- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- 2-1284-443/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17095-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Atsakovas
- E. C.
- Ieškovas
- V. B.
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui E. C. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2016-08-22 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo padidinti išlaikymą priteistą iš E. C. jo sūnaus G. C., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šalys turi vieną nepilnametį sūnų G. C., gimusį (duomenys neskelbtini). Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2406-485/2007 nutraukiant šalių santuoką bendru sutikimu iš E. C. priteista mokėti sūnui G. C. po 35 eurus (150 Lt) dydžio išlaikymą kas mėnesį iki kol vaikas sulauks pilnametystės. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas sūnui G. C., iš esmės yra pasikeitęs pragyvenimo lygis, kadangi teismo sprendimas priimtas 2007 m. Minimalūs sūnaus poreikiai per mėnesį sudaro daugiau nei 300 eurų. Kadangi įstatymas numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, todėl ieškovei akivaizdu, kad atsakovas turi teikti didesnį išlaikymą, nei teikia šiuo metu 2007 m. priteistus 35 eurus. Ieškovė nurodo, kad atsakovas iš esmės neprisideda prie sūnaus auklėjimo, laisvalaikio, švietimo, ugdymo, nuo 2007 m. nebuvo aplankęs vaiko, nematė jo, nebendravo su juo telefonu bei kitomis komunikacinėmis priemonėmis, nors sūnus senokai bendrauja internetu bei turi mobilaus ryšio telefoną. Tuo atsakovas parodo, kad jam visiškai nėra įdomus sūnaus gyvenimas, jis pats niekada nėra skambinęs ar klausęs apie sūnaus sveikatos. Nuo 2016 m., kai sūnus G. C. parašė internetu tėvui, šis pradėjo bendrauti su sūnumi ir vieną kartą dviem savaitėms buvo pasiėmęs atostogų pas save. Atsakovas prašė ieškovės nedidinti vaiko išlaikymui skirtų pinigų, kadangi jis turi kitą šeimą bei įsipareigojimų, teigia, kad ieškovė gyvenanti ne Lietuvoje, uždirba daugiau nei atsakovas, mano, kad jo teikiamas išlaikymas pilnai atitinka sumą, skirtiną paaugliui vaikui išlaikyti, o iš didelių pastangų galįs mokėti tik 70 eurų per mėnesį. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad sūnus taip pat gyvena ne Lietuvoje ir jo poreikiai, laisvalaikis, pramogos, mokyklos keliami reikalavimai yra už didesnę sumą nei atsakovas teikia ar siūlo teikti išlaikymą, taip pat ieškovė skiria vaiko išlaikymui daugiau pajamų nei tą galėjo sau leisti, gyvendama Lietuvoje. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokios ieškovės pajamos, tėvas proporcingai turi rūpintis vaiku, o iki šiol to nedarė nei finansiškai, nei socialiai. Atsakovas niekada nėra nieko vaikui nupirkęs iš rūbų ar kitų daiktų, nėra sveikinęs su gimtadieniu ar kaip kitaip prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo papildomai, išskyrus vieną kartą per 11 metų – 2006 m. vasarą yra davęs asmeniškai vaikui 100 eurų. Kadangi šiuo metu sūnus yra jau paauglys ir jo poreikiai dar labiau išaugo, o viena ieškovė augina dar vieną mažametį sūnų M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), jai vienai ir toliau auginti šalių sūnų ir tinkamai rūpintis jo poreikiais yra labai sudėtinga (b. l. 4-5).
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai – ieškovės motinai pasirašytinai (b. l. 39). Ieškovės apie negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis teismą informavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi ji turi vykti dirbti į Angliją, nes privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus (b. l. 44).
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies – su 105 eurų teiktino išlaikymo suma. Atsakovas iš esmės neprieštarauja, kad augančiam šalių sūnui 300 eurų per mėnesį būtina skirti, kad tai nėra neprotingai per didelė suma. Supranta, kad tėvai proporcingai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tačiau jis negali skirti pusės nurodytos sumos, kadangi to neleidžia jo pajamos ir turimi įsipareigojimai: 2010 m. yra sudaręs kitą šeimą, 2011 m. joje gimė sūnus F. C., kuris lanko darželį, reikia už tai mokėti; atsakovo šeima gyvena pas tėvus name, reikia skirti pinigų namo apšildymui, komunaliniams mokesčiams; turi paėmęs 3500 eurų vartojimo paskolą, kurio gražinimo terminas 2018 m. pradžioje. Atsakovas nurodė, jog dirba brigadininku medžio apdirbimo įmonėje UAB „J.“, mėnesinės pajamos po mokesčių – 1120 eurų. Atsakovas paaiškino, kad ateityje gali ir tiek neuždirbti, tada nebūtų iš ko mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymo. Atsakovo žmona taip pat dirba, jos atlyginimas mažas – apie 80 eurų. Atsakovas sąžiningai mokėdavo šalių vaikui išlaikymą – vienu momentu dėl sunkios finansinės padėties turėjo įsiskolinimą.
