Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-14 · Civilinė byla Nr. e2A-117-241/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-06Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-14Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-14
Bylos Nr.
e2A-117-241/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00622-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Kazys Kailiūnas
Ieškovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
Antstolių
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-117-241/2017Proceso Nr. 2-55-3-00622-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.5.26 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovui Antstolių garbės teismui, atstovaujamam Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo, dėl antstolių garbės teismo sprendimo drausmės byloje panaikinimo, trečiasis asmuo antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Antstolių garbės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą atleisti antstolę B. T. nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo.Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 1R-3 iškėlė antstolei drausmės bylą už tai, kad ji priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, neįsitikinusi, ar nėra kliūčių jį priimti vykdyti; kad ji nesiėmė veiksmų, kai UAB „DRAVERA“ pateikė antstolei raštu informaciją apie pateiktą ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos 2015 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. DGKS-3268, kurį antstolė priėmė vykdyti, nors jis buvo neįsiteisėjęs, o į pareiškėjo UAB „DRAVERA“ pateiktą prašymą sustabdyti išieškojimą, atsakymo nepateikė bei toliau vykdė priverstinio vykdymo priemones, areštuodama įmonės turtą ir pinigines lėšas; kad ji nustatyta tvarka neišsiuntė UAB „DRAVERA“ procesinių dokumentų dėl turto ir piniginių lėšų arešto; kad ji nedelsdama nepanaikino UAB „DRAVERA“ arešto įmonės turtui ir nenutraukė vykdomosios bylos, nors jai 2015 m. lapkričio 6 d. buvo pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimas, kuriuo teismas tenkino UAB „DRAVERA“ ieškinį. Žinodama apie priimtą teismo sprendimą antstolė 2015 m. lapkričio 13 d. ėmėsi tikslinti turto arešto aktą, panaikindama areštą vienoms transporto priemonėms ir areštuodama kitas transporto priemones. Sprendimą nutraukti vykdomąją bylą antstolė priėmė tik 2015 m. lapkričio 26 d.Antstolių garbės teismas, atsižvelgdamas į antstolės paaiškinimus, jos požiūrį į susidariusią situaciją, aplinkybę, kad ji neturi galiojančių drausminių nuobaudų, 2016 m. vasario 29 d. sprendimu atleido antstolę nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo. Antstolių garbės teismas netinkamai įvertino antstolės padarytus pažeidimus, jų svarbą, neatsižvelgė į jų skaičių vienoje vykdomojoje byloje, todėl nepagrįstai sprendė, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis.Antstolės neeilinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. antstolei buvo pateiktas vykdyti Darbo ginčų komisijos 2014 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. DGKS-3268 dėl 6 429 Lt (1 862,13 Eur) išieškojimo iš UAB „DRAVERA“ J. R.. Dėl šio sprendimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2014 m. rugpjūčio 18 d. buvo pateiktas ieškinys, t. y. anksčiau nei antstolė priėmė vykdyti neįsiteisėjusį vykdomąjį dokumentą. Gavusi vykdomąjį dokumentą, antstolė tą pačią dieną surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kitą dieną areštavo UAB „DRAVERA“ priklausantį turtą, tačiau turto arešto akto UAB „DRAVERA“ nesiuntė.Antstolė nepatikrino, ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvedė vykdomąją bylą, pradėjo vykdymo veiksmus. Antstolė neįsitikino, ar priimtas vykdomasis dokumentas gali būti toliau vykdomas net ir tada, kai 2014 m. rugpjūčio 26 d. UAB „DRAVERA“ pateikė antstolei prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, nes teismui pateiktas ieškinys dėl minėto Darbo ginčų komisijos sprendimo. Antstolė į šį UAB „DRAVERA“ prašymą neatsakė.2015 m. lapkričio 6 d. antstolei buvo pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimas, kuriuo teismas tenkino UAB „DRAVERA“ ieškinį dėl nurodyto Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Tačiau antstolė panaikino tik piniginių lėšų