Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)), teistas: 1) 2018-10-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 40 MGL dydžio (2000 Eur) bauda, kuri nesumokėta; 2) 2019-10-04 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį ir 66 straipsnį – 38 MGL dydžio (1900 Eur) bauda, kuri nesumokėta; 3) 2020-02-27 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjo 2020-03-18, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020-03-24, apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), bute, A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su tėvu V. S. metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė pastarajam į kairį šoną, ties šonkauliais, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iš esmės kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto, kilusio tarp jo ir tėvo V. S. dėl negautų pinigų sumokėti už taksi, kuriuo grįžo namo, paslaugas, metu, jis, būdamas neblaivus, supykusio tėvo varomas lauk iš buto, tarpusavyje susistumdė, dėl ko supykęs dešinės rankos delnu sudavė tėvui į šoną. Nemano, kad dėl jo nestipriai suduoto smūgio tėvas jautė fizinį skausmą ar šiam buvo padaryti kokie tai sužalojimai. Neprisimena, kuris iš jų pirmas pradėjo stumdytis, ar tėvas užlaužė jo ranką ir ar šalia buvusi mama G. S. gynė tėvą. Prieš mamą fizinio smurto nenaudojo. Tėvams nepatinka, kad jis vartoja alkoholį. Neprisimena, kaip tėvas jį išstūmė iš buto, kurio durų jis netrankė, nespardė. Atvykę policijos pareigūnai jį rado laiptinėje prie buto durų, po to jį sulaikė. Šiuo metu su tėvais yra susitaikęs. Yra įsitikinęs, kad šioje situacijoje ne tėvas, o policijos tyrėjai nusprendė, jog jo tėvui buvo sukeltas fizinis skausmas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. 2020-03-25 įtariamojo apklausoje neigė įtarime nurodytu laiku ir vietoje kilusio konflikto metu panaudojęs fizinį smurtą prieš tėvus V. ir G. S. (2 t., 10-13 b. l.).

Analogiškas įvykio aplinkybes įtariamasis A. S. nurodė ir teismo posėdyje ikiteisminio tyrimo teisėjui, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo jam paskyrimo (2 t., 45, 46 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. 2020-03-27 įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad įtarime nurodytu laiku ir vietoje, kilusio konflikto metu su savo tėvais G. ir V. S. susistumdė, tėvui vieną kartą ranka sudavė į kairės pusės šonkaulius, pastūmė tėvą ginti bandžiusią mamą, jog ši nesikištų į jų reikalus. Jis tėvo ištemptas su užlaužta ranka pro duris iš buto, vėliau trankė buto duris (2 t., 18-21 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. 2020-06-24 įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad įtarime nurodytu laiku ir vietoje, kilusio konflikto metu tėvui vieną kartą delnu sudavė į kairę pusę, netoli šonkaulių, bet nežino ar šiam dėl to skaudėjo (2 t., 26-29 b. l.).

Nukentėjusysis V. S., kaltinamojo tėvas, apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020-03-24, apie 19 val. 30 min., į namus grįžęs neblaivus sūnus A. paprašė 30 Eur sumokėti už taksi, bet jis atsisakė duoti pinigų, dėl ko A. supyko, pradėjo šūkauti. Nurodžius sūnui nusiraminti ir išeiti lauk iš buto, šis, stovėdamas arti šalia jo, nestipriai trenkė jam dešinės rankos delnu į šoną, dėl ko tik pajuto galimai tarpšonkaulinio nervo reakciją į sutrenkimą, bet skausmo nejautė, oro netrūko, žymių ant kūno nebuvo. Tada jis už save aukštesniam ir daugiau sveriančiam sūnui trenkė per kojas, pargriovė, užlaužė dešinę ranką ir ištempė pro duris iš buto į laiptinę. Tvirtina, kad jei būtų jautęs fizinį skausmą nuo suduoto smūgio, tai nebūtų pajėgęs sūnaus ištempti iš buto. Konflikto metu šalia stovėjusi žmona nenukentėjo, nematė, kad ji buvo pastumta. Kai užrakino duris, sūnus pradėjo spardyti buto duris, dėl ko jis iškvietė policiją. Atvykusiam policijos pareigūnui sakė, kad dėl šio įvykio nenukentėjo, pareiškimo nerašys, o šis aiškino, kad tai tik apklausa. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausose neteisingai užrašyta, kad nuo suduoto smūgio delnu jis jautė fizinį skausmą, nes už jį tai nusprendė tyrėjai. Be to, tyrėja A. V. apklausoje stengėsi užrašyti ir tai, kad sūnus jam įspyrė, nors to nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. S. apklausoje, užfiksuotoje 2020-03-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nurodyta, kad konflikto metu nuo sūnaus A. S. vieną kartą, nežino kuria kūno dalimi, gavo į kairės pusės šonkaulius, dėl ko patyrė fizinį skausmą (1 t., 6 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. S. apklausos protokole užfiksuota, kad konflikto metu sūnus A. S. delnu sudavė į kairės pusės šoną, netoli šonkaulių, dėl ko pajuto trumpalaikį fizinį skausmą, tačiau kitą dieną jau nebeskaudėjo. Sūnus su jais nebegyvena, pretenzijų jam neturi (1 t., 34-37 b. l.).

