- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-7-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03532-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės koncerno „Alga“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti 2005 m. lapkričio 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N18/2005-79 nutraukimą negaliojančiu, kas apima reikalavimą: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 20SD-5965(14.20.55), „Dėl sprendimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ir informacijos pateikimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 20VĮ-2208-(14.20.2) „Dėl 2005 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N18/2005-79 nutraukimo“; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos tęsti 2005 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N18/2005-79; priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) koncernas „Alga“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2005 m. lapkričio 4 d. tarp šalių buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N18/2005-79 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovui išnuomotas 0,5689 ha valstybinės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Sutarties terminas - 80 metų nuo Sutarties sudarymo dienos. Kadangi Žemės sklype vykdo Statinių statybą, 2020 m. birželio 8 d. pateikė atsakovui prašymą parduoti naudojamą Žemės sklypą. Atsakovė 2020 m. liepos 24 d. raštu informavo, kad atlikus patikrinimą nustatė, jog Žemės sklype nėra pastatytų ir naudojamų statinių ir (ar) įrenginių, kuriems eksploatuoti reikalingas Žemės sklypas, jame nevykdoma komercinė veikla. Šiuo pagrindu atsisakė parduoti Žemės sklypą ir informavo apie galimą Sutarties nutraukimą. Atsakovė 2020 m. spalio 12 d. priėmė ginčijamą sprendimą.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu bei prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad pagal savo paskirtį (komercinės paskirties objektų teritorijos) Žemės sklypas nėra reikalingas eksploatuoti pastatui – Savitarnos automobilių plovyklai su operatorine, kurios baigtumo procentas yra tik 9 proc. Aplinkybė, jog nebaigtas statyti statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Galimybę naudoti statinį pagal paskirtį apsprendžia jo baigtumas ir priėmimas naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad Žemės sklype nėra pastatytų ir naudojamų statinių ir (ar) įrenginių, kuriems eksploatuoti reikalingas Žemės sklypas ir jame nevykdoma komercinė veikla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovui UAB koncernas „Alga“ jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 226 Eur žyminį mokestį, 3276,68 Eur už advokato paslaugas.
6. Atsakovė skundžiamame Sprendime ir Įsakyme nutraukdama Sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nurodė, kad „kadangi Žemės sklype nėra pastatytų ir naudojamų statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti reikalingas Žemės sklypas, Sutartis yra nutraukiama“. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) motyvą Sutarties nutraukimui.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas Žemės sklype nuosavybės teise valdo Statinius, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklype yra ieškovui priklausantys Statiniai, o jų tinkamam naudojimui yra būtina teisė naudotis Žemės sklypu. Žemės sklypas buvo išnuomotas Atsakovei žinant, kad jame yra nebaigtas statyti objektas – 1 proc. baigtumo. Nuo nuomos sutarties sudarymo – 2005 m. iki 2020 m. atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, siekiant įgyvendinti jam pavestas funkcijas - kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų - reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą. Atsakovę tenkino esama padėtis, jokių ieškovo neteisėtų veiksmų ar įstatymo pažeidimų nebuvo nustatyta daugiau nei 15 metų. Ieškovas 2020 m. gegužės 18 d. sudarė Statybos rangos sutartį su UAB „Dinaras“, kurios pagrindu rangovas, pagal 2005 m. kovo 23 d. patvirtintus statinio projektus įsipareigojo ieškovo nuomojamame sklype užbaigti automatinės ir dujų degalinės su savitarnos automobilių plovykla statybas. Rangos sutartis patvirtina, kad ieškovas Žemės sklype siekia vykdyti komercinę veiklą, užbaigti esamų Statinių statybas ir kartu tenkinti visuomenės interesą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI) konstatavo, kad statinio statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. VTPSĮ išvada patvirtina, kad ieškovas Žemės sklypą naudoja, vykdo jame veiklą, o Statinių tolimesniam eksploatavimui yra būtina tolimesnė valstybinės žemės nuoma. Atsakovė žinodama, kad išnuomojamas žemės sklypas su nebaigtu statyti objektu, nesuteikia galimybės ieškovui naudotis žemės sklypu užbaigti objekto statybą.