areštus, arešto įmonės turtui nepanaikino. Antstolė, žinodama apie panaikintą Darbo ginčų komisijos sprendimą, tikslino turto arešto aktą, vienoms transporto priemonėms areštą panaikino ir areštavo kitas transporto priemones. Vykdomąją bylą dėl išieškojimo iš UAB „DRAVERA“ antstolė nutraukė tik 2015 m. lapkričio 26 d., praėjus 20 dienų, kai buvo gautas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimas. Tokiais savo veiksmais antstolė sudarė nepatogumus UAB „DRAVERA“ ir pagrindą žalai atsirasti, nes UAB „DRAVERA“ ketino parduoti areštuotas transporto priemones.Antstolių garbės teismas nenurodė, kodėl antstolės padarytus pažeidimus galima laikyti mažareikšmiais ir atleisti ją nuo drausminės atsakomybės. Aplinkybė, kad antstolė neturi galiojančių nuobaudų, nėra pagrindas netaikyti antstolei drausminės atsakomybės. Antstolė aplaidžiai ir netinkamai atliko pareigas: vykdė neįsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos sprendimą, atliko priverstinius vykdymo veiksmus (disponavo įmonės lėšomis, suvaržė turtą, keitė turto arešto aktą), nereagavo į įmonės prašymą stabdyti vykdymo veiksmus. Todėl pažeidimas negalėjo būti traktuojamas kaip mažareikšmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su antstolės nuomone, kad egzistavo faktinis ir teisinis pagrindas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kad vykdomoji byla Nr. 0005/14/01749 2014 m. rugpjūčio 19 d. užvesta pagrįstai. Teismas pagal „Liteko“ duomenis nustatė, kad UAB „DRAVERA“ ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui įteiktas 2014 m. rugpjūčio 18 d.Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-14030823 UAB „DRAVERA“ įteiktas 2014 m. rugpjūčio 25 d. įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „DRAVERA“, žinodama apie teismui pateiktą ieškinį, skundo dėl antstolės priimto 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nepateikė, o tai, teismo vertinimu, leido manyti, kad su šiuo antstolės patvarkymu UAB „DRAVERA“ sutiko.Teismas, sutikdamas su Antstolių garbės teismo išvada, kad antstolė patikrinimą apie galimą sprendimo neįsiteisėjimą atliko formaliai, sprendė, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti siekiant užtikrinti išieškotojo interesus darbo ginčų byloje. Todėl, teismo vertinimu, atmestinas ieškovės argumentas, kad tokiais savo veiksmais antstolė nesiėmė teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus.Teismas sprendė, kad Antstolių garbės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skolininkė dėl antstolės veiksmų nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, nepaisant to, kad antstolė, neatsakydama į UAB „DRAVERA“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, pažeidė Antstolių įstatymą. Teismo vertinimu, UAB „DRAVERA“ direktorius R. R. pats pasyviai vykdė savo kaip skolininko pareigas domėtis vykdomąja byla, būdamas civilinės bylos teisme iniciatoriumi, nepateikė antstolei įrodymų apie tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas apskųstas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjama situacija susiklostė dėl abiejų vykdymo proceso dalyvių – skolininkės UAB „DRAVERA“ ir antstolės – nepakankamo atidumo ir pastangų, todėl teismas sprendė, kad tokie antstolės veiksmai nelaikytini pakankamu pagrindu skirti antstolei drausminę nuobaudą.Teismas, įvertinęs tai, kad antstolė sprendimą nutraukti vykdomąją bylą priėmė 2015 m. lapkričio 26 d., kad 2015 m. lapkričio 6 d. (penktadienį) UAB „DRAVERA“ atstovui pateikus antstolei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą, antstolė kitą darbo dieną priėmė patvarkymą dėl arešto panaikinimo, kuriuo buvo panaikinti UAB „DRAVERA“ taikyti apribojimai banko sąskaitoms, padarė išvadą, kad antstolė pažeidimus ištaisė.Teismas konstatavo, kad ieškovė Antstolių garbės teismo 2009 m. sausio 14 d. sprendimu kitoje drausmės byloje, iškeltoje kitai antstolei, kaip precedentu remiasi nepagrįstai. Toje byloje antstolei skirta drausminė nuobauda už tai, kad ji priėmė vykdyti vykdomojo dokumento kopiją, kontoroje gautą faksu. Teismo vertinimu, nurodytos drausmės aplinkybės, jas palyginus su ginčo drausmės bylos aplinkybėmis, iš esmės skiriasi.Teismas sprendė, kad Antstolių garbės teismas, įvertinęs pažeidimų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes bei tai, jog antstolė neturi galiojančių nuobaudų, turėjo diskrecijos teisę pripažinti antstolės padarytus pažeidimus mažareikšmiais. Teismas pripažino, kad antstolė neteisėtais veiksmais sudarė nepatogumų UAB „DRAVERA“ bei pagrindą žalai atsirasti, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nenurodė, kokius konkrečius neigiamus padarinius proceso šalims (skolininkei ar išieškotojui) ir/ar tretiesiems asmenims sukėlė antstolės atlikti veiksmai.Teismas konstatavo, kad antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymas taikyti apribojimus nebuvo panaikinti teismine tvarka, UAB „DRAVERA“ nesikreipė dėl galimai patirtos turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo dėl antstolės veiksmų, nepateikė įrodymų apie žalos patyrimą. Teismas padarė išvadą, kad antstolės neteisėti veiksmai proceso šalims neigiamų padarinių nesukėlė, proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų nepažeidė, jie buvo sąlygoti netinkamo antstolės kontoros darbo organizavimo, antstolė jų neginčijo, detaliai paaiškino šių veiksmų atlikimo aplinkybes. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad antstolė sąmoningai siekė vykdyti neįsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos sprendimą ir/ar sukelti galimai žalingus padarinius proceso šalims. Teismo vertinimu, antstolė siekė užtikrinti išieškotojo interesus.Teismas padarė išvadą, kad antstolės veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip procesinės teisės normų pažeidimai (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad drausmės byla antstoliui gali būti keliama, jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, jam gali būti taikoma įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Teismas, įvertinęs tai, kad antstolės veiksmai nebuvo skundžiami teismui ir todėl nebuvo teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, sprendė, kad antstolė buvo pagrįstai atleista nuo drausminės atsakomybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Antstolių garbės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė Antstolių įstatymą, Antstolių profesinės etikos kodeksą. Teismas nepagrindė, kodėl keletą antstolės drausminių pažeidimų laiko mažareikšmiais. Antstolės neteisėti veiksmai – neįsiteisėjusio vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti, turto arešto akto neišsiuntimas ir neįteikimas skolininkei UAB „DRAVERA“. Dėl pastarojo pažeidimo teismas skundžiamame sprendime nepasisakė.Teismas, konstatuodamas, kad skolininkė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, nepagrįstai bando pateisinti pasyvų antstolės elgesį. Skolininkė stengėsi, kad vykdomoji byla būtų sustabdyta – 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateikė antstolei prašymą, kuriame nurodė, kad teismui yra pateiktas ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo. Antstolė į tokį prašymą nereagavo, nebandė išsiaiškinti aplinkybių, ar priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas gali būti vykdomas, ar nėra pagrindo nutraukti arba sustabdyti vykdomąją bylą.Teismas netinkamai įvertino ieškovės argumentus, kad 2015 m. lapkričio 6 d. antstolė gavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas skolininkės UAB „DRAVERA“ ieškinys, tačiau 2015 m. lapkričio 13 d. antstolė patikslino turto arešto aktą, vienoms transporto priemonėms areštą panaikindama ir areštuodama kitas transporto priemones. Aplinkybė, kad antstolė 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkyme nurodė, jog būtina užtikrinti Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymą, jeigu bus apskųstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, patvirtina, kad antstolė vykdė Darbo ginčų komisijos sprendimą (areštavo skolininkei priklausantį turtą), žinodama, kad jis yra neįsiteisėjęs.