Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą vykdomojoje byloje Nr. 0133/14/01058 dėl antstolės A. K. neteisėtų veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas antstolės A. K. 2015-09-21 patvarkymas, kuriuo antstolė atsisakė tenkinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus 2015-09-07 skundą Nr. 2D-13274- (14.24), skundą kartu su vykdomąją byla Nr. 0133/14/01058 persiuntė Alytaus rajono apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad 2011 m. lapkričio 18 d. įsigaliojus Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 p. pakeitimams, 2011 m. lapkričio 1 d. pasikeitus CPK 611 straipsnio redakcijai, spręsdamas išieškotojo prašymą dėl su pašalinimu ir aplinkos sutvarkymu susijusių išlaidų išieškojimo iš skolininko G. D. pagal antstoliui pateiktą lokalinę sąmatą, sudarytą 2015 m. kovo mėn. kainomis, ir Griovimo darbų rangos sutarties Nr. SU-173(5.21) kopiją antstolė neturėjo pagrindo vadovautis skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartimi Nr. 3K-3-146/2010, kadangi priimant šią nutartį galiojo kita Sprendimų vykdymo instrukcijos, reglamentuojančio vykdymo išlaidų ir jų apskaičiavimo tvarką, redakcija. Taip pat nurodė, kad su pašalinimo darbų ir aplinkos sutvarkymu susijusių patirtų išlaidų išieškojimas prilyginamas skolos išieškojimui, o skola gali būti išieškoma tiek ikiteisminio, tiek teisminio išieškojimo keliu. Dėl to, išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teismo suteiktą teisę, vadovaujantis įstatymais, reglamentuojančiais skolų išieškojimą, išieškoti skolą - patirtas pašalinimo išlaidas iš G. D., pasirinkdama priimtiną išieškojimo būdą. Pateikto 2015-08-07 rašto Nr. 2D-11671(5.23) kopija ir lokalinės sąmatos kopijos, prašant užtikrinti patirtų išlaidų išieškojimą iš G. D., negali būti laikomos tinkamu ir teisėtu būdu išieškoti skolą - būsimas pašalinimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-04-02 vykdomasis raštas Nr. 2-33-780/2013, kuriuo teismas įpareigojo G. D. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti Veisiejų regioninio parko teritorijoje esančiame Ančios ežere savavališkai pastatytą 11,60 m ilgio ir 22,50 m² ploto medinį lieptą, kuris remiasi į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių terminą atsakovui neįvykdžius įpareigojimo savo lėšomis nugriauti nurodytą lieptą, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo G. D. patirtas išlaidas (b. l. 89-90).

Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolės A. K. pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo, 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi Nr. 2-5188-835/2014, pareiškimą tenkino ir nutarė: skolininkui G. D. neįvykdžius 2013 m. balandžio 15 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-780/2013, taikyti sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – suteikti teisę išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje esančiame (duomenys neskelbtini) ežere savavališkai pastatytą 11,60 m ilgio ir 22,50 m² ploto medinį lieptą, kuris remiasi į G. D. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant iš skolininko G. D. patirtas išlaidas (b. l. 74-76). Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis palikta nepakeista (b. l. 61-62).

Pašalinus Veisiejų regioninio parko teritorijoje esančiame (duomenys neskelbtini) ežere savavališkai pastatytą 11,60 m ilgio ir 22,50 m² ploto medinį lieptą ir sutvarkius statybvietę, paslaugų tiekėjui UAB "Vilniaus betono demontavimo technika" už pašalinimo paslaugas pagal lokalinę sąmatą, sudarytą 2015 m. kovo kainomis, 424,83 Eur sumą (b. l. 38-40) turi apmokėti pirkėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties Nr. 2-5188-835/2014 seka, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra įgijusi teisę į išlaidų, patirtų atliekant pašalinimo darbus, išieškojimą iš G. D. (b. l. 74-76).

2015-08-07 pareiškėja raštu prašė CPK XLVIII skyriuje nustatyta tvarka areštuoti skolininkui priklausantį išieškotinos sumos, lygios sutartyje numatytų griovimo kaštų bei kitų šiuo metu susidariusių vykdymo išlaidų sumai, dydžio turtą (b. l. 29-30). 2015-08-17 patvarkymu Nr. S-15022724 antstolė pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti nurodydama, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad išieškotojo patirtos savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos yra priskiriamos prie vykdymo išlaidų ir gali būti išieškomos CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios išieškotojos išlaidos dar nepatirtos, todėl išieškotojos prašymas taikyti turto areštą prilygintinas prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurio nagrinėjimas priskirtinas teismo, o ne antstolės kompetencijai (b. l. 27-28).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Šiuo atveju išieškotoja ir antstolė nesutaria dėl to, ar išieškotojos (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos) patirtinos išlaidos, šalinant savavališkos ar neteisėtos statybos padarinius pagal teismo sprendimą, laikytinos papildomomis vykdymo išlaidomis, kurias antstolė turėtų išieškoti iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje. Šia aplinkybe pareiškėja iš esmės grindžia ir skundą dėl antstolės veiksmų.

