Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn.; 2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėn.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2024 m. lapkričio 11 d. apie 18.18 val., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį ,,AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip jį apgadindamas. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai 18.30 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810, Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. nustatė 2,19 promilių girtumą (be paklaidos). 18.45 val. antru pūtimu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas (be paklaidos).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymų matyti, kad automobilio „BMW 320d“, variklio darbinis tūris 1995 cm³, variklio galia 140 KW, kaina su PVM – 20 400 Eur (b. l. 25).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai (kaltinamojo teisme duoti parodymai, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūrių protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kt.) patvirtina, kad R. V. 2024 m. lapkričio 11 d. šiek tiek po 18 val. daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo transporto priemonę (automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus ir kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį ,,AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip jį apgadindamas. Į įvykio vietą viską mačiusios liudytojos U. T. 18.18 val. iškviesti policijos pareigūnai atvyko 18.25 val., t. y. po 7 min. nuo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykę policijos pareigūnai prie apgadintų automobilių rado kaltinamąjį, kuriam buvo nustatytas 2 prom. viršijantis neblaivumas. Ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, ir viso ikiteisminio tyrimo metu R. V. tvirtino, kad alkoholį vartojo jau po to, kai pastatė automobilį (prieš valandą), tačiau teisme pripažino, kad alkoholį vartojo dar iki vairavimo, o po automobilio apgadinimo visą laiką buvo įvykio vietoje. Šią aplinkybę patvirtina BPC garso įrašo apžiūros protokolas ir liudytojos U. T. parodymai, kad ji visą laiką iki policijos atvykimo kieme matė kaltinamąjį ir įtarė, jog jis neblaivus. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma pakankama tvirtinti, kad R. V., prieš tai vartojęs alkoholinių gėrimų, vairavo automobilį būdamas neblaivus iki tol, kol įvyko eismo įvykis, ir po to jam buvo nustatytas 1,5 prom. viršijantis neblaivumas, o pradinė jo versija, kad jis alkoholį vartojo jau po automobilio vairavimo, paneigta, nors tokie jo veiksmai taip pat būtų užtraukę baudžiamąją atsakomybę pagal tą pačią BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes R. V., kaip vairuotojui, nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žala nusikaltimu nebuvo padaryta, ji padaryta sukeliant eismo įvykį, už kurį R. V. nubaustas administracine tvarka, todėl žalos atlyginimas nepripažintinas lengvinančia aplinkybe, tačiau šis asmenį teigiamai charakterizuojantis faktas vertintinas sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis praeityje teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, tačiau jų pobūdis ir vertybės, į kurias kėsintasi, skiriasi, dėl to jis nepripažintinas recidyvistu.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), ja buvo keltas realus pavojus eismo saugumui, veika tyčinė, baigta, vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis, į nuvažiuotą atstumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo pirminį siekį išvengti atsakomybės, klaidinant dėl to, kada vartojo alkoholį, ar suprato sukėlęs eismo įvykį, R. V. asmenybę, jo amžių, tai, kad R. V. iki įvykio dirbo, dabar registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas du kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą (teistumas neišnykęs), iki įvykio nebuvo baustas administracine tvarka, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Vairavimas esant neblaiviam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas formalia sudėtimi, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį kyla nepriklausomai nuo to, ar šia veika yra sukeliami neigiamai padariniai (žala). Baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,5 promilės, faktas. Tačiau aplinkybė, kad nusikalstama veika sukėlė neigiamus padarinius, turi įtakos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimui, taigi – ir skirtinai bausmei (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-580-919/2022).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant 45 parų arešto bausmę. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 30 parų arešto (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmės vykdymas atidedamas 8 mėn. terminui. Kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, jam uždraustina vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgia į jam nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris viršija 2 prom. ribą, į nuvažiuotą atstumą, į tai, kad kaltinamasis vairavo darbo dieną po darbo valandų, kai eismas yra intensyvesnis, vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Kaltinamasis turėjo gerai suprasti, jog jis, vairuodamas neblaivus, kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka, tačiau yra teistas du kartus už tai, kad būdamas neblaivus smurtavo prieš savo žmoną, teistumas neišnykęs, jam anksčiau skirtos ir atliktos laisvės apribojimo bausmės nesulaikė nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo. Iš teismo baudžiamuosiuose įsakymuose aprašytų tiek R. V., tiek ir jo sutuoktinės parodymų matyti, kad „dėl visko kaltas besaikis alkoholio vartojimas“, kad alkoholis yra vartojamas po kelias dienas iš eilės, kad jų tarpusavio santykiai geri tol, kol kaltinamasis negeria, bet jis piktnaudžiauja alkoholiu, o žmona dėl to nervinasi ir pyksta. Taigi nors teisme R. V. nurodė, kad alkoholį vartoja retai, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis yra linkęs būdamas neblaivus daryti nusikaltimus ir šis nusikaltimas, nors ir kitokio pobūdžio, nėra visiškai atsitiktinis įvykis jo gyvenime, o kaip ir anksčiau R. V. padaryti nusikaltimai yra tiesiogiai susijęs su alkoholio vartojimu.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo padarytą pavojų eismo saugumui sukėlusį nusikaltimą, sprendžia, kad nustatytinas trumpesnis, nei prašė prokurorė, tačiau ilgesnis, nei prašė gynėjas, specialiosios teisės atėmimo terminas – 2 metai 6 mėnesiai. Tai nelaikytina neproporcinga, varžančia nuteistojo teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti, priemone. Nors gynėjas nurodė ir prašyme remiasi teismų praktika, kad kartais yra skiriamas 1 metų ar trumpesnis nei 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, tačiau dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo sprendžiama individualiai, įvertinus konkrečioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju teismo nustatytos tiek asmenį, tiek ir jo padarytą veiką apibūdinančios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamojo pageidaujamos minimalios ar nedaug minimalią trukmę viršijančios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neatitiktų teisingumo principo. To nepaneigia ir kaltinamojo iki specialiosios teisės sustabdymo dirbto darbo pobūdis, nes jis, kaip ilgą vairavimo ir darbo vairuotoju patirtį turintis asmuo, turėjo itin atsakingai elgtis su specialiąja teise, kuri jam būtina dėl darbo pobūdžio. Dėl specialiosios teisės praradimo patiriamos neigiamos profesinės ir finansinės pasekmės yra paties kaltinamojo neatsakingo ir nusikalstamo elgesio pasekmės. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. lapkričio 12 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos.

Dėl prokurorės prašymo taikyti ne paties turto (automobilio), o jo vertės konfiskavimą, teismas pažymi, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, motyvuotina, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis, nes BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-190-870/2024). Kasacinio teismo BK 281¹ str. 1 d. taikymo bylose formuojama praktika, kad bendroji taisyklė yra ta, jog turi būti konfiskuojama transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, o nuostata, susijusi su tokio turto vertės konfiskavimu, yra įstatyme nustatyta išimtis iš taisyklės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė registruota paties kaltinamojo vardu, t. y. automobilis yra jo nuosavybė. Šis automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė. Teismas nenustatė ir kaltinamasis nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kaltinamojo nurodytos priežastys, kad jis bedarbis, kad automobilis pirktas iš ilgai taupytų lėšų, kad jis yra brangus, kad šeima neturi kitos transporto priemonės, nelaikytinos teisiškai svarbiomis sprendžiant klausimą, konfiskuoti turtą ar jo vertę pinigais. Jeigu šiuo atveju iš kaltinamojo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Taigi teismas, dar kartą įvertinęs visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti tiek kaltinamąjį, tiek ir kitus taip elgtis linkusius asmenis nuo panašaus pobūdžio veikų darymo yra pagrindas taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę – kaltinamojo vairuotą automobilį, o ne jo vertę, kaip to pageidautų kaltinamasis. Todėl transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiam subjektui, o kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant R. V. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant R. V. dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant jam vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. V. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilio registracijos liudijimą perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiam subjektui, o kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.