- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- AN2-577-530/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00208-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens (konfiskuotos transporto priemonės savininko) A. T. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. spalio 24 d. nutarimo S. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. S. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį buvo surašytas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. 5.00 val. (duomenys neskelbtini), vykdamas lengvuoju automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Raigardo kelio poste žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, atlikus muitinį patikrinimą, automobilio bagažinės kairiajame galiniame lanzerone įrengtoje slėptuvėje buvo rasti nedeklaruoti 93 pakeliai cigarečių „MINSK CITY MS“, kurių bendra vertė 312,48 Eur, tuo S. S. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a) punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimu S. S. už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1 820 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties eurų) bauda su 93 pakelių cigarečių „MINSK CITY MS“, kurių bendra vertė 312,48 Eur, bei transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde A. T. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimą dalyje dėl kontrabandos daiktų gabenimo priemonės bei grąžinti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio savininkui A. T..
3.1. Skundo autorius nurodo, kad nesutinka su teismo argumentu, jog jis žinojo arba turėjo žinoti, kad jam priklausančioje transporto priemonėje yra įrengta slėptuvė draudžiamiems daiktams gabenti bei, kad nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neužtikrindamas, kad jo vardu registruotas automobilis nebūtų naudojamas darant vieną pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų. A. T. atkreipia dėmesį, jog S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį pasiskolino iš pažįstamo A. T.. Būtent S. S. išpjovė kairiajame lanzerone skylę, tam, kad galėtų paslėpti cigaretes. Automobilį iš A. T. skolinasi periodiškai, 2-3 kartus per savaitę. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog A. T. žinojo, galėjo žinoti arba turėjo žinoti, kad S. S. ruošiasi daryti administracinį nusižengimą. Teismas turėtų įvertinti tai, kad automobilį skolino, kadangi žinojo, kad praeityje S. S. nėra baustas už panašias veikas bei juo pasitikėjo. Pažymi, kad konfiskavus automobilį būtų padarytas tiesioginis nuostolis jam, trečiajam asmeniui, visiškai nesusijusiam su pažeidimo padarymu, o nuobauda yra siekiama nubausti asmenį padariusį administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas sukels tiesioginius nuostolius tik A. T., tačiau neturės jokio tiesioginio poveikio pažeidėjui S. S..
3.2. A. T. nurodo, sprendžiant klausimą dėl automobilio konfiskavimo, turi būti atsižvelgta į ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, kuomet būtų galima konfiskuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį daiktą. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto normomis, kaip kontrabandos padarymo priemonę automobilį būtų galima konfiskuoti, tik tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, jog perleisdamas daiktą (automobilį) transporto priemonės savininkas žinojo, jog šis daiktas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Pažymi, jog teismų praktikoje žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o turėjimas žinoti – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti. Prielaidos apie turėjimą galimybę žinoti sąlyga, negali būti naudojama, nes tokiu būdu būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma.
3.3. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kitiems asmenims nuosavybes teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padarytos kontrabandos pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas kontrabandos gabenimo priemonę perdavė pažeidėjui arba kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23/2012).
3.4. Apibendrinant skundo autorius nurodo, kad duomenų paneigiančių jo parodymus byloje nėra, todėl pripažintina, kad transporto priemonės savininkui t. y. jam nebuvo jokių objektyvių galimybių numatyti ir pastebėti aplinkybių, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad jam priklausančiame automobilyje bus gabentos kontrabandinės cigaretės. Taigi, nenustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui, administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas negalimas.
Atsiliepimas
2. Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. atsiliepime prašoma Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai konfiskavo administracinio nusižengimo padarymo priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Praktikoje laikomasi pozicijos, kad trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimui būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi taip nerūpestingai, kad kiti asmenys galėjo jį panaudoti priešingai visuomenės interesams (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-164-195/2017). Siekiant prevencinių tikslų, net jei savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje įrengtas slėptuves, tokios transporto priemonės grąžinimas savininkui nėra galimas (Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-80-211/2019).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Suinteresuoto asmens A. T. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamame nutarime padarytas išvadas, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, konfiskuodamas A. T. priklausantį automobilį.
6. Šioje byloje S. S. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. 5.00 val. (duomenys neskelbtini), vykdamas lengvuoju automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Raigardo kelio poste žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, atlikus muitinį patikrinimą, automobilio bagažinės kairiajame galiniame lanzerone įrengtoje slėptuvėje buvo rasti nedeklaruoti 93 pakeliai cigarečių „MINSK CITY MS“, kurių bendra vertė 312,48 Eur, tuo S. S. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a) punkto reikalavimus. S. S. vairuojama transporto priemonė nuosavybės teise priklausė A. T..
7. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
8. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. S. automobiliu „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno automobilio kairiajame lanzerone įrengtoje slėptuvėje gabeno 93 pakelius cigarečių „MINSK CITY MS“. Akivaizdu, kad be automobilio kontrabandos gabenimas būtų daug sudėtingesnis, įrengta slėptuvė akivaizdžiai apsunkino neleistinai gabentų daiktų aptikimą patikrinimo metu, todėl šį automobilį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kontrabandos nusižengimo priemone.