Vykdymo išlaidos, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarka yra aptarta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 609 straipsnyje. Įstatyme (CPK 609 str.) numatytos vykdymo išlaidos skirstomos į tris pagrindines grupes: pirma, vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje; antra, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; trečia, atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Nagrinėjamo skundo atveju aktualūs minėtos Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 ir 65 punktai, nustatantys, jog, pateikiant antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, kartu pateikiamas ir normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus. Išieškotojas, pateikdamas antstoliui vykdyti šios rūšies vykdomąjį dokumentą, turi parinkti ir nurodyti antstoliui asmenį, kuris vykdys savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus (23 punktas); už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo (65 punktas).

Pagal CPK 610 straipsnį išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.

Pareiškėja pagrįstai teigė, kad teismų praktikoje savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos, kurias patiria išieškotojas, pripažįstamos vykdymo išlaidomis, priteistinomis iš skolininko CPK 610 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010). Tai, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktą už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, nereiškia, kad šios išlaidos vėliau negali ir neturi būti išieškomos iš skolininko vykdomojoje byloje. Įpareigojimas išieškotojui kreiptis dėl tokių išlaidų priteisimo iš skolininko ieškinio teisenos tvarka paneigtų teismo sprendimo privalomumo savybę, kadangi teisė išieškotojui atlikti griovimo darbus skolininko lėšomis jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir nebegali būti skolininko ginčijama. Jei tarp išieškotojo ir skolininko kiltų ginčas dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo išlaidų dydžio, pagal CPK 611 straipsnio 3 dalį skolininkas turi teisę ginčyti vykdymo išlaidų dydį CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-373-823/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2201-619/2014). Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir teismų praktiką, atmestini antstolės argumentai, kad su pašalinimo darbų ir aplinkos sutvarkymu susijusių patirtų išlaidų išieškojimas prilyginamas skolos išieškojimui bei kad Lietuvos įstatymai kreditoriui suteikia teisę rinktis iš gana plataus rato teisinių priemonių, kaip ginti savo interesus bei išsireikalauti pinigines lėšas iš skolininko ir todėl skola gali būti išieškoma tiek ikiteisminio, tiek teisminio išieškojimo keliu. Teismas pažymi, kad tokiu būdu būtų pažeisti CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai ir sudaroma galimybė skolininkui piktnaudžiauti procesu, pačiam nešalinti savavališkos statybos padarinių, ginčyti Inspekcijos neteisėtos statybos pašalinimo kaštus, vilkinti procesą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2201-619/2014). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010, kurią citavo tiek pareiškėja, tiek ir antstolė, išaiškino, kad tiek išieškotojo, tiek antstolio, vykdžiusio teismo sprendimą nugriauti statinį, veiksmai turi atitikti Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. Išieškotojo sumokėtos išlaidos rangovui laikytinos faktinėmis vykdymo išlaidomis ir priteistinos iš skolininko CPK 610 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, pritardama žemesnės instancijos teismų išvadai, nurodė, kad tokių vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 9 d. išaiškinimą dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų taikymo, kuriame nurodoma, kad papildomas vykdymo išlaidas už savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduodamą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus privalo apmokėti išieškotojas, o, įvykdžius sprendimą, tokios išlaidos turi būti išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka (b. l. 13-14). Taigi, išieškotojos patirtos išlaidos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir su tuo susijusios išlaidos priskiriamos prie papildomų (faktinių) vykdymo išlaidų.

Kita vertus, kaip jau minėta, šioje byloje nagrinėjamas antstolės patvarkymo, kuriuo atsisakyta areštuoti skolininko turtą, pagrįstumo klausimas. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). Teismas pažymi, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nepažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalyje ir 677 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi, bet koks didesnių sumų, nei išieškoma suma ir vykdymo išlaidos, areštas neturi teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamo patvarkymo priėmimo metu išieškotoja savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų nebuvo sumokėjusi, o tokių išlaidų būsimą atsiradimą bei dydį grindė su rangovu UAB "Vilniaus betono demontavimo technika" 2015-08-06 sudaryta Griovimo darbų rangos sutartimi Nr. SU-173 (b. l. 31-36). Teismo vertinimu, skolininko turto areštas būsimų faktinių vykdymo išlaidų užtikrinimui, kurių nėra sumokėjusi (patyrusi) ir pati išieškotoja, neatitiktų minėtų įstatymo nuostatų ir proporcingumo principų, kadangi kiltų grėsmė skolininko teises suvaržyti didesne apimtimi, nei reikėtų vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d. ir 677 str. 2 d.). Pažymėtina, kad 2015 m. kovo mėnesio kainomis sudaryta lokalinė sąmata 424,83 Eur sumai (b. l. 38-40) nepatvirtina fakto, kokios bus realiai pareiškėjos patirtos išlaidos dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Tokiu būdu nėra galimybės konstatuoti, kokio dydžio papildomas vykdymo išlaidas patirs išieškotoja, ar ji apskritai jas patirs bei apskaičiuoti jų pagrįstą dydį ir pan., o tuo pačiu ir spręsti, kad yra tikslinga ir teisinga taikyti skolininko turto areštą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2440-467/2014).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įstatymines nuostatas, konstatuotina, kad pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teismui pateiktas skundas dėl antstolės A. K. 2015-08-17 patvarkymo atmestinas ne antstolės, o teismo nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolės A. K. 2015-08-17 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0133/14/01058.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.