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skiriasi ginčo drausmės bylos ir Antstolių garbės teismo 2009 m. sausio 14 d. sprendimu išnagrinėtos drausmės bylos esminės faktinės aplinkybės. Abiejose bylose antstoliai atliko vykdymo veiksmus, neturėdami vykdomųjų dokumentų, todėl buvo padaryti analogiško pobūdžio pažeidimai.Teismas nepagrįstai sureikšmino faktą, kad skolininkei nebuvo padaryta turtinė žala, taip pat aplinkybę, kad ieškovė nenurodė, kokius neigiamus padarinius proceso šalims sukėlė antstolės veiksmai. Teismas neįvardino, kuo pasireiškia antstolės padarytų pažeidimų mažareikšmiškumas. Vien tai, kad skolininkei neatsirado reali turtinė žala, kad antstolei anksčiau nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, negali būti pagrindu pripažinti antstolės padarytus pažeidimus mažareikšmiais. Teismas nevertino, kad dėl keleto pažeidimų vienoje vykdomojoje byloje antstolė pažeidė CPK 651, 679 straipsnius, Antstolių įstatymo 3 straipsnį, Antstolio profesinės etikos kodekso 7, 8, 12 punktus. Antstolės kaltė pasireiškė tuo, kad ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes priėmė vykdyti neįsiteisėjusį vykdomąjį dokumentą, paaiškėjus faktui, kad jis galimai nėra įsiteisėjęs, nesiėmė jokių veiksmų nustatyti šių aplinkybių, nereagavo į skolininko raštišką prašymą, nepateikė jam raštiško atsakymo, gavusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, areštavo kitą skolininkei priklausantį turtą. Šie pažeidimai, jų pobūdis ir kiekis neleidžia spręsti dėl jų mažareikšmiškumo. Neteisėtais ir kaltais veiksmais (neveikimu) antstolė pažeidė antstolio profesijos garbę ir prestižą, tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.Atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas pagrįstai nustatė, kad antstolė ištaisė pažeidimus, skolininkė dėl antstolės veiksmų neigiamų pasekmių nepatyrė, antstolė nesiekė vykdyti neįsiteisėjusio Darbo ginčų komisijos sprendimo. Teismas įvertino pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pasekmes ir pagrįstai pripažino šiuos pažeidimus mažareikšmiais. Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad antstolė neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Drausmės byla antstolei buvo iškelta neeilinio patikrinimo akto pagrindu, kuriame pažeidimai užfiksuoti tik vienoje vykdomojoje byloje, sistemingų pažeidimų nustatyta nebuvo.Vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti siekiant užtikrinti išieškotojo interesus darbo ginčų byloje. Antstolė patikrino „Liteko“, ar Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas skolininkės ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo, taip pat antstolė telefonu susisiekė su teismo raštine, siekdama išsiaiškinti, ar nėra apskųstas Darbo ginčų komisijos sprendimas. Skolininkė, žinodama apie teismui pateiktą ieškinį, skundo dėl antstolės priimto patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nepateikė, su šiuo patvarkymu sutiko. Kliūtys vykdomajam dokumentui priimti antstolei paaiškėjo tik po vykdomosios bylos užvedimo.Teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „DRAVERA“ direktorius R. R. pasyviai vykdė savo kaip skolininko pareigas domėtis vykdomąja byla, būdamas civilinės bylos teisme iniciatoriumi nepateikė įrodymų apie tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas apskųstas teismui. Teismas vertino ir antstolės, ir skolininkės veiksmus vykdymo proceso metu. Byloje nėra nustatytų aplinkybių, kad antstolė nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsitikintų, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. Antstolė pažeidimus vykdomojoje byloje ištaisė.Teismas, įvertinęs tai, kad antstolė neginčijo vykdomojoje byloje atliktų veiksmų, tai, kad antstolė detaliai paaiškino veiksmų atlikimo aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad antstolė nesiekė vykdyti neįsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos sprendimą, sukelti žalingus padarinius proceso šalims. Antstolė siekė užtikrinti išieškotojo interesus.Teismas tinkamai įvertino drausmės bylų faktinių aplinkybių skirtumus nagrinėjamoje byloje ir Antstolių garbės teismo 2009 m. sausio 14 d. sprendimu užbaigtoje drausmės byloje.Teismas mažareikšmiškumo egzistavimą vertino pagal visas aplinkybes, turinčias įtakos jo nustatymui – pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pasekmes, aplinkybę, kad antstolė neturi galiojančių nuobaudų.Teismas padarė teisingą išvadą, kad antstolės veiksmai proceso šalims neigiamų padarinių nesukėlė ir nepažeidė proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymas taikyti apribojimus nebuvo panaikinti teismine tvarka, skolininkė antstolės veiksmų neskundė, t. y. sutiko su