Liudytoja G. S., kaltinamojo mama, apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020-03-24, vakare, tikslaus laiko neatsimena, ji savo bute kitame kambaryje išgirdusi triukšmą, nesuprato kas vyksta. Atėjusi pažiūrėti, pamatė tarpusavyje vienas kitam šaukiančius bei besistumdančius sūnų A. ir vyrą V. Iš sūnaus ir impulsyvaus vyro šaukimų negalėjo suprasti, dėl ko jie konfliktuoja. Jai pamėginus juos išskirti, neblaivus sūnus ją pastūmė, liepdamas nesikišti. Kadangi buvo stresinėje būklėje, todėl neprisimena, kaip sūnus ją pastūmė. Tačiau ji jokių sužalojimų nepatyrė. Prašė sūnaus išeiti iš buto, bet šis nesiliovė. Nematė aplinkybių, kaip vyras sūnų išstūmė ar ištempė iš buto. Vyras skausmo, sužalojimų nepatyrė, o kitą dieną išėjo į darbą. Dėl neblaivaus sūnaus nevaldomo elgesio vyras kvietė policiją. Atvyko policija, greitoji medicinos pagalba. Medikai jai suleido raminamų vaistų. Po įvykio vyras jai sakė, kad konfliktas kilo dėl to, jog sūnui nedavė pinigų, kuriuos šis būtų pragėręs. Policijos pareigūnas, kuris primygtinai dėl įvykio liepė rašyti pareiškimą, nors ji su vyru šiam aiškino, kad jie nenukentėjo ir neturi pretenzijų, juos apgavo, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Vėliau jiems skambino tyrėja, ragindama kreiptis į specialistus dėl sužalojimų, bet jiems to nereikėjo, nes nebuvo sužaloti. Po įvykio sūnus jų atsiprašė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. S. 2020-03-24 apklausos protokole neužfiksuota jokių duomenų apie sūnaus A. S. suduotą smūgį vyrui V. S. (1 t., 48-50 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. S. 2020-04-23 papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad bute kilusio konflikto metu ji nematė sūnaus A. S. delnu suduoto smūgio vyrui V. S.. O sūnus, ją pastumdamas, jai fizinio skausmo nesukėlė. Dėl bute kilusio konflikto ji labai susijaudino, patyrė stresą, todėl atvykę medikai jai suleido raminamų vaistų. Policiją kvietė tik dėl to, kad sūnų išprašytų iš buto (1 t., 51-54 b. l.).

Iš 2020-03-24 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad G. S., be kitų simptomų, yra preliminariai diagnozuoti: sudirgimas, drebulys, ūminė reakcija į stresą (1 t., 72, 73 b. l.).

