Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo ir garso ryšio perdavimo priemonėmis ZOOM programoje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB koncerno „Alga“ ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovas atsižvelgdamas į tai, kad Žemės sklype vykdo Statinių statybą, 2020 m. birželio 8 d. pateikė Atsakovui prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kuriuo siekė įsigyti ginčo Žemės sklypą.

4. 2020 m. liepos 2 d. Ieškovas gavo Atsakovo atsakymą, dėl prašymo įsigyti Žemės sklypą vertinimo ir planuojamą patikrinimo vietoje atlikimą.

5. 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. 20SD-4437-(14.20.73). Atsakovas nurodė, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog Žemės sklype nėra pastatytų ir naudojamų statinių ir (ar) įrenginių, kuriems eksploatuoti reikalingas Žemės sklypas, jame nevykdoma komercinė veikla. Šiuo pagrindu Atsakovas atsisakė parduoti Žemės sklypą Ieškovui ir informavo apie galimą Sutarties nutraukimą.

6. 2020 m. spalio 12 d. Atsakovas priėmė sprendimą Nr. 20SD-5965(14.20.55), „Dėl sprendimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ir informacijos pateikimo“ (toliau - Sprendimas), kuriuo Ieškovas buvo informuotas apie 2020 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 20VĮ-2208-(14.20.2) „Dėl 2005 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N18/2005-79 nutraukimo“ (toliau - Įsakymas) bei įpareigota per vieną mėnesį sutvarkyti ir atlaisvinti Žemės sklypą.

12. Atsakovo nuomone, aplinkybė, jog nebaigtas statyti statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Galimybę naudoti statinį pagal paskirtį apsprendžia jo baigtumas ir priėmimas naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Statinys kuris yra neužbaigtas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Atsakovo teigimu, tai, kad daikto registracijos duomenys Nekilnojamojo turto registre, sprendžiant dėl daikto funkcionavimo savarankiškumo, nėra lemianti aplinkybė - lemiamą reikšmę turi faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą.

13. Atsakovo nuomone, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą. Visi byloje esantys įrodymai atsakovo nuomone, tik patvirtina tą faktą, kad Žemės sklype nėra pastatytų ir naudojamų statinių ir (ar) įrenginių, kuriems eksploatuoti reikalingas Žemės sklypas ir jame nevykdoma komercinė veikla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

14. Nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 4 d. tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N18/2005-79, kurios pagrindu Ieškovui išnuomotas 0,5689 ha valstybinės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutarties terminas - 80 metų nuo Sutarties sudarymo dienos.

15. Ieškovas 2020 m. birželio 8 d. pateikė Atsakovui prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kuriuo siekė įsigyti ginčo Žemės sklypą. 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. 20SD-4437-(14.20.73).

16. 2020 m. liepos 2 d. Ieškovas gavo Atsakovo atsakymą, kuriame pranešama apie planuojamą patikrinimo vietoje atlikimą. Atlikus patikrinimą, Atsakovas nurodė, jo atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog Žemės sklype nėra pastatytų ir naudojamų statinių ir (ar) įrenginių, kuriems eksploatuoti reikalingas Žemės sklypas, jame nevykdoma komercinė veikla. Šiuo pagrindu Atsakovas atsisakė parduoti Žemės sklypą Ieškovui ir informavo apie galimą Sutarties nutraukimą.

17. 2020 m. spalio 12 d. Atsakovas priėmė sprendimą Nr. 20SD-5965(14.20.55), „Dėl sprendimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ir informacijos pateikimo“, kuriuo Ieškovas buvo informuotas apie 2020 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 20VĮ-2208-(14.20.2) „Dėl 2005 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N18/2005-79 nutraukimo“ bei įpareigotas per vieną mėnesį sutvarkyti ir atlaisvinti Žemės sklypą.

18. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas.

19. CK 6.551 str. 2 d. nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra akcentuojama, kad žemės sklypai ne aukciono tvarka išnuomojami ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būti naudojama pagal jų tiesioginę paskirtį.

20. Nagrinėjamu atveju, Žemės sklypas Sutartimi Ieškovui buvo išnuomotas būtent Žemės sklype esančių Statinių – degalinės eksploatavimui. Ieškovo teigimu, Atsakovas šios Sutarties sudarymo teisėtumo neginčija, vadinasi, pripažįsta, kad ji buvo sudaryta, laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. kad žemės sklype esantys statiniai galėjo būti naudojami pagal paskirtį ir tokiam naudojimui buvo reikalingas žemės sklypas. Atitinkamai, teisėtai sudaryta Sutartis prieš terminą galėjo būti nutraukta tik esant visiems įstatyme įtvirtintiems pagrindams.

21. Atsakovas su šia ieškovo nuomone nesutinka. Atsakovas teigia, kad Sutartis nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.562 straipsnio 5 punktu, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklype išnuomotame be aukciono nėra pastatytų ir naudojamų statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, todėl, Atsakovo nuomone, Sutartis nutraukta esant visiems įstatyme nustatytiems pagrindams, šias aplinkybes, Atsakovo teigimu, patvirtina Skyriaus 2020 m. liepos 20 d. 9.00 val. atliktas Žemės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 20ŽN-97- (14.20.73.), kuriame užfiksuota, kad Žemės sklype nėra pastatytų ir naudojamų statinių ir (ar) įrenginių, kuriems eksploatuoti reikalingas Žemės sklypas ir jame nevykdoma komercinė veikla.

22. Teismas sutinka su Ieškovo nuomone. Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.564 str., kurio 1 d. 1 p. nustatyta, kad žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas šiuo pagrindu ne kartą yra apibrėžtas vieningoje kasacinio teismo praktikoje: teisės normos, reglamentuojančios (valstybinės) žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo reikalavimu, patvirtina, kad tiek nuomininko aktyvūs veiksmai (veikimas), tiek nuomininko pasyvūs veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti (valstybinės) žemės sklypo nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

23. Taip pat Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką, kad naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Netinkamas naudojimas pagal savo teisinius padarinius gali būti prilygintas visiškam nenaudojimui tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Sprendžiant dėl naudojimo laipsnio, pažymėtina, kad tai vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrengimai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis, naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010).

24. Atsakovas skundžiamame Sprendime ir Įsakyme nutraukdamas Sutartį CK 6.564 str. 1 d. 1 p. pagrindu nurodė, kad „kadangi Žemės sklype nėra pastatytų ir naudojamų statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti reikalingas Žemės sklypas, Sutartis yra nutraukiama“. Vienintelis Atsakovo motyvas Sutarties nutraukimui yra tai, kad Žemės sklype esą nėra eksploatuojamų statinių. Nesutiktina su tokiu Atsakovo motyvu. Nustatyta, kad Ieškovas ginčo Žemės sklype nuosavybės teise valdo Statinius, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ginčo Žemės sklype esantiems statiniams taip pat atlikti kadastriniai matavimai, kurie patvirtina, kad Žemės sklype yra ieškovui priklausantys Statiniai, o jų tinkamam naudojimui yra būtina teisė naudotis Žemės sklypu. Be to, Ieškovas 2020 m. gegužės 18 d. sudarė Statybos rangos sutartį su UAB „Dinaras“, kurios pagrindu rangovas, pagal 2005 m. kovo 23 d. patvirtintus statinio projektus įsipareigojo Pareiškėjos nuomojamame sklype užbaigti automatinės ir dujų degalinės su savitarnos automobilių plovykla statybas. Remiantis nurodyta aplinkybe, spręstina, jog nurodyta rangos sutartis patvirtina, kad ieškovė Žemės sklype siekia vykdyti komercinę veiklą, užbaigti esamų Statinių statybas ir kartu tenkinti visuomenės interesą.

25. Pažymėtina ir tai, kad Ieškovo veiklą taip pat yra įvertinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI), kuri konstatavo, kad statinio statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. VTPSĮ išvada patvirtina, kad Ieškovas Žemės sklypą naudoja, vykdo jame veiklą, o Statinių tolimesniam eksploatavimui yra būtina tolimesnė valstybinės žemės nuoma.

26. Atsakovas, nesutikdamas su Ieškovo nurodytais motyvais, aiškina, kad žemės naudojimo paskirtis - teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalis). Taigi, Atsakovo teigimu, žemė turi būti naudojama pagal jos paskirtį. Ginčo Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, t. y. komercinės paskirties objektų teritorijos (Žemės įstatymo 29 straipsnio 5 punktas).

27. Atsakovas nurodo, kad sudarant ginčijamą sutartį, žemės sklype buvo nebaigtas statinys, kurio baigtumas nurodytas 1 proc. Atlikus 2020 m. liepos 20 d. patikrinimą, nustatyta, kad dabar statinio baigtumas – 9 proc., kas, Atsakovo nuomone, leidžia spręsti, kad ginčo sklype nėra statinio, kurio naudojimui būtų reikalingas žemės sklypas. Atsakovas teigia, kad nebaigtas statyti statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pats savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Galimybę naudoti statinį pagal paskirtį apsprendžia jo baigtumas ir priėmimas naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Statinys kuris yra neužbaigtas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Todėl nebaigta statyti, šiuo nagrinėjamu atveju, Savitarnos automobilių plovyklai su operatorine negali būti naudojama pagal paskirtį.

28. Atsakovas vadovaujasi kasacinio teismo praktika, kur nurodyta, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista, - žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto (žemės) nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį.

29. Atsakovas taip pat teigia, kad Žemės sklypas išnuomotas buvo nevykdyti statybos darbus, o Žemę naudoti pagal paskirtį esamų statinių eksploatacijai. Todėl Sutartis buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.562 straipsnio 5 punktu, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, o ne dėl vykdomos galimai nelegalios statybos.

30. Atsakovas neneigia aplinkybės, jog išnuomojant ginčo žemės sklypą jam buvo žinoma apie žemės sklype esantį nebaigtos statybos objektą, 15 metų nebuvo domėtasi, tikrinta ar kitaip bandoma aiškintis, ar nebaigtos statybos objektas statomas, ar juo naudojamasi ir pan. Tik Ieškovui kreipusis su prašymu parduoti nuomojamą žemės sklypą, nuomos sutartis buvo nutraukta.

31. Atsakovas taiko analogiją – atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi Nr. 3K-3-291-313/2018, kurioje teismas yra konstatavęs, kad ne bet kokių statinių buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu - tik tokie statiniai, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teigia, kad ginčo Žemės sklype esantis nebaigtas statyti statinys nesuteikia teisės Ieškovui į šio sklypo nuomą be aukciono.

32. Atsakovas įsitikinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdydama jai pavestas funkcijas - nustatydama valstybinės žemės dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, privalo laikytis viešosios teisės normose, reglamentuojančiose valstybinės žemės nuomą, nustatytų kriterijų ir procedūrų. Nuomos sutarties nutraukimas su Ieškovu vadovaujantis LR CK 6.564 straipsniu neprieštarauja LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams, ir įrodo atsakovo kaip valstybinės institucijos laikymąsi teisės aktų, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) 2.12 punkte nurodyta, kad Valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų - reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai. Todėl tai, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba laikosi teisės aktuose jam priskirtų funkcijų įrodo jo laikymąsi LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principų.

33. Teismas nesutinka su tokia Atsakovo pozicija. Kaip minėta, ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas Atsakovui žinant, kad šiame sklype yra nebaigtas statyti objektas – 1 proc. baigtumo. Nuo nuomos sutarties sudarymo – 2005 m. iki 2020 m. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, siekiant įgyvendinti jam pavestas funkcijas - kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų - reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad Atsakovą tenkino esama padėtis, jokių Ieškovo neteisėtų veiksmų ar įstatymo pažeidimų nebuvo nustatyta daugiau nei 15 metų.

34. Atsakovo teigimu, tai, kad daikto registracijos duomenys Nekilnojamojo turto registre, sprendžiant dėl daikto funkcionavimo savarankiškumo, nėra lemianti aplinkybė - lemiamą reikšmę turi faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Ieškovas 2020 m. gegužės 18 d. sudarė Statybos rangos sutartį su UAB „Dinaras“, kurios pagrindu rangovas, pagal 2005 m. kovo 23 d. patvirtintus statinio projektus įsipareigojo Pareiškėjos nuomojamame sklype užbaigti automatinės ir dujų degalinės su savitarnos automobilių plovykla statybas. Šios aplinkybės įrodo, jog Ieškovas pagal galimybes stengiasi vykdyti objekto statybą, kad vėliau būtų galima juo naudotis. Nors Atsakovas teigia, kad žemės sklypas išnuomotas ne statybų vykdymui, tačiau tokia Atsakovo pozicija vertintina kritiškai. Aiškiai žinodamas, kad išnuomojamas žemės sklypas su nebaigtu statyti objektu, Atsakovas nesuteikia galimybės Ieškovui naudotis žemės sklypu užbaigti objekto statybą.

35. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad Ieškovas Sutarties sąlygas vykdo tinkamai, t. y. naudoja Žemės sklypą ir jame vykdo esamų Statinių statybos užbaigimo darbus. Ieškovo veikla atitinka CK 6.551 straipsnio 2 dalies sąlygas, todėl nėra jokio teisėto pagrindo nutraukti Sutartį ir Ieškovą iškeldinti iš Žemės sklypo. Tokiu būdu, Atsakovui nepagrįstai nusprendus nutraukti Sutartį, toks Įsakymas bei jo pagrindu priimtas Sprendimas naikintinas, o valstybinės žemės nuomos santykiai tęsiami.

36. Ieškinį patenkinus, nelieka juridinio pagrindo spręsti klausimą dėl ginčo žemės sklypo atlaisvinimo, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

37. Kiti šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

38. Ieškinį patenkinus, iš Atsakovo priteistinos Ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 226 Eur žyminio mokesčio bei 3276,68 Eur už advokato paslaugas (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 270, 93, 96, 98 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti 2005 m. lapkričio 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N18/2005-79 nutraukimą negaliojančiu, kas apima reikalavimą: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 20SD-5965(14.20.55), „Dėl sprendimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ir informacijos pateikimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 20VĮ-2208-(14.20.2) „Dėl 2005 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N18/2005-79 nutraukimo“; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos tęsti 2005 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N18/2005-79.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus, j.a./k 188704927, ieškovo UAB koncernas „Alga“, j.a./k 151299819, naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 226 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, 3276,68 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 68 ct) už advokato paslaugas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.