- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1515-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23406-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui V. P. dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomininku.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilęs dėl asmens pripažinimo šeimos nariu ir nuomininku.
Šalies argumentai
2. Ieškovas E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 60-2-1205; 2) pripažinti E. P. buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės I. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariu, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su E. P. buto nuomos sutartį; 3) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas nurodė, kad butas, nuosavybės teise priklausantis Kauno miesto savivaldybei, 2004 m. gruodžio 23 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 388 buvo išnuomotas ieškovo močiutei I. M. M. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. A-3521 pagrindu. I. M. M. savivaldybės išnuomotame bute gyveno iki savo mirties (iki (duomenys neskelbtini). Nuo 1997 m. sausio 13 d. iki 2002 m. balandžio 25 d. ieškovas gyveno Kauno vaikų ir jaunimo globos namuose, nes abu jo tėvai mirę. Po tėvų mirties ieškovą kurį laiką globojo močiutė, tačiau pablogėjus jos sveikatos būklei, ieškovas buvo perkeltas gyventi į Kauno vaikų ir jaunimo globos namus ir gyveno ten iki pilnametystės. Nors ieškovas gyveno vaikų ir jaunimo globos namuose, tačiau dažnai lankydavo močiutę, jai padėdavo atlikti įvairius buities darbus. Ieškovas, sulaukęs pilnametystės, grįžo gyventi pas savo močiutę į jos nuomojamą butą. Tačiau persikėlęs gyventi pas močiutę, nedeklaravo savo gyvenamosios vietos šiuo adresu ir 2004 m. gruodžio 6 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno miesto savivaldybėje. Kartu su močiute ieškovas gyveno daugiau kaip vienerius metus, nuo 2002 m. pavasario pabaigos, bendrai tvarkė namų ūkį, mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, pirko maistą, kartu remontavo butą, pirko buitinę techniką ir bendromis lėšomis dengė kitas išlaidas. Ieškovas pagal galimybes ne tik prisidėjo prie bendro ūkio, bet ir rūpinimosi močiute, jos sveikata. Nuo 2009 m. pabaigos kartu su močiute I. M. M. pradėjo gyventi ir ieškovo sesuo V. P.. Mirus močiutei, ieškovas toliau liko gyventi bute, mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, prižiūrėjo ir naudojosi likusiu turtu. Po močiutės mirties ieškovas ir jo sesuo V. P. paveldėjo likusį močiutės turtą lygiomis dalimis. 2017 m. rugsėjo 13 d. prašymu ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių dėl buto nuomos sutarties sudarymo jo vardu, tačiau 2017 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 60-2-1205 buvo atsisakyta sudaryti nuomos sutartį motyvuojant tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktiniai (sugyventiniai), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, o ieškovas neatitinka minėto straipsnio nuostatų.
4. Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, jame nėra asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas išgyveno su I. M. M. nuomojamojoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su ja bendrai tvarkė namų ūkį, bendrai maitinosi, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo, nepateikė įrodymų apie bendro ūkio tvarkymą, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovą nuomininkės šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Keičiant būsto nuomos sutartį, nuomininkė I. M. M. nenurodė, kad jos šeimą sudaro 2 ar daugiau asmenų. Priešingai, nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, jog butas išnuomojamas vienam asmeniui, t. y. tik I. M. M.. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad mirusioji nuomininkė būtų pateikusi Kauno miesto savivaldybei ar administracijai prašymą leisti ieškovui apsigyventi ginčo bute šeimos nario teisėmis, pakeisti nuomos sutartį ir leisti ieškovui bute deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Ieškovo pateikti argumentai, kad jis rūpinosi savo senele, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo buvimą I. M. M. šeimos nariu, teisės aktų reglamentuojančių nuomos santykius prasme, ir bendro ūkio vedimą. Be to, ieškovas ginčo bute negyvena jau daug metų: kaip savo gyvenamąją vietą ieškovas nurodo (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad po nuomininkės I. M. M. mirties mokėjo nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Net teismui ir pripažinus ieškovą buvusios nuomininkės šeimos nariu, su juo negali būti sudaryta nuomos sutartis, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti Įstatymo 9 ir 11 straipsnyje nustatytu sąlygų. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra socialinis būstas, gali būti išnuomojamos tik asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 ir 11 straipsnyje nustatytas sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino E. P. buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės I. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariu ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su E. P. buto nuomos sutartį. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
1.1. Liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas su pagrindine ginčo buto nuomininke močiute I. M. M. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį daugiau nei vienerius metus. Liudytojai, ieškovas ir trečiasis asmuo ieškovo apsigyvenimo kartu su pagrindine ginčo buto nuomininke I. M. M. pradžia nurodo pagrindinės buto nuomininkės motinos mirties momentą. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys.