antstolės veiksmais, nelaikė jų neteisėtais.Trečiasis asmuo prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pateiktam vykdomajam dokumentui priimti arba atsisakyti jį priimti įstatyme numatytas ypatingai trumpas terminas – trys darbo dienos. Siekdama nepažeisti šio termino, antstolė patikrino „Liteko“ sistemoje, ar Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra gautas skolininkės ieškinys dėl antstolei pateikto Darbo ginčų komisijos sprendimo. Tačiau dėl ribotos prieigos prie „Liteko“ sistemos, antstolė neturėjo galimybės nustatyti, ar Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra gautas skolininkės ieškinys dėl antstolei pateikto Darbo ginčų komisijos sprendimo. Todėl antstolė telefonu susisiekė su Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštine, kur sužinojo, kad toks ieškinys Klaipėdos miesto apylinkės teisme nėra priimtas. Ieškovė nenurodė, kokių dar protingų veiksmų antstolė turėjo imtis, kad per nustatytą terminą būtų išsiaiškinta, ar antstolei pateiktas vykdomasis dokumentas yra apskųstas ir nėra įsiteisėjęs. Užvedant vykdomąją bylą antstolės kaltės ar tyčinių veiksmų nėra.Skolininkė neskundė antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, t. y. su šiuo patvarkymu sutiko. Antstolė, žinodama, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti įteiktas skolininkei tinkamai, negavusi skundo dėl šio patvarkymo, negalėjo numanyti, kad vykdomoji byla užvesta vykdomojo dokumento, kurio teisėtumas ginčijamas teisme, pagrindu. Toks skolininkės pasyvumas vykdymo procese lėmė tolimesnių išieškojimo veiksmų atsiradimą, kurių buvo galima išvengti.Antstolė pripažino, kad dėl apsirikimo 2014 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktas skolininkei nebuvo išsiųstas. Tačiau Turto arešto aktų registras yra viešas, apie transporto priemonėms taikytą areštą skolininkė žinojo. Nustačius, kad skolininkei nebuvo išsiųsti procesiniai dokumentai, už procesinių dokumentų siuntimą atsakingai antstolės kontoros darbuotojai buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba.Aktyvių veiksmų neatliekantis vykdymo proceso dalyvis, reikalaujantis tokių veiksmų tik iš antstolės, nėra suinteresuotas sklandžiu, operatyviu ir ekonomišku vykdomosios bylos įvykdymu. Skolininkė nebuvo pakankamai aktyvi vykdymo procese, t. y. būdama bylos Klaipėdos miesto apylinkės teisme iniciatore nepateikė antstolei įrodymų apie iškeltą civilinę bylą.Drausmės bylos, išnagrinėtos Antstolių garbės teismo 2009 m. sausio 14 d. sprendimu, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, taip pat skiriasi kaltės laipsnis. Aplinkybė, kad priverstiniam vykdymui pateiktas vykdomasis dokumentas yra apskųstas teismui nėra akivaizdi.Teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė ištaisė pažeidimus. Antstolė, gavusi iš skolininkės įrodymus, jog vykdomas vykdomasis dokumentas yra apskųstas teismui, nustatytu terminu panaikino visas taikytas priverstinio išieškojimo priemones, nutraukė vykdomosios bylos vykdymą. Antstolė, iš skolininkės gavusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, priėmė patvarkymus dėl arešto panaikinimo, kuriais panaikinti skolininkei taikyti apribojimai banko sąskaitoms, išieškotos piniginės lėšos grąžintos į įmonės banko sąskaitą.Teismas padarė teisingą išvadą, kad skolininkė dėl antstolės veiksmų nepatyrė jokių neigiamų pasekmių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė nesiekė vykdyti neįsiteisėjusio vykdomojo dokumento, o siekė užtikrinti išieškotojo interesus darbo ginčų byloje. Antstolės kaltės (tyčios) užvedant vykdomąją bylą nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