Atsakovo atstovas, teisiškai pagrįsdamas atsakovo poziciją nurodė, kad pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai ieškovo turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo nedidelis turtinės padėties pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pabūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos), antra, aplinkybės susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų vaiko sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui ir pan.). Ieškovė, atsakovo atstovo manymu, šioje byloje tokių aplinkybių nenurodo, taip pat ieškovė neįrodo pagrindų keisti priteisto išlaikymo dydį buvimo, net nepateikia ir nenurodo jokių konkrečių, objektyvių, teisingų aplinkybių, jog nuo išlaikymo priteisimo dienos ieškovės turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, t. y. pablogėjo. Tačiau nežiūrint į tai, atsakovas neprieštarauja, kad išlaikymo dydis būtų padidintas iki 105 Eur per mėnesį. Ieškovės prašomą 150 Eur išlaikymo dydį šiuo metu atsakovas nepajėgus mokėti, kadangi jo turtinė padėtis to neleidžia daryti. Atsakovas sukūręs kitą šeimą, augina mažametį sūnų, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Be to, turi paėmęs paskolą. Taip pat susidaro nemažos išlaidos būsto išlaikymui. Žmonos pajamos yra labai mažos. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovas gali teikti sūnui G. C. išlaikymą po 105 Eur per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad nepilnametis G. C., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus (b. l. 7). Šalys buvo sudarę santuoką, kuri šalių bendru sutikimu Kauno rajono apylinkės teismo 2007-12-17 sprendimu nutraukta, nepilnamečio G. C. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina. Šiuo teismo sprendimu konstatuota, kad išlaikymas vaikui priteistas dar Kauno rajono apylinkės teismo 2005-06-29 sprendimu – iš vaiko tėvo E. C. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui G. C. kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 150 Lt (43,44 Eur) dydžio išmokomis.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti šalių nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį iki 150 Eur per mėnesį, kadangi atsakovo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, jų nepilnamečio sūnaus poreikiai yra išaugę bei nuolat didėja. Beje, ieškovė neteisingai ieškinyje nurodė, kad teismo priteisti vaiko išlaikymui 150 Lt vienu atveju yra 35 eurai, o kitu – 34 eurai. Pagal oficialų lito ir euro kursą 150 Lt yra 43,443 Eur.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio sūnaus G. C. poreikiai per daugiau nei vienuolika metų, t. y. nuo 2005-06-29, kai jam buvo priteistas iš E. C. išlaikymas, ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė – žymiai išaugo. Šalių dvylikamečio sūnaus išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia kur kas didesnių lėšų nei 2005 m. kai buvo priteistas vaikui išlaikymas, ar 2007 metais, kai buvo nutraukta šalių santuoka, ypač atkreipiant dėmesį, kad šalių sūnus su ieškove gyvena ir mokosi Anglijoje, kur lyginant su Lietuvos Respublika žymiai išaugo ne tik ieškovės pajamos bei šalių sūnaus galimybės, bet atitinkamai akivaizdžiai padidėjo ir atskirai neįrodinėtinos išlaidos mokesčiams, būstui, maisto produktams, įvairioms paslaugoms, drabužiams, avalynei, transportui ir kt. Nepilnamečiui šalių vaikui pagal jo amžių būtina sudaryti tinkamas sąlygas vystytis, socializuotis ir lavintis bei tenkinti jo protingus poreikius. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką, tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami.
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38,00 Eur[1]. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ? 380,00 Eur[2] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006).
Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. ? prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).
Byloje nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi G. C. bei dar vienu mažamečiu sūnumi iš kitos santuokos – M. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) jos darbo užmokestis per 2015 m. buvo 8314,70 svarų (9214,70 svarų darbo užmokestis – 900 išskaičiuoti mokesčiai=8314,70 svarų po mokesčių) (b. l. 8).
