- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 1A-48-557/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63664-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Edita Lapinskienė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- B. G.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-557/2017
Teisėja I. Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63664-2015-6
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. sausio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Lapinskienės ir Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo B. G. nuteistas pagal 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir B. G. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Taikant BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3, ir nustatyta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo B. G. sulaikymo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
B. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. V. pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą, o būtent: B. G. kartu su R. V. 2015 metų lapkričio 18 d. laikotarpyje nuo 5.30 val. iki 13.00 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, R. V. saugant, kad kas nors neateitų ir nepamatytų, B. G., atidaręs medinį langą, įsibrovė į M. K. priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė nukentėjusiajam M. K. priklausantį televizorių „Samsung“, kurio vertė 150 eurų.
Be to, B. G. nuteistas ir už tai, kad pagrobė dokumentą ir neturėdamas teisėto pagrindo jį panaudojo, o būtent: B. G. 2015 metų laikotarpyje nuo lapkričio 6 d. 23 val. iki lapkričio 7 d. 1 val. nakties, tyrimo metu tikslus laikas nėra nustatytas, iš kieme (duomenys neskelbtini), stovėjusio neužrakinto M. V. priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“ pagrobė nukentėjusiojo M. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00239412, kurį iki 2015-11-19 laikė ir 2015-11-19 17.31 val. (duomenys neskelbtini), Rietavo PK pareigūnams sustabdžius B. G. vairuojamą automobilį „Audi Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis policijos pareigūnams pateikė M. V. vardu išduotą vairuotoją pažymėjimą, tokiu būdu pagrobė ir neturėdamas teisėto pagrindo laikė bei panaudojo dokumentą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis B. G. prašo nuosprendį pakeisti ir jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu. Pažymi, jog prokuroras prašė jam paskirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dirbti arba registruotis darbo biržoje, tačiau teismas jam paskyrė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Taip pat nurodo, jog jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiųjų, civilinį ieškinį pripažino visiškai ir jį geranoriškai atlygins. Pabrėžia, jog šiuo metu dirba, turi sūnų, kurį jo sugyventinei bus sunku vienai auklėti ir auginti.
Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis B. G. neginčija nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad teismas turėjo atidėti jos vykdymą, be to, teigia, jog teismas nepagrįstai paskyrė griežtesnę bausmę, nei siūlė prokuroras.
BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
BK 178 str. 2 d. inter alia numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 302 str. 1 d. numato, kad tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šių nusikaltimų padarymą B. G. skyrė griežčiausias savo rūšimi, tačiau ženkliai mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes – pagal 178 str. 2 d. laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad B. G. padarė du apysunkius nusikaltimus, kad yra teistas už analogiškų veikų padarymą, nusikalto tuoj po bausmės atlikimo, baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, nuobaudų nėra įvykdęs. Teismas atsižvelgė į pagrobtojo turto nedidelę vertę, taip pat į tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe. Teismas padarė išvadą, jog B. G. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos nebuvo efektyvus, ir sprendė, jog švelnesnėmis negu laisvės atėmimo bausmėmis nebus galimybės pasiekti bausmės tikslų.
Nuteistojo B. G. padarytos veikos yra tyčinės, o svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą yra dar ir savanaudiška veika. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie B. G. nusikalstamas veikas matyti, jog jis yra eilę kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę – vagystes, pasikėsinimus padaryti vagystes, taip pat praeityje ne kartą trauktas administracinėn atsakomybė už įvairius pažeidimus. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog daugumą minėtų vagysčių jis atlikdavo analogišku būdu – veikiant bendrininkų grupe įsibraunant į patalpas, be to, šiuo metu Plungės rajono apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą Nr. 1-29-404/2017, kurioje savo kaltę pripažįstantis B. G. yra kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. tuo, jog veikdamas bendrininkų grupe, įsibraudamas į patalpas pagrobė svetimą turtą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis dirba, tačiau prie apeliacinio skundo nepateikiami jokie tai patvirtinantys duomenys, tokių duomenų nėra ir byloje, todėl laikytina, jog B. G. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis B. G. pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas. B. G. tyčinius nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad B. G. tyčinius nusikaltimus daro sistemingai. Nuteistojo B. G. nusikalstamas elgesys rodo jo jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes jis eilę kartų buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes), šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau.
Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiųjų, civilinį ieškinį pripažino visiškai ir jį geranoriškai atlygins, tačiau į šias aplinkybes apylinkės teismas jau atsižvelgė, dalis jų sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą. Nepakankama bausmės švelninimui laikytina ir B. G. akcentuojama jo įprasta šeimyninė situacija, kad jis turį draugę, kad kartu augina sūnų. Akivaizdu, jog ši gyvenimiškai įprasta šeimyninė situacija egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, tačiau nepaisant to, jis vis tiek rinkosi nusikalstamą gyvenimo būdą, bandė sau ir artimiesiems prasimanyti pinigų nelegaliais būdais, užuot stojęs į doros kelią ir pradėjęs sąžiningai dirbti, bei teisėtais būdais tenkinęs savo ir artimųjų materialinius poreikius. Šios B. G. šeimyninės aplinkybės apylinkės teismui buvo žinomos, ir nors skundžiamame nuosprendyje skirdamas bausmę konkrečiai to nenurodė, skirdamas ženkliai mažesnes už sankcijos vidurkį bausmes, apylinkės teismas neabejotinai įvertino ir nuteistojo šeimyninę padėtį bei tai, jog jis atsiprašė nukentėjusiojo ir yra pasiryžęs atlyginti žalą. Nors apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į prokuroro siūlytą bausmės rūšį, ir dėl to neteisingai paskyrė griežtesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu ir paskirti bausmę gali tik teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nėra saistomas prokuroro, lygiai kaip ir gynėjo siūlomos skirti kaltinamajam bausmės, nes tai yra išskirtinai teismo diskrecijos teisė (BK 54 str.).
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam B. G. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d. padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Be to, paskirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir prie griežtesnės bausmės pridėjo tik dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, o subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ str., teismas nuosprendžiu dar sumažino vienu trečdaliu, ir tokiu būdu nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę.
B. G. taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu įtvirtino esminę sąlygą, kuriai nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti B. G. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo B. G. padarytos veikos yra tyčinės. Jis eilę kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas – vagystes įsibraunant į patalpas (t. 2, b. l. 10-23). Nuteistojo B. G. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. B. G. tyčinius nusikaltimus daro sistemingai. Anksčiau nuteistajam B. G. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kelis kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, taip pat taikytas lygtinis paleidimas, tačiau B. G. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam B. G. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo B. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos B. G. išlaidas sudaro 86,85 Eur dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš nuteistojo. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš B. G. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo B. G. apeliacinį skundą atmesti.