8. Teismas darė išvadą, kad ieškovas Sutarties sąlygas vykdo tinkamai, t. y. naudoja Žemės sklypą ir jame vykdo esamų Statinių statybos užbaigimo darbus. Ieškovo veikla atitinka CK 6.551 straipsnio 2 dalies sąlygas, todėl nėra jokio teisėto pagrindo nutraukti Sutartį ir ieškovą iškeldinti iš Žemės sklypo.
9. Nurodė, kad ieškinį patenkinus, nelieka juridinio pagrindo spręsti klausimą dėl ginčo žemės sklypo atlaisvinimo, todėl šiuo klausimu nepasisakė.
10. Ieškinį patenkinus, teismas iš atsakovės priteisė ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovė neginčija, kad Žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovui jame esančių statinių eksploatacijai. Tačiau teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus t. y. Žemės naudojimo patikrinimo aktą. Buvo nustatyta, kad Sutartimi išnuomotame be aukciono Žemės sklype nėra pastatytų ir naudojamų statinių ir (ar) įrenginių, kuriems eksploatuoti reikalingas Žemės sklypas, jame nevykdoma komercinė veikla. Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos bei pardavimo ne aukciono tvarka taisykles, konstatuotina, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos, pardavimo sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Pažymėtina, kad pagal savo paskirtį (komercinės paskirties objektų teritorijos) Žemės sklypas nėra reikalingas eksploatuoti pastatui - Savitarnos automobilių plovyklai su operatorine, kurios baigtumo procentas yra tik 9 proc.
10.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartyje Nr. 3K-3-291-313/2018 yra konstatavęs, kad ne bet kokių statinių buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu - tik tokie statiniai, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, Žemės sklype esantis nebaigtas statyti statinys nesuteikia teisės ieškovui į šio sklypo nuomą be aukciono. Šiuo atveju yra aktualu, ar Žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, o ne siekis galbūt ateityje jį naudoti. Žemės sklypas išnuomotas buvo nevykdyti statybos darbus, o Žemę naudoti pagal paskirtį esamų statinių eksploatacijai
10.3. Sutartis buvo nutraukta vadovaujantis CK 6.562 straipsnio 5 punktu, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, o ne dėl vykdomos galimai nelegalios statybos, todėl VTPSĮ išvada nėra pagrindo vadovautis.
10.4. Teismo argumentai, kad Žemės sklypas ieškovui gali būti išnuomotas ne aukciono tvarka, prieštarauja teisės aktų nuostatomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurioje įtvirtinti pamatiniai teisinės valstybės principai.
10.5. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė visas ieškovo nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Išlaidų ataskaitoje, kurios bendra suma 1 795,64 Eur, suteiktų paslaugų aprašyme „Ieškinio dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu rengimas“, nors paslauga yra ta pati nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d., tačiau šios paslaugos įkainiai skiriasi: 2020 lapkričio 9 d. įkainis 100,00, 2020 m. lapkričio 12 d. 180,00. Toks įkainių skirtumas yra nelogiškas ir prieštarauja Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus. Taip pat ieškovas nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių nurodytus suteiktų paslaugų įkainius. Už paslaugas: susipažinimas su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pasirengimas ir atstovavimas Marijampolės apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje įkainis 180,00 yra neproporcingai didelis ir neatitinka Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų. Taip pat 2021 m. balandžio 23 d. nevyko teismo posėdis, todėl nesuprantama ir jokiais dokumentais nepagrįsta nurodyta paslaugos trukmė 4 val.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB koncernas „Alga“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodoma, kad statoma automatinė ir dujų degalinė su savitarnos automobilių plovykla, tačiau šių faktinių aplinkybių atsakovė nevertina kaip vykdomos komercinės veiklos. Atsakovė nepagrįstai siaurai bando vertinti ieškovės vykdomą veiklą ir teikia argumentus ne dėl nuomos sutarties nutraukimo, o dėl jos sudarymo nuginčijimo. Taip pat yra visi duomenys patvirtinantys ieškovo teisėtą lūkestį tęsti Sutartį, nes ieškovas nėra atlikęs jokių teisei priešingų veiksmų, o turimi administraciniai aktai patvirtina ieškovo teisę vykdyti statinio statybos užbaigimą. Taigi ieškovas Sutarties sąlygas bei teisės aktų reikalavimus vykdo tinkamai, t. y. naudoja Žemės sklypą ir jame vykdo esamų Statinių statybos užbaigimo darbus. Ieškovo veikla atitinka CK 6.551 straipsnio 2 dalies sąlygas, todėl nėra jokio teisėto pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsakovė, neįrodžiusi esminio Sutarties pažeidimo, neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį.
11.2. Pažymėtina, kad atsakovė Sprendimu neteisėtai įpareigojo ieškovą per vieną mėnesį sutvarkyti ir atlaisvinti valstybinės žemės sklypą. Apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl turėtų likti galioti toks Sprendimas. Tenkinus šį reikalavimą būtų paneigiama pastatų, statinių ir įrenginių nuosavybės teisės esmė – šie teisėtai suformuoti ir įregistruoti nuosavybės teisės objektai nustotų egzistavę, tai neatitiktų nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Taigi neteisėtai nutraukus Sutartį atsakovė neturi teisės įpareigoti ieškovą atlaisvinti Žemės sklypą ir nugriauti ieškovui priklausančius Statinius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties vienašalio nutraukimo ir tokio juridinio fakto padarinių taikymo bei įpareigojimo tęsti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys tvirtina, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos nutraukimo sąlygas bei nukrypo nuo teismų praktikos, tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, išanalizavusi šalių pateiktus argumentus bei papildomai apeliacinės instancijos teismui šalių pateiktą argumentaciją, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, iš esmės pritaria apeliantės apeliacinio skundo teiginiams.
5. Valstybinės žemės išnuomojimą reglamentuoja specialioji įstatymo norma, įtvirtinta Žemės įstatymo 9 straipsnyje. Šiame straipsnyje reguliuojamas ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu klausimas. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime įtvirtinta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Žemės nuomos teisiniai santykiai, žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu pagrindai, yra reglamentuoti ir Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXIX skyriuje. Kaip minėta, valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (pirmiausia) yra reguliuojami specialiuoju įstatymu. Todėl CK šeštosios knygos XXIX skyriaus nuostatos taikytinos subsidiariai, t. y. tiek, kiek neprieštarauja specialiajam teisiniam reguliavimui. CK 6.564 straipsnis reglamentuoja žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą nuomotojo reikalavimu: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-133-219/2018 savo 2018m. balandžio 9d. nutartyje yra akcentavusi, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis. Dėl to, jeigu nuomininkas statinį ir valstybinę žemę naudoja ne pagal nustatytą paskirtį arba nepateisinamai ilgai valstybinės žemės sklypo faktiškai nenaudoja, nebaigto statinio valdytojas nepateisinamai ilgai negauna statybos leidimo ir nepradeda statybos darbų ar statinys (nebaigtas statinys) sunyksta ir negali būti naudojamas pagal paskirtį arba per statybos leidimo galiojimo terminą be pateisinamų priežasčių nepradeda statybos darbų, jų neužbaigia, valstybės įgaliota institucija privalo svarstyti dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu (lengvatinėmis sąlygomis) sutarties nutraukimo.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010 ir kt.). Žemės nuomos sutarties pažeidimu laikytinas žemės nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jos naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 550/2013 ir kt.).
8. Vertinant, ar valstybinės žemės nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015 ir kt.).
9. Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2005m. lapkričio 4d. ieškovė ir Marijampolės apskrities viršininkas sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N18/2005-79, kuria ieškovei buvo išnuomotas 0,5689 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 punkto sąlygoje nurodoma, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties: komercinės paskirties objektų teritorijos; degalinių ir autoservisų statinių statybos. Atsakovė 2020m. liepos 20d. atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir 2020m. liepos 23d. surašytu aktu konstatavo, kad žemės sklype nėra pastatytų ir naudojamų pastatų, kuriems eksploatuoti reikalingas žemės sklypas. Akte pažymėta, kad žemės sklype yra naujai statomo statinio dalis – pamatai, dalis pamatų įrengti 2005 metais, o dalis šių metų liepos mėnesį, statoma automatinė ir dujų degalinė su savitarnos plovykla, statybos leidimas išduotas 2001m., žemės sklype nevykdoma komercinė veikla, žemės sklypas nenušienautas, žemės sklype yra inžinierinių tinklų šuliniai. NŽT Marijampolės skyriaus vedėjas 2020m. spalio 6d. įsakymu Nr. N18/2005-79 konstatavo, kad išnuomotame be aukciono žemės sklype nėra pastatytų ir naudojamų statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti reikalingas žemės sklypas ir nutraukė su ieškove sudarytą minėto žemės sklypo nuomos sutartį.
10. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, kad žemės sklype yra ieškovo vardu įregistruoti statiniai nekilnojamojo turto registre ir ieškovei yra būtina naudotis žemės sklypu bei atsakovei žinant, kad sklype yra nebaigtas statyti 1 procento baigtumo objektas, nuo sutarties sudarymo iki 2020 metų atsakovė nesiėmė jokių veiksmų kontroliuoti nuomos sutarties pažeidimus, laikėsi pozicijos, kad yra pagrindas ieškovės ieškiniui tenkinti ir ginčijamam įsakymui panaikinti bei pripažinti žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pakankamai pagrįsta. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype ieškovės vardu yra įregistruoti statinio pamatai, kurių baigtumas 1 procentas. Atsakovė įrodinėja, kad ieškovei yra išnykusi nuomos teisė pagal ginčijamą sutartį naudotis valstybine žeme ne aukciono būdu. Teisėjų kolegija tokiai argumentacijai pritaria, nes kolegijos vertinimu, byloje patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog po valstybinės žemės išnuomavimo nuo 2005 metų iki faktiškai atlikto patikrinimo, ieškovės ketinimų naudoti žemės sklypą pagal nustatytą naudojimo paskirtį nėra. Ieškovė įrodinėja, kad žemės sklypą naudojo ir ketina jį naudoti bei pateikė rangos sutartį dėl statybos darbų. Kaip matyti iš ieškovės ir UAB „Dinaras“ sudarytos rangos sutarties, kad sutartis dėl pastato-automatinės ir dujų degalinės su savitarnos automobilių plovyklos statybos žemės sklype sudaryta tik 2020m. gegužės 18d. Taigi, byloje akivaizdu, kad nuo sutarties sudarymo ieškovė daugiau kaip 15 metų žemės sklypo pagal sutartyje nustatytą paskirtį nenaudojo. Kiti bylos duomenys, kaip ortofoto žemėlapių ištraukos taip pat patvirtina, kad ginčo žemės sklype laikotarpiu 2005 - 2020 metais nebuvo vykdoma jokia veikla susijusi su išnuomoto valstybinio žemės sklypo nustatyta pagrindine naudojimo paskirtimi. Tokios nustatytos ir aptartos bylos aplinkybės rodo, kad ieškovė nuo išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pakankamai ilgai išsinuomotu turtu faktiškai nesinaudojo, todėl jai išnyko sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu. Tokiu būdu, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti ir įpareigoti atsakovę tęsti ginčo sutartį. Byloje ieškovė nepateikė ir įrodymų dėl kokių priežasčių ji pakankamai ilgą laiko tarpą nenaudojo išsinuomoto žemės sklypo pagal paskirtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, kad ginčo žemės sklype yra nebaigtas statyti 1 procento baigtumo statinys, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų patvirtinančių ginčo žemės sklypo faktinį naudojimą pagal sutartyje nustatytą tiesioginę paskirtį ( CPK 178 straipsnis).
11. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, jog Kasacinis teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas yra pažymėjęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).
12. Teisėjų kolegija, apibendrindama kas išdėstyta konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas atsakovės priimtą įsakymą dėl nuomos sutarties nutraukimo neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis) bei netinkamai taikė valstybinės žemės ne aukciono būdu nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinant, suformuotą teisminę praktiką, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį atmesti ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
13. Ieškinį atmetus ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.