Liudytojas L. L., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 84-87 b. l.), kad 2020-03-24, vakare, jis, kaip Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas, su kolege patrule D. S. gavę pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus sūnus tranko buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, nuvyko nurodytu adresu. Laiptinėje sutiko šūkaujantį, besikeikiantį, agresyviai nusiteikusį, akivaizdžiai neblaivų A. S., kuris nerišliai kalbėdamas atsisakė atsakyti į klausimus, tvirtindamas, kad nieko neatsitiko, jokios pagalbos nereikia. Norėdami išsiaiškinti aplinkybes, nuėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) pas V. S., kuris suirzęs, supykęs, susinervinęs paaiškino, kad šiam atsisakius sūnui duoti prašomų pinigų susimokėti už taksi, tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu agresyvus A. S. sudavė V. S. į kairės pusės šonkaulių sritį, dėl ko šis jautė skausmą. Grumtynių metu G. S. bandė juos išskirti, bet sūnus A. S. ją sugriebė už kaklo ir nustūmė. Paklausus asmenų ar jiems buvo sukeltas skausmas dėl sūnaus A. S. veiksmų, V. S. ir G. S. nurodė, kad skausmas buvo sukeltas, tačiau nenorintys rašyti pareiškimo. V. S. rodė vietą, į kurią jam buvo suduota, bet akivaizdžių sumušimo (paraudimų, kraujosruvų) žymių nebuvo, tik sakė, kad tą vietą maudžia. Matėsi paraudimas ant G. S. kaklo. Todėl jam nekilo abejonių dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, pradėjo pildyti procesinius dokumentus. Tvirtina, kad jis nėra specialistas ir negali įvertinti ar tariamai nukentėję asmenys dėl pykčio, emocinio sukrėtimo gali objektyviai papasakoti įvykio aplinkybes. Tačiau po apklausų, kai abu - V. S. ir G. S. tvirtino, kad nuo sūnaus veiksmų fizinio skausmo nepatyrė, nenorėjo pasirašyti procesinių dokumentų, o G. S. liepė ištrinti sakinį, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tuomet jis pats suabejojo, jog A. S. šeimos nariams sukėlė fizinį skausmą. Bet nežiūrint į tai, jis S. paaiškino, kad pagal galiojančius įstatymus dėl smurto artimoje aplinkoje tyrimas bus pradėtas pagal jo tarnybinį pareiškimą, įvykio vietoje nutarimu V. S. pripažino nukentėjusiuoju, po to medžiagą perdavė tyrėjai. Neatsimena, ar buvo suteikta kokia nors medicininė pagalba V. S.. Tik prisimena, kad medikai G. S. suleido raminamų vaistų. Neprisimena ar tikrino nukentėjusiojo blaivumą. A. S., kuris buvo agresyvus, kėlė grėsmę kitiems ir atsisakė tikrintis blaivumą, nors akivaizdžiai buvo neblaivus, nes kalbėjo nerišliai, sklido alkoholio kvapas, eidamas svirduliavo, buvo sulaikytas.

Liudytoja A. V., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji, kaip tyrėja, atliko nukentėjusiojo V. S. apklausą, kurios metu pastarasis nurodė, jog kilusio konflikto metu sūnus šiam sudavė į kairės pusės šonkaulius, dėl ko jautė trumpalaikį skausmą. Į jų konfliktą įsiterpusią G. S. sūnus pastūmė, suėmęs šią už kaklo. V. S. sakė, kad sūnus bandė jam įspirti, bet nepataikė. V. S. sūnų ištempė iš buto į laiptinę, šis pradėjo trankyti buto duris, tuomet iškvietė policiją, greitosios medicinos pagalbą. Medikai apžiūrėjo G. S., kuri buvo labai susijaudinusi. V. S. teigė, kad į gydymo įstaigą nesikreipė, o kitą dieną ėjo į darbą. Ikiteisminio tyrimo metu nei vienam proceso dalyviui jokios įtakos nedarė, dokumentuose fiksavo tai, ką jie nurodė, po to jie pasirašė perskaitytus protokolus.

Iš asmens duomenų pažymos nustatyta, kad nukentėjusysis V. S. yra kaltinamojo A. S. tėvas (1 t., 100 b. l.).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020-03-24, 19 val. 54 min. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) (112) užfiksuotas V. S. telefoninis pranešimas apie tai, jog neblaivus sūnus, kuriam galimai sutriko psichika, tranko buto duris (1 t., 27-31 b. l.).

Iš BPC Klaipėdos skyriaus pateiktos skambučio skaitmeninės garso įrašo, užfiksuoto minėto centro 2020-03-24, 19 val. 54 min. informacinėje sistemoje, kurio turinys užrašytas apžiūros protokole, kopijos girdisi kaip susijaudinęs nukentėjusysis V. S., paskambinęs į BPC, darbuotojai praneša apie girto sūnaus trankymą į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, dėl ko neįmanoma būti viduje, ir prašo skubios pagalbos, įtardamas, kad sūnui sutriko psichika. Pokalbio metu girdisi iš buto sklindantis trankymo garsas, kurį patvirtino girdinti ir BPC darbuotoja, bendravusi su pranešėju (1 t., 90-93 b. l.; klausyti kompaktinį diską, pridėtą prie bylos).

Iš vaizdo įrašo, daryto įvykio vietoje policijos pareigūno tarnybinės kūno kamera, kurio turinys aprašytas apžiūros protokole, kopijos matyti, kad 2020-03-24, 20 val. 03 min. atvykusiems pareigūnams V. S. nurodė sūnų A. S., kaip asmenį trankiusį buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris iš laiptinės pusės. V. S. pareigūnui patvirtino, kad šis iš sūnaus jokių sužalojimų nepatyrė. Nors bute buvusi G. S. tvirtino, kad sūnus juos abu sumušė. Po to V. S. ir G. S. teigė, kad pareiškimo dėl šio įvykio nerašys, bet prašė neblaivų, neadekvatų sūnų iš buto išsivežti. Vaizdo įrašas patvirtina, kad A. S. yra akivaizdžiai neblaivus. V. S. yra susijaudinęs, jo mintys nenuoseklios. G. S., pareigūnui rodydama paraudimą kaklo srityje, tvirtino, kad sūnaus bijo. Išvedus A. S. iš buto, girdisi, kaip pareigūnas L. L. pašnibždomis žodžiu savo kolegei nurodė paimti iš V. ir G. S. pareiškimą, kurie turi nurodyti, kad A. S. šiems netrenkė, šie nieko nenori ir nurodė kolegei išsijungti tarnybinę kūno kamerą (1 t., 94-98 b. l.; žr. kompaktinį diską, pridėtą prie bylos).

Iš 2020-03-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad konfliktas, dėl kurio iškviesta policija, vyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškimas iš nukentėjusių asmenų nepriimtas (1 t., 5-16 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vertinant aptartus faktinius duomenis, kurie laikytini įrodymais, teismas daro išvadą, kad A. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų praktikoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

A. S. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. bute kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė tėvui V. S. į kairį šoną, ties šonkauliais, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu pirmose įtariamojo apklausose neigė fiziškai smurtavęs prieš tėvą V. S., byloje pripažintu nukentėjusiuoju, papildomose įtariamojo apklausose pripažino faktą, kad bute kilusio konflikto metu, besistumdant, vieną kartą delnu sudavė tėvui į kairį šoną, ties šonkauliais, bet nesuprato ar šiam dėl to skaudėjo, o teisiamojo posėdžio metu išsamiau paaiškinęs įvykio aplinkybes, kategoriškai nurodė, kad konflikto, kilusio tarp jo ir tėvo V. S. dėl negautų pinigų sumokėti už taksi, kuriuo grįžo namo, paslaugas, metu jis, būdamas neblaivus, supykusio tėvo varomas lauk iš buto, tarpusavyje susistumdė, dėl ko supykęs dešinės rankos delnu nestipriai sudavė į šoną tėvui, kuris nejautė fizinio skausmo ir kuriam nebuvo padaryti jokie sužalojimai. Iš esmės kaltinamojo parodymus dėl nusikaltimo pasekmių – fizinio skausmo nebuvimo patvirtino nukentėjusysis V. S., kuris teisiamajame posėdyje kategoriškai tvirtino, kad konflikto metu sūnus A. S. nestipriai trenkė jam dešinės rankos delnu į šoną, dėl ko jis tik pajuto galimai tarpšonkaulinio nervo reakciją į sutrenkimą, bet skausmo nejautė, oro netrūko, žymių ant kūno nebuvo, o tuomet jis pargriovęs ant grindų už save aukštesnį ir daugiau sveriantį sūnų užlaužė šiam dešinę ranką bei ištempė pro duris iš buto į laiptinę. Dėl susistumdymo su sūnumi jis į medikus nesikreipė, o policiją iškvietė tik dėl to, kad sūnus, būdamas laiptinėje, tranko buto duris. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino: 1) tiesiogiai įvykį mačiusi bei jame dalyvavusi liudytoja G. S., kuri nurodė, kad bute kilus konfliktui, sūnaus A. S. ir vyro A. S. susistumdymo metu pastarasis fizinio skausmo ar sužalojimų nepatyrė, o policiją kvietė tik dėl to, jog girtą sūnų išprašytų iš buto; 2) garso įrašo kopija, iš kurios akivaizdu, kad 2020-03-24, 19 val. 54 min. susijaudinęs nukentėjusysis V. S. telefonu paskambinęs į BPC, paprašė skubios pagalbos ir pranešė apie girto sūnaus A. S., kuriam galimai sutriko psichika, trankomas buto duris, kurio garsą, sklindantį iš buto, patvirtino girdinti su pranešėju bendravusi BPC darbuotoja, tačiau nukentėjusysis nenurodė jokių aplinkybių apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą; 3) vaizdo, daryto įvykio vietoje policijos pareigūno tarnybine kūno kamera, įrašo kopija, iš kurios akivaizdu, kad 2020-03-24, 20 val. 03 min., t. y. praėjus devynioms minutėms po nukentėjusiojo skambučio į BPC, V. S., pasitikęs atvykusius pareigūnus, šiems nurodė, jog jis nuo sūnaus A. S., trankiusio buto duris, skausmo, sužalojimų nepatyrė, nenukentėjo, dėl šio įvykio pareiškimo nerašys, tik prašė neblaivų, neadekvatų sūnų išvežti iš buto.

Pažymėtina ir tai, kad nedelsiant į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai medicininę pagalbą suteikė ne nukentėjusiajam V. S., o liudytojai G. S., kuri dėl konflikto bute patyrė stresą. Tą patvirtina ir specialisto įrašai greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje.

Liudytojais apklausti tyrėjai L. L. ir A. V., kurie teigė, kad proceso dalyviams įtakos jų parodymams nedarė, o dokumentuose fiksavo tik tai ką šie nurodė, nepaneigė kaltinamojo ir nukentėjusiojo, teisiamajame posėdyje duotų, parodymų bei garso ir vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų dėl nusikaltimo pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo fakto nebuvimo susistumdymo, kaip fizinio kontakto, metu. Be to, liudytojas L. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio vietoje aiškinantis įvykio aplinkybes ir pildant procesinius dokumentus pats suabejojo, jog konflikto metu A. S. savo veiksmais galėjo sukelti V. S. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu atkreipus nukentėjusiojo V. S. dėmesį į jo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, prieštaringumą, šis nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo apklausose neteisingai užrašyta, jog nuo suduoto smūgio delnu jis jautė fizinį skausmą, kadangi tyrimo metu už jį tai nusprendė tyrėjai. Su tokiu nukentėjusiojo paaiškinimu teismas sutinka iš dalies ir pažymi, jog šio asmens apklausos protokoluose yra tik formaliai užfiksuotos pasekmės, kad jis „patyrė fizinį skausmą“, „pajuto trumpalaikį fizinį skausmą“, bet neapklaustas išsamiai kaip toks pojūtis buvo išreikštas.

Nagrinėjamojoje byloje esant prieštaravimų ir abejonių dėl atskirų įrodymų (nukentėjusiojo V. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir liudytojų L. L., A. V. parodymų) patikimumo, kurių neįmanoma pašalinti, teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, kilusias abejones aiškina kaltinamojo naudai, ir konstatuoja, kad neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu tarp sūnaus - kaltinamojo A. S. ir tėvo - nukentėjusiojo V. S. įvyko susistumdymas, kurio metu sūnus vieną kartą delnu sudavė tėvui į kairį šoną, tačiau nėra jokių įrodymų, jog tokiais veiksmais kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ar kitas fizines kančias.

Esant tokiai situacijai, A. S. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė į bylą 2021-01-21 pažymą Nr. (12.34Mr) PT-453, kurioje prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo A. S. 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Rimvido Valančiaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiam kaltinamajam nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme (2 t., 154-157 b. l.).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kadangi A. S. šiuo nuosprendžiu yra išteisinamas, todėl šis prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašymą priteisti valstybei iš kaltinamojo A. S. 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atmesti .

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.