2014 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas UAB „DRAVERA“ ieškinys dėl Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2014 m. liepos 15 d. sprendimo panaikinimo (b. l. 8).2014 m. rugpjūčio 19 d. išieškotojas J. R. pateikė antstolei B. T. vykdymui Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. liepos 15 d. sprendimo dėl 6 429,57 Lt išieškojimo iš UAB „DRAVERA“ Nr. DGKS-3268 originalą (b. l. 48).Vykdomoji byla Nr. 0005/14/01749 užvesta 2014 m. rugpjūčio 19 d. priimant patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-14030823 (b. l. 49). Šis patvarkymas UAB „DRAVERA“ įteiktas 2014 m. rugpjūčio 25 d. įmonės buveinės adresu. Kartu įteikti ir kiti įmonei adresuoti pirminiai procesiniai dokumentai, t. y. 2014 m. rugpjūčio 19 d. raginimas įvykdyti sprendimą (b. l. 50) ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas (b. l. 51). UAB „DRAVERA“ raštu išaiškinta, kad vykdomoji byla užvesta būtent Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2014 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. DGKS-3268 pagrindu. UAB „DRAVERA“ skundo dėl antstolės priimto 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-14030823 nepateikė.2014 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktu antstolė areštavo UAB „DRAVERA“ transporto priemones: Mecedes Benz 1840, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Groenewold TSCH-LD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-54).2014 m. rugpjūčio 26 d. antstolė gavo UAB „DRAVERA“ prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, nes teismui buvo pateiktas ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo (b. l. 55), tačiau nesiėmė iniciatyvos nustatyti ir įsitikinti, ar vykdomasis dokumentas gali būti toliau vykdomas ir į pateiktą prašymą neatsakė. Atsižvelgus į gautą UAB „DRAVERA“ vadovo R. R. 2014 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, skolos bei vykdymo išlaidų išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0005/14/01749 nebuvo vykdomas, t. y. išieškojimas nenukreiptas į areštuotą įmonės turtą, pinigines lėšas, turtines teises ir pan.2015 m. lapkričio 4 d. patvarkymais antstolė areštavo UAB „DRAVERA“ banko sąskaitas, esančias AB „Swedbank“, 1 862,13 Eur sumai (b. l. 56-60).2015 m. lapkričio 6 d. antstolei buvo pateiktas UAB „DRAVERA“ prašymas dėl banko sąskaitų ir transporto priemonių arešto panaikinimo, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimas, kuriuo tenkintas UAB „DRAVERA“ ieškinys dėl antstolės vykdomo Darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo (b. l. 61).Antstolė 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymu UAB „DRAVERA“ 2015 m. lapkričio 6 d. prašymą tenkino iš dalies – panaikino areštą banko sąskaitoms, grąžino skolininkei nurašytas lėšas, arešto transporto priemonėms nepanaikino (b. l. 63-69).2015 m. lapkričio 12 d. antstolės kontoroje gautas UAB „DRAVERA“ skundas dėl antstolės 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymo, kuriuo prašoma panaikinti transporto priemonių areštą ir vykdomąją bylą nutraukti (b. l. 27).2015 m. lapkričio 13 d. antstolė gavo UAB „DRAVERA“ prašymą dėl turto arešto panaikinimo transporto priemonėms Mecedes Benz 1840, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Groenewold TSCH-LD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje jų areštuojant kitas transporto priemones: Mecedes Benz 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Rimo PL1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 70).Antstolė 2015 m. lapkričio 13 d. patvarkymu UAB „DRAVERA“ 2015 m. lapkričio 13 d. prašymą tenkino – panaikino transporto priemonių Mecedes Benz 1840, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Groenewold TSCH-LD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštą ir pritaikė areštą transporto priemonėms Mecedes Benz 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Rimo PL1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-25).2015 m. lapkričio 16 d. skolininkė UAB „DRAVERA“ pateikė teisingumo ministrui skundą dėl antstolės veiksmų ir drausmės bylos jai iškėlimo (b. l. 38-42).2015 m. lapkričio 17 d. patvarkymu antstolė nustatė skolininkei UAB „DRAVERA“ terminą pašalinti 2015 m. lapkričio 12 d. skundo trūkumus (b. l. 27-29).2015 m. lapkričio 26 d. patvarkymais antstolė panaikino transporto priemonių Mecedes Benz 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Rimo PL1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštą (b. l. 30), vykdomąją bylą nutraukė (b. l. 32).Teisingumo ministras 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 1R-3 antstolei B. T. iškėlė drausmės bylą (b. l. 46-47).2016 m. vasario 29 d. Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs antstolės B. T. drausmės bylą Nr. 121/16, priėmė sprendimą atleisti antstolę nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo (b. l. 13-19).

