Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Jankausko ir Kristinos Latožienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir R. V. paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant R. V. dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant jam vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 12 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. V. nuteistas už tai, kad 2024 m. lapkričio 11 d. apie 18.18 val., pažeisdamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip jį apgadindamas. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai 18.30 val. alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. nustatė 2,19 promilių girtumą (be paklaidos). 18.45 val. antru pūtimu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas (be paklaidos).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Kadangi apeliantas R. V. skundžia nuosprendį dėl jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir turto konfiskavimo, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiais klausimais.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones)

7. R. V. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo R. V. nustatytu 2 metų 6 mėnesių minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo.

9. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, įvertinus būtent toje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

10. Nagrinėjamu atveju, įvertinus R. V. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes – R. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su vienu pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam pirmuoju pūtimu nustatytas 2,19 promilės girtumas, o antruoju – 2,33 promilės girtumas, jis važinėjo miesto gatvėmis darbo dieną, po darbo valandų, kai eismas yra intensyvesnis nei įprastai, taip pat daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, kur sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kitą automobilį, tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, jo asmenybę, t. y. tai, kad jis teisiamas jau trečią kartą (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 20 d. ir 2022 m. kovo 7 d. baudžiamaisiais įsakymais buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), prieš tai, jam inkriminuotus nusikaltimus taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aptariamą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, sukeltu eismo įvykiu padarytą žalą atlygino, administracine tvarka nebaustas, iki nusikaltimo padarymo dirbo, buvusios darbovietės bei pažįstamų yra charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, kaip pats nurodo, teikia paramą ir labdarą žmonėms, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, spręstina, kad apylinkės teismo nustatytas 2 metų 6 mėnesių trukmės specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai, todėl pagrindo jį švelninti nėra.

11. Tai, jog R. V. teisė vairuoti reikalinga vykdant darbines funkcijas, nėra priežastimi trumpinti nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones dėl turimų pareigų yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusikalstamų veikų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju R. V., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl dabar turi prisiimti dėl to jam kylančias neigiamas pasekmes. Taip pat minėtų teismo išvadų nekeičia ir tai, kad naujo darbo paieškas R. V. komplikuoja tai, jog aplink jo gyvenamą vietą visiškai nėra darbo pasiūlymų, o kiekvienas darbdavys reikalauja turėti teisę vairuoti. Dėl to esant tokiai sunkiai šiandieninei ekonominei situacijai, jis tikrai negaus darbo, neturint teisės vairuoti transporto priemones. Šie R. V. apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir vertintini tik kaip jo subjektyvi nuomonė.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas R. V. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – jog jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

Dėl turto konfiskavimo

13. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės būtų negalimas.

14. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, jog automobilio vairavimas esant tokiai būsenai yra neteisėtas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiais savo veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, minėto nusikaltimo R. V. nebūtų galėjęs padaryti, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso apeliantui. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė šį automobilį konfiskuoti valstybės nuosavybėn. R. V. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės jam netaikyti arba konfiskuoti ne patį automobilį, o išieškoti dalį jo vertės atitinkančią sumą – 1 000 Eur, mokėjimą atidedant 1 metams, arba taikyti 40 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, mokėjimą atidedant 1 metų terminui. Aiškina, kad yra nedirbantis, šiai dienai gauna minimalias pajamas, iš paskutinių lėšų atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, yra drausmingas vairuotojas, transporto priemones intensyviai vairuojantis jau apie 45 metus ir niekada nėra padaręs jokio kito KET pažeidimo alkoholio poveikyje, todėl aptariamo automobilio, kuris yra vienintelis šeimos automobilis, ar jo visą vertę atitinkančios pinigų sumos – 20400 Eur, konfiskavimas negali būti laikoma proporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Tai nepagrįstai apsunkintų jo ir jo sutuoktinės finansinę padėtį.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nuosprendį skundžiamoje dalyje bei bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, nuspręsdamas konfiskuoti R. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

17. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis iš minėtos taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

18. Aiškinant turto konfiskavimo netikslingumo nuostatą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-211/2024).

19. Kaip minėta, R. V. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam pirmuoju pūtimu nustatytas 2,19 promilės girtumas, o antruoju – 2,33 promilės girtumas. Jis, kaip ilgą vairavimo stažą turintis asmuo, kurio beje ir darbo pobūdis buvo susijęs su transporto priemonių vairavimu, elgėsi itin neatsakingai, kėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems. Bandydamas kieme priparkuoti automobilį, atsitrenkė į kitą ten buvusią transporto priemonę ir ją apgadino. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, bei nutartyje jau aptartus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, jei šiuo atveju nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslų. Pažymėtina, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įsivertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, taigi R. V. apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl jo šeimos sunkios finansinės padėties bei automobilio vertės, nesudaro pagrindo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Be kita ko, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų, sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. O tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau minėtų prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-211/2024). Minėtų teismo išvadų nekeičia ir tokie R. V. skundo teiginiai, jog jis per visą jo vairavimo stažo laikotarpį ankščiau nebuvo padaręs jokio KET pažeidimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir save laiko drausmingu vairuotoju.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. V. apeliacinį skundą atmesti.