lenkė transporto priemonę ten, kur tai yra draudžiama. Šio nusižengimo pavojingumas yra tame, kad jis sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.
4.2. L. J. pateikdamas skundą nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar mažinti jos terminą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų. Administracinio poveikio priemonė skiriama nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, todėl turi sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
4.3. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).
Šalies argumentai
4.4. L. J. padarė vieną pavojingiausių nusižengimų – transporto priemonės lenkimą geležinkelio pervažoje bei už tai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam terminui, o pateikdamas skundą apeliantas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko galima būtų skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. apeliacinis skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) termino sumažinimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu klausimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Eur iki 230 Eur. Be to, pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 (trijų) iki 6 (šešių) mėnesių. Taigi, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, ANK 420 straipsnio 6 dalis numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą nuo 3 (trijų) iki 6 (šešių) mėnesių. Nagrinėjamu atveju L. J. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas ir nustatytas minimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas.
7. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi, bendra taisyklė nustatant specialios teisės atėmimo terminą yra tokia, kad šios administracinio poveikio priemonės trukmė yra nustatoma pagal įstatyme nustatytas ribas.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).
9. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos L. J. nebuvo taikytos pagrįstai. Šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų apeliantui skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje.
10. Apeliantas skunde kaip išimtines aplinkybes, kurios turėjo nulemti jo atsakomybės švelninimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, nurodo, kad padarė KET pažeidimą neturėdamas jokių chuliganiškų motyvų, lenkimo manevrą pradėjo esant lenkimą leidžiančiam horizontaliam gatvės žymėjimui, lenkdamas neviršijo greičio, įvertino situaciją, kad geležinkelio pervaža, esanti Fermentų gatvėje, Vilniuje, yra beveik nenaudojama, pramoniniame rajone, be kita ko, kad nėra nei STOP ženklo, nei šviesoforo prieš geležinkelio pervažą. Taip pat apeliantas pažymi, kad Administracinių nusižengimų registro duomenys, t. y. kad administracine tvarka yra baustas 14 kartų, neleidžia jo charakterizuoti kaip pavojingai veikiančio vairuotojo. Nurodoma, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams viršytų bausmės tikslus ir būtų skirta nubausti jo šeimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjo skundo argumentai laikomi teisiškai nepagrįstais.
11. L. J. padarė KET pažeidimą, kuris įstatymų leidėjo yra vertintinas kaip keliantis reikšmingą pavojų eismo saugumui. KET pažeidimas buvo padarytas mieste, darbo dienos metu, tuo metu, kai eismas paprastai būna pakankamai intensyvus, t. y. 2023 m. lapkričio 14 d., 16.31 val., kas didina pažeidimo pavojingumą. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, L. J. nurodomos aplinkybės, kad geležinkelio pervažoje, kurioje retai važiuoja traukiniai, jis lenkė neadekvačiai lėtai važiavusį automobilį bei skubėjo pasiimti vaikus iš darželio ir juos nuvežti į gydymo įstaigą sutarto vizito laiku, nelaikytinos išimtinėmis. Taigi, jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ženkliai mažesnį nei įprastinį bendrą padarytos veikos pavojingumą, nėra nustatyta.
12. Be kita ko, apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad skirdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir nustatydama jos taikymo terminą nutarimą priėmusi Institucijos pareigūnė atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 1 dalies imperatyvias nuostatas, t. y. į tai, kad L. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra nustatyta, yra viena L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl dar kartą atsižvelgti į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo.
13. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad L. J. per penkerius metus, t. y. nuo 2019 m. iki 2023 m., 14 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, daugiausia už administracinių nusižengimų, susijusių su leistino greičio viršijimu, padarymą (medžiagos l. 62-67). Šios aplinkybės yra nepalankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog apelianto elgesys, vairuojant automobilį, patvirtina neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, jis yra linkęs daryti naujus teisės pažeidimus, o iš paskirtų nuobaudų teigiamų išvadų nedaro.
14. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių apeliantui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (vaikų vežiojimas į darželį, užsiėmimus, savaitgalio išvykos bus perkeltos kitam šeimos nariui, taip išbalansuojant auklėjimo pasidalinimą, negalėjimas pilnavertiškai ir operatyviai vykdyti savo darbinių funkcijų, t. y. vykti į susitikimus su klientais, daugiau laiko reikės skirti kelionėms viešuoju transportu, dėl ko gali sumažėti šeimos pajamos) ir dėl kurių jis prašo draudimo naudotis šia teise terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels L. J. ir jo artimiesiems tam tikrų nepatogumų, tačiau šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teisės vairuoti atėmimas yra paskirtas minimaliam terminui –3 mėnesiams. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir L. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju apelianto nurodomos aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pareiškėjo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad L. J., būdamas socialiai atsakingas asmuo, kaip gaunantis pajamas ir išlaikantis savo šeimą, privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.
15. Apeliantas skunde nurodo, kad mokomosios transporto priemonės vairavimo instruktorius, pranešęs apie padarytą administracinį nusižengimą (medžiagos l. 35-36), leido vairuotojui (mokiniui) važiuoti 20-21 km/val. greičiu vietoje, kurioje aplinkybės to nereikalavo daryti, todėl būtent toks neatsakingas mokomosios transporto priemonės instruktoriaus elgesys prieštarauja KET. Pažymima, kad jeigu pats pranešėjas (mokomosios transporto priemonės vairavimo instruktorius) būtų laikęsis visų KET reikalavimų, tokios situacijos ir nusižengimo apskritai nebūtų buvę. Apeliacinės instancijos teismas tokį L. J. argumentą laiko nepagrįstu. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 140.2 punkte įtvirtinta nuostata, jog lenkti draudžiama geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumu iki jų. Taigi, geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų lenkti draudžiama bet kokiu atveju, nepaisant to, kad asmuo mano, jog saugu lenkti priešais jo automobilį lėtai važiuojančią transporto priemonę.
16. Administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi, administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
17. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. J. paskirta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas nustatytas 3 mėnesiams, užtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą, neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimas, nes šia priemone yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, L. J. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį apibūdinančius duomenis), švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta.
18. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius įstatymą, todėl naikinti apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.