- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-767-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00215-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moveda“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybų rangos sprendimai“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Moveda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų rangos sprendimai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Moveda“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statybų rangos sprendimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Moveda“ 4 407,09 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensavimo, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį, priteisė iš atsakovės 4 407,09 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensavimo, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 447,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 037,29 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Statybų rangos sprendimai“ naudai.
3. Klaipėdos apylinkės teismui ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, areštą 5 076,29 sumai, o nesant piniginių lėšų ar jų esant nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovė valstybės biudžetui yra skolinga 2 257,02 Eur, taip pat atsakovės atžvilgiu yra vykdomos net 23 vykdomosios bylos, bendroje 243 604,08 Eur sumoje. Teigė, jog reikalavimų sumos grindžiamos sąskaitomis faktūromis, kurių bendra skola sudaro 4 407,09 Eur, bei 40 Eur pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymą ir 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas pripažino, jog prašomos priteisti skolos suma kaip juridiniam asmeniui nėra didelė, tačiau atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį bei skolinius įsipareigojimus, laikė, kad suma yra pakankama, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad atsakovės atžvilgiu yra priimtas ne vienas sprendimas dėl skolos išieškojimo. Teismas pažymėjo, kad nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydis, vertino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali perleisti turtą tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Moveda“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Statybų rangos sprendimai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Moveda“ atžvilgiu atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nėra jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ir pirmosios instancijos teismas jų nenurodė. Pažymėjo, jog ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė ir / ar nenurodė jokių įrodymų, kuriais remiantis bent preliminariai būtų galima spręsti dėl skolininkės UAB ,,Moveda“ nesąžiningumo (slapstosi, ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdama paslėpti ar realizuoti priklausantį turtą, apsunkinti išieškojimą ir pan.).
8. Pažymėjo, jog byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškimo suma apeliantei yra didelė. Net pats teismas pripažino, kad ieškovės prašoma priteisti suma juridiniam asmeniui nėra didelė. Ieškovė nėra nurodžiusi jokių motyvų, kodėl turtinės vertės pareikštas reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip savaime sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tai, kad skolininkė neatsiskaito su kreditore ar, kad turi įsiskolinimą valstybės biudžetui nepagrindžia aplinkybės, jog gali egzistuoti reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymui neįmanomu, nes, tai nereiškia, kad skolininkė neturi kito turto (kilnojamojo turto, piniginių lėšų), iš kurio galėtų padengti kreditorės reikalaujamą sumą. Pažymi, kad atsakovė turi didelės vertės vystomo nekilnojamojo turto, o skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ženkliai apsunkina atsakovės vykdomą veiklą.
9. Pabrėžė, kad UAB „Moveda“ priklausančio nekilnojamojo turto dabartinė vertė ženkliai viršija susidariusius įsiskolinimus, o ateityje tik kils. Turto vertės kilimą lemia UAB „Moveda“ priklausančiame turte pastoviai atliekami įrengimo darbai kurie yra finansuojami kredito įstaigos ir kuriems finansavimas yra užtikrintas iki darbų pabaigos. Tai reiškia, kad kuo ilgiau bus sudaryta galimybė UAB „Moveda“ vystyti jai priklausantį turtą ir jį pilnai įrengti tuo didesnę vertę turtas turės ir tuo didesne dalimi bus patenkinti UAB „Moveda“ kreditorių reikalavimai. UAB „Moveda“ yra nekilnojamojo turto vystymo ūkinę-komercinę veiklą vykdanti bendrovė kuriai ieškovo pareikšta skola nėra ženkli ir nėra jokios rizikos, kad ateityje ji gali būti nepadengta, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos be pagrindo ir yra naikintinos. Byloje nebuvus duomenų apie atsakovės turimą turtą, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovės nesąžiningus jau atliktus ar ketinamus atlikti veiksmus paslepiant, perleidžiant ar kitu būdu sumažinant turimo turto masę, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Statybos rangos sprendimai“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, jog teismas teisingai įvertino pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.
12. Pažymėjo, jog atsakovės nesąžiningumą įrodo ne tik jos konkretūs veiksmai siekiant paslėpti turtą, bet ir bendras skolininko elgesys, tame tarpe ir netikslių, o galimai ir melagingų, duomenų pateikimą teismui, kuris sukelia abejones jo sąžiningumu bendrąja prasme.
13. Akcentavo, jog nėra jokių pagrįstų ir neabejotinų duomenų apie atsakovės turtinę ir finansinę padėtį, kadangi atsakovo teismui pateikti 2023 m. sausio 31 d. ir 2024 m. sausio 31 d. - balansai ir pelno nuostolių ataskaitos nėra tikslūs, o galimai ir melagingi. Pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas, nes ne atsakovė yra šio dokumento užsakovė, be to ši ataskaita atlikta prieš daugiau nei metus, todėl negali būti laikoma kaip atitinkanti realią turto vertę šios dienos vertinimu, taip pat buvo įvertintas ne atsakovei priklausanti turto dalis, todėl šios ataskaitos net negalima vertinti, kaip atsakovei priklausančios turto dalies vertinimo. Atsakovė nepateikė jokių duomenų ne tik apie hipotekos įkeitimą, bet ir kokiai maksimaliai hipotekos sumai įkeistas turtas. Sąžininga bendrovė, realiai turėdama tokį balansą ir tokią pelno nuostolio ataskaitą, kurios buvo pateiktos teismui, jau seniai būtų atsiskaičiusi su visais kreditoriais. Atsakovės padėtis yra blogesnė nei ji bando deklaruoti ir tik patvirtina sunkią atsakovės finansinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės UAB „Statybų rangos sprendimai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Moveda“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Apeliantė UAB „Moveda“ kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus: 2023 m. sausio 31 d., 2024 m. sausio 31 d. balansus; 2022 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A-22-11-11-IR82. Šiais įrodymais apeliantė grindžia atskirojo skundo argumentus.