Teismui teikdama ieškinį ieškovė nurodė, kad būtina padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymą iki 150 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-08-22) iki sūnaus G. C. pilnametystės, motyvuodama tuo, kad vaiko poreikiai dėl jo amžiaus yra smarkiai išaugę, be to, yra pasikeitusi ir socialinė-kultūrinė-ekonominė vaiko gyvenimo aplinka – ženkliai išaugusios ne tik ieškovės pajamos, galimybės teikti šalių sūnui geresnį gyvenimą, bet ir kainos, bendrosios išlaidos. Ieškovė teigia, kad šiuo metu nepilnamečiui G. C. reikia daug papildomų lėšų jo augimui ir auklėjimui, jai vienai patenkinti pasikeitusius sūnaus poreikius yra sunku, kadangi sūnaus tėvas – atsakovas prisideda prie sūnaus išlaikymo tik minimaliai, jo neauklėja, nelanko, su juo nebendrauja, todėl jai vienai tenka skirti lėšas šalių sūnui išmaitinti, aprengi, ugdyti, lavinti, tenkinant augančius jo poreikius. Ieškovė, gyvenanti užsienyje ir dėl tos priežasties nedalyvavusi teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės, yra byloje pateikusi Peterborough miesto The Voyager akademijos raštą vaikų tėvams, kuriame nurodomi mokyklą lankantiems vaikams keliami reikalavimai sportinei aprangai ir jos kainos (b. l. 10-11). Ieškovė ieškinyje teigia, kad vidutiniškai nepilnamečio sūnaus G. C. išlaikymui reikia skirti ne mažiau kaip apie 300 Eur per mėnesį, atsakovas sutinka, kad tai nėra neprotingai didelė suma tokio amžiaus ir tokiomis aplinkybėmis augančio šalių sūnaus išlaikymui, todėl, teismo vertinimu, tokiu atveju nėra būtinybės ieškovei pagrįsti nurodytos sumos atskirų išlaidų eilučių skaičiavimais. Tuo labiau, kad kitoje šalyje gyvenančio paauglio poreikių ir kainų maistui, higienos priemonėms, būsto išlaikymo mokesčiams, vaistams ir vitaminams, įvairioms užklasinėms priemonėms bei būreliams, sezoninei aprangai, kirpėjo paslaugoms, draugų gimtadieniams, laisvalaikiui ir pan., būtų dar sunkiau detaliai apskaičiuoti, o tuo labiau – patikrinti, nei analogiškas išlaidas Lietuvoje. Todėl tokiomis aplinkybėmis racionaliausia vadovautis protingumo kriterijumi. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, mano, kad atsakovas turi šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolėje dalyvauti lygiomis dalimis, tai yra padengti 1/2 sūnaus G. C. išlaikymui skiriamų lėšų.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas, kaip ir ieškovė, neturi jokio nekilnojamojo turto, savo vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotų transporto priemonių. Atsakovas dirba UAB „J.“, gauna po mokesčių apie 1120 eurų darbo užmokestį. Atsakovo žmona taip pat dirba - Marijampolės apskrities moters veiklos centre jai išmokėtina suma yra apie 85 eurai (b. l. 30-31). Atsakovas nurodo, kad 2010-09-25 yra susituokęs su G. B. (po santuokos – C.), jie 2011-03-04 susilaukė sūnaus F. C. (b. l. 25-26). Atsakovas savo išlaidas ir negalėjimą mokėti ieškovės reikalaujamo išlaikymo dydžio grindžia tuo, kad turėjo 257,49 eurų išlaidų malkoms pirkti (b. l. 29), sumokėjo už F. C. mokyklą-darželį 55 eurus (b. l. 27), iš banko SEB yra paėmęs 3500 eurų vartojimo kreditą automobiliui pirkti, kredito gražinimo data 2018-02-20 (b. l. 28).
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 150 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į šalių sūnaus G. C. amžių, jo poreikius bei interesus, į tai, kad praėjo daugiau kaip 11 m. nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui, priėmimo dienos ir per tą laiką nepilnamečio vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Teismas įvertina tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi realias galimybes dirbti ir uždirbti, taip pat atsižvelgia į ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį ieškovės ir vaiko gyvenamojoje šalyje, į tai, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, t.y. jų nepilnamečio sūnaus gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė sūnui teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, rūpinasi jo negalavimų ir ligų atveju, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis nuo to laiko, kai teismas nustatė atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, būtų ženkliai pasikeitusi. Bylos duomenys patvirtina atsakovą dirbant ir gaunant su darbo santykiais susijusias pakankamai dideles pajamas. Atsakovo nurodomos išlaidos gyvenamojo būsto apšildymui, vartojimo kredito padengimui, kito vaiko darželio apmokėjimui nesudaro tokios išlaidų masės, kuri trukdytų deramai vykdyti tėvo pareigą teikti tinkamo dydžio išlaikymą šalių sūnui. Todėl atsakovas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2016-08-22) iki nepilnamečio G. C. pilnametystės privalo mokėti jam išlaikymą 150 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis grynais pinigais arba pervedant pinigus į ieškovės nurodytą sąskaitą. Ieškovė paskiriama nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 str.).
Teismas sprendžia, kad nustačius, jog atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. C. 150 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui turėtų mokėti 38,52 Eur ((150 Eur - 43 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) dydžio žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 38,52 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str.1 d.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro tik 2,78 Eur. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Teismas, įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2005-06-29 sprendimu nepilnamečiui vaikui G. C. priteisto išlaikymo dydį ir nustatyti, kad atsakovas E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teikia išlaikymą nepilnamečiui G. C., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2016-08-22) iki G. C. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti ieškovę V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui G. C. priteisto iš atsakovo E. C. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 38,52 Eur žyminio mokesčio (žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.