- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-836-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17940-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- G. M., D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea bank AB Lietuvos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. M. ir G. M. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo Nordea bank AB Lietuvos skyrius (dabar - Luminor Bank AB),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. M. ir G. M. kreipėsi į teismą prašydami panaikinti (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos akto įrašą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.
2. Pareiškėjai nurodė, kad santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir (duomenys neskelbtini) įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėjai daugiau kaip metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Išryškėjus skirtingiems interesams ir poreikiams, gyvenimas santuokoje neturi jokių perspektyvų. Santuokos metu pareiškėjai vaikų nesusilaukė. Pareiškėjai visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus aptarė sutartyje dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjų D. M. ir G. M. prašymas patenkintas: panaikintas pareiškėjų D. M. ir G. M. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įrašas (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo palikta pareiškėjai G. M. iki santuokos sudarymo turėta pavardė – R.; patvirtinta pareiškėjų D. M. ir G. M. 2017 m. gegužės 17 d. sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.
4. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad yra visos sąlygos, kurioms esant įstatymas leidžia santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas įvertinęs pareiškėjų pateiktą 2017 m. gegužės 17 d. patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, padarė išvadą, kad ji atitinka CK 3.53 str. 3, 4 dalių reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl ją patvirtino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Pareiškėja G. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Nurodė, kad pareiškėja dėl savo emocinės būklės, kurią lėmė pareiškėjo spaudimas nutraukti santuoką bei melas dėl santuokos nutraukimo priežasčių, pasirašė santuokos nutraukimo dokumentus, kurie neatitiko jos valios. Todėl pareiškėjai turi būti sudarytos visos sąlygos tinkamai ir lygiavertiškai aptarti su pareiškėju D. M. santuokos nutraukimo sąlygas bei turto padalijimo klausimus bei pasirašyti naują pareiškėjų valią atitinkančią sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti naikintinas.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas D. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
8. Nurodė, kad atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo sudaro teisinį pagrindą naikinti sprendimą, kadangi šalims nutraukiant sutartį bendru sutarimu šis principas netaikomas. Be to, šie pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėja nepateikia jokių skaičiavimų, nenurodo, kokia, jos vertinimu, yra pareiškėjui atitenkančio turto vertė ir kodėl, jos nuomone, jai šalių bendru sutarimu nustatyta išmokėti kompensacija yra per maža.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
11. Pareiškėja teigia, kad santuokos nutraukimo iniciatorius buvo pareiškėjas, be to, jis buvo neištikimas pareiškėjai, todėl buvo nepagrįstai konstatuota, jog santuoka nutraukta bendru sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Iš bylos aplinkybių darytina išvada, jog sprendimas nutraukti santuoką buvo priimtas bendru sutarimu.
12. Faktą, jog santuoka nutrūko pareiškėja pripažino ne tik pasirašydama sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (toliau - Sutartis) bei kitus su tuo susijusius dokumentus, bet ir pačiame apeliaciniame skunde nekvestionuodama santuokos pabaigos. T. y., pareiškėja neginčija paties santuokos nutraukimo fakto, tačiau siekia pakeisti Sutarties sąlygas.
13. CK 3.51 str. įtvirtintas santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu, tai yra, kai nėra sutuoktinių ginčo nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Šis santuokos nutraukimo būdas galimas, kai yra visos sąlygos numatytos minėtame straipsnyje: nuo santuokos sudarymo turi būti praėję daugiau nei vieneri metai; sutuoktiniai turi būti sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje turi būti susitarta dėl turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo, susitarta dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nutraukus santuoką, abu sutuoktiniai turi būti visiškai veiksnūs. Teismas, tenkindamas prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nutraukdamas santuoką, sprendime turi konstatuoti, kad santuoka faktiškai iširusi ir nėra galimybių atnaujinti šalių santuokinį gyvenimą.
14. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog neegzistuoja teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Sutartį, pareiškėjos sudaryta laisva valia, jai konsultuojantis su jos interesus atstovaujančiais teisininkais.
15. Pareiškėjos teiginiai, kad santuokos metu pareiškėjas jai buvo neištikimas – nėra pagrįsti, prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai pareiškėjo kaltės dėl santuokos iširimo nepatvirtina. Pareiškėjos nurodytos pareiškėjo kaltę dėl santuokos iširimo sudarančios aplinkybės (t. y. tariama neištikimybė) nepatvirtintos objektyviais, patikimais ir pakankamais pareiškėjo kaltei konstatuoti įrodymais (CPK 176 str. 1 d., 177 str. 1 d., 185 str.), todėl pareiškėjai neįvykdžius jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad santuoka iširo ne bendru sutarimu, o dėl kitų priežasčių.
16. CK 3.53 str. 3 d. numatyta, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Pareiškėjos apeliaciniame skunde nenurodytos jokios objektyvios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pakeisti tarp pareiškėjų sudarytos Sutarties sąlygas.
17. Priešingai nei teigia pareiškėja, Sutartimi nebuvo pažeistas sutuoktinių turto lygių dalių principas, Sutartis atitinka pareiškėjos interesus ir jos tikrąją valią. Pareiškėjos teiginius, kad Sutartis neatitinka jos interesų ir tikrosios valios, nes ją pareiškėja pasirašė gerai neįsigilinusi į Sutarties turinį ir paskubomis, paneigia faktas, jog buvo atliekami Sutarties pakeitimai ir papildymai, be to Sutartis buvo peržiūrima jos advokatės, kuri ją konsultavo santuokos nutraukimo ir Sutarties pasirašymo klausimais. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai teismo buvo įpareigoti tikslinti Sutarties nuostatas ir tai buvo padaryta 2017-05-17. Taigi, pareiškėja turėjo pakankamai laiko tiek įsigilinti į Sutarties nuostatas, tiek pateikti prieštaravimus dėl Sutarties atitikimo jos valiai. Taigi, pareiškėja Sutartį pasirašė nieko neverčiama ir suprasdama Sutarties turinį, t.y., kad šalių sudarytas susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiko pareiškėjos tikrąją valią.
18. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad sutuoktiniai, sudarydami savarankišką susitarimą dėl bendro turto padalijimo ar aptardami turto padalijimo klausimą sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, turi teisę susitarti, koks turtas ir kokiomis dalimis kiekvienam jų tenka, t.y. nesilaikyti sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismas, santuokos nutraukimo byloje tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neturi pareigos sudaryti dalytino turto balanso, nustatyti turto vertės, taip pat aiškintis, ar buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.
19. Dėl šios priežasties atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo sudaro teisinį pagrindą naikinti Sprendimą dėl Sutarties patvirtinimo, kadangi šalims nutraukiant sutartį bendru sutarimu šis principas netaikomas. Be to, šie pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti, neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėja nepateikia jokių skaičiavimų, nenurodo, kokia, jos vertinimu, yra pareiškėjui atitenkančio turto vertė ir kodėl, jos nuomone, jai šalių bendru sutarimu nustatyta išmokėti kompensacija yra per maža.
20. Atsižvelgus į tais, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė savo teiginių, kad santuoka nutrūko ne bendru šalių sutarimu, o dėl pareiškėjo kaltės, taip pat neįrodė teiginių, kad Sutartis neatitiko pareiškėjos valios. Taigi, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.