18. Ieškovė UAB „Statybų rangos sprendimai“ kartu su atsiliepimu teikia šiuos dokumentus: 2024 m. birželio 17 d. duomenis iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras, jog registruotas įrašas „Patalpų, kuriose įregistruota buveinė, savininko prašymas dėl buveinės išregistravimo“. Naujais įrodymais ieškovė grindžia atsikirtimus į apeliantės atskirojo skundo argumentus.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
20. Atsižvelgdamas į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį (laikinųjų apsaugos priemonių taikymas / netaikymas) ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme šis klausimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus atsakovei, siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar iš tiesų yra (buvo) abi laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui būtinos sąlygos, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės teikiamus įrodymus ir prideda juos prie bylos. Šie įrodymai buvo išsiųsti ieškovei su atskirojo skundo kopija, taigi jų turinys ieškovei yra žinomas, tai matyti iš jos atsiliepimo, vadinasi jų priėmimas, bylos nagrinėjimo neužvilkins.
21. Ieškovės su atsiliepimu pateikti duomenys iš VĮ Registrų centras taip pat priimtini į bylą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą atsakovei buvo išsiųstas, taigi, atsakovė turėjo galimybę susipažinti su apeliacinės instancijos teismui pateiktu dokumentu.
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo
22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
23. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
24. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2 1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).
25. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).
26. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti.
27. Apeliantė nekvestionuoja skundžiamos teismo nutarties motyvų dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, todėl dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais buvo sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
28. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialinis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingas vertinimas ir aiškinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) neabejotinai iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių esmę bei jų taikymo prevencinį tikslą, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
30. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas labai išimtinais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Taigi grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens (fizinio ar juridinio), kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti. Kitaip tariant, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apsprendžia ne bet kokie atsakovo nesąžiningi veiksmai, tačiau konkrečiai tie, kurie siejami būtent su teismo sprendimo įvykdymo vengimu.
31. Tuo tarpu finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Taigi tokios aplinkybės, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar netgi prastėjanti skolininko turtinė padėtis nesuabsoliutinamos ir nepriskiriamos prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
32. Ieškinio suma bei juridinio asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į atsakovės atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).
33. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
34. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas – įvertino prašyme nurodytus motyvus, ieškovės prie prašymo pateiktus rašytinius įrodymus bei aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties 4 punkto, teismas pripažino, kad prašomos priteisti sumos dydis juridiniam asmeniui nedidelis, pažymėjo, jog nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, įsipareigojimų dydis kitiems kreditoriams, tačiau darė prielaidą, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali perleisti turtą kitiems, tretiesiems asmenims, dėl to kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog nebuvo nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju būtent ieškovei, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenka pareiga įrodyti nesąžiningus atsakovės veiksmus, tikslingai atliekamus ar atliktus turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
35. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-370/2021). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė atsakovės atžvilgiu vykdomais išieškojimais ir ženklia jų suma, tuo, jog atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teiginius, neturi pagrindo manyti, kad jie pakankamai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinami atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovų veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, kad būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kuriai tenka pareiga surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją bei argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie atsakovų ketinimą perleisti, paslėpti ar kitomis prievolėmis apsunkinti nuosavybės teise turimą turtą ar turtines teises. Taip pat nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant nuslėpti, perleisti turtą ar kitaip jį sumažinti dėl ieškovės reiškiamų turtinių reikalavimų.
36. Ieškovės argumentai dėl atsakovės finansinės padėties blogėjimo, atitinkamai galimo nepajėgumo ateityje įvykdyti jai nepalankų teismo sprendimą, negali lemti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimo. Internetinėse svetainėse pateikiami duomenys apie įmonės kreditingumą ar kita informacija apie atskirus įmonės finansinius rodiklius, atspindi subjektyvią to asmens nuomonę ir negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu (CPK 176 ir 185 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1361/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-837-407/2016). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-463-538/2024 atsisakė UAB „Moveda“ iškelti bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 11 d. Minėta nutartimi teismas, įvertinęs UAB „Moveda“ finansinius duomenis sprendė, jog UAB „Moveda“ vykdo ūkinę-komercinę veiklą, todėl kelti atsakovei bankroto bylą nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei įsipareigojimų didėjimas dėl atitinkamų verslo sprendimų, nei skolininko santykiai su esamu hipotekos kreditoriumi savaime nereiškia ir nepatvirtina, kad tokiu būdu yra nesąžiningai siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi šioje byloje.
37. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovė slapstosi. Šios bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė teikė atsiliepimą į ieškinį, prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė ir atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. gynėsi nuo pareikštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, nurodydama minėtas aplinkybes daro tik prielaidas, jog atsakovės buveinės išregistravimas rodo, jog atsakovė slapstosi ir dėl to bus apsunkintas išieškojimas.
38. Apibendrinant cituojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės galimo nesąžiningumo kaip siekio pakeisti (sumažinti) savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiam klausimui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje buvo nepagrįstai nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (nesąžiningi apeliantės veiksmai siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), todėl atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo, dėl to skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
40. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Šiuo atveju, be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeisti nurodyti principai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Ieškovės UAB „Statybos rangos sprendimai“ patirtas bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 350 Eur, kurios susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimu.
43. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį už teikiamą atskirąjį skundą.
44. Atsakovės atskirąjį skundą tenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė.
45. Atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad ji yra sumokėjusi 55 Eur žyminio mokesčio. atsakovės sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų rangos sprendimai“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Moveda“ atžvilgiu.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų rangos sprendimai“ 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) sumokėto žyminio mokesčio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Moveda“.