1.2. Byloje nepaneigtos aplinkybės, susijusios su buto nuomos sutarties sudarymo pagrindu (butas buvo skirtas I. M. M. motinai orderiu). Sprendimas konkrečiam gyvenamajam būstui suteikti socialinio būsto statusą išimtinai priklauso nuo atsakovės valios. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu ieškovas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytų sąlygų, kurioms esant su juo būtų galima sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus. Byloje esantys duomenys apie tai, kad ieškovas rūpinosi močiute, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo nuolatinį gyvenimą kartu su buvusia pagrindine nuomininke bei bendro ūkio vedimą. Be to, bendro ūkio vedimą E. P. įrodinėjo tik liudytojų parodymais, kurie yra ilgalaikiuose draugiškuose santykiuose, todėl galimai suinteresuoti ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimu. Kiti bylos įrodymai paneigia šias aplinkybes: ieškovas pateikė darbo sutartį, kuri įrodo, jog jo darbo vieta yra Marijampolėje, visuose procesiniuose dokumentuose savo gyvenamąją vietą nurodo Marijampolėje. Šią aplinkybę ieškovas ir pats pripažino nurodydamas, kad šiuo metu ginčo bute gyvena trečiasis asmuo V. P..
1.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad butas yra socialinis būstas ir gali būti išnuomojamas tik asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 ir 11 straipsnyje nustatytas sąlygas. Ieškovas neatitinka įstatyme numatytų sąlygų, t. y. jo pajamos viršija nustatytus dydžius.
Atsiliepimas
7. Ieškovas E. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. E. P. jau nuo 18 metų siekė nuolatinio gyvenimo ginčo bute, o vėliau, po prosenelės mirties, jame ir apsigyveno, todėl apeliančių prieštaravimai dėl nuolatinės faktinės gyvenamosios vietos nėra paremti jokiais įrodymais.
2.2. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje liko nepaneigtos aplinkybės, susijusios su buto nuomos sutarties sudarymo pagrindu (butas buvo skirtas I. M. M. motinai orderiu). Ieškovo prosenelė Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis deklaravo gyvenamąją vietą dar 1973 metais, todėl būsto nuomos sutarties sąlygos buvo neteisėtai pakeistos į socialinio būsto nuomos sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), 2004 m. gruodžio 23 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 388 2004 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-3521 pagrindu buvo išnuomotas I. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, kad I. M. M. šeimą sudaro 1 asmuo. I. M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė ieškovas E. P. ir trečiasis asmuo V. P.. Šiuo metu bute niekas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau jame gyvena V. P. (elektroninės bylos 1 t. b. l. 70–71, 72, 180–181, 182–183, 184–185, 186–187). Ieškovo gyvenamoji vieta ginčo bute niekada nebuvo deklaruota, jis iki pilnametystės gyveno globos namuose kaip našlaitis (elektroninės bylos 1 t. b. l. 20), vėliau, 2004 m. gruodžio 6 d. ieškovas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno mieste (elektroninės bylos 1 t. b. l. 22). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) raštvedžiu (elektroninės bylos 2 t. b. l. 6–7), Marijampolės mieste, gyvena (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Ieškovą atsisakyta įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, kadangi ieškovo deklaruoto turto vertė ar pajamos už 2016 m. viršija įstatymo nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius (elektroninės bylos 1 t. b. l. 67). Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius atsisakė pakeisti buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį ir ją sudaryti su ieškovu (elektroninės bylos 1 t., b. l. 24–25, 26), nes prašymas neatitinka CK 6.590 straipsnio 1 dalies nuostatų.
10. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad jis yra mirusios buto nuomininkės I. M. M. šeimos narys ir nuomininkas. Ieškovo reikalavimą pripažinti jį šeimos nariu pirmosios instancijos teismas patenkino nurodydamas, kad ieškovas daugiau nei vienerius metus iki nuomininkės mirties gyveno su ja ir vedė bendrą ūkį.
11. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovės su teismo sprendimu nesutinka iš esmės dėl netinkamo materialinės teisės nuostatų, susijusių su pripažinimu šeimos nariu, bei su procesinės teisės normų, susijusių su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu, taikymo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
Dėl pripažinimo ginčo buto nuomininkės šeimos nariu
17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.
18. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu remdamasis ieškovo paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatė, kad ieškovas buvo mirusios ginčo buto nuomininkės I. M. M. šeimos narys, todėl su juo turi būti sudaryta ginčo buto nuomos sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje ieškovas neįrodė tokių aplinkybių.
19. Remiantis CK 6.602 straipsnio 2 dalimi, perrašyti nuomos sutartį savo vardu, turi tik šeimos nariai. Pagal šias nuostatas prie gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių yra priskiriami pilnamečiai nuomininko vaikai, jų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai, jeigu jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Pilnamečiam nuomininko vaikui, vaikaičiui, siekiant būti pripažintam nuomininko šeimos nariu, būtina įrodyti tokias faktines aplinkybes: jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu apsigyveno nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį. Tokia tvarka apsigyvenęs gyvenamojoje patalpoje ir joje gyvenantis bei turintis bendrą ūkį su nuomininku pilnametis nuomininko vaikas, vaikaitis įgyja šeimos nario teises, jeigu nuomininkas su tuo sutinka (CK6.588 straipsnio 5 dalis). Remiantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.