Dėl bylos esmės

Byloje kilo ginčas dėl Antstolių garbės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo atleisti antstolę B. T. nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su pagrindų atleisti antstolę nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo egzistavimu.Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Taigi antstolio drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – tam tikri antstolio padaryti pažeidimai.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad UAB „DRAVERA“ ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui įteiktas 2014 m. rugpjūčio 18 d., o vykdomoji byla Darbo ginčų komisijos sprendimo pagrindu užvesta 2014 m. rugpjūčio 19 d., padarė išvadą, kad faktinis ir teisinis pagrindas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti neegzistavo, vykdomoji byla užvesta nepagrįstai, patikrinimą apie galimą Darbo ginčų komisijos sprendimo neįsiteisėjimą atlikus formaliai. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad antstolės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti UAB „DRAVERA“ įteiktas 2014 m. rugpjūčio 25 d., o UAB „DRAVERA“, jau esant teismui pateiktam ieškiniui dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, skundo dėl antstolės patvarkymo nepateikė, sprendė, kad su šiuo antstolės patvarkymu UAB „DRAVERA“ sutiko. Teismas vertino, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti siekiant užtikrinti išieškotojo interesus darbo ginčų byloje. Taip pat teismas konstatavo, kad antstolė, neatsakydama į UAB „DRAVERA“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateiktą prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, pažeidė Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalį.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl turto arešto akto neišsiuntimo ir neįteikimo skolininkei UAB „DRAVERA“, taip pat nevertino kitų antstolių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimą nereiškia, jog teismas turi detaliai atsakyti į kiekvieną byloje pateiktą argumentą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės pritarė Antstolių garbės teismo sprendime padarytoms išvadoms ir išdėstytiems motyvams. Antstolių garbės teismo sprendime yra konstatuotas turto arešto akto neišsiuntimas kaip netinkamas antstolės kontoros darbo organizavimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad antstolės padaryti pažeidimai buvo sąlygoti netinkamo antstolės kontoros darbo organizavimo. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes (sprendimo 27-36 punktai), konstatuotina, kad teismas, nors ir apibendrintai, tačiau įvertino antstolės padarytus pažeidimus, juos įvardindamas procesinės teisės normų pažeidimais, netinkamu antstolės kontoros darbo organizavimu. Taigi, darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas sprendime nepasisakė dėl turto arešto akto neišsiuntimo ir neįteikimo skolininkei UAB „DRAVERA“, taip pat kitų antstolės padarytų pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų, neteikia pagrindo kitaip vertinti bylos faktines aplinkybes, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.Apeliantė pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog skolininkė vykdymo procese buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Apeliantės teigimu, skolininkė, 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateikdama antstolei prašymą ir jame nurodydama, kad teismui yra pateiktas ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, stengėsi, kad vykdomoji byla būtų sustabdyta. Teismo vertinimu, UAB „DRAVERA“ pasyviai vykdė savo kaip skolininkės pareigą domėtis vykdomąja byla, būdama civilinės bylos teisme iniciatore, nepateikė antstolei įrodymų apie tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas apskųstas teismui. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjama situacija susiklostė dėl abiejų vykdymo proceso dalyvių – skolininkės UAB „DRAVERA“ ir antstolės – nepakankamo atidumo ir pastangų.Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl skolininkės UAB „DRAVERA“ pasyvaus procesinio elgesio vykdomojoje byloje, pažymi, kad civilinio proceso įstatymas skolininkui numato ne tik teisę teikti prašymus antstoliui, bet ir teisę skųsti antstolio veiksmus (CPK 643 straipsnio 5,6 punktai). Skolininkė skundą dėl antstolės veiksmų antstolei pateikė tik 2015 m. lapkričio 12 d., o iki tol jokių antstolės veiksmų neskundė. Pagal CPK 644 straipsnį skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (4 punktas), nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (6 punktas). Nagrinėjamoje byloje skolininkė nors ir pateikė antstolei 2014 m. rugpjūčio 26 d. prašymą ir nurodė, kad teismui yra pateiktas ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų antstolei nepateikė iki 2015 m. lapkričio 6 d. (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 644 straipsnio 6 punktas), kuomet antstolei buvo pateiktas UAB „DRAVERA“ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimas, kuriuo UAB „DRAVERA“ ieškinys dėl Darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo buvo patenkintas. Pažymėtina, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir apeliantė to neginčija, antstolė, atsižvelgusi į gautą skolininkės 2014 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, skolos bei vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje nevykdė, piniginių lėšų išieškojimas nebuvo nukreiptas nei į areštuotą įmonės turtą, nei į pinigines lėšas ar turtines teises.