Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-05-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-8231-862/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-05
Bylos Nr.
e2YT-8231-862/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03871-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės, „Turto bankas“, D. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8231-862/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03871-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, D. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos V. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą valdyti. Nurodė, jog pareiškėja po savo tėvo J. V. (duomenys neskelbtini) mirties, nepraleisdama 3 mėnesių palikimo priėmimo termino kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarę D. L. – B. dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Tvarkant paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad palikėjas J. V. laiku nepriėmė palikimo po savo sutuoktinės, pareiškėjos motinos, V. V. mirties. Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvai J. V. ir V. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santuokos metu sutuoktiniams gimė du vaikai, tai dukra R. V. ir sūnus D. V. Pareiškėjos motina V. V. mirė (duomenys neskelbtini), o po mažiau nei metų laiko, (duomenys neskelbtini), mirė ir pareiškėjos tėvas J. V. Paaiškino, kad tarp šeimos buvo susitarta, jog dalį savo nekilnojamojo turto J. V. ir V. V. padovanos sūnui D. V., o likęs nekilnojamasis turtas bendru sutuoktinių testamentu bus paliktas po J. V. ir V. V. mirties dukrai – pareiškėjai R. V. Tuo tarpu R. V. gyvens kartu su savo dukra tėvų J. V. ir V. V. keturių kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir rūpinsis savo tėvais ir turtu iki jų mirties. Pareiškėja nurodė, kad po mamos mirties nei pati pareiškėja, nei jos brolis D. V. ar J. V., į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Sutuoktiniai J. V. ir V. V. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, todėl J. V. ir jo vaikai pagrįstai manė, kad pergyvenusiam sutuoktiniui papildomai į notarą po kito sutuoktinio mirties kreiptis nereikia, bet visas turtas pagal testamentą automatiškai pereina pergyvenusiam sutuoktiniui. Pagal susitarimą palikėjų dukra R. V. bet kokiu atveju rūpinosi tiek savo tėvais, tiek jų turtu, adresu (duomenys neskelbtini), iki pat tėvo J. V. ir motinos V. V. mirčių. Nurodė, jog nekilnojamojo turto dalį, kuri priklausė jos motinai V. V. pareiškėja priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti ir su palikėjos V. V. turto dalimi elgėsi kaip paveldėto turto savininkė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atsiliepime nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. V. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje esantis VĮ „Registrų centras“ išrašas apie V. V. patvirtina, jog ji mirė santuokoje, sutuoktinis – J. V., o pareiškėja ir suinteresuotas asmuo D. V. yra V. V. vaikai. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) testamentas patvirtina, kad pareiškėjos tėvai šiuo testamentu buvo nusprendę palikti visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą vienas kitam, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui – dukrai R. V. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas patvirtina, kad yra sudarytas minėtas (duomenys neskelbtini) bendrasis sutuoktinių testamentas, tačiau nėra registruotų palikėjos V. V. palikimo priėmimo faktų. Byloje esantis Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjos tėvas J. V. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad J. V. mirė našliu, o pareiškėja ir suinteresuotas asmuo D. V. yra J. V. vaikai. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjo J. V. palikimą priėmė pareiškėja.

Iš byloje pateikto 2023-03-15 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. V. ir V. V. pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktišką pradėjimą paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties priėmė jos palikimą, kadangi rūpinosi turtu kaip savu t. y. mokėjo komunalinius mokesčiu, pastato draudimą, namo turto draudimą ir civilinės atsakomybės draudimą už turtą adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėja, iš karto po motinos mirties, konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią tapti mirusios motinos turto savininke ir po jos mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė