Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui V. P. dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomininku.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

1.1. panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 60-2-1205,

1.2. pripažinti E. P. buto/patalpos - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrindinės nuomininkės I. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) šeimos nariu, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su E. P. buto/patalpos - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį,

1.3. priteisti iš Kauno miesto savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje paaiškino ir procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad butas/patalpa - butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šis Butas 2004 m. gruodžio 23 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 388 išnuomotas ieškovo senelei I. M. M. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. A-3521 pagrindu. I. M. M. savivaldybės išnuomotame bute gyveno iki savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini) Nuo 1997 m. sausio 13 d. iki 2002 m. balandžio 25 d. ieškovas E. P. gyveno Kauno vaikų ir jaunimo globos namuose, nes abu jo tėvai buvo mirę. Po tėvų mirties ieškovą kurį laiką globojo močiutė, tačiau pablogėjus jos sveikatos būklei, ieškovas buvo perkeltas gyventi į Kauno vaikų ir jaunimo globos namus ir gyveno ten iki pilnametystės. Nors ieškovas gyveno vaikų ir jaunimo globos namuose, tačiau dažnai lankydavo močiutę I. M. M., jai padėdavo įvairiuose buities darbuose. Ieškovas, sulaukęs pilnametystės, grįžo gyventi pas savo močiutę į jos nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tačiau persikėlęs gyventi pas močiutę E. P. nedeklaravo savo gyvenamosios vietos šiuo adresu ir 2004 m. gruodžio 6 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno miesto savivaldybėje, nors faktiškai gyveno su I. M. M..Kartu su senele I. M. M. ieškovas gyveno daugiau kaip vienerius metus, nuo 2002 m. pavasario pabaigos, bendrai tvarkė namų ūkį, mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, pirko maistą, kartu remontavo butą, pirko buitinę techniką ir bendromis lėšomis dengė kitas išlaidas. Ieškovas pagal savo išgales ne tik prisidėjo prie bendro ūkio, bet ir rūpinimosi senele ir jos sveikata. Nuo 2009 m. pabaigos kartu su senele I. M. M. pradėjo gyventi ir ieškovo sesuo V. P..Mirus senelei, ieškovas toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. E. P. mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, prižiūrėjo ir naudojosi likusiu turtu. Po senelės mirties ieškovas ir jo sesuo V. P. paveldėjo likusį senelės turtą lygiomis dalimis.2017 m. rugsėjo 13 d. prašymu ieškovas E. P. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties sudarymo jo vardu, tačiau 2017 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 60-2-1205 buvo atsisakyta sudaryti nuomos sutartį motyvuojant tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.588 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktiniai (sugyventiniai), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, o ieškovas E. P. neatitinka minėto straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į minėtą atsakovės sprendimą, ieškovas kreipiasi su ieškiniu dėl jo pripažinimo šeimos nariu pagrindinės nuomininkės I. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2004 m. gruodžio 23 d. sudarytos Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties prasme. Atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliota atstovė I. G. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovės su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.Atsakovių atstovė teismo posėdyje paaiškino ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šiuo metu ginčo bute nėra asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą. 2004 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymu dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pakeitimo Nr. A-3521 nuspręsta pakeisti nuomos sutartį ir ją sudaryti su I. M. M.. 2004 m. gruodžio 23 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 388 gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo išnuomotos I. M. M.. (duomenys neskelbtini) I. M. M. mirė. Byloje nepateikta absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas išgyveno su I. M. M. nuomojamojoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su ja bendrai tvarkė namų ūkį, bendrai maitinosi, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo, nepateikė įrodymų apie bendro ūkio tvarkymą, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovą nuomininkės šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Keičiant būsto nuomos sutartį, nuomininkė I. M. M. nenurodė, kad jos šeimą sudaro 2 ar daugiau asmenų. Priešingai, nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, jog butas išnuomojamas vienam asmeniui, t. y. tik I. M. M.. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad mirusioji nuomininkė būtų pateikusi Kauno miesto savivaldybei ar administracijai prašymą leisti ieškovui apsigyventi ginčo bute šeimos nario teisėmis, pakeisti nuomos sutartį ir leisti ieškovui bute deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Ieškovo pateikti argumentai, kad jis rūpinosi savo senele, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo buvimą I. M. M. šeimos nariu, teisės aktų reglamentuojančių nuomos santykius prasme, ir bendro ūkio vedimą. 2017 m. rugsėjo 13 d. prašymu ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties sudarymo jo vardu. 2017 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 60-2-1205 atsisakyta sudaryti nuomos sutartį. Kadangi ieškovas nebuvo Kauno miesto savivaldybės būsto nuomininkės I. M. M. šeimos nariu, taip pat nebuvo įrašytas į nuomos sutartį, kaip turintis teisę apsigyventi ginčo gyvenamojoje patalpoje bei teismo tvarka nebuvo pripažintas nuomininkės šeimos nariu, ieškovo prašymas sudaryti su juo nuomos sutartį pagrįstai buvo atmestas, nes toks sutarties pasirašymas prieštarautų CK nuostatoms. Ieškovas prašė pateikti ginčo buto nuomos sutartis, sudarytas iki 2004 m. gruodžio 23 d. patvirtintas kopijas. Šis ieškovo prašymas buvo nepatenkintas, nes ieškovas nėra ginčo buto nuomininkas, reikalaujamos pateikti sutartys nebuvo su juo sudarytos, todėl šiems duomenims yra taikomas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Ieškovas Kauno miesto savivaldybės ginčo bute negyvena jau daug metų. Pačiame ieškinyje ieškovas nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra Marijampolėje(duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad po nuomininkės I. M. M. mirties mokėjo nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Ieškovas nemoka nuomos mokesčio ir šiuo metu, kadangi jis yra neskaičiuojamas nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio. Po 2016 m. rugpjūčio mėnesio ieškovo arba trečiojo asmens V. P., kuri šiuo metu savavališkai gyvena ginčo bute, savo noru atliekamas kasmėnesinis pinigų sumokėjimas Kauno miesto savivaldybei nėra nuomos mokesčio mokėjimas. CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Pagal CK 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalis, ieškovas nėra priskiriamas prie nuomininko šeimos narių. Ieškovas taip pat nėra teismo tvarka pripažintas mirusios nuomininkės I. M. M. šeimos nariu. Tačiau net jei teismas vadovaudamasis liudytojų parodymais, pripažintų ieškovą I. M. M. šeimos nariu, su juo negali būti sudaryta nuomos sutartis, nes jis nebegyvena jau daug metų Kauno miesto savivaldybės ginčo bute, nėra išlaikytas faktinis ryšys su ginčo butu, faktiniai nuomos santykiai tarp šalių taip pat nėra susiklostę, todėl vadovaujantis CK 6.602 straipsnio 2 dalimi, nėra teisinio pagrindo sudaryti su ieškovu nuomos sutartį.Taip pat, net teismui ir pripažinus ieškovą buvusios nuomininkės I. M. M. šeimos nariu, su juo negali būti sudaryta nuomos sutartis, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti Įstatymo 9 ir 11 straipsnyje nustatytu sąlygų. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra socialinis būstas, gali būti išnuomojamos tik asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 ir 11 straipsnyje nustatytas sąlygas. Todėl nagrinėjant ieškovo reikalavimą dėl nuomos sutarties sudarymo privaloma vadovautis ne tik bendrosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis nuomos santykius, bet ir specialiosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis socialinio būsto nuomos reikalavimus.Trečias asmuo V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti (garso įrašas 2018.04.11­_1.MP3 nuo 39:27 min. iki 50:07 min.). Teismo posėdyje paaiškino, kad močiutė I. M. M. sirgo depresija. Ji pati paskutiniais metais pas močiutę nuo 2009 m. apsigyveno kartu, ją prižiūrėjo. Trečiasis asmuo su ieškovu ir močiute gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kad pagerinti ir pagražinti savo buitį. Ieškovą po mamos mirties globojo močiutė, bet močiutė dėl savo sveikatos ir dėl savo mamos (ieškovo ir trečiojo asmens promočiutės) priekaištų vėliau atsisakė ieškovo globos, todėl jis buvo patalpintas į globos namus iki jo pilnametystės. Sulaukęs pilnametystės laikinai pas močiutę apsistojo iki kol gavo mokyklos bendrabutį. Tuo metu jo sveikatos būklė buvo labai sunki, jis nuolat gydėsi ligoninėje. Gyvenant kartu su močiute pats ieškovas tvarkė močiutės buto sienas, kartu kabino pakabinamas lubas, balkonas įstiklintas iš bendrų lėšų, pirko buitinę techniką. Tie darbai buvo atlikti nuo 2010 m. iki 2013 m. Ieškovą globojanti teta V. Ž., kuri nėra ieškovo ir trečiojo asmens giminaitė, epizodiškai padėdavo paskolindama pinigų. Ji susipažino su ieškovu, kai jis buvo sanatorijoje. Močiutę laidojo kartu su broliu. Ieškovas pastoviai savaitgaliais grįždavo iš Marijampolės. Šiuo metu yra susidaręs įsiskolinimas už ginčo buto šildymą. Ieškovas ir trečiasis asmuo norėjo padengti skolą, tačiau AB „Kauno energija“ negalėjo sudaryti sutarties, kadangi ieškovas ir trečiasis asmuo nėra buto nuomininkai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei (el. byla, b. l. 9–10, 1 t.), šiuo metu šiame bute niekas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos (el. byla, b. l. 57, 1 t.). Butas 2004 m. gruodžio 23 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 388 2004 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-3521 pagrindu išnuomotas I. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, kad I. M. M. šeimą sudaro 1 asmuo (el. byla, b. l. 11–13, 14, 15, 1 t.). I. M. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 16, 1 t.). Po jos mirties palikimą priėmė ieškovas E. P. ir trečiasis asmuo V. P. (el. byla, b. l. 23, 1 t.). Po I. M. M. mirties UAB „Kauno butų ūkis“ Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūros akte konstatuota jog ginčo bute be teisinio pagrindo gyvena V. P., kuri buvo raginama išsikelti (el. byla, b. l. 70–71, 72, 180–181, 182–183, 184–185, 186–187, 1 t.). Pateikta nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestine nustatyta, kad 2015 m. vasario mėn. buvo fiksuotas 1112,86 Eur sumos nuomos mokesčio įsiskolinimas, o 2017 m. lapkričio mėn. įsiskolinimo likutis sudarė tik 168,10 Eur (b. l. 68–69, 1 t.). Ieškovas pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas patalpų bendras vaizdas (el. byla, b. l. 8–15, 2 t.). Ieškovo E. P. tėvai yra R. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir D. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 17–19, 1 t.). Po motinos D. P. mirties ieškovas apsigyveno pas močiutę adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau jo gyvenamoji vieta šiuo adresu nebuvo deklaruota, vėliau buvo apgyvendintas globos namuose kaip našlaitis (el. byla, b. l. 20, 1 t.). 2000 m. vasario 26 d. Buitinių sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad E. P. močiutė I. M. gyvena jos motinos dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame tuo metu gyveno ir ieškovo močiutės mama. Akte nurodyta, kad E. P. dažnai ją aplanko, ja rūpinasi, pati močiutė neatsisako berniuko priimti, kiek pajėgi padeda, labai pergyvena dėl jo sveikatos (el. byla, b. l. 21, 1 t.). Ieškovas E. P. 2004 m. gruodžio 6 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno mieste (el. byla, b. l. 22, 1 t.). Jam iki 2049 m. balandžio 23 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (el. byla, b. l. 27, 1 t.), dėl sveikatos būklės jo galimybės dirbti yra ribotos (el. byla, b. l. 28, 1 t.). Ieškovas dirba UAB „Šalva“ raštvedžiu (el. byla, b. l. 6–7, 2 t.). Jo pajamas sudaro darbo užmokestis apie 250,00 Eur (el. byla, b. l. 29–30, 1 t.), 168,00 Eur šalpos neįgalumo pensija (el. byla, b. l. 31, 1 t.) bei 108,91 Eur našlaičių pensija (el. byla, b. l. 32–38, 1 t.). 2017 m. rugsėjo 11 d. ieškovas pateikė Prašymą įrašyti jį į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą ir kartu pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (el. byla, b. l. 58–60, 61–63, 1 t.). Ieškovas šį prašymą pateikė, kaip asmuo, likęs be tėvų globos, prašyme nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Prašymo įrašyti ieškovą į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui, sąrašą išsinuomoti sąrašą priede Nr. 3 ieškovas kas mėnesį jam išmokamą 108,91 Eur sumą nurodė kaip pajamas, kurios, vadovaujantis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas (el. byla, b. l. 64–66, 1 t.). 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 62-5-1659 Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius pranešė ieškovui, kad ieškovo prašymas įrašyti jį į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą nepatenkintas, kadangi ieškovo deklaruoto turto vertė ar pajamos už 2016 m. viršija įstatymo nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius (el. byla, b. l. 67, 1 t.). 2017 m. rugsėjo 13 d. adv. Diana Višinskienė, atstovaudama E. P. interesus, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių su prašymu sudaryti buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį (el. byla, b. l. 24–25, 1 t.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2017 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 60-2-1205 konstatuota, kad ieškovo vardu pateiktas prašymas dėl sutarties pakeitimo buvusios ginčo buto nuomininkės anūko vardu neatitinka CK 6.590 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl ginčo buto nuomos sutartis negali būti pakeista jo vardu (el. byla, b. l. 26, 1 t.).