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad antstolė 2015 m. lapkričio 13 d. patikslino turto arešto aktą, vienoms transporto priemonėms areštą panaikindama, kitas transporto priemones areštuodama, nepaisydama to, kad 2015 m. lapkričio 6 d. antstolė jau buvo gavusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas skolininkės UAB „DRAVERA“ ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Viena vertus, šis apeliantės argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, nes apeliantė nenurodo, kaip turėjo būti tinkamai įvertinta nurodyta bylos faktinė aplinkybė. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad antstolė 2015 m. lapkričio 13 d. patvarkymą dėl transporto priemonių Mecedes Benz 1840, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Groenewold TSCH-LD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arešto panaikinimo ir kitų transporto priemonių – Mecedes Benz 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Rimo PL1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – areštavimo priėmė skolininkės iniciatyva, t. y. gavusi skolininkės prašymą panaikinti areštą vienoms transporto priemonėms ir vietoje jų areštuoti kitas transporto priemones.Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, gali atleisti antstolį nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo (Antstolių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Antstolių garbės teismui priimant sprendimą drausmės byloje, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295, 29 punkte (2009 m. balandžio 17 d. įsakymo redakcija) reglamentuota, kad priimdamas sprendimą drausmės byloje, Antstolių garbės teismas įvertina antstolio kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes ir galiojančias antstoliui paskirtas drausmines nuobaudas.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Antstolių garbės teismas, įvertinęs pažeidimų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes bei tai, jog antstolė neturi galiojančių nuobaudų, turėjo diskrecijos teisę pripažinti antstolės padarytus pažeidimus mažareikšmiais. Teismas pripažino, kad antstolė neteisėtais veiksmais nors ir sudarė nepatogumų skolininkei UAB „DRAVERA“ bei pagrindą žalai atsirasti, tačiau, teismo vertinimu, apeliantė nenurodė, kokius konkrečius neigiamus padarinius proceso šalims (skolininkei ar išieškotojui) ir/ar tretiesiems asmenims sukėlė antstolės atlikti veiksmai. Apeliantės nuomone, teismas, konstatuodamas antstolės padarytų pažeidimų mažareikšmiškumą, nepagrįstai rėmėsi faktu, kad skolininkei nebuvo padaryta turtinė žala, kad ieškovė nenurodė, kokius neigiamus padarinius proceso šalims sukėlė antstolės veiksmai, taip pat aplinkybe, kad antstolei anksčiau nebuvo taikyta drausminė atsakomybė. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Antstolių drausminės atsakomybės taikymą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad sprendžiant antstolio drausminės atsakomybės taikymo klausimą, be kita ko, atsižvelgtina tiek į antstolio padaryto pažeidimo pasekmes, tiek ir į galiojančias antstoliui paskirtas drausmines nuobaudas. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes, kaip ir į kitas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė, jas įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas antstolės padarytų pažeidimų mažareikšmiškumą, atsižvelgė į tai, kad skolininkė dėl antstolės veiksmų nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, skolininkė pasyviai vykdė savo pareigas domėtis vykdomąja byla, taip pat skolininkė nepateikė antstolei įrodymų, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra apskųstas teismui, be to, padarytus pažeidimus antstolė pašalino.Pirmosios instancijos teismas antstolės padarytų pažeidimų mažareikšmiškumą pagrįstai konstatavo įvertinęs tai, kad antstolės patvarkymai (priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taikyti apribojimus) nebuvo panaikinti teismine tvarka, dėl antstolės neteisėtų veiksmų skolininkė nereikalavo patirtos turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo, nepateikta įrodymų apie žalos patyrimą, neigiamų padarinių kilimą, antstolė detaliai paaiškino savo veiksmų atlikimo aplinkybes. Taip pat teismas teisingai sprendė dėl įrodymais pagrįstos išvados apie antstolės siekį sąmoningai vykdyti neįsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos sprendimą, sukeliant neigiamus padarinius, negalimumo. Todėl laikytinas nepagrįstu apeliantės argumentas, kad teismas nepagrindė, kodėl antstolės padarytus pažeidimus laiko mažareikšmiais.Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl antstolės padarytų pažeidimų mažareikšmiškumo, teigdama, kad teismas pagal byloje esančius įrodymus netinkamai įvertino antstolės drausminės atsakomybės taikymo sąlygas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, įvertino antstolės padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pasekmes, kaltę ir galiojančių antstolei paskirtų drausminių nuobaudų nebuvimą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas įrodymus įvertino netinkamai.Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Antstolių garbės teismo 2009 m. sausio 14 d. sprendimu kitoje drausmės byloje kaip precedentu, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis, Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismai nėra saistomi Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų drausmės bylose kaip precedentų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Antstolių garbės teismo 2009 m. sausio 14 d. sprendimu. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Antstolių garbės teismo 2009 m. sausio 14 d. sprendimu išnagrinėtos kitos drausmės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasEgidijus Žironas