Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-02-08 nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorui, nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti – išversti kaltinamąjį aktą į kaltinamiesiems suprantamą kalbą ir įteikti jiems iki bylos perdavimo teismui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-02-08 nutartimi baudžiamoji byla perduota Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorui, nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti – išversti kaltinamąjį aktą į kaltinamiesiems suprantamą kalbą ir įteikti jiems iki bylos perdavimo teismui.

II. Skundo argumentai

2. Skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Prialgauskienė su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-02-08 nutartimi nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą, kurioje G. A. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, A. K. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Skunde prokurorė nurodo, kad kaltinamojo akto svarba baudžiamajame procese neginčijama, tačiau pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu G. A. bei A. K. buvo įteikti raštu į rusų kalbą išversti pranešimai apie įtarimą, juose nurodytos visos faktinės bylos aplinkybės, kurios yra analogiškos kaltinamajame akte nurodytam kaltinimui. Ikiteisminio tyrimo byloje yra duomenų apie tai, jog kaltinamiesiems buvo įteikti pranešimai apie įtarimą ir jo vertimai ir jie su pranešimais susipažino, taip pat yra duomenų, kad pastariesiems pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir suteikta galimybė dalyvaujant vertėjui susipažinti su visa bylos medžiaga.

3. Prokurorė skunde nurodo, kad nors perduodant bylą teismui byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad G. A. bei A. K. įteiktas kaltinamojo akto vertimas, tačiau šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 220 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo, kad prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam, nesilaikymas neduoda pagrindo teigti, kad tai esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme, juolab, kad kaltinamojo akto įteikimo protokoluose pažymėta, kad asmenims bus įteiktas kaltinamojo akto vertimas rusų kalba, kai tik jis bus atliktas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į posėdžių skyrimo ir bylų nagrinėjimo dėl Lietuvoje esančios pandemijos tendencijas bylos medžiaga buvo perduota teismui neatlikus kaltinamojo akto vertimo, tačiau prokuroras tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas kaltinamasis aktas, jį išsiuntė vertimui atlikti. Kol teismas pradeda bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamojo akto vertimas paprastai jau būna atliktas ir kaltinamajam jau būna įteiktas. Pažymėtina, kad ir šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo akto vertimo kopija kaltinamiesiems buvo išsiųsta paštu 2020-02-04 ir gautas gynėjo patvirtinimas, kad kaltinamieji akto vertimą rusų kalba gavo. Todėl šiuo atveju teismas, manydamas, kad kaltinamojo akto vertimas neįteiktas, galėjo susižinoti su prokuroru, ar jis yra / bus įteiktas, arba pavesti tai atlikti nedelsiant.

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

4. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje BPK 219 straipsnyje numatyti kaltinamojo akto surašymo reikalavimų pažeidimai nepaminėti.

5. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamiesiems G. A. ir A. K. BPK 8 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė buvo užtikrinta. Įtariamiesiems pareiškiant įtarimus, įtariamųjų apklausų, taip pat visų ikiteisminiame tyrime atliekamų procesinių veiksmų metu vertėjas dalyvavo. Įtariamiesiems apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą pranešta, jiems buvo suteikta teisės susipažinti su bylos medžiaga dalyvaujant vertėjui, pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju BPK 218 straipsnio reikalavimai įvykdyti, vykdant BPK 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tačiau įtariamieji prašymo susipažinti su bylos medžiaga ir gauti jos kopijas nepareiškė.

6. BPK nenumatyta, kad prokuroras negali perduoti bylos teismui, kol kaltinamajam neįteiktas kaltinamasis aktas ar kol kaltinamasis aktas neišverstas į jam suprantamą kalbą, o Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015-06-01 įsakymu Nr. I-136 patvirtintų rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui 25 punkte nurodyta, kad kaltinamasis aktas ir visa ikiteisminio tyrimo medžiaga gali būti perduota teismui ir kaltinamajam neįteikus kaltinamojo akto vertimo, tačiau prokuroras turi užtikrinti, kad kaltinamojo akto vertimas kaltinamajam būtų įteiktas iki teismo posėdžio pradžios, likus pakankamai laiko pasirengti gynybai.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorė K. Prialgauskienė kaltinamojo akto surašymo dieną jį taip pat išsiuntė vertimui atlikti. Išverstas kaltinamasis aktas įtariamiesiems išsiųstas 2021-02-04, gautas įtariamųjų gynėjo patvirtinimas apie kaltinamojo akto vertimo įteikimą. BPK 220 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroras kaltinamojo akto nuorašą įteikia kaltinamajam, tačiau BPK nėra įtvirtinto draudimo įtariamajam neįteikus kaltinamojo akto vertimo baudžiamąją bylą perduoti teismui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju net patys įtariamieji ar (ir) jų gynėjas nepareiškė jokių pretenzijų dėl bylos perdavimo teismui neįteikus įtariamiesiems kaltinamojo akto vertimo. Nesant konkrečių BPK 219 straipsnyje numatytų kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų pažeidimų, nors ir esant skundžiamoje teismo nutartyje paminėtų aplinkybių, kurios gali sudaryti tam tikrų trikdžių bylai nagrinėti, nes teismo veikla apsispręsti dėl bylos eigos ribojama BPK 240 straipsnyje nustatytais terminais, bylą perduoti prokurorui tik dėl kaltinamojo akto išvertimo į užsienio kalbą pagrindo nėra, todėl, siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis naikintina.

8. Pažymėtina, kad kaltinamojo akto vertimo įtariamiesiems vėlesnis įteikimo momentas negu bylos perdavimo teismui momentas nelaikytinas esminiu įtariamųjų teisės į gynybą pažeidimu ir kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 2K-516/2014, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamojo akto vertimas kaltinamajam buvo perduotas (2009-08-10) netgi vėliau, negu byla buvo perduota (2009-08-03) nagrinėti teisiamajame posėdyje, pirmasis teisiamasis posėdis įvyko 2009-09-09, teismo procesas prasidėjo įteikus kaltinamajam kaltinamąjį aktą, išverstą į jam suprantamą kalbą, todėl nekonstatavo kaltinamojo teisių į gynybą apsunkinimo ir (ar) pažeidimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-02-08 nutartį panaikinti. Perduoti šią baudžiamąją bylą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams rengti nagrinėti teisme ir priimti vieną iš BPK 232 straipsnio 1–2, 4–6 punktuose numatytų sprendimų.

Nutartis neskundžiama.