20. Ieškovas nurodė, jog mirus jo tėvams, apsigyveno pas močiutę bute (duomenys neskelbtini), tačiau pablogėjus jos sveikatai, buvo apgyvendintas globos namuose kaip našlaitis ir ten gyveno iki pilnametystės (nuo 1997 m. iki 2002 m.). Sulaukęs pilnametystės apsigyveno pas močiutę ir gyveno jos nuomotame bute iki močiutės mirties (2011 metais) bei gyvena šiuo metu. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovas lankydavo močiutę gyvendamas globos namuose, sulaukus pilnametystės apsigyveno pas močiutę jos bute, tačiau vėliau, kai įsidarbino Marijampolėje, ieškovas apsigyveno Marijampolėje. Ieškovas močiutei pirkdavo maistą, atliko remonto darbus ir kt. (liudytojos V. Ž. parodymai, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašas nuo 51:37 min. iki 1:17:10 val.). Byloje apklausti gretimų butų (duomenys neskelbtini) namo gyventojai patvirtino, kad ieškovas kartu gyveno su močiute I. M. M. 2001–2002 metais jos nuomojamame bute, padėjo buityje, taip pat finansiškai, gyvendamas Marijampolėje, ieškovas nuolatos savaitgaliais, kartais ir savaitės viduryje, grįždavo pas močiutę (liudytojo G. O. parodymai, garso įrašas nuo 1:17:19 val. iki 1:28:20 val., liudytojos M. J. parodymai, garso įrašas nuo 1:28:26 val. iki 1:34:00 val.). Liudytoja V. B. patvirtino, kad 2005 metais, Pilnų namų bendruomenės kunigo prašymu dėl ieškovo labai silpnos sveikatos, jam suteikė apleistą butą (duomenys neskelbtini), Marijampolėje pernakvoti, vėliau davė darbo rašyti sąskaitas. Darbo dienomis ieškovas gyvendavo Marijampolėje, kai sirgo ir savaitgaliais važiuodavo pas močiutę. Jis padėdavo močiutei, remontavo butą (garso įrašas nuo 1:35:40 val. iki 1:45:00 val.). Liudytoja B. K. taip pat patvirtino, kad apie 2004–2005 metus ieškovas įsidarbino Marijampolėje, tačiau nuolat grįždavo pas močiutę.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus liudytojų parodymus daro priešingas išvadas, nei pirmosios instancijos teismas, t. y. sprendžia, kad šie parodymai patvirtina tik rūpinimąsi ir pagalbą artimam giminaičiui, tačiau ne gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą. Aplinkybės, kad ieškovas nuolat gyveno kartu su močiute ir gyvena jos nuomotame bute iki šiol, nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai, t. y. nėra duomenų apie sąskaitų mokėjimą ieškovo lėšomis, taip pat pirkinių, remonto vykdymą ieškovo lėšomis, kaip nėra ir duomenų apie tai, kad ieškovas šį butą laikė pagrindine savo interesų vieta. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad ieškovas kartu su močiute nuolat negyveno: nuo 2005 metų dirbo Marijampolėje (elektroninės bylos 2 t. b. l. 6–7), gyveno (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, šį adresą nurodydamas visuose savo raštuose tiek savivaldybei, tiek teismams, taip pat ir ieškinyje šioje byloje. Bute (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos niekada nebuvo deklaravęs, 2004 m. gruodžio 6 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno mieste (elektroninės bylos 1 t. b. l. 22). Be to, ieškovo močiutė, kreipdamasi į Kauno miesto savivaldybę dėl buto nuomos sutarties koregavimo nenurodė, kad kartu su ja gyventų daugiau šeimos narių, kas nebuvo įrašyta ir 2004 m. gruodžio 23 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje Nr. 388. Byloje nepateikta duomenų, kad būtų kreiptasi į institucijas dėl faktinio ieškovo gyvenimo ginčo bute įforminimo (gyvenamosios vietos deklaravimo, leidimo gyventi kartu su močiute kaip jos šeimos nariui) ir pan. Akivaizdu, kad tuo metu ieškovas, būdamas pilnametis ir galintis įtakoti savo teisinę padėtį, tokių pasekmių ir nesiekė. Ginčo bute ieškovas negyvena ir šiuo metu, patikrinus faktinę padėtį bute (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ten šiuo metu gyvena ieškovo sesuo V. P. (elektroninės bylos 1 t. b. l. 70–71, 187), šių aplinkybių neneigė ir pats ieškovas.
22. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Šiuo atveju byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas nuolat ar daugiausia gyveno būtent bute (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė apie ieškovo teisę į ginčo buto nuomą, nors byloje apie buvusį ir esamą ieškovo nuolatinį faktinį ryšį su ginčo butu ir susiklosčiusius faktinius nuomos santykius, nėra.
23. Nustačius, jog pagrindo pripažinti ieškovą mirusio pagrindinio nuomininko šeimos nariu nėra, nebeturi teisinės reikšmės apeliacinio skundo argumentai, susiję su Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų (15 straipsnio) taikymu ar netaikymu, todėl teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas - ieškinys atmestinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą dalyje, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai pripažinti E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės I. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2011 m. rugsėjo 4 d., šeimos nariu ir įpareigota Kauno miesto savivaldybė sudaryti su E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.