Teismo argumentai ir išaiškinimai

CK 6.588 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Artimieji giminaičiai, apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų ir išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 str. 4 d.). Ieškovas yra buvusios ginčo buto nuomininkės I. M. M. artimasis giminaitis – anūkas (CK 3.135 str.). Jis, siekdamas būti pripažintas I. M. M. šeimos nariu turi įrodyti aplinkybes, jog kartu su pagrindine savivaldybei priklausančio būsto nuomininke gyveno ne mažiau kaip vienerius metus ir su ja bendrai tvarkė namų ūkį.Ieškovas šias aplinkybes įrodinėjo rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Liudytojos V. Ž., kuri su ieškovu ir trečiuoju asmeniu nėra susijusi giminystės ryšiais, parodymais nustatyta, kad ieškovas, gyvendamas globos namuose, jai padedant, lankydavosi pas močiutę. Po to, kai jam suėjo 18 metų, jis apsistojo pas močiutę jos bute. Vėliau, kai ieškovas įsidarbino Marijampolėje, jam buvo leista nakvoti Marijampolėje apleistame būste. Mirus promočiutei, nuo 2004 m. ieškovas daugiau būdavo pas močiutę, jie kartu vedė bendrą ūkį. Ieškovas pirkdavo maisto, atliko remonto darbus, mokesčius už butą mokėjo visi kartu, kas kiek turėjo, prisidėdavo prie mokesčių mokėjimo, pirko buitinę techniką kartu (garso įrašas nuo 51:37 min. iki 1:17:10 val.). Liudytojas G. O. gyvena gretimame bute. Jis parodė, kad ieškovas kartu gyveno su močiute nuo 2001–2002 metų jos nuomojamame bute. Liudytojas bendraudavo su mirusiąja pagrindine ginčo buto nuomininke. Jam buvo žinoma, kad ji džiaugėsi, jog jai anūkai padėjo buityje, finansiškai prisidėdavo. Ieškovas darė remontą prieš močiutės mirtį, gal 2010 metais. Gyvendamas Marijampolėje, ieškovas nuolatos savaitgaliais, kartais ir savaitės viduryje, grįždavo pas močiutę. I. M. M. tvarkė prieš mirtį dokumentus, kad ieškovo gyvenamąją vietą deklaruoti jai išnuomotame būste (garso įrašas nuo 1:17:19 val. iki 1:28:20 val.). Liudytoja M. J. gyvena gretimame bute, pažinojo I. M. M.. Anūkai stengėsi jai padėti visais būdais, finansiškai, pirko buičiai reikalingus daiktus, darė remontą. Ieškovą dažnai matydavo pas močiutę, liudytojai atrodė, kad močiutė kartu su anūkais veda bendrą ūkį, anūkai prisidėdavo prie mokesčių už būstą sumokėjimo (garso įrašas nuo 1:28:26 val. iki 1:34:00 val.). Liudytoja V. B. su ieškovu susipažino 2005 m., kaip Pilnų namų bendruomenės narė, kaip reabilitacijos jos nariams rėmėja. Bendruomenės kunigo prašymu dėl ieškovo labai silpnos sveikatos, jam suteikė geresnes gyvenimo sąlygas, nei tuo metu turėjo kiti bendruomenės nariai. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje buvo labai apleistas butas, ten jam buvo sudarytos sąlygos pernakvoti, vėliau jam buvo sugalvotas darbas rašyti sąskaitas. Jis dirbo ir kitus pagalbinius laikinus darbus pagal jo sveikatos būklę, darbai jam buvo sugalvoti iš poreikio padėti jam pačiam. Darbo dienomis, gyvendavo Marijampolėje, kai sirgo ir savaitgaliais važiuodavo pas močiutę. Jis padėdavo močiutei, remontavo butą. (garso įrašas nuo 1:35:40 val. iki 1:45:00 val.). Liudytoja B. K. parodė, kad po ieškovo motinos mirties, ieškovas apsigyveno pas močiutę, vėliau gyveno vaikų globos namuose. Apie 2004–2005 metus ieškovas apsigyveno pas močiutę I. M. M. apsigyveno, kai įsidarbino Marijampolėje, ieškovas nuolat pas ją grįždavo. Močiutė džiaugėsi, kad anūkas daro remontą, suremontavo balkoną, pirko buitinę techniką, pasakojo, kad jis prisidėdavo sumokant už suteiktas komunalines paslaugas (garso įrašas nuo 1:49:00 val. iki 1:55:43 val.). Liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas su pagrindine ginčo buto nuomininke močiute I. M. M. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį daugiau nei vienerius metus. Liudytojai, ieškovas ir trečiasis asmuo ieškovo apsigyvenimo kartu su pagrindine ginčo buto nuomininke I. M. M. pradžia nurodo pagrindinės buto nuomininkės motinos mirties momentą. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys (CPK 185 str., 189 str.). Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas nuo 2004 m. gruodžio 6 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje (el. byla, b. l. 22, 1 t.). Prašyme įtraukti ieškovą į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą ieškovas nurodė, kad jo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), Marijampolėje (el. byla, b. l. 58, 1 t.). Tačiau liudytojų parodymais nustatyta, kad šiuo adresu ieškovui gyvenamoji ir darbo vieta Marijampolėje buvo suteikta tik liudytojos V. B. gera valia. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama daryti išvadą, kad ieškovas su gyvenamąja vieta adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje yra labiausiai susijęs ir tai yra pagrindinė jo gyvenamoji vieta (CK 2.16 str., 2.17 str.). Byloje nustatytos aplinkybes leidžia daryti išvadą, kad ieškovas tuo metu, kai dirbo, pasinaudodavo jam suteikta galimybe pernakvoti Marijampolėje, tačiau pagrindine savo gyvenamąja vieta ir interesų buvimo vieta laikė ginčo butą. Darytina išvada, kad ieškovas įrodė, kad jo interesų buvimo vieta buvo susijusi su gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini), Kaune (CK 2.12 str.). Ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 60-2-1205. Nustatyta, kad šio sprendimo priėmimo metu ieškovas teismo sprendimu nebuvo pripažintas pagrindinės ginčo buto I. M. M. šeimos nariu, kaip to reikalauja CK 6.588 str. 4 d. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nėra teisinio pagrindo naikinti minėtą sprendimą, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas. Atsakovė nurodo, kad net ir pripažinus ieškovą pagrindinės ginčo buto nuomininkės šeimos nariu, su atsakovu nebūtų galimybės sudaryti ginčo nuomos sutartį dėl to, kad ginčo butas yra socialinis būstas. Teismas vertindamas šiuos atsakovės argumentus atsižvelgia į tai, kad byloje liko nepaneigta ieškovo atstovės nurodytos aplinkybės, susijusios su šio buto nuomos sutarties sudarymo pagrindu (butas buvo skirtas I. M. M. motinai orderiu). Sprendimas konkrečiam gyvenamajam būstui suteikti socialinio būsto statusą išimtinai priklauso nuo atsakovės valios. Be to, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu ieškovas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti Įstatymo nustatytų sąlygų, kurioms esant su juo būtų galima sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra iš dalies įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies (CPK 178 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) buto/patalpos - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrindinės nuomininkės I. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) buto/patalpos - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.