9. Apylinkės teismas nusprendė taikyti minėtos transporto priemonės konfiskavimą vadovaudamasis ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu. Kaip jau buvo minėta, šios teisės normos nuostatos galimybę konfiskuoti ne pažeidėjo nuosavybę sieja su privalomai konstatuotina aplinkybe – perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (turto savininkas) žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Aiškinant šią teisės normą sistemiškai, atsižvelgtina ir į tai, kad įstatymo leidėjas šiuo atveju numatė siauresnę galimybę konfiskuoti turtą, nei, pavyzdžiui, to paties ANK 29 straipsnio 4 dalies 5 punkte ar, palyginimui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte, kuriuose galimybė konfiskuoti turtą numatyta tiek nustačius, kad turto savininkas žinojo, jog jo turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, tiek ir pripažinus, kad jis turėjo bei galėjo tai žinoti. Šiuo atveju ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatydamas siauresnes konfiskavimo galimybes įstatymo leidėjas siekė daugiau apsaugoti sąžiningų trečiųjų asmenų, kuriems priklausantis turtas gali būti konfiskuotas, teises ir interesus. Tad remiantis tuo spręstina, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymui yra būtina nustatyti, kad turto savininkas, visų pirma, žinojo, tai yra turėjo duomenų, kurių pagrindu suvokė, kad jo turtas bus panaudotas uždraustai veikai daryti, tačiau tam nesudarė kliūčių, neprieštaravo arba buvo abejingas. Turto savininkui tenka pareiga užtikrinti, kad jo turtas nebūtų naudojamas priešingai visuomenės interesams, ir asmuo, veikdamas reikiamai aktyviai bei rūpestingai, domėdamasis savo turto panaudojimo aplinkybėmis, turi galimybę užkirsti jo naudojimą draudžiamai veikai daryti.
10. Apylinkės teismas tinkamai įvertino transporto priemonės perleidimo aplinkybes bei savininko A. T. ryšį su padarytu administraciniu nusižengimu. Teismas automobilio savininko A. T. ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. paaiškinimus vertino kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti A. T. nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimo, nes jų paaiškinimai neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Apylinkės teismas konstatavo, kad šioje byloje A. T. žinojimą apie neteisėtus S. S. veiksmus patvirtina administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. S. S. automobilį eksploatavo taip, tarsi būtų jo savininkas, iš kito asmens pasiskolintas automobilis nebūtų ardomas, mechaniškai pažeidžiamas tam, kad būtų panaudotas kontrabandos dalyku esančioms prekėms gabenti. Transporto priemonės techninės būklės, perdavimo priėmimo 2019 m. rugsėjo 4 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad slėptuvė buvo įrengta bagažinės kairiajame galiniame lanzerone (b. l. 17). Apylinkės teismas padarė išvadą, jog S. S. negalėjo be A. T. sutikimo, rizikuodamas automobilio savininko turtu, paimti A. T. priklausantį automobilį ir juo vežti kontrabandą. Teismas taip pat įvertino tai, kad šiam nusižengimui buvo iš anksto ruoštasi, atliekant pasirengimo veiksmus, t. y. išpjaunant angą, kuri buvo pridengta ta pačia išpjauta skarda tam, kad būtų įrengta slėptuvė. Tai leidžia spręsti, kad S. S. su šia transporto priemone elgėsi kaip su savu daiktu. Įvertinus šiuos duomenis tiek atskirai, tiek visumoje, teismas daro išvadą, kad automobilio faktinis savininkas ir valdytojas buvo administracinį nusižengimą padaręs asmuo – S. S.. Bylos duomenys patvirtina, kad S. S. automobiliu per savaitę naudojosi net kelis kartus, to apeliaciniame skunde neginčija ir apeliantas. Tai rodo, kad S. S. buvo faktiniu transporto priemonės valdytoju. Tokiu atveju turto konfiskavimas galimas ir taikant ANK 29 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindus. Papildomai pažymėtina, kad automobilio kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas iš faktinio jo savininko bei valdytojo yra pripažįstamas kaip teisėtas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-193-719/2018). Apylinkės teismas savo nutartyje teisingai pažymėjo, kad siekiant prevencinių tikslų, transporto priemonės, kurios buvo specialiai pritaikytos nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtą slėptuvę, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas. Tokia teismų formuojama praktika aptarta ir LAT atnaujintoje administracinėje byloje 2019m. spalio 16d. bylos Nr. 2AT-46-628/2019.
11. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta įrengiant sunkiai aptinkamas slėptuves, įsigyjant kontrabandinio krovinio. Automobilio savininkas nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jam priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus. Be to, ginčas dėl konfiskuotos administracinio nusižengimo priemone buvusios transporto priemonės vertės nustatymo ir teisingo atlyginimo už konfiskuotą transporto priemonę tarp transporto priemonės savininko ir asmens, vairavusio šią transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
12. Pagrindo spręsti, kad taikytas konfiskavimas neatitiko proporcingumo reikalavimų, taip pat nėra. Ši išvada padaryta atsižvelgus tiek į pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, kurios vertintos individualizuojant nuobaudą, tiek į byloje esančius duomenis apie automobilio vertę bei esamą techninę būklę (b. l. 15, 16–17). Automobilis yra 1993 m. laidos, rūšinis įvertinimas – 450 Eur, beveik visos transporto priemonės detalės yra pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi ir tai, kad transporto priemonėje yra įrengta slėptuvė. Taigi, tokios transporto priemonės konfiskavimas yra reikšmingas siekiant prevencinių tikslų kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat siekiant užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją.
13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimas S. S. administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą nutarimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir suinteresuoto asmens A. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.